Sprendžiant pagal viešai pateikiamą informaciją, naujasis dirbs abiejose perkėlose. Naujojoje perkėloje visi keltai nauji, tai turbūt pakeis senuosius Kintus, kuriuos vis žada nurašyt (reik tikėtis ne į metalo laužą). Senieji perkėlos keltai Baltija ir Palanga, šiuo metu plaukiojantys Panamoje
Gal kur nors yra specifikacijos, kiek automobilių, žmonių plugdys? Įdomu palyginti su esamais keltais.
Keltui dirbant „keleiviniu-krovininiu“ režimu, juo turi būti galima pervežti ne mažiau 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių arba 8 krovinius iki 44 tonų bendrosios masės automobilius ir 600 keleivių. Keltui dirbant „keleiviniu“ režimu, juo turi būti galima pervežti iki 1000 keleivių.
Visus metus iš Klaipėdos į Smiltynę kursuojantys keltai vasarą plaukia dažniau. Senosios bei Naujosios perkelų tvarkaraščius rasite ČIA. Šių keltų bilietų kainos nuo praėjūsių metų nepakito. Keleivio bilieto kaina už perkėlimą į abi puses – 1 euras. Persikėlimas lengvuoju automobiliu kainuoja 12,30 eurų, mopedu, motociklu – 4,90 eurų, autobusu iki 5 tonų – 24,60 eurų, virš 5 tonų – 39,40 eurų, krovininiu automobiliu nuo 3,5 iki 12 tonų – 28,30 eurų, virš 12 tonų – 39,40 eurų.
Konkursą laimėjo „Kavesta“, su kuria sutartis pasirašyta pernai rudenį, o šiomis dienomis statybininkams jau perduota ir statybvietė.
Šiuo metu į keltus galima įvažiuoti trimis eismo juostomis, prie jų veikia ir trys bilietų kasos. Iki birželio 1-osios tikimasi sutvarkyti šias tris juostas iki kasų, o už jų įrengti penkias eismo juostas.
Antruoju etapu, kuris numatomas iki rugsėjo, iki kasų turi būti įrengtos papildomos dvi eismo juostos, tad jų bus penkios, o už kasų turėtų atsirasti dar penkios, tad iš viso iki keltų automobiliai važiuos 10-čia eismo juostų. Antruoju etapu taip pat bus įrengtos ir dvi papildomos bilietų kasos.
M. Čiakas vylėsi, kad šią gegužę jau pavyks paskelbti konkursą išrinkti rangovą, statysiantį naują Naujosios perkėlos administracinį pastatą, kurio techninis projektas baigiamas rengti.
Naujasis pastatas planuojamas palei krantinę, o automobiliai į keltus važiuos po juo, nes pastatas bus „pakeltas” į 7 metrų aukštį.
Pats pastatas numatomas keturių aukštų. Keleivių laukimo zona su laukimo sale, sanitariniais mazgais, kavine numatoma pirmame aukšte, čia būtų ir keltų remonto dirbtuvės, sandėliavimo patalpos. Antrame aukšte (pusaukštyje) įrengiamos darbuotojų persirengimo ir poilsio patalpos, sanitariniai mazgai su dušinėmis. Trečiame aukšte – administracijos recepcija su dispečerine, kapitono kambariu, administracijos darbuotojų kabinetai bei administracijos techninės patalpos. Čia būtų ir administracinės patalpos, skirtos nuomai, terasos administracijos darbuotojams. Ketvirtame aukšte projektuojami bendrovės administracijos kabinetai, poilsio erdvė su virtuvėle, pasitarimų salė su kavinės erdve, dar vienos nuomojamos administracinės patalpos. Taip pat šiame aukšte numatoma lauko terasa visuomenės poreikiams bei terasos administracijos darbuotojams.
Preliminariai skaičiuojama, kad šio pastato statybos gali kainuoti apie 20 mln. eurų. M. Čiakas vylėsi, jog statybos galėtų prasidėti rudenį, jei rangos konkursas vyks sklandžiai.
Naujosios perkėlos rekonstrukcija: buvęs rangovas nieko nepešė
Į bylinėjimosi procesus dėl nesėkmingai prasidėjusios Naujosios perkėlos rekonstrukcijos įtraukta valstybės valdoma AB „Smiltynės perkėla“ gali atsikvėpti – ir Apeliacinis teismas patvirtino, kad buvusio rangovo („LitCon“) pretenzijos dėl nutrauktos sutarties yra nepagrįstos.
Akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bilieto kainai kompensuoti šiais metais bus skirta 2,552 mln eur
„Smiltynės perkėlai” VBLS stato 60 m ilgio, 14 m pločio universalų keleivinį-krovininį keltą. Juo bus galima pervežti iki tūkstančio keleivių arba ne mažiau 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių. Laive bus sumontuota šiuolaikinė, aukščiausius saugos ir priešgaisrinius reikalavimus atitinkanti įranga. Projektas išskirtinis tuo, kad šis keltas yra ne serijinės gamybos, o pagal konkrečius AB „Smiltynės perkėla“ poreikius statomas laivas. Planuojama, kad keltas dirbs tiek Naujosios, tiek Senosios perkėlos terminaluose.
Iš Neringos kilęs Seimo narys Andrius Bagdonas pareiškė, kad jo nedžiugina naujo „Smiltynės perkėlos” kelto statybų projektas.
„Manau, kad norėdami išsaugoti unikalų Neringos kraštą, turime ieškoti alternatyvių susisiekimo priemonių, skirtų, pirmiausia, žmonėms, dviratininkams, ne automobiliams. Valstybinės įmonės AB „Smiltynės perkėla“ pagrindinis tikslas turėtų būti ne tik gauti kuo didesnį pelną, bet ir užtikrinti patogų susisiekimą, nedidinant automobilių srautų”, – Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešime cituojamas A. Bagdonas.
Jame primenama, kad dar 2014-aisiais AB „Smiltynės perkėla“ buvo ėmusi plukdyti žmones 1999-ųjų statybos greitaeigiu katamaranu „Smiltynė“, per sezoną alternatyviu būdu perkėlusiu apie 20 tūkst. keliautojų. Tačiau 2018-aisiais įmonė nusprendė katamaraną parduoti dėl mažo pelningumo, viešai žadėdama įsigyti naują.
Nors vasaros sezonas jau jaučiamas, tačiau kol kas dar apsunkintas patekimas automobiliais į Kuršių neriją dėl Naujosios Smiltynės perkėlos rekonstrukcijos.
Šiuo metu dirba tik dvi kasos. Eismas iš Klaipėdos į perkėlą apsunkintas, nes vyksta tik dviem juostomis. Tai neramina ne tik miškininkus, bet ir ugniagesius. Šie baiminasi, kad nelaimės atveju dėl automobilių srauto gali patirti nepatogumų skubėdami gesinti gaisro.
Bendrovės vadovas Darius Undžys teigė, kad rekonstrukcijos pirmąjį etapą ketinama baigti birželį. Tada atsirastų šešios juostos keleiviams. „Visi keltai apsiruošę, vienas dar doke, bet iki sezono parkeliaus ir bus pasiruošęs. Liepą laukiame naujojo kelto. Be to, šis sezonas daug draugiškesnis eilėms iš Kuršių nerijos. Taigi galėsime dirbti greičiau“, – teigė D.Undžys.
Šiuo metu Seime svarstomi Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimai, kurie susiję su keleivių ir transporto patekimo į keltus pirmumo tvarka ir sąlygomis. Tai apima kėlimą į Kuršių neriją ir iš jos per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją. Šiuo metu Seime svarstoma nauja tvarka turėtų įsigalioti nuo birželio 1 d.
Daugiausia argumentų pareiškė miškų urėdijų darbuotojai. Jiems nemokamas kėlimas buvo numatytas tik darbo dienomis. Miškininkams pavyko įtikinti Vidaus vandenų transporto kodekso 30 str. pakeitimų rengėjus, kad jiems svarbu turėti nemokamo kėlimosi teisę ir savaitgaliais. Tokia teisė susijusi su miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių, nes stebėjimo ir profilaktinės priemonės privalo būti užtikrintos nuolat.
Kada gi atsiras "Smiltynės" tipo arba panašus laivas tarp Klaipėdos, Juodkrantės ir Nidos ? Ne automobilius ten reikia perkėlinėti, o žmones be jų. Tegu žmonės apsižęniję su automobiliais smirsta eilėse prie keltų nors po pusę paros. O jie matai stato automobilinį keltą. O ir mokestis už įvažiavimą lengvuoju automobiliu į Neringa vasarą ryškiai per mažas. Lengvajam automobiliui turėtų siekti 100-150 Eur, o autobusui su keleiviais 10-20 EUR.
Tai yra jau vasaros sezonu reguliariai kursuojančių laivų tarp Klaipėdos ir Juodkrantės. Plius jau yra keltas tarp Drevernos ir Juodkrantės.
Taip, žnau visa tai. Tarp Drevernos ir Juodkantės jau kokie penkti metai yra, nekartą teko jais plaukti. Bet tarp Klaipėdos ir Nidos esamas senas sovietinis ZARIA tipo laivas netinka, visų pirma per mažas, per lėtas ir per daug uždaras. "Smiltynės perkėlai" reikia nagus ir galvas nukapoti už "Smiltynės" pardavimą.
Bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad keltų bilietų pabrangimas nėra susijęs su bendrovės pandemijos laikotarpiu patiriamais nuostoliais, su tuo, kad jai statomas naujas keltas, ir su pačios įmonės noru sumažinti savo nuostolius.
Ir dėl keičiamų kainų, ir dėl naujai statomo kelto tikrai susidaro įspūdis, kad perkėla orientuota į automobilistus. Bilietų brangimas neproporcingas - pėsčiam arba dviratuotam bilietas brangsta 10% ir reikės krapštinėtis su centais, tuo tarpu automobiliui brangsta tik 2% ir apvalinama į sveiką skaičių.
IMHO, kainos keleiviui nereikėtų keisti, o automobiliams padidinti iki 15 eur.
Liepos 1-oji įsimintina diena Vakarų Baltijos laivų statyklos kolektyvui - į vandenį nuleistas jo pastatytas didžiausias ir moderniausias AB "Smiltynės perkėla" keltas "Klaipėda". Sakoma, nuleidimo procedūra trukusi 8 valandas. Buvo nardinamas iš lėto, stebint siūles, kad nepratekėtų vanduo. Krikštyti šį ką tik gimusį klaipėdietį ketinama per Jūros šventę, liepos 23 d.
Ir, deja:
Keltas "Kintai" gegužės pabaigoje jau išėjo į užtarnautą poilsį. Jau baigėsi šio laivo dokumentų galiojimo laikas ir Lietuvos transporto saugos administracija nepratęsė termino.
Greičiausia senasis keltas bus parduodamas aukcione, kuris, galimas daiktas, po savaitės ar dviejų bus skelbiamas.
Kėlimasis senaisiais keltais visuomet asociuodavosi su atostogomis, poilsiu, galbūt dėl lėto ir supančio jų plaukimo. Baigėsi epocha, perkėla pasikeitė...
Kėlimasis senaisiais keltais visuomet asociuodavosi su atostogomis, poilsiu, galbūt dėl lėto ir supančio jų plaukimo. Baigėsi epocha, perkėla pasikeitė...
Man tai didžiausia mistika, kad senieji keltai buvo statyti Kaune ir Nemunu nuplukdyti žemyn į Klaipėdą. Tai kokia jų grimzlė? 1-1,5 m?
Nors valstybės valdomos AB „Smiltynės perkėlos” užsakymu rengiami naujo keleiviams ir administracijai skirto pastato projektiniai pasiūlymai visuomenei buvo pristatyti dar pernai vasarį, įmonei vėl reikia kartoti tokią procedūrą.
To prireikė, nes projektavimo metu paaiškėjo, kad geriau nurodyti tokią pačią paskirtį, kaip ir senojo pastato, o ne keisti ją.
2 937 kv. m ploto sovietmečiu statyto pastato, kuriame dabar yra įsikūrusi AB „Smiltynės perkėla” administracija, būklė vertinama kaip avarinė. Tad naujasis statinys projektuojamas jo vietoje, pagal galimybes išlaikant kai kurias konstrukcijas. Pastatas būtų keturių aukštų.
Jis vylėsi, kad visos procedūros ilgai nebeužtruks ir rangos konkursą būtų galima skelbti po 3-4 mėnesių.
Pasak M. Čiako, dabar preliminariai skaičiuojama, kad naujo pastato statybos gali atsieiti apie 6 mln. eurų, dar 3,5 milijono gali prireikti aplink esančios apie 1,5 ha ploto teritorijos sutvarkymui
AB „Smiltynės perkėla” sudarė sutartį su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” dėl keltų bilietų platinimo miesto viešojo transporto sistemoje. Apie tokią galimybę kalbėta jau keletą metų, tačiau dėl realios paslaugos sutarta tik visai neseniai. Sandorio vertė – 10 tūkst. Eur.
„Mes planuojame – ruošiame techninius sprendinius startui gegužės mėnesį, – sako Klaipėdos keleivinio transporto vadovas Andrius Samuilovas. – Asmenys, kurie turi Klaipėdos viešojo transporto elektroninio bilieto kortelę (ir papildytą elektroninę piniginę), galės eiti pro perkėlos vartelius, ją nuskenavę. Ir plaukti į Smiltynę”.
Keltų keleiviams, turintiems tokius bilietus, nereikės stovėti eilėse prie „Smiltynės perkėlos” kasų ar bilietų pardavimo automatų.
Comment