Smiltynės perkėla

[Tylus]

Paskelbtas naujas konkursas laivui į Nidą statyti

AB „Smiltynės perkėla“ paskelbė naują viešąjį tarptautinį konkursą. Jo tikslas - rasti įmonę, kuri pastatytų laivą, plauksiantį iš Klaipėdos į Nidą.

Tikimasi, jog sėkmingai įvykus konkursui, jau nuo kitų metų sezono pradžios šis reisas bus atnaujintas ir norintieji į Nidą galės keliauti nauju, moderniu ir didesniu laivu.

Vienas iš esminių keliamų reikalavimų naujajam laivui - kad jis būtų erdvesnis ir talpintų daugiau keleivių. Pirkimo sąlygose numatyta, jog uždarame salone turėtų būti ne mažiau nei 160 vietų keleiviams, o iš viso jame galėtų tilpti nuo 230 iki 250 keleivių. Laivas būtų dviejų denių, viršutinis būtų atviras, skirtas apžvalgai. Laive taip pat tilptų ir ne mažiau nei 60 dviračių. Taigi naujuoju laivu į Nidą vienu metu galėtų persikelti net apie du kartus daugiau keleivių, nei prieš tai buvusiu katamaranu „Smiltyne“.

„Mūsų įmonė yra vandens maršruto Klaipėda-Juodkrantė-Nida pradininkė. Per kelerius metus, kai vykdėme šį reisą, pastebėjome, kad jį itin pamėgo poilsiautojai, todėl tęsti jį - mūsų strateginis tikslas. Tačiau turime užtikrinti ir kitus svarbius dalykus, t. y. perkėlimo kokybę ir efektyvumą. Kadangi senasis katamaranas jau neatitiko mūsų klientų lūkesčių, priimtas sprendimas įsigyti naują laivą. Būtent jis ir užtikrins, kad keleiviai jaustųsi patogiai ir vienu metu galėtume perkelti didesnį jų kiekį„, - sako „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Darius Butvydas.

[Tylus]

Keltai iš „Smiltynės perkėlos“ tiesiai plauks ir į Jūrų muziejų

Artėjant vasaros sezonui smarkiai pradeda didėti poilsiautojų srautai, todėl „Smiltynės perkėla“ jau nuo balandžio 3-iosios atnaujins didelio populiarumo sulaukusius tiesioginius keltų reisus į Jūrų muziejų. Jie bus vykdomi penkias dienas per savaitę. Tam, kad keliautojams būtų patogiau, atsiranda ir papildomi keltų reisai iš Senosios perkėlos.

Vien praėjusiais metais į Smiltynę perkelta daugiau kaip pustrečio milijono keleivių. Jų srautas pradeda augti tik atšilus orams, o daugiausiai besikeliančiųjų tradiciškai – vasarą, tuomet kiekvieną mėnesį keltais keliauja beveik po pusę milijono žmonių. Tad siekiant užtikrinti sklandų ir patogų keleivių perkėlimą, koreguojami bei pildomi keltų tvarkaraščiai iš Senosios perkėlos. Tuo tarpu Naujosios perkėlos – nesikeičia, čia keltai ir toliau kursuos visą parą.

„Štai, pavyzdžiui, atsiranda papildomas reisas iš Klaipėdos į Smiltynę 10:30 val., o iš Smiltynės į Klaipėdą – 10:45 val.

Pirmadieniais ir antradieniais išliks tiesioginis reisas Klaipėda-Smiltynė 11:00, 13:00 ir 16:00 val., o trečiadieniais-sekmadieniais, juos keis reisai į Jūrų muziejų.

Taip pat atsiranda nauji reisai 12:30, 15:30, 17:30 val. Klaipėda-Smiltynė. Papildomi reisai atsiranda dėl šiltėjančių orų ir didėjančio žmonių srauto. Norime, kad keliautojams būtų kuo patogiau“, – teigia Pardavimų ir klientų aptarnavimo direktorė Inga Valutienė.


Tiesiai – į Jūrų muziejų

Jūrų muziejus – viena populiariausių poilsiautojų krypčių. Todėl nuo balandžio 3 d. vėl pradedami vykdyti tiesioginiai reisai į Delfinariumą. Į jį kels keltas „Nida“, kuris plauks „trikampio maršrutu“: Senoji perkėla – Smiltynė – Jūrų muziejus. Tiesioginiai reisai į Jūrų muziejų bus vykdomi penkias dienas per savaitę, t. y., nuo trečiadienio iki sekmadienio, keturis kartus per dieną.

Trikampio maršruto – Senoji perkėla-Smiltynė-Jūrų muziejus – tvarkaraštis trečiadieniais-sekmadieniais:

Iš Klaipėdos į Smiltynę 11.00 13.00 14.00 16.00
Iš Smiltynės į Jūrų muziejų 11.15 13.15 14.15 16.15
Iš Jūrų muziejaus į Klaipėdą 11.30 13.30 14.30 16.30.

[Briedis]

"Į Smiltynę". 1968 m. atvirukas


https://www.delcampe.net/en_US/colle...416302125.html

[lukass]

Į bendrą eilę prie keltų pastatyti neringiškiai lieja įtūžį, ministras R.Masiulis padėtį vadina destrukcine

„Sulyginame žmones su tais, kurie kartą ar du per metus čia atvažiuoja, jiems romantiška pastovėt eilėje, o mums romantikos nėra, mums yra gyvenimas“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis, antradienį išsiuntęs kreipimąsi aukščiausiajai valdžiai dėl ką tik jį pasiekusios netikėtos žinios – nuo šios savaitės Kuršių nerijos gyventojams nebeliko pirmenybės keltis keltu. Nerimaujama, jog vasarą, kuomet į Neringą plūsta turistai, ir žiemą, kuomet masiškai keliaujama žvejoti stintų, neringiškiai kelionėje namo praleis valandų valandas...

[Tylus]

„Smiltynės perkėla“ pateko į ministerijos nemalonę

Trečiadienį Susisiekimo ministerijos išplatintame pranešime abejojama jai pavaldžios bendrovės „Smiltynės perkėla“ viešųjų pirkimų skaidrumu. Negana to, ministerija atlieka tyrimą dėl galimo psichologinio poveikio darbuotojui. Bendrovės atstovai situacijos nekomentuoja. Šalies premjeras Saulius Skvernelis siūlo atlikti auditą, kodėl buvo pakeista kėlimo keltais per marias tvarka.

AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Darius Butvydas šiuo metu atostogauja, jo nėra Lietuvoje, tad susisiekti su juo nepavyko.

„Kol kas komentuoti situacijos negalime, kol nėra baigtas auditas, nėra pateiktos oficialios išvados ir įmonė su jomis nėra susipažinusi“, - teigė „Smiltynės perkėlos“ atstovas spaudai Jevgenijus Bardauskas.

Susisiekimo ministerijos audito darbo grupė atliko AB „Smiltynės perkėla“ viešųjų pirkimų tyrimą. Pirminės jos išvados, su kuriomis nuspręsta nedelsiant supažindinti bendrovės valdybą, - galimas konkurencijos ribojimas ir vieno tiekėjo protegavimas.

Gavusi darbuotojų skundą, Susisiekimo ministerija pradėjo vidinį tyrimą dėl psichologinio poveikio AB „Smiltynės perkėla“ atsakingiems viešųjų pirkimų organizatoriams. Ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad šio tyrimo išvados lems, ar ministerija apie incidento aplinkybes informuos policiją.

„Turime labai aiškių signalų, kad įmonės vadovybė nesivadovauja skaidrumo ir verslo etikos standartais. Esame informuoti apie itin blogą psichologinį klimatą darbo vietoje, tiriame konkretų incidentą dėl psichologinio ir galimai fizinio poveikio darbuotojui bei galimo spaudimo nusižengti įstatymams. Aiškinamės aplinkybes, jei jos pasitvirtins, tokie dalykai negali būti toleruojami“, - sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

AB „Smiltynės perkėla“ 2017-2019 metais organizuoti 8 pirkimai, iš kurių įvyko tik vienas, penkių kitų procedūros dėl skundų buvo nutrauktos, dar dviejų pirkimų procedūros vyksta.

„Vakarų ekspresas“ trečiadienį rašė apie kilusią problemą dėl sprendimo panaikinti neringiškių pirmumo teisę keltis keltais per Kuršių marias. „Smiltynės perkėlos“ atstovai neigia, kad tai buvo jos iniciatyva.

Vakar naujienų agentūra BNS pranešė, kad šalies premjerui S. Skverneliui nauja kėlimo keltu per Kuršių marias tvarka nesuprantama. Jo manymu, reikia atlikti auditą, kodėl taip buvo padaryta. Premjeras žadėjo įsikišti, jeigu reikės, kad neringiškiams būtų grąžinta pirmenybė.

Kyla klausimas, kodėl keičiama tvarka, tenkinusi daugelį žmonių, ko Susisiekimo ministerija siekia audituodama bendrovę „Smiltynės perkėla“ - pagerinti Lietuvos gyventojų ir automobilių kėlimą per marias ar pasidavė kieno nors įtakai ir leidosi į raganų medžioklę. Iki šiol buvo deklaruojama, kad ši bendrovė dirba gerai, moka nemenkus dividendus valstybei.

[Briedis]

„Smiltynės perkėla” tebegyvena akmens amžiuje
https://www.atviraklaipeda.lt/2019/0...kmens-amziuje/

Perkėla, perkėla perkėla… Save pristatote kaip naujovišką, modernią įmonę, atsidarius jūsų interneto tinklapį – gražus vaizdelis, saulė šviečia, patenkinti darbuotojai, bet ar viskas iš tiesų yra taip, kaip atrodote paveiksliukyje?

[Briedis]

https://www.facebook.com/groups/1331...1873577208280/

Po rekonstrukcijos situacija Smiltynės pusėje nepagerėjo.

[Romas]

Delfi.lt 2019.07.01
Neringoje – aistros dėl kėlimo keltais

Neringiškiams nuo birželio netekus galimybės be eilės keltis per Kuršių marias, Neringos valdžia žada protesto akcijas. Susisiekimo ministras žada ieškoti kompromiso su savivaldybe, tačiau pabrėžia, kad turi būti atsižvelgta į visų keleivių interesus. Smiltynės perkėla neketina vėl įvesti „eilę be eilės“. (...)

LAKD vadovas V. Andrejevas abejoja, ar reikėtų neringiškiams numatyti privilegiją be eilės keltis per Kuršių marias: „Kad tų eilių nėra. Tai klausimas, ar yra būtinybė“. Jo nuomone, „eilė be eilės“ diskriminuoja kitus keleivius, todėl tokią išlygą įteisinti galėtų tik įstatymas.

Parlamentaras Gintaras Vaičekauskas praėjusią savaitę Seimo narius informavo, kad peticiją dėl naujos kėlimo tvarkos jau pasirašė 800 žmonių.

https://www.delfi.lt/verslas/transportas/neringoje-aistros-del-kelimo-keltais-ministras-zada-ieskoti-kompromiso.d?id=81597861

Delfi.lt 2019.07.04
Neringos gyventojams grąžinta pirmumo teisė persikelit keltu

Ketvirtadienį Klaipėdą ir Smiltynę jungiančioje perkėloje bus atstatyta Neringos gyventojų pirmumo teisė persikelti keltu, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Vasaros pradžioje ilgą laiką galiojusi tvarka buvo panaikinta, bet tai sulaukė vietinių pasipiktinimo. (...)

Sprendimas panaikinti pirmenybines eiles besikeliantiems su leidimais įsigaliojo nuo birželio 3 dienos. Tuomet valstybės valdoma „Smiltynės perkėla“ aiškino, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai, t.y. Kelių priežiūros ir plėtros įstatymas bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos bilieto kompensavimo tvarkos aprašas, nenumato perkėlimo be eilės.

https://www.delfi.lt/verslas/transportas/i-smiltynes-perkela-grizta-eile-be-eiles-masiulis-ispeja-leidimus-isigijusius-nesaziningai.d?id=81638501

[Briedis]

Vakar vakaro vaizdas. Smiltynės pusėje prie kelto atkurta iki rekonstrukcijos buvusi tvarka - 2 bendros eilės ir atskira eilė turintiems leidimus. Nusileidus nuo kalno, iškart prieš perkėlos teritoriją, tvarką prižiūri policijos ekipažas. Kitoje kalno pusėje stovi dar vienas eismo reguliuotojas, automobilius su leidimais praleidžia antrąja juosta.


Galima konstatuoti, kad rekonstrukcija smiltynės pusėje nevykusi - iš 6 juostų funkcionuoja 3, eismą reguliuoja 2 perkėlos(?) darbuotojai. Jokio automatizuoto reguliavimo. Iki rekonstrukcijos buvo tos pačios 3 juostos, eismą reguliavo 1 darbuotojas.

[Briedis]

Smiltynės perkėla pirks dar vieną keltą
https://www.ve.lt/naujienos/klaipeda...kelta-1729143/

Siekiant sumažinti laukiančiųjų eiles, žmones ir mašinas iš Klaipėdos į Kuršių neriją kelianti Smiltynės perkėla ruošiasi pirkti dar vieną keltą. Pasak laikinojo perkėlos vadovo, jei viskas vyks sklandžiai, naujas keltas turėtų plaukioti po dvejų metų.
<...>
Keltas dirbs Naujojoje perkėloje, tačiau, pasak M. Čiako, esant reikalui, jis galės dirbti ir Senojoje perkėloje.
<...>
Naujame laive turėtų būti 600 vietų keleiviams ir 40 vietų lengviesiems automobiliams. Jei keltas vežtų tik keleivius, jame turėtų būti 1 tūkst. vietų. Jis taip pat turės būti pritaikytas dirbti žiemos sąlygomis.

[Fulgur]

"

„ Kita, kad iki šiol į Nidą, į Smiltynę keldavosi daug žmonių, kurie nelegaliai gaudavo tą leidimą. Vien šiais metais, kai Kelių direkcija perėmė iš savivaldybės funkciją išdavinėti leidimus, jau 2,6 tūkst. leidimų panaikinome. Dabar skundai yra iš vietinių gyventojų, bet buvo skundų iš visų kitų žmonių, kodėl be eilės keliasi prabangūs automobiliai – vienas nemokamai, antras be eilės. Reikia ir šitą dalį suvaldyti, bet taip staigiai nepavyks“, – aiškino R. Masiulis.

A. Bagdono žiniomis, Neringoje deklaruota 5 tūkst. gyventojų, iš jų pilnamečių – apie 4,3 tūkst., o leidimų keltis nemokamai ir be eilės pernai išduota 8 tūkst.

"

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...oti-kompromiso

Eilė be eilės

[Tylus]

„Smiltynės perkėloje“ po darbuotojų skundo – darbo inspektorių patikrinimas

[Tylus]

Konkursui – savi tiekėjai?

Konkurencijos ribojimas ir vieno tiekėjo protegavimas – tokios tendencijos įžvelgtos valstybės įmonės "Smiltynės perkėla" veikloje. Ėmus nagrinėti vieno iš konkurso pašalinto tiekėjo skundą, teismo salėje nuskambėjo skandalingi faktai – "Smiltynės perkėlos" darbuotoja liudijo apie spaudimą, patirtą iš įmonės vadovo, kad tik viešąjį konkursą laimėtų tie, kurių reikia.


Atmetė pasiūlymą

Teismas narpliojo įmonės SIDC LT skundą, jos pasiūlymas buvo atmestas katamarano įsigijimo konkurse.

Įmonė "Smiltynės perkėla" skelbė viešąjį konkursą laivo projektavimo ir pastatymo darbams. Tikėtasi, jog laivas plukdys keleivius iš Klaipėdos į Nidą. Tokie reisai nevykdomi nuo 2018 m.

Tarp kitų tiekėjų savo pasiūlymus teikė ir įmonė SIDC LT, tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas. Ieškinyje teismui pažymėta, jog bendrovė "Smiltynės perkėla" nurodė, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, tačiau taip ir nebuvo įvardyta, kokių konkrečiai sąlygų jis neatitiko.

Ginčas kilo dėl reikalavimo tiekėjams kartu su pasiūlymu pateikti bendrąjį laivo išdėstymo brėžinį, konkrečiai įvardyti, kur laive bus laikomi dviračiai, o kur – gelbėjimo liemenės, kokio galingumo variklį laivas turės.

Kartu su pasiūlymu bendrovei buvo pateiktas bendrasis brėžinys, laivo techninė specifikacija, įrangos sąrašas, laivo pastatymo ir darbų atlikimo grafikai.

"Smiltynės perkėlos" atstovai tikino, jog prašė tiekėjo pateikti papildomą informaciją. Teigta, jog į klausimus buvo atsakyta, bet papildomų klausimų bendrovei kilo jau po pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. "Nei Pirkimų įstatyme, nei pirkimo sąlygose nėra numatyta teikėjo pareiga teikti pasiūlymų paaiškinimus. Įmonė SIDC LT neturėjo pareigos pateikti dviračių išdėstymo schemos, aiškinti, kaip bendrajame laivo išdėstymo brėžinyje pavaizduotos gelbėjimosi liemenės, ar teikti kitą informaciją, kuri nėra susijusi su pasiūlymu ar kuri paaiškės tik laivo projektavimo metu. Tiekėjo pajėgumus pastatyti laivą atspindi kvalifikaciniai reikalavimai, o ne brėžinys, planas", – teisme argumentus dėstė tiekėjo advokatai.


Iš 8 pirkimų įvyko tik vienas

Likusi už viešųjų pirkimų konkurso borto įmonė ne iš karto kreipėsi į teismą, prieš tai skundas buvo pateiktas Susisiekimo ministerijai.

Ministerijos audito darbo grupė atliko tyrimą. Pirminėse bendrovės "Smiltynės perkėla" viešųjų pirkimų tyrimo išvadose minima, jog gavo ne tik tiekėjo, bet ir pačios bendrovės darbuotojų skundų.

"Susisiekimo ministerija taip pat pradėjo vidinį tyrimą dėl psichologinio poveikio įmonėje "Smiltynės perkėla" atsakingiems viešųjų pirkimų organizatoriams. Šio tyrimo išvados lems, ar ministerija apie incidento aplinkybes matys būtinybę informuoti policiją", – skelbta ministerijos pranešime.

"Turime labai aiškių signalų, kad įmonės vadovybė nesivadovauja skaidrumo ir verslo etikos standartais. Esame informuoti apie itin blogą psichologinį klimatą darbo vietoje, tiriame konkretų incidentą dėl psichologinio ir galbūt fizinio poveikio darbuotojui bei galimo spaudimo nusižengti įstatymams", – tikino tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Ministerijai kilo klausimų, kodėl bendrovėje "Smiltynės perkėla" 2017–2019 m. iš aštuonių organizuotų pirkimų įvyko tik vienas – penkių kitų procedūros dėl skundų buvo nutrauktos, dar dviejų pirkimų procedūros vyksta.


Direktorius tėškė pareiškimą

Viešumoje nuskambėjus šiems skandalingiems faktams, postą paliko ilgametis įmonės vadovas Darius Butvydas. Jis atstatydinimo pareiškimą įmonės valdybai įteikė birželio 20-ąją.

Kodėl D.Butvydas taip skubėjo? Gal dėl to, kad į paviršių ėmė lįsti viešųjų pirkimų aplinkybės?

Iš konkurso pašalinta bendrovė birželio 6 d. pateikė prašymą "Smiltynės perkėlai" dėl pirkimo komisijos posėdžių protokolų, tačiau birželio 10 d. gautame laiške juos atsisakoma pateikti.

"Vengimas pateikti pirkimo komisijos protokolus ir susirašinėjimo su tiekėjais slėpimas tik patvirtina, kad pirkimas vyko neskaidriai ir kad atsakovė protegavo tam tikrus tiekėjus", – teisme savus argumentus dėstė įmonės SIDC LT atstovai.

"Smiltynės perkėla" teismą įtikinėjo, jog, siekdama išsiaiškinti tiekėjo pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, raštu kreipėsi į Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetą prašydama pateikti išvadą dėl ieškovės pateikto pasiūlymo.

Mokslininkai konstatavo, jog tiekėjo pasiūlymas jiems pasirodė neišsamus.

...

[Tylus]

Smiltynės perkėla neketina pertvarkyti keltų, nors VPT nurodė atnaujinti konkursą

Valstybės valdoma Smiltynės perkėla turi atnaujinti neteisėtai nutrauktą 1,8 mln. Eur vertės keltų atnaujinimo konkursą, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Tuo metu perkėlos vadovas teigia kol kas nežinantis, ar jį atnaujins – esą, kam pirkti paslaugas, kurių nebereikia.

VPT teigimu, Smiltynės perkėla, sausį paskelbusi keleivinių-krovininių keltų „Neringa“, „Baltija“ ir „Žalgiris“ rampų atnaujinimo konkursą, išrinko laimėtoją, tačiau apsigalvojo, sutarties nepasirašė ir konkursą nutraukė.

„Organizavo pirkimą, ir paskui šiek tiek pavertinusi persigalvojo.(...) Viskas yra kintama, bet jeigu susiplanuoji, vykdai ir paskui staiga paaiškėjus laimėtojui sakai, kad pasikeitė poreikis., Neturim faktų, bet darytina prielaida, kad ne visiškai patiko laimėtojas ir buvo ieškoma būdų, kaip nutraukti pirkimą“, – BNS sakė Diana Vilytė, VPT vadovė.

„Jie turi toliau tęsti iki sutarties pasirašymo“, – pridūrė ji.

Mindaugas Čiakas, laikinasis Smiltynės perkėlos vadovas sako kol kas nežinantis, ar konkursas bus atnaujintas, tačiauskųsti VPT sprendimo nenorėtų.

„Mes tiesiog nežinome, kaip toliau bus. Tikrai nenorime jų sprendimo skųsti, juos norime vykdyti, bet nežinome. Atnaujinti pirkimą Ir ką toliau daryti – pirkti paslaugas, kurių mums tiesiog nereikia? Tai irgi bus lėšų švaistymas“, – BNS sakė M. Čiakas.

Įmonės, kuri laimėjo konkursą, jis neįvardijo, tačiau sakė, kad tai – užsienio kompanija.


Pirkimą nutraukė, nes „pasikeitė mintys“

Smiltynės perkėla teigia nutraukusi konkursą, nes peržiūrėjo su juo susijusį Klaipėdos uosto krantinių rekonstrukcijos projektą. Pasak M. Čiako, anksčiau buvo numatyta įrengti reguliuojamas rampas, tačiau dabar nuspręsta jas reguliuoti kitaip ir tam nebereikia perdaryti keltų.

„Prieš porą metų buvo priimti sprendimai rekonstruoti tiltelius ir buvo pasirinktas vienas scenarijus. Kadangi laikas nestovi vietoje, per porą metų pasikeitė mintys, siekiai pasikeitė, buvo priimtas kitas scenarijus ir tiesiog šitų paslaugų mums nebereikia šiai dienai“, – sakė M. Čiakas.

Tuo metu VPT nurodo, kad krantinių rekonstrukcijos projektas patvirtintas dar 2017 metais, keltų pertvarkos projektas – 2018-aisiais, o konkursas nutrauktas tik po to, kai išrinktas jo laimėtojas.

Be to, VPT nurodo, kad Smiltynės perkėla nutraukė konkursą, gavusi kapitonų pastabas.

„Darbuotojų išsakytos pastabos dėl pasirinktų techninių projektų sprendinių negali būti laikomos naujomis aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti ir kuriomis būtų pateisinamas pirkimo procedūrų nutraukimas“, – teigiama VPT išvadoje.


Sustabdė ir uosto krantinių rekonstrukciją

Uostas, Smiltynės perkėla ir statybų bendrovė „Borta“ kovą pasirašė 3,2 mln. Eur vertės trišalę sutartį dėl krantinių rekonstrukcijos.

Keltų pertvarkos projektas turėjo būti suderintas su krantinių rekonstrukcija, todėl Smiltynės perkėla, nutraukusi projektą, sustabdė ir krantinių rekonstrukcijos sutartį.

„Kai atliksime projekto savo dalies koregavimą, tada vėl sutartis atsinaujins“, – sakė M. Čiakas. Perkėla savo dalį turės pakoreguoti iki spalio pabaigos.

„Šiuo metu krantinių rekonstrukcija nevyksta, nes sutartis vis dar sustabdyta“, – BNS komentavo uosto atstovė Dovilė Ringis.

VPT pabrėžia, kad Smiltynės perkėla konkursą nutraukė neturėdama uosto ir „Bortos“ sutikimo dėl jos stabdymo.

[Briedis]

Nei reisų į muziejų, nei katamarano į Nidą
https://www.ve.lt/naujienos/jura/nei...-nida-1771012/

AB „Smiltynės perkėla“ valdyba nusprendė nurašyti keltą „Kintai“. Jo dokumentų galiojimas baigiasi jau vasarį. Klaipėdiečius labiausiai jaudina tai, kad šią vasarą nebebus tiesioginių reisų į Lietuvos jūrų muziejų. Beje, naujo katamarano, kuris plukdytų į Nidą, įsigijimo klausimas atidėtas iki 2023 metų.


ATITARNAVO. Šiemet vasarį „Smiltynės perkėla“ ketina nurašyti 1977 metais pastatytą keltą „Kintai“.
© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

[Tylus]

Keleiviams keltų bilietai šiemet nebrangs

AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad šiemet keltų bilietai keleiviams tikrai nebrangs, kainuos vieną eurą kaip ir iki šiol, o dėl transporto priemonių klausimas dar svarstomas.

„Mūsų kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jos yra apskaičiuojamos atsižvelgiant į infrastruktūros, keltų išlaikymo kaštus. Jeigu didėja kelto išlaikymo sąnaudos, didėja ir keltų bilietų kaina. Kitas dalykas - kuo daugiau klientų mes perkeliame, tuo labiau pinga bilietas, nes tas sąnaudas pasidalija visi žmonės, kurie keliasi. Beje, mūsų net pelnas yra ribojamas, t. y. mes negalime daugiau uždirbti, nei suplanuota. Ar automobilių kėlimo kaina išliks tokia pati, negaliu pasakyti. Mes pateikėme sąnaudas ir dabar laukiame atsakymo. Ko gero, nebus didinamos, nes didelių išlaidų nepatyrėme“, - sakė M. Čiakas.

Situacija gerėja

Pasak M. Čiako, kovo mėnuo bendrovei buvo prastas - transporto priemonių perkelta apie 70 proc. mažiau. Balandis buvo panašus, o gegužę situacija jau kiek gerėja. Dabar paprastą dieną automobilių būna perkeliama apie 1 000, o per ilgąjį savaitgalį, per tas tris poilsio dienas, buvo perkeliama po 1 600 - 1 800 automobilių. Šį savaitgalį automobilių kelta 80 proc. daugiau.

Keleivių padaugėjo ir Senojoje perkėloje. Kelis kartus buvo atvykusi policija pažiūrėti, kaip laikomasi karantino reikalavimų. Pasak M. Čiako, keleiviai be kaukių į keltą neįleidžiami.

Gyvena iš sukauptų lėšų

„Įmonė šiuo metu gyvena iš tų lašinių, kuriuos buvo užsiauginusi iki karantino. Šiandien ji dar gali gyventi be didelės įtampos. Kitais metais, kai bus perskaičiuojamos bilietų kainos, viskas ir pasimatys, kokių nuostolių patyrė bendrovė ir jie turės būti kažkur paskirstyti. Žiūrėsime, kartais metų pradžia būna bloga, o pabaiga geresnė. Mums šių metų pradžia, sausis ir vasaris, buvo ypač geri. Ėjo stintos, buvo labai daug žvejų. O pernai viskas buvo priešingai - prasta pradžia, nebuvo stintų„, - kalbėjo „Smiltynės perkėlos“ vadovas.

Projektai kol kas nestabdomi

„Smiltynės perkėlos“ vadovo teigimu, vasaros sezonui ruošiamasi. Keltai ir tvarkomi, ir dažomi, nes tikimasi gero sezono, kad lietuviai nekeliaus atostogauti į užsienį.

M. Čiako teigimu, kol kas investiciniai bendrovės projektai nestabdomi. Nebent rudenį paaiškėtų, kad situacija yra tikrai bloga, tada jie būtų stabdomi.

Kadangi naujiems laivams pastatyti reikia maždaug dvejų metų, tikimasi, kad klaipėdiečiai sulauks naujų keltų, kaip ir buvo planuota. „Juk nelauksi, kol baigsis epidemija, ir tik tada pradėsi statyti laivą„, - sako M. Čiakas.

Šiuo metu projektuojamas ir naujas keleivių aptarnavimo pastatas Naujojoje perkėloje, liepos pabaigoje planuojama gauti statybų leidimą.

Infrastruktūros reikalai Naujojoje perkėloje tebėra įstrigę, kai buvo sustabdytas procesas dėl teisminių ginčų su buvusiu rangovu. Teismo posėdis vis nukeliamas. Dabar jo data - gegužės 26 d. Jeigu teismo sprendimas bus palankus bendrovei, naujas rangovas pradės statybos darbus šiemet rugsėjį. Žinoma, gali taip nutikti, kad rangovas nebenorės dirbti, nes nuo to laiko, kai jis dalyvavo konkurse, jau bus praėję metai. Galimas daiktas, kainos bus kardinaliai pasikeitusios, galbūt jos statybos sektoriuje bus gerokai sumažėjusios.

[Tylus]

UAB "Vakarų Baltijos laivų statykla" statys naują keltą AB "Smiltynės perkėlai"

AB "Vakarų laivų gamykla" (VLG) įmonių grupė įgyvendins neeilinį projektą – jai priklausanti bendrovė "Vakarų Baltijos laivų statykla" laimėjo AB "Smiltynės perkėla" skelbtą atvirą tarptautinį konkursą naujam keleiviniam-krovininiam keltui statyti.

Sutartis dėl naujo kelto statybos pasirašyta gegužės 8 dieną. Sandėris patvirtintas bendrovės "Smiltynės perkėla" generalinio direktoriaus Mindaugo Čiako ir Vakarų Baltijos laivų statyklos direktoriaus Vitalij Frolov parašais. Įmonių vadovai džiaugėsi, kad bus pradėtos naujo kelto statybos, būsimu bendradarbiavimu ir partneryste.

M.Čiakas pažymėjo, kad bendrovės "Smiltynės perkėla" paskirtis – užtikrinti nepertraukiamą, sklandų ir saugų susisiekimą tarp žemyninės Klaipėdos dalies ir Smiltynės. Per metus šia paslauga pasinaudoja daugiau nei 2 mln. keleivių, taip pat per Kuršių marias pergabenama 700 tūkst. transporto priemonių.

"Nuolat didėjantis klientų srautas rodo, kad bendrovės "Smiltynės perkėla" veikla yra gyvybiškai svarbi ir reikalinga. Siekdami didinti savo techninį potencialą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, akcininkų ir valdybos pritarimu, vykdėme tarptautinį atvirą naujo kelto statybos konkursą. Labai malonu, kad šį laivą statys Klaipėdos įmonė, kurioje dirba daug miesto gyventojų, ir net neabejoju, kad dauguma jų naudojasi mūsų įmonės paslaugomis. Tikimės, kad naujas keltas bus modernus, pasižymės aukšto lygio technologiniais sprendimais, tarnaus ilgai ir džiugins mūsų klientus", – tvirtino M.Čiakas.

V.Frolov atkreipė dėmesį, kad Vakarų Baltijos laivų statykla per savo istoriją yra pastačiusi apie 30 įvairių keltų, tačiau šis projektas bus ne tik įdomus, bet ir ypatingas.

"Tai – ir iššūkis, ir pasididžiavimas, nes nuolat galėsime matyti savo darbo rezultatą, vertinti jį naudodamiesi. Keltą statome savo miestui, jo gyventojams, svečiams, o tai visada priverčia dar labiau pasitempti ir siekti paties geriausio rezultato. Šis laivas – ne serijinė gamyba, o statomas būtent pagal įmonei "Smiltynės perkėla" parengtą projektą, atsižvelgiant į jos viziją, keleivių poreikius. Tad dirbti su šiuo užsakymu bus labai įdomu. Tikimės, kad pavyks pateisinti visus tiek užsakovo, tiek būsimų keleivių lūkesčius", – pabrėžė V.Frolov.

Įmonei "Smiltynės perkėla" bus statomas 60 metrų ilgio ir 14 metrų pločio universalus keleivinis-krovininis keltas. Laivu bus galima pervežti iki tūkstančio keleivių arba ne mažiau kaip 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių, arba aštuonis krovininius automobilius, kurių kiekvieno bendroji masė siekia iki 44 tonų. Kelto korpusas bus statomas iš plieno, o antstatas – iš aliuminio, naudojamo jūrinėje pramonėje. Laivas turės keturias pakrovimo/iškrovimo rampas, jo jėgainės bus varomos dyzelinu. Projektavimo darbus atliks dar viena VLG grupės įmonė "Western Baltic Engineering", rinkoje žinoma ir vertinama už šiuolaikiškus, inovatyvius sprendimus. Naujas keltas turi būti pastatytas ir paruoštas eksploatacijai ne vėliau kaip per metus ir du mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo datos. Planuojama, kad keltas dirbs tiek Naujosios, tiek Senosios perkėlos terminaluose.

"Laivų statyba išlieka mūsų įmonių grupės prioritetine sritimi, o mūsų tikslas – būti ateities laivų statytojais. Esame tarptautinė įmonių grupė ir dauguma mūsų užsakovų yra užsienio kompanijos, tačiau visada džiaugiamės galimybe dirbti savo šalies rinkoje – šiuo atveju statyti laivą "iki rakto". Vietiniai užsakymai įmonei ne tik padeda išsaugoti darbo vietas, darbo užmokestį, ypač kai ekonominė situacija nelengva visame pasaulyje, bet kartu ir išlaikyti stabilų mokesčių surinkimą į šalies biudžetą, kurti bendrą šalies vidaus produktą. Džiaugiamės, kad, įgyvendinami šį projektą, prisidėsime prie šalies ekonomikos augimo, o kartu tobulėsime patys", – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

85 proc. lėšų, reikalingų naujo kelto statybai, skirs Suomijos banko "OP Corporate Bank Plc" Lietuvos filialas, su kuriuo įmonė "Smiltynė perkėla" pasirašė projekto finansavimo sutartį. Tikimasi, kad šis bendrovės projektas bus ne vienintelis, sudominęs stambius tarptautinius bankus.

"Universalaus keleivinio-krovininio kelto statyba – tik dalis strateginių AB "Smiltynės perkėla" planų, siekiant gerinti perkėlimo paslaugų kokybę. Artimiausiu metu planuojama paskelbti tarptautinį atvirą konkursą dar vieno keleivinio kelto statybai, rekonstruoti Klaipėdos žemyninėje dalyje ir Smiltynėje esančias krantines, jose įrengti naujus keltų pakrovimo/iškrovimo tiltelius, informacijos ir vaizdo perdavimo stendus, integruotus į bendrą bendrovės IT sistemą. Kitais metais turi prasidėti modernaus keleivių aptarnavimo ir administracinio pastato statyba, numatyta užbaigti Naujosios perkėlos terminalo teritorijos rekonstrukciją. Planuojama bendra investicijų suma šiems projektams siekia per 20 mln. eurų", – planais dalijosi bendrovės "Smiltynės perkėla" valdybos pirmininkas Valdemaras Vaičekaukas.

[Briedis]

Ar plauktumėte keltu „Briedis“?
http://www.ve.lt/naujienos/ve-rekome...iedis-1806563/

Bendrovė „Smiltynės perkėla“ renka pavadinimą naujam krovinių ir keleivių keltui, kuris bus statomas Vakarų „Baltijos“ laivų statykloje. Klaipėdiečiai jau aktyviai siūlo. Pasiūlymų bus laukiama šią, gal dar kitą savaitę, kad nereikėtų skęsti jų jūroje.

[Lettered]

Ar plauktumėte keltu „Briedis“?
http://www.ve.lt/naujienos/ve-rekome...iedis-1806563/

Vietoje kurio esamo bus naudojamas naujas?

[Briedis]

Vietoje kurio esamo bus naudojamas naujas?

Sprendžiant pagal viešai pateikiamą informaciją, naujasis dirbs abiejose perkėlose. Naujojoje perkėloje visi keltai nauji, tai turbūt pakeis senuosius Kintus, kuriuos vis žada nurašyt (reik tikėtis ne į metalo laužą).

---

Senieji perkėlos keltai Baltija ir Palanga, šiuo metu plaukiojantys Panamoje

1985 m., B. Aleknavičiaus nuotrauka https://www.epaveldas.lt/vbspi/biDet...ecordId=209600


1988 m, B. Aleknavičiaus nuotrauka https://www.epaveldas.lt/vbspi/biDet...ecordId=209653