Smiltynės perkėla

[Eimantas]

2005 m. Birželio 11 d. Šeštadienis
Perspektyvos

"Smiltynės perkėlos" keltams - vėl nauja vieta

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje žadama svarstyti naują pasiūlymą dėl AB "Smiltynės perkėla" keltų iškėlimo iš Danės upės.

Nors pagal 2002 metais patvirtintą planą keltus planuota iškelti į Šiaurės ragą, prie 26-osios krantinės, užvakar vykusiame Uosto tarybos posėdyje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo įpareigota išnagrinėti galimybes senosios perkėlos keltus perkelti į kitą krantą - 27-ąją krantinę, kuria naudojasi Kruizinių laivų terminalo operatorė AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR).

Pastarąją idėją iškėlė pati bendrovė KLR. Jos direktorius Alvydas Butkus sako, jog būtų protinga kurti bendrą kompleksą ir kruizinių laivų keleiviams, ir žmonės, keltais besikeliantiems į Smiltynę.

Tikimasi, jog kooperuojantis dviem įmonėms, tokio modernaus keleivių aptarnavimo komplekso įrengimas kiekvienai iš jų kainuotų pigiau.

Siekiant įgyvendinti šią idėją, 27-ąja krantinę reikėtų modernizuoti ir pritaikyti keltams. Lėšų ieškotų ir KLR, tačiau, kadangi ši krantinė priklauso Uosto direkcijai, ji galėtų skirti lėšų jos rekonstrukcijai.

A. Butkaus teigimu, keltai, švartuojami prie 27 krantinės, netrukdytų laivybai. Problema tik kiltų, jei reikėtų švartuoti iškart du keltus, todėl manoma, jog rezervinį laivą reikėtų laikyti KLR teritorijoje.

AB "Smiltynės perkėla" direktorius Algirdas Žukauskas "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog bendrovė šiam variantui pritaria. Be to, pasak direktoriaus, planuojama sukaupti lėšų ir įsigyti greitaeigį keltą, kuris plukdytų tik žmones.

"Jeigu įsigytume greitaeigį keltą, talpinantį 800 žmonių, kuris plaukios šaudykliniu principu, kuriam nereikės sukinėtis, tai ir jo vieno, manau, visiškai užtektų", - sakė A. Žukauskas.

Jis sutinka, kad kartu su KLR jie sukurtų neblogą infrastruktūrą keleiviams.

"Tačiau mes nesiruošiame būti posūnio vietoje. Mūsų teritorija yra geroje vietoje. O ir lėšų gauti dabar - ne problema, galima imti kreditą. Dar žiūrėsime, kokios sąlygos mums bus pasiūlytos, bet manau, kad jeigu norime gražiai viską susitvarkyti, turime vienytis", - sako A. Žukauskas.

Dalia BIKAUSKAITĖ

www.ve.lt

[ArTuRAs]

Laukiama naujo kelto

Rugsėjo viduryje, jeigu orai bus palankūs, Klaipėdą pasieks Bulgarijoje pastatytas naujas keltas „Baltija“ .

Jį, AB “Smiltynės perkėla“ direktoriaus Algirdo Žukausko teigimu, šį savaitgalį žadama išplukdyti iš Burgo laivų statyklos.

Rugpjūčio 15 dieną naująjį keltą įvertino bendrovės specialistai ir laivų registras. Pasirašytas darbų baigimo protokolas.

„Baltija“ - šiek tiek tobulesnis šią vasarą Antrojoje perkėloje puikiai užsirekomendavusio, irgi Bulgarijoje statyto, kelto „Neringa“ variantas.

A.Žukausko nuomone, „Baltijai“ stojus į rikiuotę žymiai sutrumpės karštomis vasaros dienomis susidarančių lengvųjų automobilių eilės vienoje ir kitoje perkėlos pusėje. Savaitgaliais liepą ir rugpjūtį per dieną Smiltynės perkėlos keltai, esant geriems orams, perplukdo iki 2,5 tūkstančio automobilių.

Pasitaikė dienų, kai tekdavo perkelti ir iki 3 tūkstančių mašinų. Tada eilės į keltus nusidriekia po keletą kilometrų. Jose ratuotiems keleiviams tenka lūkuriuoti po porą valandų.

Prie turimų keltų prisidėjus „Baltijai“, bendrovės ekonomistų skaičiavimais, 3 tūkstančius mašinų bus galima perkelti per valandą.

[Gladiator]

Nelabai suprantu: jei yra Klaipedos laivu statykla, kuri stato laivus, tai kokio velnio uzsakineti Bulgarijoje?

[Eimantas]

Naujasis Bulgarijoje pastatytas keltas bus dar tobulesnis

Vidmantas Matutis

Šiandien apie 13 valandą daugiau kaip po 20 dienų vilkimo buksyru, iš Bulgarijos Burgo uosto į Klaipėdą parplukdomas naujas Smiltynės perkėlos keltas, kuris pavadintas „Baltija“.

Jis yra analogiškas dabar eksploatuojamam keltui „Neringa“, tačiau šiek tiek patobulintas. Smiltynės perkėlos direktorius Algimantas Žukauskas teigė, kad naujajame kelte padidintas keleivių salonas, geresnė apžvalga iš kapitono tiltelio, daug patobulinimų mašinų skyriuje. Netgi tokia detalė, kad naujojo kelto aparelė nusileis ne per 40 sekundžių, o per 27 sekundes, leis per ilgesnį laiką sutaupyti papildomą reisą.

Naujojo kelto „Baltija“ statyba kainavo 11,636 mln. litų. Tai maždaug 2 mln. litų brangiau nei „Neringos“ statyba toje pačioje Bulgarijos gamykloje. A.Žukauskas teigė, kad kainos skirtumas susidarė ne dėl patobulinimų, bet dėl brangstančio metalo ir darbo jėgos.

Kelte „Baltija“ yra apie 150 sėdimų bei daugiau kaip tūkstantis stovimų vietų, 40 vietų automobiliams. Keltas naujojoje Smiltynės perkėloje pradės plaukioti spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje. Oficialiai iškelti Lietuvos vėliavą laive planuojama apie spalio 20 dieną.

Atsiradus naujajam keltui, žymiai paspartės transporto kėlimas ir neliks eilių.

Per valandą keturi keltai galės atlikti 12 reisų ir perkelti daugiau kaip 400 automobilių.

Jau sukomplektuota naujojo kelto įgula. Faktiškai ją sudarys „Neringos“ įgula. A.Žukauskas teigė, jog, skirtingai nei pradedant plaukioti „Neringai“, dabar jau yra kapitonų, kurie turi šiuos keltus pagal galingumą atitinkančią 4-ą laivavedžių kategoriją. Iš viso suformuotos penkios įgulos, kurios dirbs pasikeisdamos keltuose „Neringa“ ir Baltija“.

Smiltynės perkėla dar turi ir kitą keltą, pavadintę „Baltija“. A.Žukauskas teigė, kad jam jau ieškoma pirkėjo.

"Klaipėda"

[win2k3]

Naujasis keltas darbą pradės po mėnesio

http://www.ve.lt/?rub=1065924810&dat...&id=1127836246

[win2k3]

Ir Naujasis keltas - dar ne paskutinis http://www.ve.lt/?data=2005-10-22&id=1129907254

[Eimantas]

Bus ir daugiau naujų keltų

Vidmantas Matutis

Pernai Smiltynės perkėlos bendrovėje pradėjo plaukioti naujas keltas „Neringa“, šiemet – „Baltija“, o kitų metų rudenį planuojama naują keltą paleisti ir senojoje Smiltynės perkėloje.

Statys pagal norvegų pavyzdį

Apie naują, tik keleiviams kelti skirtą keltą, kuris kursuos iš Senosios perkėlos, „Baltijos“ kelto vėliavos pakėlimo ceremonijos metu užsiminė susisiekimo ministras Petras Čėsna. Šiam keltui įsigyti Vyriausybė jau yra skyrusi 1 mln. litų.

Smiltynės perkėlos bendrovės direktorius Algimantas Žukauskas teigė, kad ši suma – pradinis įnašas bankui, su kuriuo bus pasirašyta naujo kelto lizingo sutartis. Kai keltas bus pastatytas, Vyriausybė yra pažadėjusi mokėti bankui jo statybos kainą. Nors šiemet Smiltynės perkėlos veiklos rezultatai yra labai geri, tačiau du keltus lizingo būdu jau įsigijusi Smiltynės perkėlos bendrovė nebepajėgtų mokėti už trečiąjį.

Konkursą dėl naujo kelto statybos ketinama paskelbti artimiausiu metu. Pasirinkus kelto statytoją ir pasirašius sutartį tikimasi, kad ji bus įvykdyta per 8 mėnesius.

Kokio kelto reikia Smiltynės perkėlai, A.Žukauskas sakė matęs Norvegijoje. Ten tarp fiordų plaukioja nedideli, bet galingi ir manevringi keltai. Naujasis keltas, anot A.Žukausko, turėtų būti šiuolaikiškas dviejų denių su dengtu salonu, kur galėtų sėdėti apie 200 žmonių. Iš viso vienu metu keltu galėtų plaukti maždaug 700 žmonių. Numatoma, kad keltas bus skirtas kelti tik keleiviams. Tačiau jame turėtų būti numatyta galimybė kelti ir automobilius. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei skubiai tektų perkelti greitosios pagalbos automobilį.

Keisis švartavimo vieta

Naujasis keltas būtų žymiai efektyvesnis už du dabartinius iš Danės upės į Smiltynę plaukiojančius keltus. Dabar keltai per valandą gali padaryti 3 reisus, kai naujasis keltas jų atliks penkis.

Toks intensyvus naujojo kelto plaukiojimas numatomas iš naujos keltų švartavimo vietos Danės upės žiotyse prie kruizinio terminalo. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kaip teigė A.Žukauskas, yra pažadėjusi, kad iki 2006 metų liepos 1 dienos keltai bus iškelti iš Danės upės. Tam, kad keltai galėtų švartuotis prie Kruizinių laivų terminalo krantinės dalies, būtina šiek tiek pertvarkyti krantinę. A.Žukauskas sakė, kad jie jau yra pateikę užsakymą Uosto direkcijai, ką papildomai reikėtų padaryti, kad keltai galėtų tinkamai švartuotis.

Turės būti suplanuota ir keleivių patekimo į keltą bei išėjimo iš jo schema. Yra toks noras, kad, tik išlipus iš kelto keleiviams, tuoj į jį žengtų kiti ir keltas galėtų greitai judėti.

Jokių papildomų įdėjimų nereikėtų Smiltynės pusėje, nes kaušas, kur švartuojasi keltai, šiemet išvalytas. Naujasis keltas būtų statomas pagal dabar esančių hidrotechninių įrenginių parametrus. Nedidelė būtų ir to kelto gramzda. Todėl kaušo nebereikės papildomai gilinti.


Žada pakeisti išvažiavimo tiltelius

Praėjusį savaitgalį Smiltynės perkėloje pašventintas keltas „Baltija“. Bulgarijos Burgo uosto laivų statykloje pastatyti keltą „Baltija“ kainavo 11,636 mln. litų. Paskolą jo statybai suteikė „Sampo“ bankas. „Baltijos“ kelte yra apie 150 sėdimų arba 1000 stovimų vietų. Vienu metu jis gali kelti apie 40 automobilių.

Naujasis keltas, kaip teigė A.Žukauskas, pradės plaukioti nuo lapkričio. Pradėjus eksploatuoti šį keltą bus remontuojami senesnieji. Jau dabar, sumažėjus keleivių, nuo šios savaitės pradėtas remontuoti keltas „Nemunas“.

Naujasis keltas „Baltija“ yra analogiškas kaip ir dabar eksploatuojamas keltas „Neringa“, tačiau šiek tiek patobulintas. Naujajame kelte padidintas keleivių salonas, geresnė apžvalga iš kapitono tiltelio, daug patobulinimų mašinų skyriuje. Netgi tokia detalė, kad naujojo kelto aparelė nusileis ne per 40 sekundžių, o per 27 sekundes, leis per ilgesnį laiką sutaupyti papildomą reisą.

Šis keltas, taip pat pernai įsigyta „Neringa“ gali plaukioti pučiant iki 30 metrų per sekundę vėjui. Senieji keltai jau nebegalėjo plaukti esant 20 metrų per sekundę vėjui. Pagrindinis abiejų keltų pranašumas prieš senesnės kartos keltus yra tai, kad jiems nebereikia sukinėtis uosto akvatorijoje.

Atsiradus naujajam keltui, žymiai paspartės transporto kėlimas ir neliks eilių. Esant būtinumui, naujojoje perkėloje vienu metu kursuos keturi keltai, kurie per valandą galės atlikti 12 reisų ir perkelti daugiau kaip 400 automobilių. A.Žukauskas prisipažino, kad su nekantrumu laukia kitų metų vasaros, kai esant dideliam keleivių antplūdžiui galės išbandyti, kaip vienu metu dirba keturi keltai.

Jau sukomplektuota naujojo kelto įgula. Faktiškai ją sudarys „Neringos“ įgula. A.Žukauskas teigė, jog, skirtingai nei pradedant plaukioti „Neringai“, dabar jau yra kapitonų, kurie turi šiuos keltus pagal galingumą atitinkančią 4-ą laivavedžių kategoriją. Iš viso suformuotos penkios įgulos, kurios dirbs pasikeisdamos keltuose „Neringa“ ir Baltija“.

Naujosios Smiltynės prieplaukos tiek žemyninėje dalyje, tiek Smiltynės pusėje yra sutvarkytos. Tačiau A.Žukauskas teigė, kad dar reikėtų pakeisti išvažiavimo iš keltų tiltelius. Dabartinių tiltelių neįmanoma lygiai padėti. Todėl lengvieji automobiliai iš keltų juda lėtai, papildomai gaišindami laiką.
"Klaipėda"

[Eimantas]

Keltas - vėl iš Bulgarijos

Vidmantas Matutis

Per aštuonis mėnesius bus pastatytas naujas keltas, skirtas senajai Smiltynės perkėlai.

Skaitiklis, fiksuojantis tą terminą, įjungtas vakar Smiltynės perkėlai ir Bulgarijos Burgo laivų statyklai pasirašius sutartį.

Naujojo kelto statyba su atplukdymu į Klaipėdą kainuos 12 milijonų litų. Pinigai bus skirti iš valstybės biudžeto.

Iki 52 metrų ilgio greitaeigis keltas turės 1000 arklio galių variklį, keturis sraigtus, sustiprintą ir ledams atsparų korpusą. Jis, kaip teigė Smiltynės perkėlos direktorius Algirdas Žukauskas, galės plaukioti pučiant net ir labai stipriam vėjui.

Bulgarijos Burgo laivų statykla Smiltynės perkėlai statys jau trečiąjį keltą. Naujojoje perkėloje naudojamas keltas „Baltija“, kainavęs 11,6 mln. litų, pastatytas pernai, o 2 milijonais litų mažiau kainavusi „Neringa“ pastatyta 2004 metais.

Keleiviniam keltui statyti Smiltynės perkėla skelbė tarptautinį konkursą. Juo susidomėjo septyni pretendentai. Tačiau dokumentus pateikė tik bulgarai ir Klaipėdoje esanti Vakarų laivų gamykla. Pasirinkimą, anot A.Žukausko, lėmė tai, kad vieninteliai bulgarai pateikė reikalaujamą būsimojo kelto techninį projektą.

Naujasis keltas bus skirtas gabenti tik keleiviams, tačiau bus ir aptverta vieta kelti greitosios pagalbos automobiliui.

Keltas priims 800 žmonių. Apatiniame denyje bus įrengtas salonas su kondicionieriais, 200 vietų stovėti ir 100 vietų sėdėti. Viršutiniame denyje bus 250 vietų salonas su tentu, o viduriniame denyje - dar 250 vietų atviras salonas.

Numatoma, kad keltas švartuosis prie krantinės Danės upės žiotyse kairiajame krante prie kruizinio terminalo.

Terminai, kada ten bus įrengta prieplauka, kol kas nenumatyti. Ją turėtų įrengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Kelte bus net keturios nuleidžiamos aparelės – po vieną priekyje ir gale ir dvi iš kairiojo borto. Todėl keleiviai vienu metu skirtingais takais galės patekti į laivą ir iš jo išlipti. Numatyta, kad, pastačius naują keltą ,senojoje perkėloje visiškai bus atsisakyta senųjų keltų.

"Klaipėda"

[Vidma]

"Smiltynės perkėla" turės jau tris naujus keltus
| 2006 09 26 09:17:55 |
http://www.omni.lt/?i$9359_16007$z_374327

Trečias naujas bendrovės "Smiltynės perkėla" keltas, pastatytas Bulgarijoje ir jau plukdomas į Lietuvą, Klaipėdoje laukiamas spalio 10 dieną.

Maždaug 12 mln. litų vertės keltą statė Bulgarijos Burgo uosto laivų statykla "Bourgas Shipyards".

"Tai bus manevringas, patogus, labai greitas keltas - per valandą jis turėtų atlikti penkis reisus ir talpins iki 800 žmonių. Jame bus daug sėdimų vietų, įvairių saugumo priemonių, todėl jis bus brangesnis nei du anksčiau pastatyti keltai", - BNS sakė "Smiltynės perkėlos" direktorius Algirdas Žukauskas.

Naujasis keltas veš tik keleivius, iš Klaipėdos į Smiltynę Kuršių nerijoje jis plaukios senąja perkėla, kuri bus iškelta iš Danės upės ir įrengta dabartinėje Klaipėdos laivų remonto teritorijoje. Jis vienintelis kursuos šia linija.

Dabar senojoje perkėloje kas pusvalandį plaukioja du 20-30 metų senumo keltai, kuriuose telpa po 400 žmonių.

Kelto statybą finansavo Vyriausybė, o jo statybos metu - bendrovė "Sampo lizingas", finansavusi ankstesniųjų keltų įsigijimą.

"Smiltynės perkėla" 2004-2005 metais įsigijo du naujus keltus, kuriuos pastatė Burgo laivų statykla ir kurie plaukioja naujojoje perkėloje. Šiuos keltus finansavo bendrovė "Sampo lizingas".

BNS

[Eimantas]

Hidrauliniai tilteliai antrojoje perkėloje bus įrengti kitąmet


AB "Smiltynės perkėla" direktorius Algirdas Žukauskas paneigė sausio 15 d. "Vakarų eksprese" išspausdintą informaciją, jog sausio 14 d. bendrovės keltai nekėlė mašinų. "Visas uostas nedirbo, mano žmonės rizikuodami vargo visą naktį", - sakė įmonės vadovas.

Tokia informacija laikraštyje atsirado todėl, kad reporterė paskambino į dispečerinę tuo momentu, kai buvo praleidžiamas vienas reisas, nes labai staigiai pakilus vandeniui reikėjo pritaikyti antrosios perkėlos tiltelius mašinoms įvažiuoti į keltą. Beje, du autobusai nebuvo perkelti, nes jiems buvo sunku įvažiuoti. Pasak A. Žukausko, per praūžusią audrą įsitikinta, ko trūksta, ir imtasi laikinų priemonių šiai kliūčiai pašalinti.

Taigi sausio 14 d. mašinos buvo keliamos. Pasak "Smiltynės perkėlos" direktoriaus, iki 22 val. iš Smiltynės būdavo parplukdoma kelte kartais net 20 mašinų. Tiesa, nebuvo reiso ir 2 val., nes tokiu metu neatsirado norinčiųjų keltis.

Šiemet neužteks lėšų

Antrosios perkėlos tilteliai yra seni, statyti dar 1980 m. Esant blogoms oro sąlygoms juos sunku pritaikyti prie keltų aparelių. Padedami mediniai padėklai, žodžiu, vargstama, dėl mašinų įvažiavimo ir išvažiavimo iš kelto.

A. Žukauskas patikino, kad 2008-aisiais perkėloje bus įrengti gana brangiai kainuojantys hidrauliniai tilteliai. Šiemet, kadangi bendrovei reikės mokėti už tris naujuosius keltus gana dideles palūkanas, tokiems tilteliams skirti lėšų ji negalės, todėl ir toliau bus naudojamasi laikinomis priemonėmis. Kitais metais palūkanos bus mažesnės, tad ketinama išspręsti ir šią seną problemą.

Esant hidrauliniams reguliuojamiems tilteliams kelto kapitonas nesunkiai distancinio valdymo būdu galės sureguliuoti tiltelius ir priderinti prie kelto aparelės.

Remontuos "Nemuną"
Gruodžio 18 d. Susisiekimo ministerijoje kolegijos posėdyje buvo aptarta AB "Smiltynės perkėla" veikla iki 2009 metų. Investicijos pirmiausia bus naudojamos senųjų keltų dokiniams remontams. Kovo mėnesį planuojamas remontuoti keltas "Nemunas". Toks remontas šiemet numatomas tik vienas.

Už tris naujuosius keltus palūkanoms bankams sumokėti šiemet reikės 1,7 mln. Lt. Pasak bendrovės direktoriaus A. Žukausko, lėšų jau šiandien turima, tad problemų nekils.

Šiemet bus dirbama intensyviau

Prognozuojama, jog keleivių ir autotransporto šiemet bendrovės keltai perkels 5 proc. daugiau nei pernai. 2006-aisiais keleivių, palyginti su 2005-aisiais, perkelta 5, o autotransporto - 14 proc. daugiau. Pernai keltais naudojosi 2,1 mln. žmonių, o autotransporto priemonių perkelta 680 tūkst.

Ir žmonių, ir mašinų pernai plukdyta šiek tiek daugiau nei 2002 metais, kai keltų paslaugos buvo nemokamos. Labiausiai pernai augo sunkiojo autotransporto srautai, nes Neringoje vyko daug statybos darbų.

Kainų didinti neketina

A. Žukausko teigimu, kol kas neplanuojama didinti keltų paslaugų kainos. Bilietas keleiviams ir šiemet turėtų kainuoti 1,5 Lt. Palyginti su 2005 m., bendrovė pajamų pernai gavo 1,2 mln. Lt daugiau, iš viso uždirbo 11,9 mln. Lt.

Kainos, pasak A. Žukausko, nebus didinamos, jeigu realybė nepadiktuos savo sąlygų. Šiuo metu elektra jau pabrangusi, jeigu dėl rusų ir baltarusių konfliktų bus pakeltos dyzelinio kuro kainos, gali tekti ir bendrovei branginti paslaugas.

Traukinukais, kursavusiais Smiltynėje, pernai taip pat nenusivilta. Apgailestaujama tik dėl to, kad trumpas sezonas. Jie per tris sezono mėnesius uždirba labai gerai, bet paskui visą laiką stovi. Turint omenyje amortizacinius atskaitymus, jų uždarbis nėra itin didelis. Tačiau jie bendrovei nėra nuostolingi. Traukinuko bilietas ir šiemet turėtų kainuoti ne daugiau kaip 2 Lt.

"Nida-1" parduodama

Senasis keltas "Baltija-1" jau yra parduotas, tačiau tebestovi prie krantinės antrojoje perkėloje. Naujieji jo savininkai rusai moka stovėjimo mokesčius.

"Smiltynės perkėla" ketina parduoti ir senąjį keltą "Nida-1". Potencialūs jo pirkėjai iš Baltijsko, kiti užsieniečiai jau domėjosi šiuo laivu. Pasak A. Žukausko, artimiausiu metu bus paskelbta spaudoje apie jo pardavimą.

Statys paviljoną

A. Žukauskas nekomentuoja klausimo, kada naujasis keltas "Nida" iš senosios perkėlos bus perkeltas į 27 krantinę, šalia kruizinių laivų terminalo. Pasak jo, AB "Smiltynės perkėla" persikraustyti yra pasirengusi bet kada.

Smiltynėje, kur švartuojasi iš senosios perkėlos keliantis keltas, bendrovė planuoja pastatyti keleivių paviljoną ir investuoti į jį apie 200 tūkst. Lt.

Valentinas UBAS
www.ve.lt

[Eimantas]

Mariomis kursuos muzikiniai keltai


AB "Smiltynės perkėla" pritarė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pasiūlymui šią vasarą rengti koncertus naujuosiuose bendrovės keltuose.

Kitą savaitę teatro vadovybė turėtų pristatyti "Smiltynės perkėlai" numatomų organizuoti koncertų programą, kad bendrovė galėtų planuoti savo keltų darbą.

Bendrovės direktorius Algirdas Žukauskas pabrėžė, kad papildomi specialūs koncertiniai naujųjų keltų "Neringa", "Baltija", "Nida" reisai po marias vasarą bus organizuojami taip, kad nenukentėtų žmonių, norinčių keltis į Smiltynę, interesai.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad naujajam keleiviniam keltui "Nida", galinčiam plukdyti 800-900 žmonių, paruošta trečioji įgula, tad senojoje perkėloje kasdien nuo 7 iki 19 val. dirbs tik naujasis keltas. Vadinasi, vėlyvi jo vakarai bus laisvi. Todėl, pasak direktoriaus, kodėl gi už simbolinį mokestį neišnuomojus laivų muzikiniam teatrui ir neprisidėjus prie kultūrinio gyvenimo aktyvinimo Klaipėdos mieste.

Juokaujama, kad bendrovės keltai galėtų priglausti ir be pastogės likusius Klaipėdos dramos teatro aktorius.

Tuo tarpu vakar aptariant "Smiltynės perkėlos" penkerių metų veiklą buvo atkreiptas dėmesys, kad ir pačių keltų darbuotojai ėmėsi kovoti už kultūringą elgesį - keltuose nebeleidžiama rūkyti.

Kita vertus, šiemet iki vasaros sezono Smiltynėje ketinama pastatyti paviljoną keleiviams. Tam jau skirta 300 tūkst. litų. Senojoje perkėloje buvusioje keleivių laukimo salėje ketinama įrengti nedidelį viešbutuką, kurio paslaugomis naudosis atplaukusių į Klaipėdą jachtų įgulos. Šiemet turėtų pajudėti ir jo reikalai - su investuotojais jau deramasi.

Tuo tarpu kelto bilietas ir šį sezoną į abi puses turėtų kainuoti tiek pat - 1,5 lito, automobilių kėlimas - 32 litai.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

[WILD_WEST]

Ir prie to pacio.

Neringiškiai kelia rūpesčių keltininkams

Pretenzingiausiais Smiltynės perkėlos klientais tampa Kuršių nerijos gyventojai.

Anekdotu tapo situacija naktiniame reise, kai buvo tik dvi mašinos ir neringiškiai vos nesusimušė dėl to, kuris pirmasis turi įvažiuoti į keltą.

Naują nepasitenkinimų bangą sukėlė upeivių priminimas, kad keltuose draudžiama rūkyti.

Smiltynės perkėlos direktorius Algirdas Žukauskas teigė, kad nemokamai su leidimais besikeliantys Kuršių nerijos gyventojai įsigudrino į keltus įkišti po du automobilius. Vienas automobilis pravažiavus postą pastatomas eilėje. Tada laukiama pusvalandį, kol bus aktyvuotas elektroninis įvažiavimo leidimas, ir iš aikštelės varomas antrasis automobilis. Tuo metu lengvatinėje eilėje paliktas automobilis trukdo pravažiuoti į keltą kitiems žmonėms su leidimais.

Kai Smiltynės perkėlos vadovas pastebėjęs gudravimą įspėjo vairuotoją, jis pradėjo skeryčiotis teigdamas: „O kas tu toks, kad nurodinėji, kaip mums elgtis“. A.Žukauskas priminė, kad prie įvažų į keltus išdėstytos vaizdo kameros ir bet kokie piktnaudžiavimo atvejai fiksuojami.

„Savavaliauti neleisime, - sakė A.Žukauskas, - jei reikės, nustatysime, kad leidimą aktyvuotų tik po valandos arba net ir po dviejų valandų.“

Kitą savaitę A.Žukauskas jau sutarė susitikti su Neringos savivaldybės meru Vigantu Giedraičiu ir aptarti, ką daryti, kad neringiškiai keltuose elgtųsi padoriau.

Šiemet didesnių naujovių Smiltynės perkėla nenumato, nes teks grąžinti naujiems keltams pirkti imtas paskolas ir sumokėti 1,7 mln. litų palūkanų. Tačiau numatyta, kad Smiltynėje šalia senosios perkėlos bus įrengtas keleivių laukimo paviljonas. Miesto dalyje prie senosios perkėlos ketinama įrengti viešbutėlį atplaukiantiems buriuotojams.

Taip pat šiemet vasarą kartu su Klaipėdos muzikiniu teatru numatyta rengti mokamus plaukiojimus su koncertais po uosto akvatoriją naujuoju keleivių keltu.


www.klaipeda.daily.lt

[Svecias]

Mariose vasarą plaukios „Muzikinis keltas“

[Eimantas]

Muzikinis keltas bus atviras visiems


Vasarą uostamiesčio publikos laukia itin romantiški saulėlydžiai: klausytis kai kurių X festivalio "Muzikinis pajūris liepą-rugpjūtį" koncertų klaipėdiečiai ir miesto svečiai bus kviečiami į keleivinį keltą "Nidą", kuris plaukios mariomis bei jūra.

Bendras Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir AB "Smiltynės perkėla" projektas "Muzikinis keltas" skirtas populiarinti akademinę muziką. Anot teatro vadovės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės, koncertų kelte ciklas, pavadintas "O, mano saule", turėtų papildyti negausų šios kultūros įstaigos biudžetą.

Projekto mecenatės AB "Smiltynės perkėla" direktorius Algirdas Žukauskas akcentavo, kad 1-3 val. trukmės koncertai, kurių konkretus grafikas kol kas nesuplanuotas, anaiptol nebus skirti vien Klaipėdos ir kitų miestų grietinėlei, kaip jau ėmė spėlioti internautai, komentuodami pranešimus apie "Muzikinio kelto" sumanymą.

Atvirkščiai - renginiai, kuriuose vienu metu koncertą stebėti galės apie 400 keleivių, esą bus prieinami kiekvienam. Bilieto kainą sudarys tik mokestis už dalyvavimą koncerte - kelionė keltu būsianti nemokama.

A. Žigaitytės-Nekrošienės teigimu, koncertuose skambės daugiausia operos ir simfoninės muzikos "popsas" - kad publika suprastų, jog ir nuo akademinės muzikos galima "kaifuoti". Muzikinio teatro vadovė sakė, jog tokią koncepciją jai padiktavęs vienas vasaros įspūdis, kai keldamasi keltu ji pamatė būrelį paauglių, smagiai pritarusių iš radijo imtuvų skambėjusioms populiarioms dainoms.

A. Žukauskas patikino, kad jokių kliūčių žmonių kėlimui per marias pramoginis projektas nesudarys - koncertai vyks atslūgus keleivių srautui, apie 20 val., ir jų metų modernų "Nidos" keltą, kuris leisis į muzikinę kelionę po Kuršių marias bei jūrą, perkėloje "pavaduos" senesnis.

Geru oru bus galima nukeliauti net iki Juodkrantės bei Nidos. Nuo lietaus bei įkyrių saulės spindulių keleivius ir muzikus saugos tentas, kuriuo bus uždengiamas denis.

Valerija LEBEDEVA
www.ve.lt

[Eimantas]

Muzikinis teatras persikels į keltą

GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Senoje Smiltynės perkėloje vasaros vakarais plaukios Muzikinis keltas.

Taip vadinsis projektas, pagal kurį naujame Smiltynės perkėlos kelte „Nida“ nuo liepos 6-osios iki rugpjūčio 20-osios vyks X tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis pajūris-2007“ ciklo „O, saule mano!“ kameriniai koncertai.

Šiandien bus pasirašyta sutartis, pagal kurią Smiltynės perkėlos bendrovė taps koncertų ciklo „O, saule mano“ mecenate.

Lauks ir organizacijų

Renginiai Muzikiniame kelte vyks vakarais, nuo 20.30 iki 23 val., kai bus praėjęs plaukimo į Smiltynę ir atgal pikas.

Kelte, plaukiojančiame iki Juodkrantės ir atgal, 2-3 valandas skambės gražiausių operečių, operų, miuziklų ir simfoninės muzikos fragmentai, kuriuos atliks Lietuvos ir užsienio atlikėjai.

Muzikiniame kelte bus sumontuotas specialus apšvietimas, vaizdo ekranai, kuriuose taip pat bus transliuojami teatralizuoti koncertai.

Nuo lietaus klausytojus ir muzikantus saugos specialus tentas, dengsiantis denį.

Panašūs muzikiniai renginiai ant vandens vyksta ir yra populiarūs visame pasaulyje.

„Muzikinis teatras jau 20 metų neturi tinkamų patalpų. Norint turėti publiką, reikia galvoti, kaip klausytojams suteikti aplinką, kurioje galėtų geriausiai skambėti Muzikinio teatro koncertai. Pamanėme, kodėl nepasinaudoti tuo, kad turime Smiltynės perkėlą ir keltus, bei nesurengti koncertų ant vandens?“ - sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Renginio organizatoriai tikisi, kad proga pasiklausyti koncertų saulei leidžiantis pasinaudos ne tik pavieniai klausytojai, bet ir organizacijos.

Kainos įvairuos

Nors įėjimas į Muzikinį keltą bus nemokamas, A.Žigaitytė-Nekrošienė neslėpė, kad už koncertus pinigai bus renkami.

„Kad galėtų egzistuoti 250 darbuotojų, mes privalome uždirbti. Manau, kad kainos bus diferencijuotos. Čia bus ir bilietų, kurie kainuos 20-30 litų. Be to, bus galimybė už didesnę kainą koncerto klausytis prie stalelių. Norime, kad pajūrio gyventojai iš Klaipėdos, Šventosios, Neringos ar Palangos svajotų vakarus praleisti Muzikiniame kelte“, - sakė A.Žigaitytė-Nekrošienė.

Direktorė mano, kad pasirodymai kelte į Muzikinio teatro koncertus sutrauks daugiau klausytojų.

„Norėjome surengti tik 1-2 pasirodymus kelte, bet Smiltynės perkėlos direktorius Algirdas Žukauskas leido svajoti apie visą Muzikinio kelto projektą. Turime viltį, kad Klaipėda šalia „Švyturio alaus“ turės naują komunikacinį kodą - Muzikinį keltą“, - džiaugėsi A.Žigaitytė-Nekrošienė.

Koncertai - visiems

Smiltynės perkėlos direktorius A.Žukauskas sakė, kad jį sužavėjo idėja perkelti muzikinį festivalį ant vandens.

A.Žukauskas pabrėžė, kad koncertai kelte bus ne valdininkams, o visiems žmonėms.

„Žmonių perkėlimui pirmyn ir atgal šie koncertai įtakos neturės, nes vasarą pagrindiniai srautai iš Smiltynės grįžta jau apie 20 valandą. Mes turime senąjį keltą, kuris kels žmones, kol naujajame kelte vakarais vyks koncertai. Keltų kaštams tai, kad perkėla tapo projekto mecenate, įtakos neturės“, - žadėjo direktorius.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

2007 03 24

Naujas keltas "Nida", buvo geras oras, ir žmonių nemažai jau kėlėsi.

[Balboa]

Matau, kad šitas keltas gali ir šonu švartuotis. Gal keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas būtent taip ir vyksta? Gal kartais pastebėjai? Tokiu būdu jam reikėtų mažiau manevruoti upėje.

[Eimantas]

Matau, kad šitas keltas gali ir šonu švartuotis. Gal keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas būtent taip ir vyksta? Gal kartais pastebėjai? Tokiu būdu jam reikėtų mažiau manevruoti upėje.

Kadangi iki pastatymo pabaigos nespėjo perkėlos iškelti įmarias, tai padarė tas šonines apareles, nes galu jis netlptų upėje. Per galinę šoninę mačiau išlipa senoje vietoje, o ar iškart įlipa per priekinę šoninę aparelę nežūrėjau, bet laikraštyje rašė, kad vienu metu vyksta išlipimas ir įlipimas.

Senieji greitesni upėje, nors ir sukinėtis reikia, bet jie tą manevrą gerai atkalę buvo. O šitas pačia upe žymiai lėčiau juda.

[Eimantas]

Keltus ruošia sezonui

VIDMANTAS MATUTIS

Smiltynės perkėlos bendrovė rengiasi vasaros sezonui.

Šiuo metu remontuojamas keltas „Žalgiris“. Vėliau profilaktinis remontas, kuris vyksta pavasarį ir rudenį, bus atliekamas „Neringos“ ir „Baltijos“ keltams.

Kaip teigė Smiltynės perkėlos direktorius Algirdas Žukauskas, vakar pradėtas kelto „Nemunas“ remontas iškeliant jį į doką. Bus tikrinama ir remontuojama povandeninė kelto dalis.

Keltų remontas keliant juos į dokus atliekamas kas penkerius metus.

Šiuo metu Naujojoje perkėloje automobilius kelia du keltai. Nuo gegužės 1 dienos dirbs 3 keltai, nuo birželio 1 dienos - 4 keltai.

Senojoje perkėloje dirbantį keltą „Kintai“ taip pat ketinama paruošti vasaros sezonui.

Iki vasaros sezono pradžios Smiltynės perkėla pastatys naują keleivių laukimo paviljoną Smiltynėje, kur švartuojasi keleiviniai keltai iš Senosios perkėlos.

Šiuo metu vyksta paviljono projektavimo darbai.

Numatoma, kad Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai užbaigus krantinių rekonstrukciją, keleivių laukimo paviljonas pradės veikti nuo birželio 1 dienos.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Brangsta kelionė per Kuršių marias


Nuo gegužės 1-osios brangs į Kuršių neriją keltais gyventojus ir transporto priemones plukdančios bendrovės "Smiltynės perkėla" paslaugos.

Įmonės, kurios akcijas valdo Susisiekimo ministerija, valdyba taip pat nutarė atsisakyti nesezoninių ir sezoninių kainoraščių - kainos nuo šiol nesikeis ištisus metus.

Pasak "Smiltynės perkėlos" valdybos pirmininko, Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, nuo naujojo sezono bilietas keleiviui brangs 50 centų - iki 2 litų, o už lengvojo automobilio perkėlimą teks mokėti nebe 32, o 40 litų.


"Aš siūliau bilietą keleiviams branginti iki 2,5 lito, nes keltų paslaugos nebrango jau dešimt metų. Kur daugiau Lietuvoje galima surasti tokį sektorių, kuriame kainos nebūtų didėjusios tiek metų? Jokiu būdu nesiekiame iš žmonių gauti pelno. Tikslas vienintelis - "Smiltynės perkėla" turi dirbti normaliai, be valstybės dotacijų. Investuoti reikia ne tik į techniką, bet ir į kranto infrastruktūrą. Visgi investicijos į naujus keltus tikrai nebuvo esminė priežastis, nulėmusi kainų augimą. Didžioji dalis bendrovės išlaidų tenka darbo užmokesčiui ir kurui. Tiek darbo jėga, tiek energetiniai ištekliai per dešimt metų smarkiai pabrango", - aiškino ministerijos sekretorius.

Anot A. Vaitkaus, sezoninių kainų nutarta atsisakyti dėl to, kad šaltuoju metų laiku patiriamos sąnaudos beveik prilygsta vasarai, o kartais yra netgi didesnės.

Iki šiol spalio-balandžio mėnesiais brangiau tekdavo mokėti už motociklų, motorolerių, priekabų, autobusų, krovininių automobilių, negabaritinės technikos, gyvūnų ir gyvulių kėlimą keltais.

Šis "Smiltynės perkėlos" paslaugų brangimas gali būti ne paskutinė panaši žinia - svarstoma galimybė apmokestinti kėlimąsi keltais Kuršių nerijos verslininkams. Tai numatantį įstatymo projektą rengia Lietuvos automobilių kelių direkcija. Iki šiol verslininkai, kaip ir Kuršių nerijos gyventojai, už kėlimąsi keltu nemokėjo. Tokia lengvata pastaruoju metu naudojosi 142 Kuršių nerijoje registruoti juridiniai asmenys, kurie turėjo 508 automobilius.

Apmokestinti verslininkų kėlimąsi keltais nuspręsta todėl, kad užfiksuota piktnaudžiavimo atvejų. Nemaža dalis verslininkų iš žemyninės Lietuvos dalies Kuršių nerijoje pradėjo registruoti įmones, būstines, kad galėtų naudotis keltų paslaugų lengvata.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt