[KAU] Kauno upių uostas

[Al1]

O uostas labiau taikytas prie geresnio susisiekimo keliais. Statant buvo rašoma kad į jį bus plukdomi konteineriai iš Klaipėdos, tam kad nukrauti autostradą nuo Kauno iki Klaipėdos. O kaip bus pamatysim.

Ir užkrauti Kauno miesto gatves tuos konteinerius vežančiu autotransportu. Išvada paprasta - valstybėje nėra strateginio plataus mąstymo. Pigiausias ir optimaliausias variantas sausumos transporto prasme buvo rekonstruoti esamą uostą. Tačiau siauri grupės prichvatizatorių, kurie prichvatizavo uostą su aplinkinėmis teritorijomis, interesai nugalėjo.

[GediminasJa]

Ir užkrauti Kauno miesto gatves tuos konteinerius vežančiu autotransportu. Išvada paprasta - valstybėje nėra strateginio plataus mąstymo. Pigiausias ir optimaliausias variantas sausumos transporto prasme buvo rekonstruoti esamą uostą. Tačiau siauri grupės prichvatizatorių, kurie prichvatizavo uostą su aplinkinėmis teritorijomis, interesai nugalėjo.

Kad dabartinė uosto vieta yra kur kas arčiau magistralinio kelio nei sena. Jis dabar yra prie pat Via balticos. Taip kaip tik yra mažiau užkraunamos miesto gatvės.

[Al1]

Strategija turi būti tokia, kad kuo daugiau krovinių būtų gabenama ne autotransportu, o geležinkeliais ir vandeniu, įskaitant vidaus. Todėl kelių transportas uostui turėtų būti mažiausiai aktualus. Gi nesant geležinkelio, uosto veiklai autotransportas yra be alternatyvos.

[liutass]

Kad Palemone neįmanoma. Kaip baržos hesą įveiktų..?

O uostas labiau taikytas prie geresnio susisiekimo keliais. Statant buvo rašoma kad į jį bus plukdomi konteineriai iš Klaipėdos, tam kad nukrauti autostradą nuo Kauno iki Klaipėdos. O kaip bus pamatysim.

buvo planuose viska padaryti. Per HESa plaukti nereikia, tik iki HES is Palemono puses.

Dabar kas gavosi tai net patys upeiviai nesupranta.

Bus idomu pamatyti, kaip valstybe uzdirbs is sito uosto.

[GediminasJa]

Ok, kaip suprantu miesto gatvių užkrovimą jau išsprendėme. Dabar paaiškink kur tuos konteinerius geležinkeliais galėtų nuo Kauno vežti, kad juos apsimokėtų dar vieną papildomą kartą perkrauti, t.y. iš laivų į traukinius, o iš traukinių į fūras (kad pasiektų galutinį tašką)?

[GediminasJa]

buvo planuose viska padaryti. Per HESa plaukti nereikia, tik iki HES is Palemono puses.

Dabar kas gavosi tai net patys upeiviai nesupranta.

Bus idomu pamatyti, kaip valstybe uzdirbs is sito uosto.

Tai būtų ne Palemono o Petrašiūnų.
Taip geležinkelis Petrašiūnuose yra, vietos uostui manau ir gi įmanoma rasti. Tik bėda kad ten nėra jokio normalaus susisiekimo su magistraliniais keliais. Na bent jau tol kol nebus nutiestas šiaurinis aplinkkelis. O jis ne panašu kad greitu metu būtų pradėtas tiesti.

[Al1]

Tai ir laivais gabenti neapsimoka, jei taip žiūrėti. Užkrovei vieną kartą ant puspriekabės ir davai per visą Europą ar Euraziją. Jei valdžia mąstytų, tai už krovinių gabenimą per Lietuvą autotransportu turėtų būti imami kelis kartus didesni mokesčiai. O kadangi to nėra ir nebus, tai nei upių transportas, nei geležinkeliai negali ir negalės normaliai konkuruoti su autotransportu. Kadangi autotransporto infrastruktūros palaikymo ir statybos kaštų vartotojai (vežėjai) padengia tik iš dalies. Visa kita perkrenta valstybei. Iškreipta konkurencija gaunasi.

[GediminasJa]

Kadangi autotransporto infrastruktūros palaikymo ir statybos kaštų vartotojai (vežėjai) padengia tik iš dalies. Visa kita perkrenta valstybei. Iškreipta konkurencija gaunasi.

Geležinkelius lygiai taip pat. Uostas ir gi. Visiem naujai statomiems projektams yra gaunama iki 85 % ES paramos. Jei nebūtų ES paramos ekonomiškai tikrai manau neapsimokėtų tiesti RB.

[Al1]

Ne tame, iš ko statoma infrastruktūra, o tame, kiek realiai kainuoja ja naudotis ir kas už tai moka.
ES lėšas palikime nuošalyje. Tai tik dalis visų išlaidų, beje statybai, o ne palaikymui. Taigi, geležinkeliai patys apsimoka realų tarifą (moka krovinio vežėjas per pervežimo tarifą) ir dar finansuoja automobilių kelius (per akcizą, kurį moka už dyzelį ir kurio nei centas negrįžta atgal, bet eina autokeliams). Autotransportu vežantys krovinius moka tik per akcizą, su sąlyga, kad kurą perka Lietuvoje (nemažai kuro perkama užsienyje) ir per kelių vinjetes, kurios kainuoja juokingai mažai... Tuo tarpu už naudojimąsi miestų gatvėmis ir rajoniniais keliais nėra rankami jokie tiesioginiai mokesčiai. Taigi, formaliai jais važiavimas nemokamas. Kažkiek miestams gatvių tvarkymui numeta valstybė.

[disident]

Visi kažkaip pamiršot pastebėti, kad Aleksoto tiltas dabar nebepasikelia. Norint tęsti uosto eksploataciją senoje vietoje, reikia vėl rekonstruoti tiltą. Ar aš blogai informuotas apie dabartines tilto galimybes?

Atvesti geležinkelį į dabartinio uosto vietą nėra misija neįmanoma. Galima atkovoti iš Nemuno keletą metrų ir pratęsti atšaką nuo senojo uosto.

Ar tai pigiau, nei tilto rekonstrukcija nežinau. Manyčiau, kad ne.

Logistiniu požiūriu vieta nebloga - Marvelės gatve lengvai pasiekiama Via Baltica. Nematau priežasties, dėl ko fūros turėtų važiuoti per miestą, o ne ten. Galų gale viską galima sutvarkyti ženklais.

[Al1]

Pigiau rekonstruoti tiltą, nei nutiesti geležinkelį palei Nemuną. Nes iki VD (Aleksoto) tilto Veiverių g. su intensyviu eismu. Pakišti geležinkelį po tiltu įmanoma, tačiau ties tiltu jis būtų vos aukščiau Nemuno vandens lygio, o pavasarį ir kokiu 1-1,5 m žemiau. Vadinasi, reikia hidroizoliuoto nuo Nemuno vandens "latako" geležinkeliui su siurblinėmis lietaus ir sniego vandeniui pašalinti.
Vėlgi, VD tilto rekonstrukcija, jei iš tiesų panaikinta pakėlimo galimybė - buvo trumparegiškas požiūris. Tačiau daugumai upinių laivų praplaukti po tiltu būtų galima ir be tilto pakėlimo.

[Miningan]

Savo laiku (į metus geriau nekreipkit dėmesio) buvo tokia vizija, geležinkelis prie Nemuno atvestas Marvelės upelio slėniu - http://www.maps4u.lt/lt/includes/siu...a_25K_1945.htm

[Eimantas]

Pigiau rekonstruoti tiltą, nei nutiesti geležinkelį palei Nemuną. Nes iki VD (Aleksoto) tilto Veiverių g. su intensyviu eismu. Pakišti geležinkelį po tiltu įmanoma, tačiau ties tiltu jis būtų vos aukščiau Nemuno vandens lygio, o pavasarį ir kokiu 1-1,5 m žemiau. Vadinasi, reikia hidroizoliuoto nuo Nemuno vandens "latako" geležinkeliui su siurblinėmis lietaus ir sniego vandeniui pašalinti.
Vėlgi, VD tilto rekonstrukcija, jei iš tiesų panaikinta pakėlimo galimybė - buvo trumparegiškas požiūris. Tačiau daugumai upinių laivų praplaukti po tiltu būtų galima ir be tilto pakėlimo.

O ar tas geležinkelis bus reikalingas?

[Al1]

O ar uostas dirbs taip, kaip galėtų, jei būtų geležinkelis?

[Eimantas]

Statybinių medžiagų gabenimui geležinkelis nereikalingas turbūt, sakykim atplukdo smėlį iš Jurbarko, o iš uosto į statybvietes ar įmonių aikšteles išgabena autotransportas (tai absoliuti dauguma objektų, kur net nėra geležinkelio). Konteineriai...iš Kauno įmonių į uostelį atgabena autotransportas, ir iki Klaipėdos išgabena laivai upiniai. Atvirkštinis maršrutas analogiškas. Konteinerių gabenime navigacijos sezono metu atsirastų konkurencija maršrutu Kaunas-Klaipėda-Kaunas tarp upinių laivų ir autotransporto. Tranzitiniai kroviniai į/iš Rytų mano manymu niekaip nesusiję su šituo objektu. Analogiškai ir krovinių (konteinerių) srautas tarp Vilniaus ir Klaipėdos, nes juos jungia pagrindinė geležinkelio linija ir jau esantis konteinerinis traukinys. Tai ir klausiu kas galėtų būti gabenama geležinkeliu į šį objektą ar iš jo.

[Al1]

Jeigu uostas tik Kaunui aptarnauti, tai iš jo jokios naudos - veltui išmesti pinigai, nes jokių didelių srautų nebus, tuos, kurie bus, laisvai galėjo aptarnauti ir dabartinis žiemos uostas. Tereikėjo nedidelių pertvarkymų ir to būtų pakakę.

[GediminasJa]

Jeigu uostas tik Kaunui aptarnauti, tai iš jo jokios naudos - veltui išmesti pinigai, nes jokių didelių srautų nebus, tuos, kurie bus, laisvai galėjo aptarnauti ir dabartinis žiemos uostas. Tereikėjo nedidelių pertvarkymų ir to būtų pakakę.

Esant geležinkelio atšakai kokie galėtų būti alternatyvūs maršrutai, t.y. ne tik Kaunui?

[Al1]

V. Europa - Kaunas RailBaltica, toliau į Vakarų Lietuvą vandeniu. Tą patį žvyrą, smėlį, skaldą laivais iki Kauno, o paskui geležinkeliu į Lietuvos pietus, rytus ar šiaurę nuo Kauno. Juk dauguma normalių gelžbetonio, kelių tiesimo įmonių turi atšakas ir gabenasi minėtus krovinius geležinkeliu.

[Eimantas]

Sakyčiau iš Vakarų Europos iki Klaipėdos tiesiai vandeniu gerokai pigiau ir nelabai ilgiau.

[Vitas]

V. Europa - Kaunas RailBaltica, toliau į Vakarų Lietuvą vandeniu. Tą patį žvyrą, smėlį, skaldą laivais iki Kauno, o paskui geležinkeliu į Lietuvos pietus, rytus ar šiaurę nuo Kauno. Juk dauguma normalių gelžbetonio, kelių tiesimo įmonių turi atšakas ir gabenasi minėtus krovinius geležinkeliu.

Kur Kaune tas statybines medžiagas perkrautų iš laivų į geležinkelio vagonus? Minkovskių gatvės prieplaukoje jokia krova jau nevyksta, o iki Marvelės geležinkelis neateina (ir tikriausiai neateis).