FlyLAL problemos

[alm]

Latvija bendrovėms „Ryanair“ ir „airBaltic” padovanojo milijonus

Ir ačiū jai už tai. Dalis tų pinigų liko mano kišenėje. Pažiūrėjau savo flightmemory. Rygos oro uoste 22 skrydžiai, Vilniuje 20, Kaune 15, ..., Varšuvoje 10. Nebūtų daugelio mano temų skiltyje Už sienos jei ne šitos nuolaidos (nors skristi į Tenerifę su Ryanair iš Rygos visgi jau truputį vargina).

Man tai įdomus pvz. forumietis alm ir kiti panašūs. Jis visą laiką gan negatyviai
atsiliepė apie FlyLal ir tuo tarpu labai gerai vertino latvius.

Taip, nes latvių kompanijos veiklos idėja, kaip ir Ryanair - skraidinti daugiau keleivių (tame tarpe mane). Flylal gi - ką nors sukombinuoti (vėlgi mano skrydžiai - Ryanair 35, Airbaltic 23, Norwegian 6, Flylal su Easyjet po 5, kiti po mažiau).

Visada rašė, kad maždaug viskas normalu, normali konkurencija, viskas gerai, nuo to, kad FlyLal išnyks bus tik geriau, nes tuščia vieta nebūna, airbaltic pradės plėstis Lietuvoje, ateis kitos kompanijos ir t.t.

Taip, geriau, nes naudodamiesi iš Vilniaus atitekusiais keleiviais Airbaltic gali išgyvent sunkios krizės metu. Ir toliau skraidinti keleivius, tame tarpe mane.

Aiškino čia, kad kokie blogi FlyLal poelgiai.

Čia tu apie tą kompaniją, dėl kurios bankroto kalti ir Delfio komentatoriai?

O dabar ateina nauja kompanija Skyways, parduoda bilietus ir po kelių dienų viską nutraukia. Puiku, nuostabus elgesys, gera kompanija.

Ir ačiū jai už tai. Tarp Airbaltic ir Skyways buvo nedidelis kainų karas ir aš gavau nusipirkti pigius Airbaltic bilietus Vilnius-Kopenhaga.

Airbaltic nutraukia skrydžius ir nusipirkusiems bilietus sako - skrisk per Rygą, arba neskrisk. Puiku, geras elgesys, kultūringa kompanija.

Negeras elgesys. Bet jei daugiau domėtumeisi tos srities naujienomis, žinotum, kad tai nėra retas elgesys, o dažna kompanija tokio varianto kaip skrisk per Rygą nepasiūlo visai (nors privalėtų).

Latvių (nacionalinės) kompanijos airBaltic atstovai viešai savo partneriams užsienyje aiškina, kad Lietuvoj tragiška ekonomikos padėtis ir iš viso neapsimoka iš ten skraidyti. Puiku, kokia kultūringa kompanija!

Nekultūringa. Ir jie dėl to Lietuvoje prarado daug geros valios iš keleivių pusės.

Šleseris mėtosi notomis ir savo pranešimais primena Šustauską - puiku, kaip kultūringa.

Aš manau, kad kalėjime vieta tų teisėjų, po kurių sprendimo sekė nota.

Keisti tokie forumiečiai, keisti. Ar čia svarbiausia, kad atidarė reisą į Rygą iš Kauno?

Šiemet iš Kauno į Rygą skristi neplanuoju

[Edd]

Atrodo, kad mes žiūrim kiek iš kitokių "kampų". Tu žiūri, kad asmeniškai pavyko gauti naudos (nors vėlgi klausimas ar nebūtų tau naudingiau, jei dabar būtų kam konkuruoti su airbaltic ir būtų didesnis pigesnių skrydžių pasirinkimas). Tuo metu kai airbaltic žlugdo konkurentus žemomis kainomis gal ir yra naudos, bet kai tie konkurentai išeina, lieka tik netiesioginiai skrydžiai už didesnę kainą.
Aš papildomai žiūriu ir kiek plačiau, t. y. į visą Lietuvos ekonomiką - kalbant apie skrydžius, tiesiogiai leidžiama uždirbti Latvijai, o ne Lietuvai. O netiesiogiai labai jau daug kas susiję su tais skrydžiais, pvz turizmo sektorius.

[Wycka]

Atrodo, kad mes žiūrim kiek iš kitokių "kampų". Tu žiūri, kad asmeniškai pavyko gauti naudos (nors vėlgi klausimas ar nebūtų tau naudingiau, jei dabar būtų kam konkuruoti su airbaltic ir būtų didesnis pigesnių skrydžių pasirinkimas). Tuo metu kai airbaltic žlugdo konkurentus žemomis kainomis gal ir yra naudos, bet kai tie konkurentai išeina, lieka tik netiesioginiai skrydžiai už didesnę kainą.
Aš papildomai žiūriu ir kiek plačiau, t. y. į visą Lietuvos ekonomiką - kalbant apie skrydžius, tiesiogiai leidžiama uždirbti Latvijai, o ne Lietuvai. O netiesiogiai labai jau daug kas susiję su tais skrydžiais, pvz turizmo sektorius.

Vis tiek man lieka neatsakytų klausimų. Atsiverčiau (kaip pvz) http://www.icelandair.com/. Taigi Islandijos avialinijos siūlo tiesioginius skrydžius 25 kryptimis, iš jų 7 — į JAV ir Kanados miestus (tolimiausi skrydžiai į Sietlą ir Orlandą !!!) , likę — į Vakarų Europą. Arčiausiai Lietuvos skrenda į Kopenhagą. Palyginimui Islandijoje gyvena 299 388 gyventojai (http://lt.wikipedia.org/wiki/Islandija, daugiau nei Klaipėdoje, mažiau nei Kaune), tačiau "Tarpmiestiniai ir tarpvalstybiniai pervežimai paprastai atliekami oro arba jūros transportu. Nacionalinė avia kompanija, Icelandair, yra vienas didžiausių šalies darbdavių. 2002 metais oro transportu pervežta 1,9 mln. keleivių. Tarptautiniai oro uostai — Keflavike (1,2 mln. keleivių, 2002) ir Reikjavike." Duomenys iš http://lt.wikipedia.org/wiki/Islandijos_Transportas. Taigi klausimas: ką islandai darė tokio, ko lietuviai net nebandė? Kodėl tokia maža šalis sugeba išlaikyti tokio aukšto lygio avialinijas ir perskraidinti ~tiek pat keleivių kiek TVOU, o mūsų nacionalinis vežėjas bankrutuoja? Žinoma, islandai turi galimybę uždirbti iš transatlantinių skrydžių (pvz.: Kopenhaga-Reikjavikas-Halifaksas), bet kas mums neleido organizuoti panašių tranzitinių transeuropinių skrydžių, juk esame Europos centre? Kaip diletantas ir pašalinis stebėtojas, darau prielaidą, kad dėl visko kaltas tas "lietuviškas egoizmas": užsiplėšiu tokią kainą (TVOU įkainiai), kad verslo partneris neuždirbtų daugiau už mane. To pasekoje ne visi (ypač vakariečiai ir lietuviai, pakankamai Vakarų matę) suprato tokią verslo logiką, todėl FlyLAL bankrutavo, Rynair sunkiai atėjo į Kauną, o AirBaltic pasiliko tik pačius pelningiausius maršrutus iš Vilniaus. Dabar TVOU įkainiai sumažinti, tačiau, matyt, aviakompanijos nepasitiki arba net bijo "lietuviško verslo", todėl reikės dar nemažai laiko ir pastangų jas įtikinti investuoti ir plėsti verslą čia, pas mus. Galbūt aš labai klystu, todėl labai laukiu daugiau išmanančių replikų, komentarų ir atsakymų. Iš anksto dėkoju.

[Vaidas]

Na, Islandija kaip ir pusiaukelėj iki Šiaurės Amerikos

[Wycka]

Na, Islandija kaip ir pusiaukelėj iki Šiaurės Amerikos

O mes — Europos centras
P.S.: + Europos kultūros sostinė 2009

[Tomas]

o mūsų nacionalinis vežėjas bankrutuoja?

FlyLAL nėra mūsų nacionalinis vežėjas.

[Wycka]

FlyLAL nėra mūsų nacionalinis vežėjas.

Žinoma, kad nėra, nes jau bankrutavo š.m. sausio 16d..

[alm]

Atrodo, kad mes žiūrim kiek iš kitokių "kampų". Tu žiūri, kad asmeniškai pavyko gauti naudos (nors vėlgi klausimas ar nebūtų tau naudingiau, jei dabar būtų kam konkuruoti su airbaltic ir būtų didesnis pigesnių skrydžių pasirinkimas). Tuo metu kai airbaltic žlugdo konkurentus žemomis kainomis gal ir yra naudos, bet kai tie konkurentai išeina, lieka tik netiesioginiai skrydžiai už didesnę kainą.
Aš papildomai žiūriu ir kiek plačiau, t. y. į visą Lietuvos ekonomiką - kalbant apie skrydžius, tiesiogiai leidžiama uždirbti Latvijai, o ne Lietuvai. O netiesiogiai labai jau daug kas susiję su tais skrydžiais, pvz turizmo sektorius.

Tas "žlugdymas" truko keturis ilgus metus. Per tą laiką su Airbaltic irgi daug turistų į Lietuvą atskrido. Kai Airbaltic atėjo į Lietuvą, Vilniaus oro uoste keleivių skaičius nesiekė milijono, kainos buvo labai didelės.
Airbaltic pirmieji pradėjo skraidint tranzitinius keleivius per Vilnių (kai atidarė reisą iš Vilniaus į Kišiniovą, iš Rygos tokio tada nebuvo).
Užtruko porą metų kol Flylal prabudo ir pradėjo kažką daryt.

Ir nereikia galvot, kad jei ne Airbaltic, Vilniaus oro uostas klestėtų kaip Rygos (ar Flylal sektųsi kaip Airbalticui). Ten Šleseris su kompanija didelėmis pastangomis padarė nemažą stebuklą, sukurdami naują tranzitinį oro uostą.

Šiaip gi tuoj turėsim naują (nors mane kolega turintis su jais darbo reikalų išvadino durnium, kai aš Star Holidays naujais pavadinau - sako visi seni pažįstami) lietuvišką kompaniją Star1. Bus matyt, jei dirbs rimtai (ne kaip Skyways) - nebus jiems joks Airbaltic baisus.

Vis tiek man lieka neatsakytų klausimų. Atsiverčiau (kaip pvz) http://www.icelandair.com/. Taigi Islandijos avialinijos siūlo tiesioginius skrydžius 25 kryptimis, iš jų 7 — į JAV ir Kanados miestus (tolimiausi skrydžiai į Sietlą ir Orlandą !!!) , likę — į Vakarų Europą. Arčiausiai Lietuvos skrenda į Kopenhagą. Palyginimui Islandijoje gyvena 299 388 gyventojai (http://lt.wikipedia.org/wiki/Islandija, daugiau nei Klaipėdoje, mažiau nei Kaune), tačiau "Tarpmiestiniai ir tarpvalstybiniai pervežimai paprastai atliekami oro arba jūros transportu. Nacionalinė avia kompanija, Icelandair, yra vienas didžiausių šalies darbdavių. 2002 metais oro transportu pervežta 1,9 mln. keleivių. Tarptautiniai oro uostai — Keflavike (1,2 mln. keleivių, 2002) ir Reikjavike." Duomenys iš http://lt.wikipedia.org/wiki/Islandijos_Transportas. Taigi klausimas: ką islandai darė tokio, ko lietuviai net nebandė? Kodėl tokia maža šalis sugeba išlaikyti tokio aukšto lygio avialinijas ir perskraidinti ~tiek pat keleivių kiek TVOU, o mūsų nacionalinis vežėjas bankrutuoja? Žinoma, islandai turi galimybę uždirbti iš transatlantinių skrydžių (pvz.: Kopenhaga-Reikjavikas-Halifaksas), bet kas mums neleido organizuoti panašių tranzitinių transeuropinių skrydžių, juk esame Europos centre? Kaip diletantas ir pašalinis stebėtojas, darau prielaidą, kad dėl visko kaltas tas "lietuviškas egoizmas": užsiplėšiu tokią kainą (TVOU įkainiai), kad verslo partneris neuždirbtų daugiau už mane. To pasekoje ne visi (ypač vakariečiai ir lietuviai, pakankamai Vakarų matę) suprato tokią verslo logiką, todėl FlyLAL bankrutavo, Rynair sunkiai atėjo į Kauną, o AirBaltic pasiliko tik pačius pelningiausius maršrutus iš Vilniaus. Dabar TVOU įkainiai sumažinti, tačiau, matyt, aviakompanijos nepasitiki arba net bijo "lietuviško verslo", todėl reikės dar nemažai laiko ir pastangų jas įtikinti investuoti ir plėsti verslą čia, pas mus. Galbūt aš labai klystu, todėl labai laukiu daugiau išmanančių replikų, komentarų ir atsakymų. Iš anksto dėkoju.

Keflavik - tarptautinio Reikjaviko oro uosto pavadinimas (iš kito tik vidiniai skrydžiai). Jie turi geresnę geografinę padėtį su mažiau konkurentų ir įdirbį nuo laikų kai skrydžiai buvo labai reguliuojama industrija (kiekvienas tarptautinis reisas ir jo dažnis būdavo aptartas sutartyse tarp valstybių), o lėktuvai nuskrisdavo mažesnius nuotolius.

Kaip jau rašiau, tranzitinius skrydžius Centrinėje Europoje organizuojančių labai daug, ir tikrai didelis pasiekimas (reikalavęs visų tų pastangų, bendro darbo, nuolaidų ir t.t.), kad Airbaltic pavyko į tą rinką įsiterpti.

Beje, kad geografija svarbi gerai iliustruoja Liepojos ir Palangos oro uostų konkurencija. Nepaisant didesnių latvių pastangų, Palanga laimėjo.

[Tomas]

Žinoma, kad nėra, nes jau bankrutavo š.m. sausio 16d..

Ir nebuvo, nes šaltibarščių spalvos Lietuvos vėliavoje nėra.

[kaskas]

Ir nebuvo, nes šaltibarščių spalvos Lietuvos vėliavoje nėra.

Na ir gerai, nebuvo jie nacionaline aviakompanija, tačiau jie nors stengėsi dėl mūsų lietuvių, dėl Lietuvos, o ne kaip Airbaltic dėl Latvijos.

[Wycka]

Kaip jau rašiau, tranzitinius skrydžius Centrinėje Europoje organizuojančių labai daug, ir tikrai didelis pasiekimas (reikalavęs visų tų pastangų, bendro darbo, nuolaidų ir t.t.), kad Airbaltic pavyko į tą rinką įsiterpti.

Tai gal tada spjaunam į savo egoistinį išdidumą ir perkam dalį AirBaltic akcijų. Kiek pamenu, kai pasitraukė SAS, latviai ieškojo naujo pirkėjo (gal dar nerado?). Turėsim nacionalinį Latvijos ir Lietuvos oro vežėją, panašiai kaip skandinavai turi SAS. Kaip akcininkai galėtume pareikalauti, kad pvz į Londoną būtų skraidoma ne tik iš Rygos, bet ir iš Vilniaus, o gal dar ir iš Kauno ar Palangos.

Beje, kad geografija svarbi gerai iliustruoja Liepojos ir Palangos oro uostų konkurencija. Nepaisant didesnių latvių pastangų, Palanga laimėjo.

Manyčiau taip ir turėjo būti, ir čia vėl kalta jos didenybė geografija: a) Liepoja apsupta Ventspilio ir Palangos oro uostų; b) Palanga atvykstantiesiems gali pasiūlyti ne tik vietines pramogas ir paplūdimius, bet ir Klaipėdą bei Nidą (riebus pliusas vokiečių turistams).

[alm]

Tai gal tada spjaunam į savo egoistinį išdidumą ir perkam dalį AirBaltic akcijų. Kiek pamenu, kai pasitraukė SAS, latviai ieškojo naujo pirkėjo (gal dar nerado?). Turėsim nacionalinį Latvijos ir Lietuvos oro vežėją, panašiai kaip skandinavai turi SAS. Kaip akcininkai galėtume pareikalauti, kad pvz į Londoną būtų skraidoma ne tik iš Rygos, bet ir iš Vilniaus, o gal dar ir iš Kauno ar Palangos.

Rado. Direktorius tuo 48% nusipirko.

O nurodinėt kur skraidyt - bloga idėja. Užtenka sąlygas sudatyt.

[Edd]

Ir nereikia galvot, kad jei ne Airbaltic, Vilniaus oro uostas klestėtų kaip Rygos (ar Flylal sektųsi kaip Airbalticui). Ten Šleseris su kompanija didelėmis pastangomis padarė nemažą stebuklą, sukurdami naują tranzitinį oro uostą.

O tu taip galvoji? Kas taip galvoja?
Norint, kad Vilniaus oro uostas klestėtų kaip Rygos neužtenka turėti "namų" kompaniją, reikia ir nemenkos valstybės paramos.

Šiaip gi tuoj turėsim naują (nors mane kolega turintis su jais darbo reikalų išvadino durnium, kai aš Star Holidays naujais pavadinau - sako visi seni pažįstami) lietuvišką kompaniją Star1. Bus matyt, jei dirbs rimtai (ne kaip Skyways) - nebus jiems joks Airbaltic baisus.

Kad visi seni pažįstami, neabejoju, gal net tas pats Žiemelis čia prikišęs nagus. Tačiau įdomu kaip mažai kompanijai Star1 bus nebaisus joks airbaltic, jei tas pats airbaltic išstumia iš rinkos stambius ir rimtus žaidėjus? Nebaisus bus tik vienu atveju, jei jie turi kažkokį užnugarį su daug $ ir dideliu noru tuos $ paleisti vėjais arba Vilniaus oro uoste gaus kažkokias išskirtines sąlygas. Star1 dar šį mėnesį turbūt pradės skrydžius į Londoną, o airbaltic "atsitiktinai" jau prakalbo apie skrydžių iš Vilniaus į Londoną atnaujinimą.

[alm]

Nebaisus bus tik vienu atveju, jei jie turi kažkokį užnugarį su daug $ ir dideliu noru tuos $ paleisti vėjais arba Vilniaus oro uoste gaus kažkokias išskirtines sąlygas. Star1 dar šį mėnesį turbūt pradės skrydžius į Londoną, o airbaltic "atsitiktinai" jau prakalbo apie skrydžių iš Vilniaus į Londoną atnaujinimą.

Žinoma, Star1 gaus išskirtines nuolaidas, kaip ir visi nauji reisai. Tuo tarpu Airbaltic negaus, nes prie reikalavimų yra, kad kompanija nebūtų skraidžiusi metus tuo maršrutu (Airbaltic į Londoną iš Vilniaus skraidė iki šių metų sausio 8 d.).

[kaskas]

Nebent Jie grįš 2010 metų Sausio mėnesį... ir tuomet kenks. Jei dabar gryžtų rudenį, tai jiems brangokai kainuotų dempingavimas.

[Edd]

Žinoma, Star1 gaus išskirtines nuolaidas, kaip ir visi nauji reisai. Tuo tarpu Airbaltic negaus, nes prie reikalavimų yra, kad kompanija nebūtų skraidžiusi metus tuo maršrutu (Airbaltic į Londoną iš Vilniaus skraidė iki šių metų sausio 8 d.).

Gaus ~15000 litų "išskirtines" nuolaidas ir galės ramiai skraidyti, kai tuo tarpu airbaltic kai reikia kažką išstumti skraido ir su mažesnėm kainom, ir su 30% ar mažesniu lėktuvų užimtumu?

[alm]

Gaus ~15000 litų "išskirtines" nuolaidas ir galės ramiai skraidyti, kai tuo tarpu airbaltic kai reikia kažką išstumti skraido ir su mažesnėm kainom, ir su 30% ar mažesniu lėktuvų užimtumu?

Rašai iš lempos ar gali šaltinį nurodyt?
Man nepanašu į vasaros skrydžių sezono nuolaidas http://www.vno.lt/lt/apie_oro_uosta/...ONuolaidos.pdf

[Edd]

Nuo vasario iki spalio. Tarkim Star1 skraidys liepą-spalį, t.y. 4 mėn kai teikiama nuolaida. Nuolaida teikiama "ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę". Greičiausiai 2 kartus. Imam orlaivio tūpimo nuolaidą, nes ji greičiausiai bus didžiausia ir apytikslį užpildyto lėktuvo 737-700 svorį bei paskaičiuojam ir gaunam "išskirtinę" nuolaidą. Gal kažką darau netaip?

[Sula]

Taip, nes latvių kompanijos veiklos idėja, kaip ir Ryanair - skraidinti daugiau keleivių (tame tarpe mane). Flylal gi - ką nors sukombinuoti

Kiekvienos pelno siekiančios bendrovės (o tokios ir yra dauguma aviakompanijų) tikslas yra pelnas, "sukombinuoti" - kaip sakai.
Daugiau ar mažiau pervežant keleivių - tai yra tik priemonė tikslui pasiekti.

Nekultūringa. Ir jie dėl to Lietuvoje prarado daug geros valios iš keleivių pusės.

O kodėl gi? Tegu tik pasiūlo bilietus pigiau, ir užmiršk Lietuvą

[praetor]

Aš manau, kad kalėjime vieta tų teisėjų, po kurių sprendimo sekė nota.

Be viso to, kad aprašyta nauda grynai asmeninio pobūdžio ir tolygi nepilietiškumo apraiškom dar ir čia nonsensas parašytas kažkoks (nepaisant Vilniaus apygardos teismo nutarties pakeitimo, "pointas" dėl laikinųjų apsaugos priemonių palieka).

Galit pasiskaityt (pradžia ir pabaiga įdėjau tik):

Civilinė byla Nr. 2-949/2008
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 130.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialo Lietuvoje ir oro uosto „Ryga“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3096-578/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,flyLAL-Lithuanian Airlines“ieškinį atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ filialui Lietuvoje ir oro uostui „Ryga“ dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir žalos atlyginimo (tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė ,,ŽIA valda“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Indeco: Investment and Development“, bendra Lietuvos-JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė ,,Sanitex“, uždaroji akcinė bendrovė ,,VA REALS“).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo pakeisti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uosto „Ryga“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių arešto išdėstyti taip:
,,Areštuoti atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S ir oro uostui „Ryga“priklausantį, tiek pas atsakovus, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises taip, kad bendra atsakovų areštuoto turto vertė neviršytų ieškinio sumos - 199 830 000 Lt“.
Panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria, neviršijant ieškinio sumos, areštuotas Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialui Lietuvoje priklausantis tiek pas jį, tiek pas kitus asmenis esantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas bei turtinės teisės.
Panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria, neviršijant ieškinio sumos, areštuotos atsakovų Latvijos įmonės Air Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/Sfilialo Lietuvoje ir oro uosto „Ryga“piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose.
Panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S filialui Lietuvoje ir oro uostui „Ryga“, jų vadovams, bet kuriems darbuotojams,bet kokiais veiksmais (veikimu, neveikimu) vykdyti susitarimą, pagal kurį atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S tarptautiniame oro uoste „Ryga“ yra suteikiamos nuolaidos, taip pat uždrausta atsakovui oro uostui „Ryga“, jo vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiu veiksmu (veikimu, neveikimu) teikti, tęsti teikimą, leisti naudotis atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, jos filialams bet kokiomis nuolaidomis tarptautiniame oro uoste „Ryga“, bei uždrausta atsakovui Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S, jos filialams, jų vadovams, bet kuriems darbuotojams, bet kokiais veiksmais (veikimu, neveikimu) naudotis, priimti, gauti bet kokias nuolaidas iš atsakovo tarptautinio oro uosto „Ryga“.
Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).