[KAU] Kauno upių uostas

[PukiS]

seip petrasiunuose uostas darosi su viena salyga - patvankomis nemuno lygio pakelimui. ash buciau visom 4 uzh, nes tokiu atveju visa upes vaga ties kaunu tikrai geriau atrodytu + nemuno salos kanale pastatcius tiltus ir pan pakankamai normali srove butu, neliktu smirdancio griovio vaizdo.

[SkyMan]

Užmirškit šliuzus per Kauno HE. Nemunas nėra toks vandeningas, kad būtų galima įrengti šliuzus. Jeigu neįrengė sovietiniais laikais, kai niekas nekreipė dėmesio finansus ir viešąją nuomonę, tai dabar tai nebus tikrai lengva. Antra per Kauno HE eina rytinis Kauno apvažavimas ir geležinkelio atšaka, kuri taps RailBaltica krovinine linija į Palemono terminalą. Tad šliuzų įrengimas išaugtų iki astronominių kainų. Tai kelio, geležinkelio, Kauno HE rekonstrukcija. Ar šliuzai taps ekonomiškai naudingi? Kauno HE projekte taip pat buvo numatyta ir žuvų takai, bet jų taip pat neirengė...

[Rimantas]

O kokios vietos siūlomos naujam uostui? Marvelėje nėra geležinkelio, bet jo nėra ir žiemos uoste, o žemoją fredą, manau, geriau palikti gyvenamiems namas, negi tie projektai jau žlugę? Tad jei bus namai, nemanau, kad liks vietos krovininiam uostui, o Petrašiūnai gal ir tinkama vieta, arčiau HE yra daug laisvos vietos... Tik laivam reiktų nemažai plaukti per visą Kauną... O aukštupius ką nors plukdyti be šansų, jau už Alytaus gylio beveik nėra...

[SkyMan]

/\
Petrašiūnai turi geležinkelį, kaip jai minėta anksčiau, bet automobilių eismas ten sunkiai išsprendžiama problema: išvažiavimas į IV fortą, kalnas į Amalius su geležinkelio pervaža, per kurią eitų ir kroviniai iš uosto, Kauno HE dviejų juostų kelias, sunkiai išsprendžiamas gatvių platinimas Petrašiūnuose ir galų gale Kauno marių ir Pažaislio apylinkių paminklosauga. Patvankos išspręs laivybos problemą, bet lieka avarinis Panemunės tiltas ir perspektyviniai pėsčiųjų tiltas iš Nemuno salos į Fredą, bei planuojamas automobilių Vilijampolės - Marvelės tiltas per Nemuną. Tad kol kas realiausia, nors ir su minusais Marvelės vieta.

[Rimantas]

Geležinkelį ten atvesti, vargiai įmanoma... Nes atstumas tarp šlaito ir upės labai mažas, ties Aleksoto tiltu. Nebent reikėjo apie tai anksčiau galvot, o ne baigiant statyt transporto mazgą.

[Aš]

Uosto kranai kraustosi į Marvelę

Po kelerius metus trukusių ginčų nuspręsta: naujasis Kauno krovinių uostas bus statomas ne Petrašiūnuose, o Marvelėje.

Keistai skamba toks straipsnio pavadinimas, kai kalbama apie Kauną, turiu omenyje dalį „uosto kranai“

Čia kalbama apie „Domus mea“:

„Mūsų planai nepasikeitė. Rengiame detalųjį planą. Savo veiksmus esame priversti derinti su savivaldybe, nes rengiama O. ir H. Minkovskių gatvės rekonstrukcija. Manau, kad naujojo kvartalo statyba galėtų prasidėti 2009-aisiais“, – teigė uosto Žemojoje Fredoje savininkų atstovas Robertas Jocius.

Šaunu, kad buvę planai išlieka.

Daugiau „esmės“:

„Norime tikėti, kad reikalai į priekį judės greitai ir statybos Marvelėje prasidės kitų metų pabaigoje, tačiau jau rengiame ir atsarginį variantą. Mūsų žiemos uosto teritorijoje Vilijampolėje žadame įrengti laikiną krovinių prieplauką. Joje galėtume iškrauti maždaug 100 tūkstančių tonų krovinių. Tai būtų tik laikinas sprendimas, nes žinome artimiausius verslininkų poreikius - maždaug 600 tūkstančių tonų“, – sakė G.Labanauskas.

[Eimantas]

O kaip su geleležinkeliu Marvelėje?

[somis]

Bet taigi i D&G oro uostą eina geležinkelis. tai ar labai sunku būtų jį nuvesti ateityje iki Marvelės? reikėtų nuo kalno nulipti, bet tai, kaip suprantu, geriau negu nieko?

[Aš]

O kaip su geleležinkeliu Marvelėje?

Formuojamas valstybinis upių uostas krovininei laivybai

Penktadienį Kauno miesto savivaldybės tarybai pritarus, apie 200 000 kv. m teritorijos tarp Marvelės g. ir Nemuno upės pritaikyti inžinerinės infrastruktūros teritorijos panaudojimui. Šioje teritorijoje bus formuojamas žemės sklypas valstybinio krovininio upių uosto statybai.

„Buvo parodytas puikus politinis sprendimas, kuris atsivers puikias galimybes verslininkams užsiimantiems prekyba, kroviniu transportavimui", - teigė Vidaus vandens kelių direkcijos gen. direktorius Gintautas Labanauskas.

Naujai įrengto uosto dėka ketinama perkelti daugiau nei 600 000 tonų per metus, tai yra 6 kartus daugiau perkeltų krovinių nei dabar. Pristatytas projektuojamas krovinių gabenimo uostas bus naudingas logistikos (sandėliavimo centrams), Kauno ekonomikos augimui, aptarnaujančios įmonėms. Pasak Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko, pasirinkta perspektyvesnė vieta dėl patogios ir gerai sutvarkytos infrastruktūros, taip pat dėl sąlyginai mažesnių sąnaudų įkurti upių uosta Marvelėje, nei kurioje nors kitoje miesto teritorijoje. Taipogi, dviejų Lietuvos didžiųjų upių sankirta bus patogi laivybai ir tolimesnei jų plėtotei.

Krovinio upių uosto projektas vyks keliais etapais, pirmajam iš jų prireiks 5 - 6 mln. litų. Pirmojo etapo metu bus sutvarkyta prieplauka pritaikant ją krovinių įkrovimui, iškėlimui, minimalios infrastruktūros parengimui ir 3 hektarų dangos paruošimui krovinių sandėliavimui.

"Ši vieta puikiai paruošta, šalia yra aplinkėlis, kur suteiks puikias susisiekimo galimybes. Šios vietos vienintelis trūkumas - tai kad nėra geležinkelio, bet priklausomai nuo srautų ši galimybė bus svarstoma ateityje", - teigė G.Labanauskas.

Miesto vadžios atstovai pažadėjo suteikti paramą šiam projektui įgyvendinti ir parengti visus reikiamus dokumentus užtikrinant projekto įgyvendinimą. Projekto finansavimo lėšos bus gautos iš Europos Struktūrinių fondų, privačių investuojų, valstybės paramos, nes Kauno miesto savivaldybė neturi pakankamai lėšų finansuoti visą projektą.

Jau pradėtus krovininio uosto plėtotės darbus ketinama pabaigti iki 2009 m. pabaigos.

Gal tai jums ką nors informatyvaus sakys (man sako labai ne daug), pateikiama prie straipsnio:


---

Geležinkelio nebuvimas yra didelis trūkumas. Ateityje, labai tikėtina, jo prireiks. Reikėtų paskaičiuoti, kas būtų pigiau, ar Nemuno vagos Kauno teritorijoje pritaikymas laivybai, ar geležinkelio atkarpos nutiesimas.

Protingi dėdės taip ir padarė:

Nutiesti geležinkelį iki Marvelės kainuotų 200 milijonų litų. Įrengti patvankas Nemuno atkarpoje Kauno mieste ir rekonstruoti Aleksoto tiltą (kad pro jį galėtų praplaukti laivai) kainuotų 100 + 15 milijonų litų.

Pats uostas Marvelėje kainuos 87 milijonus litų, Petrašiūnuose būtų kainavęs 116 milijonų litų.

Papildomai galima pasakyt, kad pro Petrašiūnus drieksis Rail Baltica, kas būtų ypač naudinga tokiam infrastruktūros objektui.

Sumoje Petrašiūnai laimi rezultatu 231:287 (mažesnis skaičius reiškia geresnį rezultatą).

Informacija iš šios laidos.

Joje taip pat nurodoma, kad mokslininkai pasisako už uostą Petrašiūnuose.

Rimtas pagrindas suabejoti eilinio flegmatiškai priimto sprendimo teisingumu...

[sirrolaz]

Marvelė atrodo jau galutinai

Kaunas turės naują laivų prieplauką

Paulius Garkauskas
2008 sausio mėn. 15 d. 15:40
Delfi

2010 m. planuojama pradėti statyti Kauno upių prieplauką, kuri įsikurs Nemuno pakrantėje, Marvelėje, priešais „Combo" klubą. Planuojama, kad naujoji prieplauka, kuri kainuos apie 10 mln. Lt, bus naudojama ne rekreacinėms reikmėms, o kroviniams pakrauti ir iškrauti.

Praėjusios kadencijos miesto valdžia planavo, kad upių uostas turėtų įsikurti Petrašiūnuose. Tačiau dabartiniai miesto vadovai mano, kad Marvelė tinkamesnė vieta uostui.
„Miesto taryba apsisprendė koreguoti bendrajį planą. Šios kadencijos tarybos nariai išreiškė politinę valią, kad uostas stovėtų būtent Marvelėje, o ne Petrašiūnuose, kaip buvo anksčiau planuota. Tam reiktų statyti patvankas, gilinti upės vagą. Dabar matome daug praktiškesnį ir realesnį variantą Marvelėje. Iš savo pusės mes įsipareigojame parengti visus reikiamus dokumentus bei atlikti poveikio aplinkai tyrimus", - teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.


Šios dienos kainomis naujosios krantinės pastatymas kainuos apie 10 mln. Lt. Tiksli kaina turėtų paaiškėti parengus krantinės statybos techninį projektą. Lėšų krantinės statyboms tikimasi gauti iš Susisiekimo ministerijos.


Planuojama, kad iki liepos mėnesio bus pakeistas bendrasis Kauno miesto planas. Visus reikiamus dokumentus Kauno savivaldybė žada sutvarkyti iki rudens.


„2010 metais reikia planuoti gauti lėšas iš Susisiekimo ministerijos pačios krantinės įrengimui", - sakė A. Kupčinskas.


Senoji laivų prieplauka esanti netoli Nemuno salos bus perduota savivaldybės žinion. Naujoji prieplauka priklausys Vidaus vandenų kelių direkcijai (VVKD).

[liutass]

Didelis minusas, kad nebus geležinkelio iki to uosto. Teks gabenti tik krovininiu autotransportu, kas labai apkraus ir taip taip apkrautą Marvelės kelio atšaką iki ViaBalticos.

[HAMMER]

Na manau tai yra didelė durnystė Visgi tose vietose ties Combo ateičiai nemaži planai, pakrantė gali virsti įspūdingu verslo ar poilsio centru ir koks bus vaizdas kai prieš nosį krovinius kraus? Tokioje vietoje derėtų statyti rekreacinėms reikmėms naudojamą prieplauką, o krovininę statyti ten kur buvo anksčiau svarstyta - Petrašiūnuose

[x21]

Aš irgi už tai kad krovininis uostas butu už kampo...

[Arunas]

Aš irgi už tai kad krovininis uostas butu už kampo...

Nesijaudinkit, vistiek už 10 mln. jokios krovinines prieplaukos, o tuo labiau uosto pastatyti neįmanoma. Nebent iš valčių maišus krauti.

[liutass]

Kaunas neatsisako krovininio upių uosto

Dainoras LUKAS

Kauno savivaldybė, Susisiekimo ministerija ir verslininkai sutaria, kad reikia pradėti statyti, o ne tik diskutuoti apie krovininį upių uostą.

Ministras dalijo pažadus

Galimybių studijos išvadose, kurias pernai pristatė Vidaus vandens kelių direkcija, uostą pasiūlyta statyti Marvelėje, kairiajame Nemuno krante. Preliminariais apskaičiavimais, uosto statyba kainuotų apie 88 milijonus litų.

Kaune vakar vykusiame pasitarime dėl krovininės prieplaukos projekto dalyvavęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigė, remiantis šią iniciatyvą ir garantuojantis, kad ministerija šiam projektui pritars.

Ministerija žada skirti lėšų krantinei sutvarkyti. Uosto operatoriaus konkurse ketina dalyvauti ir į infrastruktūrą investuoti bendrovė „Kelių remonto grupė“, gabenanti krovinius Nemunu.

Pinigų taip pat tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Už šį projektą bus atsakinga valstybinė įmonė „Vidaus vandens kelių direkcija“.

Pernai liepą Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė, kad apie 20 hektarų teritorija tarp Marvelės gatvės ir Nemuno upės būtų pritaikyta inžinerinei infrastruktūrai. Šioje teritorijoje ir bus formuojamas žemės sklypas, kuriame turėtų iškilti valstybinis krovininis upių uostas. Tikimasi, kad naujame uoste per metus būtų perkeliama daugiau nei 600 tūkstančių tonų krovinių.

Atsisakė statyti Petrašiūnuose

Kauno meras Andrius Kupčinskas pažadėjo, kad savivaldybė savo lėšomis pakeis Bendrąjį planą, parengs detalųjį planą ir užsakys poveikio aplinkai vertinimą.

„Savivaldybė atsisakė planų tokį uostą statyti Petrašiūnuose. Ten esanti žemė yra grąžinta savininkams, taip pat kiltų problemų dėl tiltų“, – aiškino meras.

Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras informavo, kad Marvelėje esanti teritorija priklauso valstybei, yra neužstatyta. „Turiu prašymą, kad po šio mūsų pasitarimo ta žemė nebūtų kam nors grąžinta. Turiu tokios patirties. Taip atsitiko, kai susitarėme dėl „Rail Baltica“ projekto, o po dviejų savaičių kažkam buvo grąžinta žemė mums reikalingoje teritorijoje“, – priminė A.Butkevičius.

Krovininio upių uosto projektas bus įgyvendintas keliais etapais. Pirmiausia bus sutvarkyta prieplauka, ją pritaikant kroviniams pakrauti ir iškrauti, įrengta minimali infrastruktūra ir 3 hektarų ploto aikštelė kroviniams sandėliuoti.

Vienintelis pasirinktos vietos trūkumas – šalia nėra geležinkelio. Jį nutiesti kainuotų apie 200 milijonų litų. Kaip tik dėl to šiuo uostu trąšoms pervežti negalėtų naudotis bendrovė „Achema“.

Verslininkai sutinka investuoti

„Vidaus vandens kelių direkcijos“ generalinis direktorius Gintautas Labanauskas įsitikinęs, kad krovininis uostas pagyvintų laivybą Nemunu. Kol kas krovinius Nemunu plukdo bendrovė „Kelių remonto grupė“. Įmonė turi dvi 1000 tonų keliamosios galios baržas, kuriomis birios statybinės medžiagos keliauja iš Jurbarko į Klaipėdą. Bendrovei priklauso gamykla, kurioje perdirbamas gamtinis žvyras.

„Deja, kol kas į Kauną krovinius vežame autotransportu. Krovininis uostas mums yra labai reikalingas. Jei jis bus statomas, investuosime į šį objektą. Taip pat svarstysime galimybę pirkti daugiau baržų“, – žadėjo „Kelių remonto grupės“ generalinis direktorius Vidmantas Norkus.

Bendrovė norėtų naudotis ir laikinu uostu, kuriame būtų įrengta prieplauka, tačiau aplinkosaugininkai perspėjo, kad laikino pobūdžio objektų jie neleis įteisinti. Kol kas bendrovė krovinius „Vidaus vandens kelių direkcijos“ teritorijoje gali iš baržų perkelti tiesiai į automobilius.

Senasis uostas – apleistas

Senojoje prieplaukoje Žemojoje Fredoje verslininkai neskuba pradėti žadėtų statybų, nors prieš keletą metų skubino savivaldybę iškelti uostą. Maždaug šešių hektarų teritorijoje Nemuno pakrantėje planuojami statyti gyvenamieji namai ir komerciniai statiniai.

„Kauno tarptautinio upių uosto“ valdybos narys Vilmantas Šimoniūtis teigė, kad kol kas darbai neplanuojami.

„Laukiame, kol bus rekonstruota H. ir O.Minkovskių gatvė. Tik tada mes pradėsime darbus. Procesas užtruks, nes gatvei praplatinti reikės išpirkti žemės. Manau, kad geriausiu atveju mes statyti pradėsime 2009 metų pabaigoje“, – užsiminė verslininkas.

Pirmąją naujojo komplekso koncepciją parengė žinomas norvegų architektas Nielsas Torpas.

Vėliau buvo užsakyta dar viena koncepcija, kurią atliko Vilniaus architektų grupė. „Kitą savaitę užsakysime trečiąją viziją. Norėtume, kad ją parengtų architektai Asta ir Šarūnas Kiaunės. Turime laiko išsirinkti geriausią variantą“, – aiškino V.Šimoniūtis.

Kauno diena

[Vitas]

Vilijampolėje įsikūrusioje laivų remonto gamykloje į krantą iškeltas keleivinis laivas "Mecklenburg", tris vasaras pastoviai plaukiojęs Kuršių mariose maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida ir atgal.
Įdomu, kaip remontui jis atplaukė Nemunu, kokias kliūtis sutiko, kaip jas įveikė (ar užteko gylio).
Kada remontas baigsis ir laivas plauks atgal į Klaipėdą?
Tikriausiai vasarą vėl plaukios kruizais iš Klaipėdos į Nidą?

[Eimantas]

Kauno upių uostui jau formuojamas sklypas
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=16720449

[Vaidosius]

Gerai tas uostas Marvelėje. Iš Combo jis matysis, tačiau iš to naujojo kvartalo kažin, juk dar Kėdainių tiltas bus statomas. Kaip tik tie uosto kranai turėtų žavesio pridėti.

[sirrolaz]

Vilijampolėje įsikūrusioje laivų remonto gamykloje į krantą iškeltas keleivinis laivas "Mecklenburg", tris vasaras pastoviai plaukiojęs Kuršių mariose maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida ir atgal.
Įdomu, kaip remontui jis atplaukė Nemunu, kokias kliūtis sutiko, kaip jas įveikė (ar užteko gylio).
Kada remontas baigsis ir laivas plauks atgal į Klaipėdą?
Tikriausiai vasarą vėl plaukios kruizais iš Klaipėdos į Nidą?

Vakar mačiau netoli Jurbarko "Mecklenburgą" plaukiantį Nemunu žemyn, taip kad šiandien jis manau jau Klaipėdoj.

[Perfect]

Kažkodėl dauguma čia pasisakiusių labai pergyvena dėl geležinkelio. Aš jo būtinumu kiek abejoju. Visų pirma dėl gabenamų krovinių apimties ir pobūdžio. Ar galėtų Klaipėdos - Kauno maršrutas aptarnauti ir tranzitinius krovinius? Sakykime atkeliauja konteineris į Klaipėdą, tada perkraunasmas į baržą, tada Kaune perkraunamas į vagonus ir keliauja dar kažkur. Ar neperdaug komplikuota logistinė operacija gaunasi? Juk gali tiesiai Klaipėdoje tą patį konteinerį perkrauti į sunkvežimį ar vežti traukiniu. Nebent konteinerio galutinis maršruto tikslas Kaunas, bet net ir šiuo atveju Kauno uoste tektų konteinerį perkrauti į sunkvežimį ir vežti į galutinį tašką.
Gal būt todėl šiuo metu upėmis gabenamas tik žvyras ir mediena. Žvyras, nes kasamas Nemune ir plukdomas į Kauną, mediena iš Jurbarko keliauja į Klaipėdą, kur perkraunama į jūrinius laivus.
Kas dar?