[LV] RIX. Rygos oro uostas

[bato_usai]

Skrydžiai iš Latvijos į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis ir iš jų – į Latviją bus atnaujinti nuo kovo 17 dienos, antradienį nutarė vyriausybė.
https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...ju-637-1468466

[bato_usai]

Rīga airport passenger number down 95% in February

In February 2021, the number of passengers serviced at Riga International airport fell to the lowest level since flights were resumed in May 2020, according to the airport's data published March 11.

24,000 passengers were serviced in February, with the number of travelers decreasing by 95.1% compared to last year. In particular, transit flows continue to decrease – the number of travelers using the airport as a transit center to travel to other destinations represented only 14% of the total passenger volume.

In total, during the first two months of 2021, Riga airport serviced 74.4 thousand passengers, 92.7% less than during the corresponding period of last year.

The majority, or nearly 75%, of the passengers serviced by Riga airport were transported by the national airline airBaltic in February, 6.7% by the German airline Lufthansa and the Irish low-cost airline Ryanair, 3.6% by the Finnish airline Finnair, while 1.9% by the Hungarian low-price carrier Wizz Air.

During the first two months of the year, 2,825 aircraft arrived and landed at Riga, 77.4% less than last year during this period. Passenger flights have decreased by 88.2%, while the number of cargo and other flights has increased by 39.5% and 30.8%, respectively.

In January this year, only slightly more than 50 000 passengers were served at Riga airport – 90.4% fewer travelers than in January 2020. Meanwhile, in 2020, only 2.01 million passengers were served at Riga airport, 74.2% fewer than a year earlier.

[10.000]

Vilniuj vasarį buvo 32K. Tai ką, pagaliau, po ilgo laiko aplenkėm Rygą

[bato_usai]

Rygos oro uostas pranešė 2020-aisiais pasiekęs 29,798 mln. eurų finansinę apyvartą – 54,2 proc. menkesnę nei 2019 metais, patyręs 15,51 mln. eurų nuostolį

Aviacijos paslaugų pajamos sunyko 63 proc. iki 15 mln. eurų, kitos pajamos – 39 proc. iki 14,7 mln. eurų.

Kaip jau buvo skelbta, Europos Komisija šią savaitę pritarė Latvijos vyriausybės planams Rygos oro uostui suteikti 39,7 mln. eurų dydžio finansinę paramą.

[bato_usai]

„Air Baltic“ planuoja nuo rugsėjo siūlyti tiesioginius skrydžius iš Rygos į Dubajų

Latvijos nacionalinė oro vežėja pranešė planuojanti nuo rugsėjo mėnesio siūlyti tiesioginius skrydžius iš Rygos į Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Planuojami skrydžiai šiuo maršrutu – keturis kartus per savaitę lėktuvais „Airbus A220-300“.

[10.000]

Dideli Ryanair planai Rygai: skraidys 16 naujų krypčių

Neblogas latvių proveržis Ryanair bazuos 2 lėktuvus Rygos oro uoste (pranešimas spaudai sako, kad tai 200mln. JAV dolerių investicija), o bendras krypčių skaičius didėja nuo 14 iki 30.

[themanual]

RIP airBaltic arba RIP Latvijos biudžetas

[Lettered]

Dideli Ryanair planai Rygai: skraidys 16 naujų krypčių

Neblogas latvių proveržis Ryanair bazuos 2 lėktuvus Rygos oro uoste (pranešimas spaudai sako, kad tai 200mln. JAV dolerių investicija), o bendras krypčių skaičius didėja nuo 14 iki 30.

2 lėktuvai nėra daug, Vilniuje berods kažkada net 4 lėktuvai buvo bazuojami.

RIP airBaltic arba RIP Latvijos biudžetas

Arba dar variantas, airBaltic plės bazes Vilniuje ir Taline ir iš čia bus daugiau tiesioginių reisų.

[bato_usai]

Rygos oro uoste šiemet Sausio-Rugsėjo mėnesiais:

• Aptarnauta 1.43 milijonas keleivių, 76% mažiau negu 2019 metais.
• Cargo skrydžių skaičius viršijo 2000, padidėjo 47% palyginus su 2019 metais, tonomis padidėjimas 52%.

The statement published by Riga Airport has also revealed that last month the cargo delivery company Venipak launched regular cargo flights from Riga to Hong Kong, while the company announced that plans to conduct two flights a week on the same route during this month.

“The number of passengers served at Riga Airport in September this year reached 334 thousand, which is a decrease of 55 per cent compared to the pre-pandemic year. On the other hand, the number of serviced passenger flights in September, with 3,754 flights operated by the airport, is 50 per cent lower than in September 2019,” the statement reads.
https://www.schengenvisainfo.com/new...pared-to-2019/

[TrippleA]

Matau kad kažkam reikia nusileisti ant žemės. Skirtumai tarp Latvijos ir Lietuvos nėra tokie dideli ir dar žiūrint kokią sritį paimsim.

"Vilnius šviesmečiais aplenkęs Rygą, nėra tokių verslo centrų kvartalų, gal Kaunas jau lipa ant kulnų ir t.t.?" Toli gražu, šiuo metu Rygoje modernus ofisų plotas yra 757 000 m2, Vilniuje jis yra 871 300 m2. Tai čia šviesmečių skirtumas? Rimtai?

Rygoje ofisai išsibarstę, nėra tokios teritorijos kaip Vilniaus NMC, pastatai neaukšti, tai gal vizualiai nekrenta į akis kaip Vilniuje, bet skaičiai tokie. Kaune pusmečiu senesni duomenys, bet mažokai stato tai nelabai skirsis: 256 800 m2 (3 kartus mažiau nei Rygoje), o vytis Kaunas net neketina, tik dar labiau atsiliks, ateinančius du metus Rygoje pastatys atitinkamai 99 000 m2 ir 134 300 m2 ploto, t.y. vien per du metus maždaug tiek kiek Kaune išvis pastatyta iki šiol. Atitinkamai Vilniuje pastatys 118 000 m2 ir 108 000 m2, t.y. irgi mažiau nei Rygoje.

Apie oro uostus gal yra noro diskutuoti, kiek mes ten šviesmečių lenkiam Rygą?

Rygoje dar galimai ofisai kuriasi ir istoriniame centre, rekonstruotuose pastatuose. Na o Rygos istorinis centras... Vilnius+Kaunas kvadratu palyginti atrodo kaip kaimai.

Turizmo sritis? Vėlgi Vilnius velkasi Rygai iš paskos ir neaišku ar kada bus kitaip, vargu.

Įdomiausia kad ir pagal programuotojų skaičių mačiau statistiką kad Ryga lenkia tiek Vilnių, tiek Taliną. Jei tai tiesa, nusimato nemažas ofisų bumas Rygoje ir tolimesnėje ateityje. Atsimenu tada išsivystė diskusija kad LT universitetai kuo toliau tuo mažiau sulaukia studentų IT srityse, skamba nekaip...

Nuomojami plotai prekybcentriuose:

Vilnius 453 000 m2
Ryga 830 600 m2

Va čia tai skirtumas.

Čia tik kelios sritys.

1) Ofisų plotas dar nereiškia jų kokybės, Ryga nemažai ofisų paveldėjo iš sovietmečio ar jie buvo pastatyti 90-asiais, tagi nelabai yra ką lyginti su naujais (2000-dabar) Vilniaus ofisais. Taip pat net ir nemažai naujų ofisų randasi senuose pastatuose Naujamiesty, todėl kokybė irgi nukenčia. Todėl, realus ofisų (kurie pagal mūsų standartus skaitomi ofisais, o ne komercinėmis ar biuro patalpomis) Vilniuje yra gerokai daugiau.

2) IT sektorius Rygoje yra dauguma susijęs su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis (bankinių ir kitų paslaugų vartai į Europą), todėl šio augimo potencialas yra pakankamai mažas lyginant su Vilniumi, kuriame dominuoja į tarptaunes rinkas orientuotos kompanijos. Taip pat dar nereiktų pamiršti ir iš Baltarusijos persikeliančių kompanijų indelio, kuris bus svarus sektoriaus augimo variklis Vilniuje ir Kaune bent artimiausius 5-7 metus.

3) Turizmo sektorius Vilniuje auga kur kas labiau negu Rygoje, todėl tik laiko klausimas , kada pralenksime Ryga ir šioje srityje.

4) Oro uostų prasme Vilniuje vykdoma rekonstrukcija kartu su Rail Baltikos projektu turėtu suduoti rimta smūgį Rygos, kaip susisiekimo oru Hub'o statusui. Taip pat, prasta situacija su Airbaltic, kuris yra pagrindinis augimo variklis Rygos oro uoste, bei Kauno ir Palangos oro uostų skrydžių plėtra dar labiau turėtų smukdyti Rygos oro uosto augimo potencialą.

5)Rygai iki Vilniaus istorinio centro yra šviesmečiais, tiesiog pastoviai gyvenent Vilniuje to patys nepastebim.

Taigi viskas pagrinde susiveda į tai, jog Vilnius su kiekvienais metais užsitikrina savo, kaip svarbiausio miesto Baltijos šalių regione statusą (Kaunas drąsiai bando kautis, dėl 3 vietos, bet tam reiks dar nemažai laiko ir insvesticijų, bei tam galima būtų atskirą tema dedikuoti). Pagrindiniai Rygos minusai, kas ją smugdo Vilniaus ir Talino atžvilgiu, tai ekonominis augimas paremtas investicijomis iš Rusijos ir kitų buvusių sovietinų respublikų, iš ko pasekoje seka mažesnės sąsajos su Vakarų ekonomikomis, taip pat nemažas Latvija savęs netapatinančių rusų kiekis (jei savęs nesieji su valstybe ar miestu, tai nelabai ir ką papildomo dėl jos gerovės planuopji daryt), ko nėra Vilniuje, nes tiek lenkakalbiai, tiek rusakalbiai Vilniaus gyventojai yra glaudžiai susisiję tiek su Vilniumi, tiek su Lietuva.

[Edd]

1) Ofisų plotas dar nereiškia jų kokybės, Ryga nemažai ofisų paveldėjo iš sovietmečio ar jie buvo pastatyti 90-asiais, tagi nelabai yra ką lyginti su naujais (2000-dabar) Vilniaus ofisais. Taip pat net ir nemažai naujų ofisų randasi senuose pastatuose Naujamiesty, todėl kokybė irgi nukenčia. Todėl, realus ofisų (kurie pagal mūsų standartus skaitomi ofisais, o ne komercinėmis ar biuro patalpomis) Vilniuje yra gerokai daugiau.

2) IT sektorius Rygoje yra dauguma susijęs su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis (bankinių ir kitų paslaugų vartai į Europą), todėl šio augimo potencialas yra pakankamai mažas lyginant su Vilniumi, kuriame dominuoja į tarptaunes rinkas orientuotos kompanijos. Taip pat dar nereiktų pamiršti ir iš Baltarusijos persikeliančių kompanijų indelio, kuris bus svarus sektoriaus augimo variklis Vilniuje ir Kaune bent artimiausius 5-7 metus.

3) Turizmo sektorius Vilniuje auga kur kas labiau negu Rygoje, todėl tik laiko klausimas , kada pralenksime Ryga ir šioje srityje.

4) Oro uostų prasme Vilniuje vykdoma rekonstrukcija kartu su Rail Baltikos projektu turėtu suduoti rimta smūgį Rygos, kaip susisiekimo oru Hub'o statusui. Taip pat, prasta situacija su Airbaltic, kuris yra pagrindinis augimo variklis Rygos oro uoste, bei Kauno ir Palangos oro uostų skrydžių plėtra dar labiau turėtų smukdyti Rygos oro uosto augimo potencialą.

5)Rygai iki Vilniaus istorinio centro yra šviesmečiais, tiesiog pastoviai gyvenent Vilniuje to patys nepastebim.

Taigi viskas pagrinde susiveda į tai, jog Vilnius su kiekvienais metais užsitikrina savo, kaip svarbiausio miesto Baltijos šalių regione statusą (Kaunas drąsiai bando kautis, dėl 3 vietos, bet tam reiks dar nemažai laiko ir insvesticijų, bei tam galima būtų atskirą tema dedikuoti). Pagrindiniai Rygos minusai, kas ją smugdo Vilniaus ir Talino atžvilgiu, tai ekonominis augimas paremtas investicijomis iš Rusijos ir kitų buvusių sovietinų respublikų, iš ko pasekoje seka mažesnės sąsajos su Vakarų ekonomikomis, taip pat nemažas Latvija savęs netapatinančių rusų kiekis (jei savęs nesieji su valstybe ar miestu, tai nelabai ir ką papildomo dėl jos gerovės planuopji daryt), ko nėra Vilniuje, nes tiek lenkakalbiai, tiek rusakalbiai Vilniaus gyventojai yra glaudžiai susisiję tiek su Vilniumi, tiek su Lietuva.

1. Mano pateikti skaičiai yra būtent modernaus ofisų ploto, kitokio nei newsec, nei oberhaus net neįtraukia, patys rašo "modern office space" ir kai kada prideda objektų sąrašą. O skaičiukai tokie kokius pateikiau.

2. Jei Rygoje tikrai daugiau IT specialistų, geresnis miesto pasiekiamumas, daugiau statoma ofisų, potencialas vis tiek pakankamai mažas, nes Rygą mato tik rusai/baltarusiai, tarptautinės įmonės kai trūksta darbuotojų kažkodėl to potencialo "nepastebės"? Paskui sekančiam sakinyje jau teigi kad būtent baltarusiai bus varikliais Vilniuje ir Kaune bent 5-7 metus? Kažkas čia nesueina. Aš tai tikiuosi kad ta matyta statistika yra neteisinga ir bent jau sudėjus Vilnių ir Kauną mes parengiam daugiau IT specialistų (reika pažiūrėti kai netingėsiu). Tik taip mes galėsim lyderiauti ir ateityje, arba jau laikas rimtai susimąstyti.

3. Vėlgi kažkokie pamąstymai, gal pateik skaičiukus kaip mes jau vejamės Rygą pagal turistus, kolkas pažiūrėkim į 2019 metų skaičiukus: Arrivals, Latvia: 2.9 million, Arrivals Lithuania: 1 356 767. Beviltiškai atsiliekam.

4. Kauną-Vilnių-Panevėžį kuo puikiausiai Rail Baltica sujungsim su Rygos oro uostu, žymiai geriau nei Vilniaus ar Kauno oro uostus beje. Pagrindinė vėžė eis tiesiai pro Rygos oro uostą (ne šone kaip KUN atveju, ir ne atšaka kaip VNO atveju). Aha, Palangos oro uosto plėtra suduos lemiamą smūgį RIX. Trys išsibarstę oro uostai niekada nesudarys rimtesnės konkurencijos vienam kuris galės pasiūlyti daugiau krypčių. Na nebent tikrai Vilnius kažkada tolimoj ateityje taip išsipūs, o Ryga be galo be krašto stagnuos (nerealu), ar Baltarusijoj pasikeis santvarka, ar Vilnius-Kaunas turės tik vieną oro uostą... Ir tai klausimas.

5. Žiūrint ką tu lyginsi ir skonio reikalas, man irgi patinka Vilniaus senamiestis, bet čia skirtingi dalykai. Ne skonio reikalas, o faktai yra dydžiai ką turėjau omeny kalbėdamas apie kaimiškumą. Aišku čia šiaip, nėra tai labai svarbu ypač jei kalbam apie šalių išsivystymą.

[TrippleA]

1. Mano pateikti skaičiai yra būtent modernaus ofisų ploto, kitokio nei newsec, nei oberhaus net neįtraukia, patys rašo "modern office space" ir kai kada prideda objektų sąrašą. O skaičiukai tokie kokius pateikiau.

2. Jei Rygoje tikrai daugiau IT specialistų, geresnis miesto pasiekiamumas, daugiau statoma ofisų, potencialas vis tiek pakankamai mažas, nes Rygą mato tik rusai/baltarusiai, tarptautinės įmonės kai trūksta darbuotojų kažkodėl to potencialo "nepastebės"? Paskui sekančiam sakinyje jau teigi kad būtent baltarusiai bus varikliais Vilniuje ir Kaune bent 5-7 metus? Kažkas čia nesueina. Aš tai tikiuosi kad ta matyta statistika yra neteisinga ir bent jau sudėjus Vilnių ir Kauną mes parengiam daugiau IT specialistų (reika pažiūrėti kai netingėsiu). Tik taip mes galėsim lyderiauti ir ateityje, arba jau laikas rimtai susimąstyti.

3. Vėlgi kažkokie pamąstymai, gal pateik skaičiukus kaip mes jau vejamės Rygą pagal turistus, kolkas pažiūrėkim į 2019 metų skaičiukus: Arrivals, Latvia: 2.9 million, Arrivals Lithuania: 1 356 767. Beviltiškai atsiliekam.

4. Kauną-Vilnių-Panevėžį kuo puikiausiai Rail Baltica sujungsim su Rygos oro uostu, žymiai geriau nei Vilniaus ar Kauno oro uostus beje. Pagrindinė vėžė eis tiesiai pro Rygos oro uostą (ne šone kaip KUN atveju, ir ne atšaka kaip VNO atveju). Aha, Palangos oro uosto plėtra suduos lemiamą smūgį RIX. Trys išsibarstę oro uostai niekada nesudarys rimtesnės konkurencijos vienam kuris galės pasiūlyti daugiau krypčių. Na nebent tikrai Vilnius kažkada tolimoj ateityje taip išsipūs, o Ryga be galo be krašto stagnuos (nerealu), ar Baltarusijoj pasikeis santvarka, ar Vilnius-Kaunas turės tik vieną oro uostą... Ir tai klausimas.

5. Žiūrint ką tu lyginsi ir skonio reikalas, man irgi patinka Vilniaus senamiestis, bet čia skirtingi dalykai. Ne skonio reikalas, o faktai yra dydžiai ką turėjau omeny kalbėdamas apie kaimiškumą. Aišku čia šiaip, nėra tai labai svarbu ypač jei kalbam apie šalių išsivystymą.

1. Rygoje pilna "Modernių" ofisų įsikūrusių renovuotuose 19a. pab.-20a. pradž. pastatuose, kurie nėra labai patogus didelėms įmonėms ir iš kurių jau kuris laikas Vilniuje ęsančios įmonės keliasi į modernius ir šių dienų poreikiams pritaikytus ofisus. Tuo tarpu Rygoj, šiuolaikiškų ofisų statyba tik prasideda.

2. Reikėtų mokėt atskirti darbuotojus ir tokias įmones, kaip EPAM ir WarGaming, ir oligarchus bei visokio plauko "verslininkus" iš Baltarusijos. Rygos ir tiek pačios Latvijos IT sektorius ilgą laiką buvo orientuotas ir vis dar yra į rusiško ir baltarusiško finansinių paslaugų sektoriaus aptarnavimą, todėl potencialas šioms sritims yra mažas, ypač žinant kilusius skandalas dėl pinigų plovimo ir po to sekusius kai kurių Latvijos-Rusijos bankų uždarymus. Tarpu, tiek Lietuvos, tiek Vilniaus IT sektorius yra stipriai orientuotas į Europos ir Jav įmones, bei jų milžiniškas rinkas. Taip pat, mes turime ir stipresnius universitetus, kurie atlieką svarbią rolę pritraukiant tarptautines įmones.

Pridėsiu, kad nors Ryga ir turi gerą susiekimą, bet dėja, namža keleivių per Ryga keliauja kitur.

3. Latvijoj didžioji dalis turistų irgi buvo iš Rusijos ar Baltarusijos keliaujantys į Jurmalą ar Ryga, tuo tarpu Lietuvoje dominuoja, lenkai, vokiečiai, bei kitų EU ar Š. Amerikos šalių gyventojai. Jų turistų rinka yra politiškai nestabili ir su senkančiais piniginiais resursais (gyvenimas tiek Rusijoj, tiek Baltarusijoj neeina geryn). Tuo tarpu mūsų rinka siekia pritraukti turistus iš vakarų šalių, kurie su savimi tikrai atsiveža didesnes pinigų sumas, bei yra išrankesni paslaugoms (tai padeda kelti paslaugų kokybę tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje). Taigi, turistais irgi greitu metu turėtume pralenkti Latviją bei Ryga, dėl esminių skirtumų turistų namų rinkose.

4. Teko girdėti apie planus, jog dėl klimato kaitos trumpieji skrydžių maršrutai, bus keičiami į traukinių? Tai jau vyksta Prancuzijoje ir Vokietijoje, o su Rail Baltika ateis ir pas mus. Taip pat, dėl žaliųjų nuostatų, pažengusių aviacijos technologijų ir augančių kuro sąnaudų didėja point-to-point kelionių kryptis į mažesnius oro uostus be persėdimų. Todėl Ryga praras dar keleivių Palangos ir Kauno oro uostams. Ir galų gale Vilniaus spartus augimas, kaip ekonominio, politinio ir populiacijos centro regione irgi natūraliai padidins keliautojų srautus.

5. Nu nežinau nuo kada didelęs bažnyčios, rūmai, pilys ir kiti pasaulinės reikšmės objektai yra kaimiškumo ženklas. Čia greičiau jūsų nepilnavertiškumo kompleksas, neleidžia jums matyti realaus vaizdo.

[Edd]

1. Rygoje pilna "Modernių" ofisų įsikūrusių renovuotuose 19a. pab.-20a. pradž. pastatuose, kurie nėra labai patogus didelėms įmonėms ir iš kurių jau kuris laikas Vilniuje ęsančios įmonės keliasi į modernius ir šių dienų poreikiams pritaikytus ofisus. Tuo tarpu Rygoj, šiuolaikiškų ofisų statyba tik prasideda.

Gal pakonsultuok newsec ir oberhaus ką jie ne taip daro, juk Rygoj tik "modernūs", o Vilniuje jau tikrai modernūs ofisai.

2. Reikėtų mokėt atskirti darbuotojus ir tokias įmones, kaip EPAM ir WarGaming, ir oligarchus bei visokio plauko "verslininkus" iš Baltarusijos. Rygos ir tiek pačios Latvijos IT sektorius ilgą laiką buvo orientuotas ir vis dar yra į rusiško ir baltarusiško finansinių paslaugų sektoriaus aptarnavimą, todėl potencialas šioms sritims yra mažas, ypač žinant kilusius skandalas dėl pinigų plovimo ir po to sekusius kai kurių Latvijos-Rusijos bankų uždarymus. Tarpu, tiek Lietuvos, tiek Vilniaus IT sektorius yra stipriai orientuotas į Europos ir Jav įmones, bei jų milžiniškas rinkas. Taip pat, mes turime ir stipresnius universitetus, kurie atlieką svarbią rolę pritraukiant tarptautines įmones.

IT specialistai čia yra pats vertingiausias resursas, jie bet kurią dieną gali pereiti dirbti kitur, kur problema? Manai kažkoks Rusijos bankas užsidarė ir dabar IT specialistai Rygoje šluoja gatves ar migruoja į Vilnių? Rygoje sėkmingai kuriasi ir kursis tarptautinės įmonės, jei tikrai ten bus pakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Būtent toje statistikoje buvo didesnis programuotojų skaičius Rygoje. O dėl stiprių universitetų, nežinau, reiks pažiūrėti, bet ne taip seniai buvo diskusija apie tai kaip kuo toliau tuo mažiau mes parengiam IT specialistų.

3. Latvijoj didžioji dalis turistų irgi buvo iš Rusijos ar Baltarusijos keliaujantys į Jurmalą ar Ryga, tuo tarpu Lietuvoje dominuoja, lenkai, vokiečiai, bei kitų EU ar Š. Amerikos šalių gyventojai. Jų turistų rinka yra politiškai nestabili ir su senkančiais piniginiais resursais (gyvenimas tiek Rusijoj, tiek Baltarusijoj neeina geryn). Tuo tarpu mūsų rinka siekia pritraukti turistus iš vakarų šalių, kurie su savimi tikrai atsiveža didesnes pinigų sumas, bei yra išrankesni paslaugoms (tai padeda kelti paslaugų kokybę tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje). Taigi, turistais irgi greitu metu turėtume pralenkti Latviją bei Ryga, dėl esminių skirtumų turistų namų rinkose.

Gal ir trauksis turistai iš Rusijos/Baltarusijos, gal. Tačiau kalbam apie 2.9 mln vs 1 356 767. Daugiau kaip dvigubai. Ne tik rusų/baltarusių turistai taip iškelia skaičius. Čia tik pvz., 2019 metais UK turistų skaičius Lietuvoje 83 154 vs 107 950 Latvijoje.

4. Teko girdėti apie planus, jog dėl klimato kaitos trumpieji skrydžių maršrutai, bus keičiami į traukinių? Tai jau vyksta Prancuzijoje ir Vokietijoje, o su Rail Baltika ateis ir pas mus. Taip pat, dėl žaliųjų nuostatų, pažengusių aviacijos technologijų ir augančių kuro sąnaudų didėja point-to-point kelionių kryptis į mažesnius oro uostus be persėdimų. Todėl Ryga praras dar keleivių Palangos ir Kauno oro uostams. Ir galų gale Vilniaus spartus augimas, kaip ekonominio, politinio ir populiacijos centro regione irgi natūraliai padidins keliautojų srautus.

Kokie dar trumpieji maršrutai su Rail Baltica? Į Varšuvą ir Rygą? Labai jau daug, tikrai nukonkuruos visus skrydžius, nes juk mes tik ten ir skraidom.

5. Nu nežinau nuo kada didelęs bažnyčios, rūmai, pilys ir kiti pasaulinės reikšmės objektai yra kaimiškumo ženklas. Čia greičiau jūsų nepilnavertiškumo kompleksas, neleidžia jums matyti realaus vaizdo.

Kur Rygos istorinis užstatymas su platesnėm gatvėm ir stambiais aukštais pastatais, kur mielas senamiestis su siaurom gatvelėm ir žemais pastatais...

[TrippleA]

Gal pakonsultuok newsec ir oberhaus ką jie ne taip daro, juk Rygoj tik "modernūs", o Vilniuje jau tikrai modernūs ofisai.




IT specialistai čia yra pats vertingiausias resursas, jie bet kurią dieną gali pereiti dirbti kitur, kur problema? Manai kažkoks Rusijos bankas užsidarė ir dabar IT specialistai Rygoje šluoja gatves ar migruoja į Vilnių? Rygoje sėkmingai kuriasi ir kursis tarptautinės įmonės, jei tikrai ten bus pakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Būtent toje statistikoje buvo didesnis programuotojų skaičius Rygoje. O dėl stiprių universitetų, nežinau, reiks pažiūrėti, bet ne taip seniai buvo diskusija apie tai kaip kuo toliau tuo mažiau mes parengiam IT specialistų.



Gal ir trauksis turistai iš Rusijos/Baltarusijos, gal. Tačiau kalbam apie 2.9 mln vs 1 356 767. Daugiau kaip dvigubai. Ne tik rusų/baltarusių turistai taip iškelia skaičius. Čia tik pvz., 2019 metais UK turistų skaičius Lietuvoje 83 154 vs 107 950 Latvijoje.



Kokie dar trumpieji maršrutai su Rail Baltica? Į Varšuvą ir Rygą? Labai jau daug, tikrai nukonkuruos visus skrydžius, nes juk mes tik ten ir skraidom.



Kur Rygos istorinis užstatymas su platesnėm gatvėm ir stambiais aukštais pastatais, kur mielas senamiestis su siaurom gatvelėm ir žemais pastatais...

Yra IT specialistai ir IT sektoriaus darbuotojai. Tau nereikia buti IT specialistu, kad užimtum pareigas IT sektoriaus įmonei (PVZ. marketingo specialistas, projektų vadovas ar pan.). Dar vienas dalykas, kad nemažai tų latviškų IT įmonių nebuvo vien sofware developeraiai ar security systems įmonės (kas yra grynasis IT), bet ir ryšių įmonės ir pan., kad dalinai iškreipia vaizdą.

Dėl turistų skaičiaus irgi klysti, 2019 m. Lietuvoj apsilankė 1.94 mln turistų iš užsienio.

Skrydžiu prasme nukonkuruos, nes avialinijom labiau apsimoka turėti privežamuosius skrydžius iš tarkim Vilniaus į Rygą, o tada į Milaną ar Marselį, negu, kad keliaiviai keliaiviai vyktu traukiniais autobusais ar automobiliais. Tokios kompanijos, kaip AirBaltic vadovaujasi butent šita startegija, kai keleiviai keliauja su jų avialinijos į jū hub'a, o tada kitur iš jo, taip yra uždirbamas didesnis pelnas, per papildomas veiklas, bei sumažinami aviacijos sąnaudų kaštai (lėktuvai visad grįžta į vieną bazę). Tuo tarpu Ryanair, ruotuoja lėktuvus tarp kelių bazių (pvz. Vilnius-Milanas-Varšuva-Vilnius), taupydami kita schema, kuri jiems leidžia nebijoti Rail Baltikos konkurencijos. Taip pat Rygos oro uosto sėkmę sąlygoja AirBaltic, kuris turi rimtų sunkumų dėl COVID pandemijos, prasto planavimo ir kylančios konkurencijos iš Ryanair ir Wizzair namų bazėj (viskas aviacijos industrijoje yra stipriai planuojama ir net mažiausias pokytis gali turėti neigiamas pasėkmes).

O dėl senamiesčių, yra skirtumas tarp barokinio centrinės Europos valstybės sostinės Vilniaus senamiesčio (panašius turi Varšuva, Krokuva) ir 19a. prekybinio Rygos senamiesčio (šiuo atvėju Gdanskas, Liubekas, ar Karaliaučius, jei būtų išlikęs).

[Edd]

Yra IT specialistai ir IT sektoriaus darbuotojai. Tau nereikia buti IT specialistu, kad užimtum pareigas IT sektoriaus įmonei (PVZ. marketingo specialistas, projektų vadovas ar pan.). Dar vienas dalykas, kad nemažai tų latviškų IT įmonių nebuvo vien sofware developeraiai ar security systems įmonės (kas yra grynasis IT), bet ir ryšių įmonės ir pan., kad dalinai iškreipia vaizdą.

Nežinau kokiais mistiniais būdais IT įmonių ne IT specialistai iškreipia programuotojų skaičiaus statistiką, juk apie tai ir kalbėjau, grynai programuotojus.

Dėl turistų skaičiaus irgi klysti, 2019 m. Lietuvoj apsilankė 1.94 mln turistų iš užsienio.

Mano skaičiai buvo Vilniaus, nes apie jį kalbėjom (edit: nors ten parašiau "Lietuvos", sorry, klaida) iš čia:
https://www.dropbox.com/s/6t64426156..._2019.pdf?dl=0

Ne esmė ir 1.9mln prieš 2.9mln atrodo tikrai gan žymus skirtumas. Rygos skaičiai turbūt bus beveik vienodi su visos Latvijos.

Skrydžiu prasme nukonkuruos, nes avialinijom labiau apsimoka turėti privežamuosius skrydžius iš tarkim Vilniaus į Rygą, o tada į Milaną ar Marselį, negu, kad keliaiviai keliaiviai vyktu traukiniais autobusais ar automobiliais. Tokios kompanijos, kaip AirBaltic vadovaujasi butent šita startegija, kai keleiviai keliauja su jų avialinijos į jū hub'a, o tada kitur iš jo, taip yra uždirbamas didesnis pelnas, per papildomas veiklas, bei sumažinami aviacijos sąnaudų kaštai (lėktuvai visad grįžta į vieną bazę). Tuo tarpu Ryanair, ruotuoja lėktuvus tarp kelių bazių (pvz. Vilnius-Milanas-Varšuva-Vilnius), taupydami kita schema, kuri jiems leidžia nebijoti Rail Baltikos konkurencijos. Taip pat Rygos oro uosto sėkmę sąlygoja AirBaltic, kuris turi rimtų sunkumų dėl COVID pandemijos, prasto planavimo ir kylančios konkurencijos iš Ryanair ir Wizzair namų bazėj (viskas aviacijos industrijoje yra stipriai planuojama ir net mažiausias pokytis gali turėti neigiamas pasėkmes).

Kol latviai turės ir rems airBalticą niekas niekur nenukonkuruos, tuo labiau kad ir geografinė padėtis geresnė. Net jei dėl rail balticos ir neteks šiek tiek per Rygą skrendančių tranzitinių keleivių kurie kiek suprantu statistikoj skaičiuojasi 2 kartus (iš Talino ir Vilniaus), tai nebus labai dideli skaičiai ir klausimas kiek dėl patogaus pasiekiamumo ta pačia rail baltica gaus papildomų keleivių.

Faktai tokie kad nesam mes kažkokiais šviesmečiais aplenkę Latvijos ir yra ne viena gan svarbi sritis kurioj kaip tik atsiliekam.

[10.000]

4) Oro uostų prasme Vilniuje vykdoma rekonstrukcija kartu su Rail Baltikos projektu turėtu suduoti rimta smūgį Rygos, kaip susisiekimo oru Hub'o statusui. Taip pat, prasta situacija su Airbaltic, kuris yra pagrindinis augimo variklis Rygos oro uoste, bei Kauno ir Palangos oro uostų skrydžių plėtra dar labiau turėtų smukdyti Rygos oro potencialą

Totalus nusišnekėjimas.

Infrastruktūra keleivių pritraukti nepadeda, pasiskaityt vieną iš paskutiniųjų Bartkaus postų apie tai patreone. Ir apskritai paėmus, KPD jau pasakė kad jokio senojo Vilniaus terminalo nugriauti neleis.

2019 metais RIX augo +10%, VNO augo +1%. Skaičiai kalba patys už save.

Prasta situacija su airBaltic ? Tai kad jie iki Covid krizės dirbo pelningai, susapnavot gal tą prastą situaciją ? Be to, reikia atsiminti, kad juos Latvijos vyriausybė rems iki paskutinio kraujo lašo, kiš tiek pinigų kiek reikės. Lietuva pasimokyt galėtų kaip reikia principingai remti šalies susisiekimo projektus.

O kas liečia klimato kaitą, tai reikia atsiminti kad Prancūzija ir Vokietija yra didelės šalys ir jos tiesiog draus vidinius skrydžius. Latvija gi tokių skrydžių neturi. O kad ten uždraus kokį nors jungiamąjį skrydį Vilnius-Ryga, tai tikrai nieko nepakeis. Tiesiog jungiamasis bilietas bus ne lėktuvu į RIX, o geležinkeliu.

Galiausiai, airBaltic visada buvo ir liks Latvijoje. WizzAir gali bet kurią sekundę susirinkti žaislus ir išeiti iš Lietuvos. 2018m. vasarą VNO bazavo 4 lėktuvus, šiemet bazuoja tik 2. Tad kiek lėktuvų bazuos dar po trijų metų mes tikrai nepasakysim

[10.000]

Dėl AirBaltic, tai ši kompanija iškilo, kai bankrutavo FlyLAL (Latvijos vyriausybė prie to nagus sugebėjo prikišiti). Tačiau dėl COVID apndemijos AirBaltic yra tikrai striuka,ir tam nepadeda konkurecija su LOT (Nordica Estijoj ir agresyvi plėtra Lietuvoje). Todėl jei toliau AirBalticas netaps jungtine Baltijos šalių įmone ir RailBaltika, kartu su LOT ir Lietuvos oro uostų plėtra privers AirBaltiką susitraukti ar net visai bankruoti. Šie abu scenarijai yra blogi Latvijai.

Nordica Estijoj jau seniausiai nebeskraido, blėnius rašote. Jie dabar užsiima lėktuvų nuoma ir skraidymu po vidinius Švedijos kaimus (dotacijos programos iš Švedijos vyriausybės). O airBaltic sėkmingai ir toliau skraido, krizė jų nenutūpdė.

O LOTui Baltijos šalys yra giliai dzin. Kokia yra jų rinkos dalis Vilniaus oro uoste ? 5% ?

[Gator]

Infrastruktūra keleivių pritraukti nepadeda,

Tai kokiu tikslu visas pasaulis pinigus keleivių nepridedančiai infrastruktūrai?

[TrippleA]

Totalus nusišnekėjimas.

Infrastruktūra keleivių pritraukti nepadeda, pasiskaityt vieną iš paskutiniųjų Bartkaus postų apie tai patreone. Ir apskritai paėmus, KPD jau pasakė kad jokio senojo Vilniaus terminalo nugriauti neleis.

2019 metais RIX augo +10%, VNO augo +1%. Skaičiai kalba patys už save.

Prasta situacija su airBaltic ? Tai kad jie iki Covid krizės dirbo pelningai, susapnavot gal tą prastą situaciją ? Be to, reikia atsiminti, kad juos Latvijos vyriausybė rems iki paskutinio kraujo lašo, kiš tiek pinigų kiek reikės. Lietuva pasimokyt galėtų kaip reikia principingai remti šalies susisiekimo projektus.

O kas liečia klimato kaitą, tai reikia atsiminti kad Prancūzija ir Vokietija yra didelės šalys ir jos tiesiog draus vidinius skrydžius. Latvija gi tokių skrydžių neturi. O kad ten uždraus kokį nors jungiamąjį skrydį Vilnius-Ryga, tai tikrai nieko nepakeis. Tiesiog jungiamasis bilietas bus ne lėktuvu į RIX, o geležinkeliu.

Galiausiai, airBaltic visada buvo ir liks Latvijoje. WizzAir gali bet kurią sekundę susirinkti žaislus ir išeiti iš Lietuvos. 2018m. vasarą VNO bazavo 4 lėktuvus, šiemet bazuoja tik 2. Tad kiek lėktuvų bazuos dar po trijų metų mes tikrai nepasakysim

Tia, kad jūs šiuo atveju nusisšnekate. Kaip Gator minėjo, kokio velnio ES investuotų daugybė pinigų į nerentabilų projektą? Mes dabar apart lėktuvų ir automobilių (pačios neefektyviausios tranporto priemonės šiuo klausimu) neturim normalaus susiekimo su kitomis šalimis 300-700 km spinduliu. Įgyvendinus Rail Baltiką kelionės traukiniu į Latviją, Estiją ir didžiają dalį Lenkijos, taps daug labiau patrauklesnės negu lėktuvu, dėl ilgo laukimo laiko oro uoste bei kelionės iš ir į jį ir brangesnių kelionės išlaidų.

Dėl žaliojo kurso, skrydžiai, kur pasiekiamumas greitaisiais traukiniais prilygsta ar net yra geresnis, taps stipriai ribojami, ko pasekoje aviakompanijos neapsimokės jų vykdyti, ką jau daro minėtos Prancūzija ir Vokietija. Tas pats vyks ir visoje ES, siekiant gerint susiekimą, bei skatint švaresnį transportą.

Na, o dabar apie AirBaltic. Teko girdėt apie tokį dalyką kaip point-to-point flight destinations? Trumpai tariant, dėl naujų technologinių proveržių aviacijoje (A320neo, 737MAX, A321XLR, A220), kompanijoms tampa paprasčiau skraidinti keleivius tiesiai iš taško A į tašką B, nekeliaujant per kompanijos hubą. Apart sumažejusių kelionės kaštų ir galimybių mažesniais lėktuvais nuskristi didesnius atstumus pigiau ir toliau, dar yra laiko faktorius. Klientam užknisa trintis oro uoste 2-3 valandas, paskui dar skristi 1-2, paskui dar trintis 2 valandas ar daugiau, tada vėl skrisit, ir dar kokią nepilną valandą laukti kol išeisi iš oro uosto, jei ne ilgiau. Ir čia AirBaltic'ui iškyla kelios rimtos problemos. Pirma problema, konkurencija tiek Lietuvoj, tiek Estijoj dėl point-to-point kelionių iš tokių kompanijų, kaip Ryanair, Wizzair ar LOT. Nors pigių skrydžių bendrovės gali greitai paimt ir sumažint lėktuvų kiekį (dabar tas įvyko dėl pandemijos), jos taip pat greit jš gali ir padidint ir dar pasiūlyti geresnę kainą negu AirBaltic'as kada nors galės. Kitas veiksnys tai Rail Baltika, kuri leistu keliauti į Vilnių, Varšuvą, Rygą ir Taliną, pigiau, greičiau ir patogiau, bei sujungtu Vilniaus ir Kauno Oro Uostus greituoju traukiniu, taip leisdmas geriau išnaudoti abiejų oro uostų potencialą.

Taip pat šioje delionėje dėl Rygos kaip skrydžių HUB smukimo ir netolimoj ateity svarų vaidmenį gali žaisti LOT. LOT 2019 rinkos dalis buvo 6% nors skraidė tik 2 kryptimis, kai tuo tarpu AirBaltic turėjo 9%, skraidydama kelis kart daugiau krypčių. Šiais metais LOT paleido užsakomuosius skrydžius iš Vilniaus į Dominykos Respubliką bei iki pademijos skraidė iš Kauno į Varšuvą. Visa tai rodo, jog LOT'as aktyviai domisi Lietuvos rinka, bei bandys į ją žengti tvirčiau, kaip tai padarė Budapešte, dėl ko nukentėtų AirBaltic'as. Taip pat LOT'as gali pasiūlyti ir reguliarius tranatlantinius skrydžius ateityje, kas nėra iš piršto laužta (dar yra A321XLR, kuris dar labiau griauna oro hub'ų sistemą ir skatinai eiti prie point-to-point oro kelionių).

Jūsų argumentas, kad KPD pasakė ne ir nieks seno terminalo negriaus yra niekinis, nes KPD dėja ,bet nėra visagalė ir negali imt ir šokdint vyriausybės taip paprastai, kai ant Vilniaus oro uosto pertvarkos pastatyti didesni keleivių srautai, geresnis valstybės pasiekiamumas ir didesnės oro uosto pajamos.

Pačios Latvijos galimybės gelbėt AirBaltic'ą yra ribotos, nes pinigai nėra begaliniai, o ir point-to-point skrydžių trendas reikalauja keisti prieš krizę atsiradusį AirBaltic'o veiklos modelį, kuris buvo paremtas prieškovidiniu Rygos, kaip oro hub'o Baltijos šalyse konceptu. Taip, pat AirBaltic'as neseniai investavo labai daug pinigų į A220 pirkimus, kas dar labiau pablogina kompanijos finasinę situaciją. Taigi, AirBaltic'as, Rygos oro uostas ir Latvija tikriausiai susidurs su nemaža konkurencija iš įvairių pusių bandant prastumti AirBaltic'ą kaip pagrindinį Baltijos šalių vežėją ir tarptautinio transporto dominantę regione. Ir vienintelis kelias, to išvengti tai nustot ignoruot kitas Baltijos šalis ir atvirai jas pakviest tolygiai pasidalint AirBaltic'o valdymu, taip padedant pagerint visų trijų šalių pasiekiamumą ir išvengiant didelių nuostolių. Bet žinant Latvijos valdžios "draugiškumą" kitų Baltijos šalių atžvilgiu, o ypač Lietuvos, tai mažai tikėtina.

[Lettered]

Ir vienintelis kelias, to išvengti tai nustot ignoruot kitas Baltijos šalis ir atvirai jas pakviest tolygiai pasidalint AirBaltic'o valdymu, taip padedant pagerint visų trijų šalių pasiekiamumą ir išvengiant didelių nuostolių. Bet žinant Latvijos valdžios "draugiškumą" kitų Baltijos šalių atžvilgiu, o ypač Lietuvos, tai mažai tikėtina.

Tai realiai dabar taip ir yra, bent iki coronos AirBaltic'as turėjo keliolika tiesioginių skrydžių iš VNO ir nuolat didino jų kiekį, taip pat ir iki coronos buvo planai atsisakyti mažų lėktuvų, kurie skirti tik privežti prie RIX, kas reiškia, jog planai dėl VNO yra ilgalaikiai. Bet kad RIX liks hub'as, tai vien dėl to, kad Baltijos šalyse nėra tokios rinkos, kad apsimokėtų iš visų trijų sostinių skraidyti į kokį nors Dubajų.