Smiltynės perkėla

[Tylus]

Pajūryje – vasaros rekordai

Saulės ir gražių orų išsiilgę poilsiautojai savaitgalį šturmavo pajūrį. Ratuotiems atvykėliams teko įveikti transporto spūstis. Automobilių eilės driekėsi ir paplūdimių prieigose, ir prie perkėlos, ir keliuose, vedančiuose į Palangą. Vis dėlto daliai kamšatis įveikusių ir kurortus pasiekusių svečių teko suktis atgal, nes nebuvo vietos nakvynei.

Prie perkėlos – sausakimša

Į pajūrį ir jo kurortus poilsiautojai masiškai ėmė plūsti penktadienį. Tądien Naujoje perkėloje į Smiltynę ir iš jos perkelta 4,5 tūkst. automobilių.

Ne ką mažesni srautai fiksuoti ir šeštadienį. Į Smiltynę perkelta per 2 tūkst. mašinų, iš jos – daugiau nei 1,8 tūkst. Sekmadienį situacija buvo panaši.

Nors Naujoji perkėla dirbo visu pajėgumu – automobilius visi trys keltai gabeno nesustodami – transporto spūsčių neišvengta. Automobilių eilės driekėsi iki Minijos gatvės sankryžos.

Vienu metu šeštadienį spūstys susidarė ir minėtoje arterijoje. Tačiau tam įtakos turėjo eismo apribojimai – dėl renginio buvo uždarytas eismas viena Pilies gatvės puse.

Vakar ties Naująja perkėla transporto spūstys buvo mažesnės, tačiau keltai toliau dirbo visu pajėgumu.

Nustebino žmonių eilė

Į Smiltynę gyventojai veržėsi ir be transporto priemonių. Penktadienį į kitą krantą ir iš jo perkelta apie 14 tūkst. žmonių, šeštadienį – per 19,5 tūkst.

Dalį klaipėdiečių nustebino Senojoje perkėloje susidariusi laukiančiųjų įsigyti kelto bilietus eilė, nusidriekusi apie porą šimtų metrų.

„Ištiko šokas, kai pamačiau tiek žmonių. Tačiau eilė judėjo tikrai greitai. Darbuotojams – jokių priekaištų. Mes išgirdome, kad ir kavinės viduje yra kasų. Nuėjome bilietų nusipirkti ten. Trukome vos 10 minučių, tačiau dauguma to nežinojo ir stovėjo ilgiausioje eilėje“, – sakė viena klaipėdietė.

Įmonės „Smiltynės perkėla“ dispečerinės darbuotojas teigė, kad šis savaitgalis pagal perkeltų transporto priemonių ir keleivių skaičių yra rekordinis šią vasarą.

„Anksčiau tokių didelių srautų tikrai nebuvo, nors ir automobilių, ir žmonių perkeliame nemažai. Vien šeštadienį Naujojoje perkėloje keltai papildomai plaukė 47 kartus, kai privalomi – 48 reisai. Darbo krūvis padidėjo dvigubai“, – pažymėjo dispečerinės darbuotojas.

[Tylus]

Smiltynės perkėloje – diversija?

[Sula]

Smiltynės perkėloje – diversija?

Vėl pavadinimas neatitinka tikrovės. O aš jau pamaniau, kad sprogimas nuskandino keltą

[Briedis]

„Smiltynės perkėla“ į Nidą plukdantį katamaraną išnuomojo belgams
http://www.vz.lt/transportas-logistika/2017/10/13/smiltynes-perkela-i-nida-plukdanti-katamarana-isnuomojo-belgams

Vasarą maršrutu Klaipėda – Nida kursuojantis AB „Smiltynės perkėla“ greitaeigis laivas „Smiltynė“ šaltuoju sezonu bus įdarbintas Belgijoje. Katamaranas plukdys keleivius Šeldės upe Antverpene.
<...>
Nuomos sutartis su „Aqualiner B. V.“ pasirašyta pusės metų laikotarpiui, „Smiltynės“ katamaranas Antverpene plaukios iki kitų metų balandžio 15 d., tada bus pargabentas atgal į Klaipėdą ir nuo gegužės pradžios vėl plukdys keleivius iš Klaipėdos į Nidą.

Pasak p. Butvilo, vandens maršrutu Antverpene laivas ims kursuoti nuo spalio 16 d. Iš Klaipėdos katamaranas „Smiltynė“ nuplukdytas į Roterdamo uostą. Penktadienį iš ten vandens kanalais laivas pajudės į darbo vietą Atverpene.

[Tylus]

„Smiltynės perkėla“ - ta pati, tik visiškai kitokia

Lengva lyg atostogų pradžia, gaivi lyg vandens purslai, veržli lyg vėjas, moderni ir techniškai patikima – tokia yra uostamiesčio bendrovė „Smiltynės perkėla“. Šiandien įmonė iš esmės keičia savo vizualinį veidą – atnaujina logotipą ir pristato naują šūkį – „Jungiame krantus!“.

„Ankstesnis bendrovės logotipas atrodė pasenęs, neturėjo išskirtinumo, nesuteikė emocijos. Kadangi daugeliui „Smiltynės perkėla“ keltai asocijuojasi su atostogų pradžia, naujojo logotipo sukūrimui panaudotas gerai visiems atpažįstamas laivo grindų raštas, kuris ir tapo pagrindiniu perkėlos simboliu“, – teigė prekinio ženklo koncepciją rengusios įmonės UAB „New agency“ atstovas Laimonas Trota.

„Bendrovės prekinio ženklo atnaujinimui jau buvo laikas – senasis nesikeitė daugiau nei 20 metų. Per tą laiką pasikeitė įmonės vertybės, pagrindiniai tikslai, atsivėrė platesnės veiklos, bendrovė tapo šiuolaikiškesne“, – dėstė idėjos iš esmės pakeisti bendrovės „Smiltynės perkėla“ vizualinį veidą autorius, pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovas Audrius Statkevičius.

Keičiasi ne tik bendrovės logotipas ir šūkis, bet ir komunikacijai su klientais naudojami šriftai, spalvos bei kiti grafiniai elementai: informaciniai stendai, skiriamieji ženklai, išorinė reklama ir kt. Taip pat keičiasi bendrovės svetainė – kliento emocijai sustiprinti pasitelktos fotografijos, žadinančios sentimentus, su atostogomis susijusius jausmus.

„Akivaizdu, po daugelio įgyvendintų projektų – Senosios perkėlos naujojo administracinio pastato atidarymo Šiauriniame rage, pristatyto reguliaraus maršruto į Nidą, mobilios programėlės Keltas.lt sukūrimo ir e.bilietas sistemos įdiegimo – mes tapome lengviau pasiekiami, labiau matomi. Esame draugiška, inovatyvi įmonė, planuojame iš esmės rekonstruoti Naujosios perkėlos teritoriją, todėl nebegalime likti su šiuolaikinių prekinio ženklo principų nebeatitinkančiu ir bendrovės vizijos ir misijos neatspindinčiu vizualiniu bendrovės veidu“, – sakė bendrovės generalinis direktorius Darius Butvydas.

Dalis pasikeitimų klientų laukia kitąmet, kai neatpažįstamai pasikeis bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltai. Ant bortų atsiras piešiniai su plaukimu, sportu, atostogomis susijusiomis iliustracijomis.

„Keltas yra nuolat ant vandens judanti transporto priemonė. Tokiu būdu iliustracijos taps pseudo interaktyvios, tarsi jose vaizduojamas veiksmas iš tikrųjų vyksta plaukiant keltui. Piešiniai ypač įspūdingai atrodys apsupti nuo greičio susidariusių bangų arba prasilenkiant keltams“, – ateities planais dalinosi A. Statkevičius.

[Tylus]

„Smiltynės perkėlos“ keltai dirbs visą parą

Valstybės valdoma „Smiltynės perkėla“ iš esmės keičia keltų judėjimo grafiką: spalį pasikeitė naktinių kelto reisų organizavimo tvarka, o nuo gruodžio 1 d. keltai susisiekimą per Kuršių marias Naujojoje perkėloje užtikrins visą parą.

„Mūsų tikslas – teikti klientų lūkesčius atitinkančias viešojo vandens transporto paslaugas. Klientų poreikiai auga kiekvieną dieną ir tai skatina keistis. Šiemet atnaujinome bendrovės vizualinį veidą, pristatėme e.bilieto padavimo sistemą per mobiliąją programėlę keltas.lt, o gruodį pradedame dirbti 24 val. per parą“, – sakė „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Darius Butvydas.

Keltai Naujojoje perkėloje kursuos visa naktį: iš Klaipėdos išvyks 1, 2, 3, 4.20 ir 5 val., o iš Smiltynės – 1.20; 2.20, 3.20; 4.40 ir 5.20 val.

„Perkėloje visą naktį budintis keltas su pilna įgula būdavo ir anksčiau, jei netikėtai tektų perkelti specialųjį transportą ar atlikti užsakomąjį reisą. Atlikus papildomų kaštų skaičiavimus, nuspręsta keltą įdarbinti, taip užtikrinant nenutrūkstamą susisiekimą su Kuršių nerija“, - pasakojo D. Butvydas

Pirmuosius keltų judėjimo grafiko pasikeitimus keleiviai pajuto spalio mėn. Pasikeitė naktinių kelto reisų organizavimo tvarka Naujojoje perkėloje. Anksčiau grafike būdavo numatyti naktiniai reisai 2 ir 4.30 val. iš Klaipėdos pusės, skirti Neringos gyventojams. Jie turėdavo prieš 4 val. bendrovės dispečeriams pranešti apie planuojamą persikėlimą keltu naktį. Spalio mėnesį šie reisai įtraukti į grafiką, todėl jais pasinaudoti gali visi keleiviai, pakanka į Naująją perkėlą atvykti likus bent 10 min. iki reiso pradžios.

Taip pat buvo pakoreguotas keltų grafikas – suvienodinti kelto išvykimo laikai tiek iš Klaipėdos, tiek iš Smiltynės pusės. Tereikia prisiminti tris skaičius: keltas išvyksta „:00“, „:20“ ir „:40“ min.

„Daug metų nesikeitė keltų judėjimo grafikas. Nepaisant laikų įvairovės, Neringos ir Smiltynės gyventojams, kasdien vykstantiems į Klaipėdą keltu, tvarkaraštis buvo įprastas. Tačiau keleiviams, kurie keltų paslaugomis naudojasi rečiau, keltų judėjimo grafikas buvo sunkiai įsimenamas. Dabar, prisiminus tris skaičius, praktiškai žinai visą Naujosios perkėlos darbo grafiką atmintinai“, – apie pasikeitimų privalumus pasakojo D. Butvydas.

Keltai Senojoje perkėloje juda kas valandą ir piko laiku kas pusvalandį iki 21 val. Vasaros metu keltų darbas pratęsiamas iki 23 val. Grafikas derinamas prie į Nidą ir Kaliningradą kursuojančių autobusų grafiko ir delfinariume rengiamų pasirodymų.

[Tylus]

Nuolaidos kelte galioja tik turčiams?

Per dešimt šių metų mėnesių Susisiekimo ministerija bendrovei "Smiltynės perkėla" pervedė daugiau nei 2 mln. eurų už per Kuršių marias perkeltus automobilius ir keleivius, kurie turi teisę naudotis šia paslauga nemokamai. Tuo pat metu nei moksleiviams, nei studentams, persikeliant keltu, jokių nuolaidų nėra.

Vaikams lengvatos nepriklauso

"Valstybė turčiams ir neretai nesąžiningiems asmenims lengvatas suteikia paprastų piliečių sąskaita. "Smiltynės perkėla", skirtingai nei "Lietuvos geležinkeliai", pelnosi iš vaikų", – įsitikinęs klaipėdietis, sužinojęs, jog jo dešimtmetei dukrai kelto bilietas kainuos visą kainą.

Nuolaidų ši įmonė netaiko ir studentams. Esą tokie įstatymai.

"Atkreipiame dėmesį, jog pastaruoju metu "Smiltynės perkėla" nėra priėmusi jokių pakeitimų dėl moksleivių vežimo tvarkos ar nuolaidų taikymo. Bendrovė nuolaidų suteikimo klausimais vadovaujasi LR transporto lengvatų įstatymo galiojančia 2000 m. redakcija", – dienraščiui parašė bendrovės "Smiltynės perkėla" atstovai.

Toliau buvo cituojamas Transporto lengvatų įstatymas ir vardijama, kam galioja nuolaidos keliantis keltais.

Tokia laimė tenka vaikams nuo 7 iki 10 metų, už kiek vyresnius tėvams jau reikia mokėti kaip už suaugusiuosius.

Rengs įstatymo pataisą

Taigi jau 17 metų nei moksleiviai (nuo 10 metų), nei studentai negali keltais persikelti per marias už pusę kainos.

Tai yra socialiai neteisinga, mano Seimo narys klaipėdietis Simonas Gentvilas.

"Manyčiau, kad, rengiant Transporto lengvatų įstatymą, niekas neatkreipė dėmesio į keltus ir jų į sąrašą neįtraukė. Akivaizdu, kad tai yra neteisinga, nes viešojo susisiekimo transportui Lietuvoje turi būti vienodos taisyklės. Juolab keltui nėra alternatyvos, todėl lengvatos turi galioti, negalima naudotis monopolininko situacija. Teks inicijuoti įstatymo pataisą, juk dviračiu negalime perplaukti marių", – teigė S.Gentvilas.

Valstybė moka milijonus

Anot Seimo nario, galbūt taisant Transporto lengvatų įstatymą pavyks ne tik atkurti socialinę lygybę, bet ir sumažinti nemokamai keltais besinaudojančių privilegijuotųjų mastus.

"Kol kas šitiems asmenims kelto paslaugas apmoka valstybė. Labai keistai atrodo, kai kai kam persikėlimas per marias nekainuoja, o pinigus bandoma surinkti iš vaikų ir tas skyles lopyti. Tai yra neteisinga", – įsitikinęs S.Gentvilas.

"Smiltynės perkėlos" duomenimis, šiais metais nemokamai persikelti keltu yra išduoti 1 087 leidimai.

Šeši jų – Smiltynės gyventojams, 355 – Neringos gyventojams, 619 – Neringoje registruotoms juridinėms įmonėms bei 99 įstaigoms, taip pat 8 neįgaliesiems.

Nuo šių metų sausio 1 d. iki gruodžio 5-osios keltais neatlygintinai perkelta 126,4 tūkst. transporto priemonių, 1,58 tūkst. priekabų, beveik 106 tūkst. keleivių.

Be to, nemokamai atlikta 330 specialiųjų reisų.

Visa tai iš mokesčių mokėtojų kišenės "Smiltynės perkėlai" apmokėjo Susisiekimo ministerija, šiemet į įmonės sąskaitą jau pervedusi daugiau nei du milijonus eurų.

[Eimantas]

Smiltynėje keltų krantinėje atsiras pirsas

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...-pirsas-847376

[Tylus]

Smiltynės keltų krantinės bus su rampomis

Rengiamasi rekonstruoti Smiltynės keltų krantines.

Uosto direkcija rengiasi pertvarkyti 76 ir 79 krantines, kuriomis naudojasi „Smiltynės perkėla“. Paskelbtas tų krantinių kapitalinio remonto techninio projekto parengimo konkursas.

Planuojama įvertinti visų krantinės elementų būklę ir dalį jų keisti. Taip pat bus keičiami laivų švartavimo stulpeliai, atmušos, teritorijos dangos. Krantinės bus papildomai sustiprintos.

Įrengs rampą

Tačiau esminis pakeitimas siejamas su tuo, kad tiek šiose krantinėse, tiek Smiltynės pusėje esančiose 153 ir 156 krantinėse planuojama įrengti reguliuojamas iki 20 m ilgio rampas. To reikia, nes Klaipėdos laivybos kanale dėl vėjų ir paplūdimo svyruoja vandens lygis.

Manoma, kad tai galėtų būti pontoninės arba hidraulinės rampos. Jos pagerins automobilių transporto įvažiavimą į keltus.

Pasirinkti rampos tipą pakankamai sudėtinga, nes į keltus važiuojantis transportas įvairus - nuo lengvųjų automobilių iki didelių sunkvežimių autobusų. Žiemą rampą veiks ir susidarantys ledai.

Ant rampos taip pat bus įrengta atskira pėsčiųjų išėjimo ar įėjimo į keltus zona.

Po rekonstrukcijos gylis prie krantinių bus 5,84 metrai. To pilnai pakanka „Smiltynės perkėlos“ keltams.

Sezono ribojimai

Smiltynės keltų veiklos grafikas yra ypatingas. Žiemą yra palyginti nedidelis automobilių srautas į Kuršių neriją, o vasarą jis didžiulis. Tačiau vasarą kaip tik yra geriausia dirbti statybininkams.

Todėl numatyta, kad jokie darbai nebus vykdomi nuo birželio 15 iki rugsėjo 15 dienos. Kitu laiku remontas bus suskirstytas į du etapus. Vienu etapu bus remontuojama viena krantinė žemyninėje dalyje ir viena Smiltynėje, kad nesutriktų keltų eismas.

[Tylus]

„Smiltynės perkėla” planų Kuršių mariose neatsisako, tačiau šiemet į Nidą

Ketvirtadienį vykusiame AB „Smiltynės perkėlos“ valdybos posėdyje nuspręsta, kad greitaeigio laivo reisas Klaipėda–Juodkrantė–Nida šiam sezonui stabdomas ir vasarą į Nidą neplauks. Didelio populiarumo sulaukusį reisą ketinama atnaujinti kitąmet. Siekiant atitikti klientų lūkesčius, planuojama grįžti su nauju, didesniu ir patogesniu laivu.

Katamarano „Smiltynė“ reisas į Nidą buvo vykdomas ketverius metus. Greitaeigis laivas plaukdavo nuo birželio pradžios iki rugsėjo. Maršrutas sulaukė didelio populiarumo ir buvo mėgiamas keleivių. AB „Smiltynės perkėla“ šį reisą į Nidą 2014 metais ėmėsi vykdyti savo iniciatyva ir tapo panašių reisų pradininkė, taip ženkliai prisidėdama prie turizmo ir viešojo transporto vidaus vandens keliuose skatinimo.

Remiantis AB „Smiltynės perkėlos“ strateginiu tikslu užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugas bei dirbti efektyviai, buvo priimtas sprendimas greitaeigį laivą parduoti. AB „Smiltynės perkėla“ užtikrina klientus, kad strateginių planų dėl viešojo transporto vystymo vidaus vandens keliais bendrovė nekeičia. Tikimasi, kad kitąmet pavyks reisą atnaujinti su kur kas naujesniu, didesniu laivu, labiau atitinkančiu keleivių poreikius, mat sezono metu į daugelį reisų nepavykdavo sutalpinti visų norinčiųjų, taip pat trūkdavo vietų dviračiams.
„Noriu priminti, kad greitaeigis laivas „Smiltynė“ pagamintas kone prieš dvidešimt metų – 1999-aisiais, tad, gavę palankų pasiūlymą iš olandų, pradėjome derybas dėl pardavimo. Kol jos vyksta – pratęsėme nuomos sutartį. Mes suprantame šio reiso svarbą regionui ir matome didžiulį poreikį tokiam maršrutui, todėl strateginių planų Kuršių mariose neatsisakome ir darysime viską, kad reisas vėl būtų vykdomas kitą vasarą su nauja kokybe. Iš laivo pardavimo gautas pajamas planuojame investuoti į šio maršruto atnaujinimą ir modernizavimą. Norime, kad kitą vasarą plauktų naujesnis, didesnis ir keleiviams patogesnis laivas – tam jau dabar darome atitinkamus žingsnius.

Atkreipiu dėmesį, kad visame pasaulyje – netgi ten, kur navigacijos sezonas yra gerokai ilgesnis nei pas mus – tokio tipo viešojo transporto maršrutai yra remiami ir dotuojami, nes suprantama, kad ši viešojo transporto rūšis – patogi, žymiai mažiau tarši ir teikianti daug kitų pridėtinių verčių miestams ir regionams. Šio supratimo, deja, pasigedome organizuodami ir vykdydami katamarano maršrutą. Viliamės, kad kitąmet prie atnaujinto reiso vykdymo prisidės ir Klaipėdos bei Neringos miesto savivaldybės. Tai įprasta praktika, kuri jau yra taikoma ir pas mus: Klaipėdos rajono savivaldybė remia maršrutą Dreverna–Juodkrantė, Šilutės savivaldybė dalinai remia maršrutą Šilutė–Nida. Tikiuosi, kad pavyks susitarti bent jau dėl kompensacijų už bilietų nuolaidas vaikams bei senjorams, kaip tai numatyta LR Transporto lengvatų įstatyme“, – sakė AB „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Darius Butvydas.

[Tylus]

Keisis „Smiltynės perkėlos“ keltų bilietų kainos

Dėl „Smiltynės perkėlos“ didžiausio tarifo (pajamų) perskaičiavimo, nuo šių metų birželio 1-osios keisis keltų bilietų kainos. Didžiausias tarifas buvo paskaičiuotas ir patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos gegužės 17 dienos posėdyje.

„Smiltynės perkėlos“ perkėlimo keltais paslaugų kainos nesikeitė kone dešimtmetį, kai, tuo tarpu, dėl infliacijos augimo, vidutinio darbo užmokesčio didėjimo ir kitų veiksnių, kainos sparčiai augo daugelyje sričių, įskaitant ir viešąjį transportą.

Keltų bilietų kainas pakoreguos bendrovės atliktas ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintas didžiausio tarifo (pajamų) perskaičiavimas. Didžiausias keleivių ir transporto priemonių perkėlimo per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą tarifas apskaičiuojamas kas treji metai (anksčiau – kas penkeri), atsižvelgiant į infliacijos, energetikos išteklių kainų bei mokesčių pokyčius, keltų reisų skaičių, teisės aktų reikalavimus, įgyvendintas investicijas.

Keisis ir didžiausio tarifo diferencijavimo tarp atskirų perkėlimo kategorijų tvarka – ženkliai sumažintas kainoraštyje esančių kategorijų skaičius, jas sustambinant nuo 24 iki 8 kategorijų. Taip nuspręsta siekiant patogumo ir aiškumo klientams.

Naujosios kainos, lyginant su ankstesnėmis, bus sumažintos 13-oje iki šiol buvusių kainų kategorijų, ūgtels 10-yje ankstesnių kategorijų, viena kategorija išimta iš kainoraščio.

Pagal naująją tvarką nebus imamas papildomas mokestis už transporto priemonėse besikeliančius keleivius, mat ši kaina jau įtraukta į transporto priemonės perkėlimo kainą. Taip tiek klientai, tiek darbuotojai išvengs nepatogumo, kurį sukelia transporto priemonėje esančių keleivių skaičiavimas, dėl to paspartės aptarnavimo greitis ir atsiras galimybė artimiausioje ateityje pilnai automatizuoti ir transporto priemonių bilietų pardavimą. Keleiviai elektroninius bilietus gali įsigyti jau nuo praėjusių metų, naudodamiesi nemokama mobiliąja programėle keltas.lt.

„Nuo to laiko, kai paskutinį kartą buvo perskaičiuotas didžiausias tarifas, daugelio paslaugų ir prekių kainos ženkliai pasikeitė, natūralu, kad tai daro įtaką ir mūsų veiklos kaštams. Reikia prisiminti, kad mūsų kainos nekito jau beveik dešimt metų. Tikimės, jog pasikeitusi kainodara bus kur kas patogesnė mūsų klientams, o svarbiausia – leis automatizuoti transporto bilietų pirkimą ateityje. Su senąja kainų skaičiavimo metodika to padaryti negalėjome, nes buvo neįmanoma automatiškai suskaičiuoti automobiliuose esančių keleivių“, – sakė „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Darius Butvydas.

Nuo birželio 1-osios, keleivio bilieto kaina už perkėlimą į abi puses bus 1 euras. Persikėlimas lengvuoju automobiliu kainuos 12.30 eurų, mopedu, motociklu – 4.90 eurų, autobusu iki 5 tonų – 24.60 eurų, virš 5 tonų – 39.40 eurų, krovininiu automobiliu nuo 3.5 iki 12 tonų – 28.30 eurų, virš 12 tonų – 39.40 eurų.

[Tylus]

Keičiasi keltų į Smiltynę bilietų kainos

Nuo šio penktadienio keičiasi Smiltynės perkėlos keltų bilietų kainos. Vienos jų mažėja, kitos – didėja. Teigiama, kad keltų kainos nesikeitė beveik dešimtmetį.

Pagal naująją tvarką nebus imamas papildomas mokestis už transporto priemonėse besikeliančius keleivius, mat ši kaina jau įtraukta į transporto priemonės perkėlimo kainą. Taip tiek klientai, tiek darbuotojai išvengs nepatogumo, kurį sukelia transporto priemonėje esančių keleivių skaičiavimas, dėl to paspartės aptarnavimo greitis ir atsiras galimybė artimiausioje ateityje visiškai automatizuoti ir transporto priemonių bilietų pardavimą.

Nuo birželio 1-osios keleivio bilieto kaina už perkėlimą į abi puses bus 1 euras. Persikėlimas lengvuoju automobiliu kainuos 12,30 euro, mopedu, motociklu - 4,90 euro, autobusu iki 5 tonų - 24,60 euro, daugiau kaip 5 tonų - 39,40 euro, krovininiu automobiliu nuo 3,5 iki 12 tonų - 28,30 euro, daugiau kaip 12 tonų - 39,40 euro.

Smiltynės perkėlos perkėlimo keltais paslaugų kainos nesikeitė kone dešimtmetį.

Keltų bilietų kainas pakoregavo bendrovės atliktas ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintas didžiausio tarifo (pajamų) perskaičiavimas. Didžiausias keleivių ir transporto priemonių perkėlimo per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą tarifas apskaičiuojamas kas treji metai (anksčiau - kas penkeri), atsižvelgiant į infliacijos, energetikos išteklių kainų bei mokesčių pokyčius, keltų reisų skaičių, teisės aktų reikalavimus, įgyvendintas investicijas.

Keisis ir didžiausio tarifo diferencijavimo tarp atskirų perkėlimo kategorijų tvarka - ženkliai sumažintas kainoraštyje esančių kategorijų skaičius, jas sustambinant nuo 24 iki 8 kategorijų.

Naujosios kainos, lyginant su ankstesnėmis, bus sumažintos 13-oje iki šiol buvusių kainų kategorijų, ūgtels 10-yje ankstesnių kategorijų, viena kategorija išimta iš kainoraščio.

„Nuo to laiko, kai paskutinį kartą buvo perskaičiuotas didžiausias tarifas, daugelio paslaugų ir prekių kainos ženkliai pasikeitė, natūralu, kad tai daro įtaką ir mūsų veiklos kaštams. Reikia prisiminti, kad mūsų kainos nekito jau beveik dešimt metų. Tikimės, jog pasikeitusi kainodara bus kur kas patogesnė mūsų klientams, o svarbiausia - leis automatizuoti transporto bilietų pirkimą ateityje. Su senąja kainų skaičiavimo metodika to padaryti negalėjome, nes buvo neįmanoma automatiškai suskaičiuoti automobiliuose esančių keleivių“, - sakė AB „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Darius Butvydas.

[lukass]

„Smiltynės perkėla“ kels tiesiai į Jūrų muziejų

Rugpjūčio 1-ąją „Smiltynės perkėla“ atnaujina keltų reisą, kuriuo keleivius kvies iš Senosios perkėlos Klaipėdoje keltis tiesiogiai į Jūrų muziejų. Tikimasi, kad taip bus patogiau keleiviams, kurių kasmet į Smiltynę perkeliama beveik 2 milijonai...

...Šį maršrutą vykdys keltas „Nida“, kuris visą rugpjūčio mėnesį plauks „trikampio maršrutu“: Senoji perkėla - Jūrų muziejus - Smiltynė. Sudarant kelto grafiką, atsižvelgta į delfinų pasirodymų laiką.

Bilieto kaina vienam keleiviui į abi puses bus tokia pat kaip ir į Smiltynę - 1 Eur. Tokia kaina taikoma ir keliaujantiems dviračiu. Tuo tarpu automobiliai ir kitos transporto priemonės į Smiltynę, kaip ir anksčiau, bus keliamos tik iš Naujosios perkėlos...

[Tylus]

„Smiltynės perkėla“ per Žolinę laukia rekordinio keleivių skaičiaus

Liepą ir rugpjūtį į Smiltynę besikeliančiųjų srautas išaugantis du tris kartus, per Žolinę dar labiau suintensyvės. „Smiltynės perkėla“ laukia rekordinio poilsiautojų skaičiaus, todėl keltai dirbs maksimaliu pajėgumu.

Vien šiemet atlikta jau 14 tūkst. reisų ir tai yra 14 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Pasak bendrovės, per šventines dienas, ilguosius savaitgalius besikeliančiųjų keltais į Smiltynę srautas išauga du ir daugiau kartų, todėl ir ši savaitė bus ne išimtis. Jau pirmadienį pastebimas gerokai išaugęs automobilių srautas, o didžiausio poilsiautojų antplūdžio į Smiltynę laukiama antradienį ir trečiadienį.

„Naujojoje perkėloje, kur keliami automobiliai, dažniausiai srautai suintensyvėja nuo 10 val. ryto ir tokie išlieka iki maždaug 13-14 val. iš Klaipėdos pusės. Įprastomis dienomis tenka šiek tiek palaukti, tačiau šventinėmis šis laikas gali pailgėti, todėl poilsiautojų prašome būti kantresniais. Norintiems nepakliūti į spūstis, rekomenduojame vykti iki 10 val. arba jau po pietų. Taip pat galima skambinti trumpuoju numeriu 1870. Konsultantai suteiks išsamią informaciją apie esamą situaciją ir atsižvelgiant į ją, keliautojai galės planuoti savo laiką iš anksto“, - pranešime cituojamas AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Darius Butvydas.

Savaitgalį - 18 ir 19 dienomis - taip pat prognozuojamas intensyvus automobilių srautas iš Smiltynės į Klaipėdą, kai žmonės ruošis keliauti namo. Patariama kelionės laiką atgal planuoti iš anksto, pavyzdžiui, išvykti anksčiau.

„Toks žmonių antplūdis mums ne naujiena ir jam esame pasiruošę. Keltai dirbs maksimaliu pajėgumu. Poilsiautojus su automobiliais iš Naujosios perkėlos į Smiltynę ir atgal į Klaipėdą jie kels nuolatos be pertraukų. Tiek Naujojoje perkėloje, tiek Senojoje (Šiaures rage) šiomis dienomis dirbs daugiau žmonių, kurie padės keliaujantiems įsigyti bilietus ir kaip įmanoma greičiau persikelti. Darysime viską, kad kuo labiau sumažintume numatomas spūstis“, - žada D. Butvydas.

Augantys keleivių srautai į Smiltynę stebimi keletą pastarųjų metų, teigiama bendrovės pranešime. Šiemet atlikta jau 14 tūkst., arba 14 proc., daugiau reisų nei 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu. Iki rugpjūčio perkelta beveik 1,6 mln. keleivių ir dviratininkų, tai trečdaliu daugiau nei pernai. Beveik dešimtadaliu išaugo ir besikeliančiųjų su automobiliais - keltai jau pergabeno apie 430 tūkst. transporto priemonių. Labiausiai didėjo lengvųjų, lengvųjų krovininių automobilių, motociklų ir mopedų srautai.

Rugpjūčio 1-ąją „Smiltynės perkėla“ atnaujino keltų reisą, kuriuo keleivius iš Senosios perkėlos Klaipėdoje kelia tiesiogiai į Jūrų muziejų. Šį maršrutą visą rugpjūtį vykdys keltas „Nida“, kuris plaukia „trikampio maršrutu“: Senoji perkėla - Jūrų muziejus - Smiltynė - Klaipėda. Piko valandomis maršrutu Klaipėda - Smiltynė - Klaipėda taip pat dirba ir keltas „Kintai“. Sudarant kelto grafiką, atsižvelgta į delfinų pasirodymų laiką. Per beveik dvi savaites šį maršrutą pasirinko jau daugiau nei 8 tūkst. keleivių.

[Tylus]

Keičiasi keltų tvarkaraščiai, reisai į Jūrų muziejų išliks

Rudenį, mažėjant keleivių srautams, „Smiltynės perkėla“ nežymiai koreguoja keltų tvarkaraščius į Neringą, tačiau šį rugpjūtį atnaujintas ir didelio populiarumo sulaukęs reisas į Jūrų muziejų – išlieka. Taigi, poilsiautojai bei klaipiediečiai toliau galės tiesiogiai keltis į Delfinariumą ir taip sutaupyti laiko.

Po dviejų metų pertraukos atnaujintas reisas į Jūrų muziejų sulaukė tikrai didelio susidomėjimo. Tai įrodo ir statistika. Kiekvieną savaitę šia paslauga naudojasi tūkstančiai žmonių, o vos per vieną mėnesį šį maršrutą pasirinko daugiau kaip 23 tūkstančiai žmonių.

„Įsivaizduokite, per mėnesį į Delfinariumą kėlėsi beveik tiek žmonių, kiek gyvena Utenoje. Tai reiškia, jog maršrutas yra reikalingas. Mūsų įmonė, sudarydama kelto grafiką, atsižvelgė ir į delfinų pasirodymų laiką, tad žmonėms nereikia persikėlus papildomai laukti ir gaišti laiko“, – sako AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Darius Butvydas.

Tiesa, kadangi keleivių srautas rudenį yra gerokai mažesnis nei vasarą, keltai į Jūrų muziejų plauks kiek rečiau. Skirtingai nuo rugpjūčio mėnesio, reisai vyks tik nuo trečiadienio iki sekmadienio, keisis ir perkėlimo laiko grafikas.

Vasaros laikotarpiu rekordinio keleivių kiekio sulaukusi „Smiltynės perkėla“ dirbo be pertraukų. Keltai dirbo maksimaliu pajėgumu. O štai prasidėjęs ruduo ir mažėjantys keleivių srautai koreguoja tvarkaraščius iš Senosios perkėlos (Šiaurinis ragas) į Smiltynę:

• penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis nebelieka 23 val., reiso iš Klaipėdos bei 23.15 val. iš Smiltynės;
• penktadieniais ir šeštadieniais nebelieka 24 val. reiso iš Klaipėdos ir 00.15 val. iš Smiltynės.

Tačiau keltai iš Senosios perkėlos, kur keliami žmonės ir dviratininkai, tarp Klaipėdos ir Smiltynės ir toliau kursuos kas 15 minučių nuo 7:00 iki 22.15 val. Naujoje perkėloje grafikas nesikeičia. Keltai, keliantys automobilius ir toliau dirbs įprastu ritmu. Transporto priemonės bus keliamos visą parą, kas 20-imt minučių.

[Tylus]

„Smiltynės perkėla“ pradeda terminalo rekonstrukciją

Jau šią savaitę „Smiltynės perkėla“ pradeda Naujojoje perkėloje esančio terminalo rekonstrukciją. Planuojama, kad pirmasis etapas, susijęs su infrastruktūros atnaujinimu, truks pusę metų, likusieji darbai – krantinės, užvažiavimo ant keltų rampos sutvarkymas, keltų įvažiavimo platinimas, kad eismas būtų galimas dviem juostomis, ir naujo bei modernaus keleivių terminalo statybos – bus baigti per artimiausius kelerius metus.

Prasidėjęs pirmasis etapas užtruks apie pusę metų, neįskaičiuojant darbų atidėjimo dėl oro sąlygų. Naujojoje perkėloje bus sutvarkyti vandentiekio, kanalizacijos, elektros, apšvietimo inžineriniai tinklai. Vietoje trijų eismo juostų atsiras 12, o taip pat bus įrengtos dvi papildomos kasos, tad jų skaičius išaugs iki 5. Tokiu būdu siekiama ne tik modernizuoti Naująją perkėlą, bet ir geriau reguliuoti keleivių srautus.

„Šiuo metu Naujojoje perkėloje vienu metu telpa tik apie 65 automobiliai. Sutvarkius infrastruktūrą, modernizavus eismo juostas, mes galėsime priimti beveik tris kartus daugiau – apie 140 transporto priemonių. Prie Klaipėdos centrinio terminalo bus įrengta ir autobusų sustojimo aikštelė. Nors vykdomi darbai laikinai gali sukelti šiek tiek nepatogumų, tikimės, kad modernizavus perkėlos infrastruktūrą, ji taps ne tik patrauklesnė miesto gyventojams ir svečiams, bet ir geriau bus valdomi transporto srautai“, – sako AB „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Darius Butvydas.

Sutvarkius Naujosios perkėlos infrastruktūrą, bus atlaisvinta Varnėnų ir Minijos gatvių sankryža, kuri vasaros laikotarpiu, kai išaugdavo srautai, „užsikimšdavo“. Darbų vertė – 1,1 mln. eurų be PVM. Jie bus baigti iki naujojo sezono pradžios. Kitais metais turėtų prasidėti kitas etapas – krantinių, tiltelių ir keltų rekonstrukcija.

„Šį projektą mes vykdysime su Uosto direkcija. Jie tvarkys krantines, mūsų įmonė – tiltelius, o taip pat ir keltus. Šiuo metu į juos galima įvažiuoti tik viena eile. Todėl įvažiavimai bus praplatinti, atsiras dvi juostos, kuriomis transportas bus kraunamas į keltą. Tai leis mums greičiau reguliuoti srautus, perkelti daugiau automobilių. Taip pat bus įrengti šviesoforai eismui reguliuoti“, – teigia D. Butvydas.

Paskutiniame etape – naujo terminalo statybos. Šiuo metu esantis pastatas yra pasenęs, todėl būtina statyti naują. Iškilsiančiame pastate atsiras keleivių aptarnavimo centras, biurai, čia įsikurs ir įmonės „Smiltynės perkėla“ administracija.

Kelerius artimiausius metus truksianti Naujosios perkėlos rekonstrukcija bus atlikta iš „Smiltynės perkėlos“ lėšų.

[Tylus]

Smiltynės perkėla perka naują keleivinį laivą

Valstybės valdoma bendrovė Smiltynės perkėla numato įsigyti naują katamaraną – keleivinį laivą, jis pakeistų ketverius metus tarp Klaipėdos ir Nidos plaukiojusį laivą „Smiltynė“.

Pasak Smiltynės perkėlos generalinio direktoriaus Dariaus Butvydo, naujas laivas bus modernesnis, didesnis ir patogesnis. Vienu metu jame tilps 230–250 keleivių ir 60 dviračių. Laive bus du deniai – atviras ir uždaras, jis bus pritaikytas neįgaliesiems, tėvams su kūdikiais.

2014 metais įsigytas nenaujas laivas „Smiltynė“, anot D. Butvydo, pernai išnuomotas Nyderlandų kompanijai „Aqualiner B.V.“, ji laivą naudoja kaip vandens autobusą Belgijos Šeldės upėje, o šiemet bendrovė pareiškė norą jį įsigyti.

„Šį pavasarį olandai panoro laivą nusipirkti. Įvertinus, kad „Smiltynei“ jau beveik 20 metų ir laivas nebeatitinka nei įmonės lūkesčių, nei klientų poreikių, nuspręsta katamaraną parduoti ir pirkti naują“,– BNS komentavo D. Butvydas.

Už kokią sumą olandai perka laivą, jis neatskleidė: „Vyksta pardavimo procedūros, sutartis dar nepasirašyta.“

Bendrovė šią savaitę paskelbė naujo laivo pirkimo konkursą, pasiūlymų laukiama iki spalio 15 dienos. D. Butvydo teigimu, jei neužsitęs procedūros, naujas greitaeigis laivas turėtų plaukioti jau kitų metų pavasarį.

[Tylus]

Keltas negabena grybautojų su kibirais?

Klaipėdiečiai grybautojai „Vakarų ekspresui“ atsiuntė keistą skundą, kad prieš kelias dienas „Naujoje perkėloje“ jų neįleido į keltą su kibirais. Vyrams teko palikti kibirus Klaipėdoje ir grybauti su „maišeliais“. „Nesuprantame, ar čia kibirai užkliuvo, ar jau ir grybauti draudžiama?“ - stebėjosi pašnekovai.

AB „Smiltynės perkėla“ atstovą spaudai Jevgenijų Bardauską skundas taip pat nustebino.

„Nėra jokių draudimų ar apribojimų, kurie neleistų į keltus įsinešti kibirus ar juose esančius grybus. Kiekvienais metais rudenį grybautojai kasdien keltais keliasi tiek į Smiltynę, tiek atgal.

Iki šiol nė karto nebuvo atvejo, kad jų būtų paprašyta perdėti grybus į kitą tarą ar palikti kibirus ant kranto. Tad sudėtinga komentuoti pateiktą informaciją, nes nežinome visų detalių„, - sakė J. Bardauskas.

„Tik išsiaiškinę visas aplinkybes, galėsime tinkamai įvertinti šį atvejį„, - komentavo „Smiltynės perkėlos“ darbuotojas ir priminė, kad keltų reikalavimuose keleiviams numatyta, jog į keltus draudžiama įsinešti degias, sprogstamąsias medžiagas, smailius, pjaunančius daiktus, šaunamuosius ginklus be apvalkalų.

Keltuose taip pat negalima rūkyti ir vartoti alkoholinių gėrimų, naudoti pirotechnikos priemonių, stovėti ant trapo ir susiburti ties vienu kelto bortu, persisverti per apsauginius turėklus ir kt.

„Saugumo taisykles ir reikalavimus keleiviams laivuose galima rasti visuose mūsų keltuose. Ši informacija taip pat skelbiama įmonės interneto svetainėje. Įmonės personalas yra išmokytas, kaip elgtis konkrečiais atvejais.

„Smiltynės perkėla“ kasmet perkelia apie 2 milijonus keleivių, taip pat netoli pusės milijono transporto priemonių. Tai reiškia, jog kasdien keltais keliauja tūkstančiai žmonių, tad vienas svarbiausių mūsų prioritetų - užtikrinti jų saugumą„, - argumentavo J. Bardauskas.

Anot pašnekovo, keltuose yra pasitaikę situacijų, kai grybautojus teko įspėti dėl netinkamo elgesio. „Pavyzdžiui, neplauti ir nevalyti grybų laivo tualetuose ar susirinkti primėtytą laimikį kelto salone“, - komentavo atstovas spaudai.

[Tylus]

„Smiltynės perkėla“: laivo į Nidą teks palaukti

Didelio turistų susidomėjimo sulaukusį kelionės į Nidą katamaranu būdą 2014 m. pasiūliusi „Smiltynės perkėla“ susidūrė su sunkumais perkant naują laivą. Dėl išaugusio keleivių srauto nusprendus įsigyti didesnį ir patogesnį katamaraną, rudenį paskelbtą jo pirkimo konkursą teks kartoti iš naujo. Tačiau ir toliau bus dedamos visos pastangos, kad maršrutas būtų atnaujintas.

Tarptautinis konkursas naujam laivui statyti buvo paskelbtas šį rugsėjį, o pagrindinė iškelta sąlyga būsimiems tiekėjams – katamaranas turi būti pagamintas ir pristatytas iki naujo sezono pradžios, t. y. per 7 mėnesius. Toks sprendimas priimtas siekiant turistinį maršrutą atnaujinti kuo greičiau – dar iki 2019-ųjų sezono pradžios. Vis dėlto, konkurso vykdymo metu paaiškėjo, jog nebuvo sulaukta pasiūlymo, kuris neviršytų įmonės suplanuotos sumos naujam laivui statyti.

„Stengėmės kiek įmanoma skubinti visas reikalingas procedūras, kad naują sezoną pasitiktume jau turėdami modernų ir erdvų katamaraną – nuolat sulaukiame apie jį klausimų, tad puikiai žinome, kaip šio maršruto laukia mūsų klientai. Deja, paaiškėjo, kad kaina – per didelė, tad konkursą teks kartoti“, – susiklosčiusią situaciją aiškino „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Darius Butvydas.


Šiuo metu ieškoma geriausio sprendimo

Tačiau šis maršrutas ir toliau išlieka įmonės prioritetiniu tikslu. Šiuo metu intensyviai analizuojama situacija, peržiūrimos techninės specifikacijos ir planuojama vėl skelbti konkursą naujam laivui įsigyti. Vis dėlto, kaip rodo praktika, viešųjų pirkimų procedūros užtrunka, reikės parengti naujas pirkimo sąlygas, skirti laiką pasiūlymų pateikimui ir, žinoma, ilgiausiai užtruks naujo laivo statyba. Įmonė tikisi, jog dar kitų metų pabaigoje laivas bus pagamintas ir kitą sezoną pavyks atnaujinti maršrutą.

„Smiltynės perkėla“ yra pradininkė maršruto Klaipėda-Juodkrantė-Nida, todėl tęsti jį vienas iš įmonės strateginių tikslų ir tą norima daryti kuo kokybiškiau. Senasis katamaranas „Smiltynė“, pagamintas prieš beveik du dešimtmečius, jau neatitiko nei klientų, nei įmonės lūkesčių. Atsižvelgus į klientų srautus ir maršruto populiarumą, norima į laivą talpinti kuo daugiau keleivių – nuo 230 iki 250 ir ne mažiau 60 dviračių, kad jis būtų dviejų denių, pritaikytas neįgaliesiems, kitaip tariant naujesnis, modernesnis ir komfortiškesnis.

[Tylus]

„Smiltynės perkėla“ - 2018-ųjų rekordai ir naujovės

Baigiantis metams „Smiltynės perkėla“ skaičiuoja įspūdingus perkėlimų rodiklius. Karšta vasara, atnaujintas tiesioginis reisas į Jūrų muziejų daugiau nei penktadaliu išaugino keliaujančiųjų skaičių.

Tačiau tai ne tik rekordų, bet ir naujovių metai: pradėta Naujosios perkėlos infrastruktūros rekonstrukcija, vyksta konkursas dėl naujų hibridinių keleivinių keltų pirkimo. O štai kitais metais klientų laukia ir daugiau naujovių.

Rekordiniai rezultatai

Vasara - didžiausio piko metas. Pavyzdžiui, liepą ir rugpjūtį kasdien keltais persikeldavo daugiau nei 15 tūks. žmonių, o per tris vasaros mėnesius perkelta daugiau nei milijonas. Palyginti su 2017-aisiais, keliaujančiųjų srautas išaugo 22 proc., transporto - net 8 proc.

„Tokių gerų rezultatų neturėjome paskutinius 10 metų. Šiais metais į Neringą jau perkėlėme beveik visą Lietuvą - daugiau kaip 2 mln. 300 tūkst. keleivių ir dviratininkų. Įspūdingi skaičiai fiksuoti ir keliant transportą - plukdyta daugiau nei 630 tūkst. automobilių. Tam prireikė 27 tūkst. reisų - beveik 12 proc. daugiau nei pernai“, - sako „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Darius Butvydas.

Šiemet, baigus krantinės rekonstrukciją Smiltynės pusėje, bendrovė atnaujino ir tiesioginį reisą į Jūrų muziejų. Per rugsėjį ir rugpjūtį šia paslauga pasinaudojo daugiau nei 35 tūks. žmonių.

Daugiau komforto klientams

Toks keliaujančiųjų skaičius dar labiau įpareigoja, todėl jau prasidėjo net trimis etapais vyksiantis Naujosios perkėlos atnaujinimas. Rugsėjį statybininkai pradėjo infrastruktūros atnaujinimą. Jis buvo būtinas, siekiant geriau valdyti augančius transporto srautus.

„Iki šiol turėjome tris kasas, teritorijoje tilpdavo apie 60-65 automobilius. Po rekonstrukcijos atsiras penkios kasos, tilps apie 140 automobilių. Piko metu automobilių eilė nebenusidrieks Minijos gatvėje. Po rekonstrukcijos atsiras 12 juostų, taip pat viešojo transporto stotelė„, - teigė „Smiltynės perkėlos“ direktorius.

Kitas žingsnis - krantinės, tiltelių ir keltų rekonstrukcija. Šis projektas bus vykdomas kartu su Uosto direkcija. Darbus planuojama pradėti kitų metų rudenį. Bus sutvarkyta krantinė, transporto pakrovimo tilteliai. Šie darbai reikalingi norint pagreitinti automobilių pakrovimą. Keltai bus paplatinti, transportas į juos galės būti kraunamas iš karto dviem eilėmis. Tai leis pralaidumą padidinti 60-70 proc. Pasak D. Butvydo, taip bus išspręsta ir dar viena problema, su kuria susidurdavo autobusai ar kemperiai.

„Susidurdavome su problema, kai, kintant vandens lygiui, kinta ir užvažiavimo rampos kampas. Todėl norint įvažiuoti didesnėms transporto priemonėms - autobusams, kemperiams - tekdavo po ratais kišti papildomas kalades, kad nekliūtų dugnas. Po rekonstrukcijos šios problemos nebeliks. Tilteliai bus pontoniniai. Kylant vandens lygiui, kils ir jų aukštis, todėl ir aparelės išliks vienodame lygyje“, - paaiškino D. Butvydas.

Trečiasis etapas - tolesnėje perspektyvoje, bet taip pat būtinas. Tai naujojo terminalo statybos. Jau paruošti pastato ikiprojektiniai pasiūlymai, kitais metais bus perkamas techninis projektas, tad terminalo statybas viliamasi pradėti jau 2020-aisiais.

Plauks nauji hibridiniai keltai

Laivyno atnaujinimas - dar vienas svarbus bendrovės žingsnis. Šiuo metu vyksta konkursas, kuriuo siekiama įsigyti visiškai naujus ir modernius du keleivinius keltus. Išskirtinis dėmesys skiriamas ir ekologijai. Laivai bus hibridiniai - varomi elektra. Kitaip tariant, keltuose bus sumontuoti baterijų blokai, kuriuos bus galima įkrauti krantinėje, ir dyzeliniai generatoriai.

„Tai leis sumažinti kuro sąnaudas ir taršą. Mažesnė vibracija, triukšmas. Tokių laivų nėra daug. Norvegai turi visiškai elektra varomų keltų, tačiau mums šis variantas kol kas ekonomiškai nebūtų naudingas“, - įsitikinęs D. Butvydas.

Apie 400 keleivių talpinančių naujų hibridinių keltų su varomais elektra varikliais galima rasti Švedijoje, Nyderlanduose, kitose šalyse. O vienas tokių prie Klaipėdoje gali prisišvartuoti jau kitų metų pabaigoje.

Įmonė planuoja ir e. bilieto paslaugos plėtrą. Norima įdiegti galimybę bilietą elektroninėje erdvėje nusipirkti ir automobilių savininkams. Tokiu būdu nereikėtų laukti prie kasų, nes bilietus būtų galima nusipirkti tiesiog namuose ar važiuojant pakeliui į Naująją perkėlą.