Smiltynės perkėla

[Eimantas]

Branginimas pelno neatneš

Vidmantas Matutis

Nuo gegužės 5 dienos skaičiuojant bendrai 19,5 procentų brangs kėlimas Smiltynės perkėlos keltais.

Nebeliks anksčiau buvusių sezoninių (nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 dienos) ir nesezoninių (likusiu laiku) kainų skirtumo.

Keleivių ir dviračių kėlimas brangs nuo 1,5 iki 2 litų, lengvųjų automobilių nuo 32 iki 40 litų, sunkvežimių, didesnių nei 3,5 tonos – nuo 140 iki 160 litų, mikroautobusų – nuo 60 iki 65 litų, motociklų – nuo 16 iki 18 litų.

Nebrangs lengvųjų automobilių priekabų (30 litų), sunkvežimių priekabų (130 litų), krovininių automobilių iki 3,5 tonos (60 litų), 18-30 vietų autobusų (110 litų), daugiau nei 30 vietų autobusų (160 litų), turistinių automobilių namelių (110 litų), gyvūnų – mažų (5 litai) ir didelių (10 litų) kėlimas.

Smiltynės perkėlos vadovas Algirdas Žukauskas teigė, kad sprendimą didinti kainas bendrovės valdyba priėmė praėjusią savaitę. Prieš tai tam pritarė Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Ji buvo leidusi keleivių kėlimo kainą didinti net iki 2,5 lito, tačiau apsispręsta didinti tik iki 2 litų.

Dindinti keltų kainas, kaip teigė A.Žukauskas, privertė brangstantis kuras. Per pastaruosius metus jo kainos išaugo net 71 procentu. Jei ne naujieji keltai, kurie leido apie 50 procentų sumažinti kuro išlaidas, branginti keltų bilietus jau būtų reikėję seniau.

Taip pat priimtas sprendimas didinti darbuotojų atlyginimus, kas nebuvo daryta 5 metus. Per tą laiką didėjo infliacija kasmet po 2-3 procentus, o pernai net 4,5 procento. Atlyginimus bendrovėje planuojama padidinti vidutiniškai 15 procentų. Tam, įskaitant patį atlyginimą ir mokesčius, papildomai reikės apie 1 mln. litų.

A.Žukauskas tikino, kad iškeltos geresnės klientų aptarnavimo programos išlaidos taip pat yra didesnės. Atnaujinta 50 procentų keltų. Siekiant geriau aptarnauti keleivius ir transportą padaugėjo reisų. 2006 metais buvo net 3600 papildomų reisų, kai vieno reiso sąnaudos yra 504 litai. Jei anksčiau I ketvirtį, kai yra mažiausiai keleivių, iš naujosios perkėlos kursuodavo vienas keltas, tai šiemet kursuoja du keltai. Jau per pirmąjį ketvirtį buvo 1594 keltų reisais daugiau. Per pirmąjį ketvirtį Smiltynės perkėla plukdė 6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką keleivių, 16 proc. – daugiau transporto priemonių, o pajamos augo 9 procentais.

Keltų kainų pabranginimas, anot A.Žukausko, Smiltynės perkėlos pelno nepadidins. Šiemet planuojama gauti 247 litus pelno. Pernai pelnas sudarė apie 156 tūkstančius litų. Kai bendrovės apyvarta yra 12 milijonų, tai – minimalus pelnas.

Šie metai, kaip teigė A.Žukauskas, bendrovei yra finansiškai sunkūs – už paskolas imtas keltams atnaujinti reikės sumokėti 1,7 mln. litų. Priminsime, kad per pastaruosius trejus metus Smiltynės perkėla įsigijo tris naujus keltus. Keltui „Nida“, kuris kelia žmones iš senosios perkėlos, įsigyti paskolą suteikė valstybė, kuri įsipareigojo sumokėti 12 mln. litų per dvejus metus. Šią savaitę pervesti 5 mln. litų už šį keltą, o likusi suma bendrovei bus pervesta 2008 metais.

Smiltynės perkėla, kaip teigė A.Žukauskas, kapitonų siūlymu puoselėja planus įsigyti dar vieną naują keltą.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Keltas trenkėsi į krantinę

Vidmantas Matutis

Keltui atsitrenkus į krantinę sužalotas žmogus, susidūrė automobiliai.

Avarija naujojoje Smiltynės perkėloje įvyko vakar tarp 14 ir 15 valandos.

Juodkrantėje gyvenantis ir avarijoje nukentėjęs Raimondas Kontrimas buvo nuvežtas į ligoninę. Jam patempti peties raiščiai, sužalotas veidas.

„Sėdėjau kelte ant suoliuko keleiviams. Besisukdamas keltas staiga trenkėsi į krantinę ir aš nugriuvau“, - aiškino aplankyti brolį į Klaipėdą plaukęs R.Kontrimas.

Jam nugabenti į ligoninę buvo iškviestas greitosios pagalbos automobilis. Avarijos metu moteris užgriuvo ant kelte buvusio automobilio. Tačiau ji akivaizdžių sužalojimų nepatyrė ir nepanoro vykti į ligoninę.

Aplankyti nukentėjusįjį į ligoninę vyko ir Smiltynės perkėlos saugos inžinierius. Šios bendrovės vadovas Algimantas Žukauskas teigė, kad keltų keleiviai ir automobiliai yra apdrausti.

Nukentėjusio R.Kontrimo buvo atsiprašyta. Anot A.Žukausko, jis neturėjo pretenzijų Smiltynės perkėlai.

Dar prieš įlipdamas į keltą žmogus buvo apsibraižęs veidą.

Kelto avarijos metu smūgis buvo labai stiprus. Sukdamasis keltas krantinę kliudė pakelta rampa - tilteliu, kuris skirtas įvažiuoti ir išvažiuoti automobiliams.

Susidūrė ir kelte buvę automobiliai – ant krovininio mikroautobuso „Volkswagen Transporter“ kablio pasikabino automobilis „Vokswagen Golf“.

Avarijos priežastis vakar tyrė Vidaus vandenų laivybos inspektoriai.

Įvertinęs aplinkybes Smiltynės perkėlos direktorius A.Žukauskas teigė, kad dėl avarijos greičiausiai bus kaltas kelto „Žalgiris“ kapitonas Augustas Švažas.

Antrus metus Smiltynės perkėloje dirbantis tolimojo plaukiojimo kapitonas turi aukščiausią kategoriją. Nuolatinis keltų švartavimas – jų per pamainą būna apie 40 - kapitonams yra įtemptas darbas.

A.Švažas, kaip teigė A.Žukauskas, jau turi nuobaudų. Vakarykštis atvejis jam per pastaruosius tris mėnesius buvo trečias panašus. Kai tik būdavo nepalankesnės oro sąlygos, „Žalgiris“ arba grubiai prisišvartuodavo, arba iš karto nepataikęs ilgai manevruodavo.

Vakar oro sąlygos nebuvo pačios blogiausios. Pūtė 12 metrų per sekundę vėjas. „Žalgiris“ gali plaukioti esant iki 18 metrų per sekundę vėjui. Švartuojantis kapitonas greičiausiai neįvertino, kad kelto „Žalgiris“ antstatas yra aukštas ir pučiant vėjui laivą veikia tarsi burė.

A.Žukauskas teigė, kad po šios avarijos A.Švažui nebeleis valdyti kelto.

Avarijos metu žmonės piktinosi, kodėl Smiltynės perkėla, turėdama naujus keltus, žmones plukdo senaisiais.

A.Žukauskas teigė, kad vakar plaukiojo ir naujasis, ir senasis keltai. Šiuo metu keltai ruošiami naujajam laivybos sezonui, todėl vienu metu negali plaukioti vien tik naujieji keltai.
www.klaipeda.daily.lt

[ValdasJ]

Stiklinio paviljono keleiviams atsisakyta dėl vandalų siautėjimo



AB "Smiltynės perkėla" į infrastruktūros sutvarkymą Smiltynėje, krantinėje, prie kurios švartuojami senosios perkėlos keltai, ketino investuoti per 100 tūkst. litų ir pastatyti keltų keleiviams skirtą stiklinį paviljoną. Deja, jos planus pakoregavo vandalai.

Iki šiol infrastruktūra Smiltynėje nebuvo tvarkoma, nes dar nebuvo baigti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu atliekami krantinių remonto darbai.

Šiomis dienomis remonto darbus jau įvertino komisija. Užtat užvakar į Smiltynę jau buvo atgabentos keturios pavėsinės, kurios bus čia pastatytos, kad žmonės galėtų pasislėpti nuo lietaus. Žadama pastatyti ir suoliukų, nors dabar, kai keltai plaukia kas 15 minučių, jie pernelyg nereikalingi.

Bendrovės lėšomis turėtų būti sutvarkytas ir apšvietimas. Įrengti keturias kur kas pigiau kainuojančias pavėsines ir sutvarkyti aplinką Smiltynėje ketinama dar šią savaitę.

Deja, sumanymo statyti uždarą stiklinį paviljoną keleiviams atsisakyta, ir lėšų infrastruktūrai skirta mažiau. Paklaustas, kodėl pasikeitė planai, AB "Smiltynės perkėla" direktorius Algirdas Žukauskas atsakė: "Ką padarysi. Reikia žinoti, kur mes gyvename, kokia mūsų žmonių kultūra. Pastatysime apie 100 tūkst. litų kainuojantį paviljoną, chuliganai sudaužys, sulaužys. Bus vėjais išmesti pinigai."

Pasiteiravus, ar jau buvo tokių atvejų, kad žmonės ką nors būtų sulaužę, A. Žukauskas pasiguodė, kad netgi praeitą sekmadienį vidury dienos girtas pilietis sudaužė bendrovės kasą.

Dalia BIKAUSKAITĖ
http://www.ve.lt/

[ValdasJ]

Atnaujintos keltų krantinės
Vidmantas Matutis

Baigtos rekonstruoti Senosios Smiltynės perkėlos krantinės Smiltynėje.


Senoji perkėla Smiltynėje pritaikyta naujajam keltui „Nida“ švartuoti. Roberto Gabrio nuotrauka

Komisija sprendimą naudoti jas priėmė užvakar.

Krantinėms rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skyrė 2 milijonus litų.

Sutvarkyti krantines reikėjo dėl to, kad prie jų galėtų sėkmingai švartuotis „Smiltynės perkėlos“ įsigytas naujasis keltas „Nida“. Krantinė sutvarkyta taip, kad jis švartuodamasis galėtų nuleisti šoninę aparelę.

Taip pat sutvarkytas ir švartavimo „kaušas“. Todėl dabar vienu metu Smiltynėje Senojoje perkėloje galės švartuotis net du laivai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigė, kad dar bus sutvirtintas tiek Senosios perkėlos, tiek naujųjų perkėlų dugnas, kad jų neplautų keltų sraigtai.

Senoji Smiltynės perkėla Klaipėdos pusėje jau buvo sutvarkyta kiek anksčiau.

http://www.klaipeda.daily.lt/

[Eimantas]

Perkėla įsigis dar vieną keltą

Bendrovė „Smiltynės perkėla“ jau derisi su viena Bulgarijos laivų statykla dėl naujo kelto pirkimo.

Bendrovė už 20,8 milijono litų ketina pirkti naują krovininį - keleivinį keltą. Jis bus pastatytas pagal tokį patį projektą kaip ir keltai „Baltija“ bei „Neringa“. Naujasis keltas bus statomas Bulgarijos Burgo uosto laivų statykloje „Bourgas Shipyards“.

Iš tos pačios laivų statyklos parplaukė ir keleivinis keltas „Nida“, kurį prieš dvejus metus įsigijo perkėla.

Planuojama, kad kelto statymo darbai užtruks apie aštuonis mėnesius. Pasak „Smiltynės perkėlos“ generalinio direktoriaus Algirdo Žukausko, vieną iš senųjų keltų – „Nemuną“ arba „Žalgirį“ ketinama parduoti. Naujasis keltas kursuos tarp Naujosios perkėlos ir Smiltynės. Jame be automobilių galėtų plaukti iki 1,5 tūkst. žmonių.

Tačiau manoma, kad keleiviams visiškai užteks maždaug 100 vietų, esančių kelto salone. Tai bus jau ketvirtas per pastaruosius kelerius metus įmonės įsigytas naujas keltas.

Per pastaruosius metus bendrovė už savo lėšas jau įsigijo keltus „Baltija“ ir „Neringa“. Keltui „Nida“ įsigyti lėšų buvo skyrusi Vyriausybė.

„Klaipėdos“ inf.

[Eimantas]

Keltas. Smiltynės perkėla bendrovė užvakar pasirašė sutartį su viešąjį konkursą laimėjusia Bulgarijos laivų statykla „Burgas Shipyards“ dėl naujo kelto statybos. Keltas kainuos 14 milijonų litų.

www.kl.lt

[Eimantas]

Keltus švartuos prie Šiaurės rago

Vidmantas Matutis
Jau apsispręsta, kad Senosios Smiltynės perkėlos keltai plaukios nuo dešiniojo Danės kranto. Ginčą tarp „Klaipėdos laivų remonto“ ir „Memelio miesto“ bendrovių laimėjo pastarosios savininkai.

Keltas yra svarbus, nes užtikrina tam tikrą srautą žmonių. Jiems pasiūlius papildomų paslaugų, galima gauti daugiau pajamų.

Keletą metų buvo teigiama, kad keltas turėtų plaukioti nuo Kruizinių laivų terminalo kampo ties Danės upės žiotimis. Buvo parengta pirso statybos schema. Tačiau praėjusių metų pabaigoje idėjos keltus švartuoti šalia Kruizinių laivų terminalo buvo atsisakyta. Prabilta apie naują vietą - Šiaurės ragą. Nulėmė argumentas, kad keleiviams į Kruizinių laivų terminalą sunkiau patekti sukinėjamu tilteliu.

Kol rekonstruojamos Danės krantinės, Jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas siūlė laikinai keleivius plukdyti nuo Kruizinių laivų terminalo. Tai pigiausias variantas - reikėtų iškirsti tik betoninę krantinės atbrailą, kad keltas nuleistų pėsčiųjų tiltelį.

Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Algirdas Žukauskas pripažino, kad plaukioti remontuojama Danės upe kapitonams yra vis sunkiau. Upė dar susiaurėjo, kai joje atsirado pantonas su poliakale. Tačiau blaškytis – dabar laikinai keltis prie Kruizinių laivų terminalo, po to prie Šiaurės rago - nežadama. A.Žukauskas ketina derėtis su bendrovės „Memelio miestas“ savininkais, kad laikinai leistų švartuoti naująjį keleivių keltą „Nida“ vidinėje „Laivitės“ teritorijoje. Čia yra įrengta kaušo tipo, panašiai kaip ir Smiltynėje, krantinė. Keleiviai į „Laivitės“ teritoriją pakliūtų pro išgriautą tvoros dalį prie Šiaurės rago.

Šis variantas Smiltynės perkėlai patrauklus, nes galėtų įrengti keleivių kasas ir priėmimo užtvaras, kurios tiktų ir kai bus įrengta nuolat veikianti prieplauka Šiauriniame rage.

www.kl.lt

Sveikas protas nugalėjo. Kažkada iš ten ir keldavo.

[tricky_kid]

/\

Manau, kad gerai, jog ten iškels keltą, nes kažkaip sunkiai jį įsivaizdavau Kruizinių terminale.

Dabar "Danės galerijų" sąlygos nebeatitinka realybės, nes ten sako, kad reikia suprojektuoti perkėlos patalpas kruizinių terminale. Bet tai nieko tokio, galės permesti pakeliama/pasukama pėsčiųjų tiltą per Danę ir bus gerai (keista, kad jis sąlygose neminimas) ...

[Eimantas]

Perkėloje - dar vienas naujas keltas


Šiemet spalį Bulgarijoje turėtų būti baigtas statyti dar vienas naujas AB "Smiltynės perkėla" keltas, tad senieji jos laivai "Žalgiris" ir "Nemunas" parduodami. Tačiau jie dirbs dar visą šį sezoną ir į Daniją bus išplukdyti tik rudenį.

AB "Smiltynės perkėla" direktoriaus Algirdo Žukausko teigimu, žiemą naujojoje perkėloje dirbs tik naujieji keltai "Neringa" ir "Baltija", o kitų metų pavasarį prie jų prisijungs ir dar vienas naujas keltas.

Kainuos 14 milijonų

Dar pernai prieš Naujuosius metus bulgarai vėl laimėjo konkursą, tad ir ketvirtasis AB "Smiltynės perkėla" keltas statomas Burgo laivų statykloje. Pastarasis dirbs naujojoje perkėloje ir bus skirtas autotransportui kelti. Jis kainuos apie 14 mln. litų.

Kelto statyba turėtų būti baigta jau šiemet spalį, tačiau, pasak A. Žukausko, kadangi žiemą jis dar nėra toks reikalingas, laivą į Klaipėdos uostą planuojama parplukdyti kitų metų pavasarį. Taigi netrukus "Smiltynės perkėla" turės tik vieną seną keltą "Kintai".

Senuosius keltus "Nemunas" ir "Žalgiris" bendrovei pavyko parduoti netgi pelningai, nors paskelbus jų pardavimo konkursą, norinčiųjų jame dalyvauti taip ir neatsirado. Bendrovės valdyba, gavusi Susisiekimo ministerijos pritarimą, nusprendė parduoti šiuos laivus tam, kas pasiūlys ne mažesnę kainą už jų likutinę vertę. Pasak A. Žukausko, pirkėjas jiems jau surastas, ir jau šį rudenį jie bus išplukdyti į Daniją. Direktoriaus teigimu, už šiuos keltus dar bus gauta ir pelno.

Birželį - be grafiko

Šiam sezonui, kuris pradedamas nuo gegužės 1-osios, jau parengti visi bendrovės keltai. Po pertraukos dėl profilaktikos darbų vakar pradėjo žmones kelti senasis keltas "Kintai". Beje, jame šį sezoną žadama ištempti tentą, kad keleiviai turėtų kur pasislėpti ir nuo saulės, ir nuo lietaus.

Nuo gegužės naujojoje perkėloje, kurioje keliamos transporto priemonės, dirbs trys keltai, o nuo birželio - visi keturi. Senojoje perkėloje irgi dirbs abu keltai naujasis "Nida" ir senasis "Kintai". Gegužę keleiviai bus keliami kas pusę valandos.

Birželį, pasak A. Žukausko, ko gero, bendrovės keltai dirbs be jokio grafiko, nors tai bendrovei nemažai kainuoja.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

[kaskas]

Keltus į Smiltynę užtvindė keleiviai



Skaisčiai sušvitus saulei, klaipėdiečiai ir miesto svečiai veržiasi į Smiltynę. Keltai kasdien perplukdo tūkstančius žmonių, o prie kasų nuolat driekiasi ilgos eilės.

Keleivių skaičius išaugo

Smiltynės perkėlos direktorius Algirdas Žukauskas tvirtino, jog keleivių ženkliai pagausėjo atšilus orams.

Apniukusiomis dienomis į Smiltynę perkeliama po 700 mašinų, pastarosiomis dienomis – beveik trim kartais daugiau.

„Keltai pilni nuo pat ryto, – įgulos nariai neturi laiko pavalgyti. Žmonių srautai priklauso nuo oro. Saulė šviečia – visi keliauja į Smiltynę ir Nidą, lyja – visi bėga lauk.

Jūros šventė keleivių srautams daro nedidelę įtaką“, – tvirtino A.Žukauskas.

Vakar Senojoje perkėloje prie kasų nusidriekė ilgos eilės. „Veikia visos penkios kasos. Kiekvienam žmogui aptarnauti reikia laiko. Eilių yra visur. Kiekvienam kasos neįrengsi ir iš karto visų neperkelsi“, – samprotavo perkėlos vadovas. Iš Klaipėdos didžiausi keleivių srautai būna nuo 11 iki 15 valandos, iš Smiltynės – nuo 16 valandos.

Keltai plauks dažniau

Šiuo metu perkėla dirba visu pajėgumu. Automobilius aptarnauja keturi keltai, keleivius gabena du – į didįjį telpa 600–700 žmonių, į mažąjį – 400. Dabar keltai dirba ne pagal grafiką, nes plaukia kur kas dažniau. Vėliausias keltas, skirtas automobiliams, iš Smiltynės išplaukia antrą valandą nakties, keleivinis – 23.30 val. Pasak A.Žukausko, yra visą naktį budintys keltai. Esant reikalui jie dirba. Taip keltai dirbs ir savaitgalį.

„Jei keltai dirbtų pagal grafiką, mašinų eilės susidarytų iki Jakų žiedo, o Smiltynėje – iki Nidos“, – pabrėžė A.Žukauskas. Perkėlos vadovas pasakojo, jog problemų kyla ir dėl statybininkų, tvarkančių krantines. Vakar po pietų šie plaustu užstatė vietą, kur turėjo prisišvartuoti mažasis keltas.

„Niekas mūsų neklausė, ar galima dirbti šioje vietoje. Žmonės pyksta, kad reikia laukti, visi kaltina mus. Važiavome į savivaldybę aiškintis. Prašėme, kad švenčių metu tokių dalykų nebūtų“, – dėstė A.Žukauskas.

Vanduo jūroje atvės

Savaitgalį, kai miestą sudrebins Jūros šventė, klaipėdiečių laukia gražūs orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys pasakojo, jog bus šilta, giedra, skaisčiai švies saulė. Lietaus nebus. Dienomis – 23–26, naktimis vyraus 12–15 laipsnių šilumos.

Tačiau maudynėmis jūroje besižavinčių poilsiautojų nuotaiką aptemdys atšalęs vanduo. Jo temperatūra gali nukristi iki 10 laipsnių šilumos. Šiomis dienomis ji buvo apie 20 laipsnių. Vakar jau nukrito iki 17. „Vanduo jūroje atvės, nes pučia stiprokas šiaurės rytų vėjas. Jis ant paviršiaus esantį šilto vandens sluoksnį nupūs į jūros vidurį, o iš apačios iškils šaltas vanduo. Maudynės bus sugadintos“, – tvirtino L.Pakštys.

[Eimantas]

Prie perkėlos – kelių kilometrų eilė

Eglė Kasperavičiūtė

Kelių dienų poilsį Kuršių nerijoje žmonėms apkartino kelionė namo. Nors sekmadienį be perstojo kursavo keturi keltai, išvengti kelis kilometrus nusidriekusios automobilių eilės nepavyko.

Ilgasis savaitgalis perkėlos darbuotojams buvo nelengvas. Tris laisvas dienas į abi puses keltai perkėlė beveik 70 tūkstančių keleivių. Daugiausia jų buvo šeštadienį. Tuomet į abi puses Senojoje ir Naujojoje perkėlose kėlėsi 21 tūkstantis žmonių.

Didžiausias automobilių srautas į Kuršių neriją kėlėsi ketvirtadienį ir penktadienį. Šiomis dienomis į vieną pusę perkelta daugiau nei 5 tūkstančiai automobilių.

Sunkiausia diena Naujosios perkėlos darbuotojams buvo sekmadienis. Nuo vidurdienio prie perkėlos driekėsi eilutė. Sekmadienį vien iš Kuršių nerijos keltai perkėlė 3200 automobilių.

"Savaitgalį dirbo visi keturi keltai. Jie kursavo kas dešimt minučių. Padaryti 186 papildomi reisai. Jei būtume dirbę pagal grafiką, gal dar pirmadienį transporto priemonės būtų laukusios eilėse“,– sakė Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Algirdas Žukauskas.

Anot jo, tai buvo didžiausias srautas automobilių per šiuos metus.

Pirmąjį šių metų pusmetį keltais kėlėsi šiek tiek mažiau žmonių nei pernai. Todėl A.Žukauskas džiaugėsi, kad rugpjūtis pelningesnis. „Žiemą mes dirbame nuostolingai. Tik vasarą galime atsigriebti“,– tvirtino A.Žukauskas. Jis prisiminė, kad pernai per Žolinę taip pat buvo nemažai keleivių.

Infoboksas:

Per ilgąjį savaitgalį perkelta:

Keleivių: 68 663

Automobilių: 13 728

www.kl.lt
2008 08 19

[Eimantas]

Naują keltą parplukdys pavasarį
2008 m. rugsėjo 11 d.

http://www.ve.lt/?data=2008-09-11&ru...&id=1221066080

[Eimantas]

Senieji keltai ruošiasi išvykti
2008 m. Spalio 17 d.
http://www.ve.lt/?data=2008-10-17&ru...&id=1224184291

Paradinės uniformos kelia aistras
http://www.ve.lt/?data=2008-10-18&ru...&id=1224267984

[groundzer]

Keltų bilietai brangsta 50 proc.

http://www.ve.lt/?data=2009-03-05&ru...rub=1190113119

[Eimantas]

Keltų bilietai brangsta 50 proc.

http://www.ve.lt/?data=2009-03-05&ru...rub=1190113119

Kokie argumentai branginimui?

[groundzer]

Kokie argumentai branginimui?

Net neisivaizduoju. Gal nori darbinikams atlyginimus kelti, o gal kuras pabrango.

[Fanas]

Naujasis "Žalgiris" stos rikiuotėn birželį

http://www.ve.lt/?data=2009-04-22&ru...rub=1190113119

[Fanas]

Perkėla sutaupė pusę milijono litų

http://www.ve.lt/?data=2009-04-22&ru...rub=1190113119

[Eimantas]

2009-06-20
Naujasis keltas jau įdarbintas

[Vidma]

papildymas to Eimantas
http://www.miestai.net/forumas/showp...1&postcount=40

Pradeda dirbti naujasis „Smiltynės perkėlos“ keltas
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=22742808
Asta Kažukauskienė, www.lrt.lt
2009 birželio mėn. 20 d. 13:55

Šeštadienio rytą dirbti pradėjo dar vienas naujasis „Smiltynės perkėlos“ keltas „Žalgiris“. Bendrovės „Smiltynės perkėla“ direktorius Algirdas Žukauskas sako, kad nuo šeštadienio automobilius keliančioje Naujojoje perkėloje senąjį keltą bus galima pamatyti itin retai – dirbs tik trys naujieji. Jie per marias plaukia kone dvigubai greičiau nei senieji.
Naujausiasis „Žalgiris“ beveik nieko nesiskiria nuo anksčiau čia plaukioti pradėjusių, toje pačioje Bulgarijos laivų statykloje pastatytų keltų. Tik jo salone ir denyje padaryta daugiau vietos besikeliantiems su dviračiais, kurių skaičius, anot A. Žukausko, sparčiai auga.

Vieną iš karščiausių šį sezoną savaitgalių, kai Neringa skelbė vasaros sezono pradžią, keltais buvo perkelta apie 30 tūkstančių žmonių. Perkėlos vadovo teigimu, apie 80 proc. iš jų buvo su dviračiais.

„lrt.lt“