Lietuvos oro linijų kompanijos (FlyLAL, Star1, Aurela...)

[Mindoza]

Na cia priklauso ar kita lietuviska oro skrydziu kompanija nori buti nepelninga, besistengianti subalansuoti pelna ir nuostolius (Ang. - Break Even) ir turesianti prasyti biudzeto subsidiju kiekvienais metais, bet issiskirianti savo nacionalizmu (Vyciu, Lietuvos Avialinijos, Litoras, Lituanica ir t.t.). (1)

Ar ji nori buti keleiviu nemegstama pigi eiline oro linija kuriai galbut pasisektu uzimti dali rinkos bet butu geda sakyti kad tokia isvis turim savo salyje. (2)

Surasti viduriuka nera lengva ir dauguma kompaniju nemoka suderinti isskirtinuma bei paslaugu piguma, todel atsiduria dar blogesneje situacijoje negu pirmi du variantai. Bet jeigu visdelto pavyktu ikurti tokia kompanija kuria butu galima vadinti nacionaline bet taipat ir pelninga - mano vizija yra tokia:



(Cia tik siaip neryskus piesinukas todel per daug nekritikuokit).

[Bensons]

Aš manau, kad geriausias pavadinimas būtų Vytis. Arba Vytis Airlines.

Europoje tai gražus trumpas ir ištariamas žodis nedarantis didelių asociacijų, o lietuviams skambėtų kaip patriotinis pavadinimas.

Uodegos būtų tamsiai raudonos su baltu vyčiu. Panašios kaip 1991-aisiais pirmasis Lietuvos Avialinijoms pristatytas B737-200.

Vytis gal ir neblogai, bet bijau bus kaip minimum trys transkripcijos: [vi:tis], [vu:tis], [vaitis]

[sauls]

Vytis gal ir neblogai, bet bijau bus kaip minimum trys transkripcijos: [vi:tis], [vu:tis], [vaitis]

anglai/amerikonai sakys 'vaitis', svedai/danai/vokieciai sakys 'viutis', nei viena is mums populiariausiu ES kalbu neskambes graziai.

[a_p]

O ka siulytum? Jei kinu pasiulymas rimtas ir jei isties jie prisidetu prie naujos nac. avialinijos kurimo, ar blogai, kad valstybe "duotu pinigu"? O gal kas nors visgi isdegtu? Na kitu atveju taip ir liktume kaip varna be surio t.y. neturetume visiskai nieko. Dar turint omeny, kad susisiekimas keliais (del Lenkijos) is V.Europos i Lietuva yra nepatenkinamos bukles, nelabai turim kitu pasirinkimu.

Juk taip nera, kad lietuvon daugiau niekas neskraidytu. Taigi, pasirinkimas yra. Todel naturaliai kyla klausimas: kam mums ta nacionaline avialinija? Vien del pasididziavimo? Dalykas zinoma sveikintinas, bet tik tada jei tikrai yra kuom didziuotis. Jei kiekvienais metais ja reikes selpti N milionu, tai bus labiau panasu i mazos tautos kompleksa.

O ir kinams tai galetu iseiti i nauda. Ypac su perspektyva, kad TVOU bus vykdoma tolesne pletra (tako platinimas/ilginimas, nauji terminalai). Kaip bebutu, visgi EU valstybes sostine. O jei dar su nedideliais mokesciais, kodel gi ne? T.y. kodel nepadarius bent siokio tokio hub'o ir nepaleidus skrydziu i Amerika ir Azija? Abipuse nauda ir visi laimingi.

Butu gerai, bet cia jau skamba kaip naujieji vasiukai

Net ir ispletojus infrastruktura VNO kaip hub'o perspektyvos yra labai kuklios. Be to, mineti hainan jau dabar skraido i briuseli, budapesta, galu gale dubaju, t.y. siuo poziuriu jiems VNO reikalingas tiek kiek suniui penkta koja.

Butent tai ir vercia susimastyt, ko gi tiems kinams cia prireike Nemokamas suris kaip zinia buna tik pelekautuose.

Jei VNO tikrai toks idomus, tai susisiekima pilnai gali uztikrinti ir dabartines kompanijos. Jei tai pelningas verslas, tai ir be kinu pilnai galima ikurti akcine bendrove ir tureti pelno. Bijom kad valstybine bendrove blogai dirbs? Bet juk kinu valdoma ir "valstybes remiama" bendrove siuo poziuriu dar pavojingiau.

[a_p]

Net jei ir reikalaus, ar tai beda? Tiesioginis TVOU pelnas/nuostoliai yra trivialus dalykas, visos oro uosto ekonomines itakos saliai kontekste. Jei tai pades i Lietuva pritraukti daugiau turistu, kam rupi, ar ju lektuvams bus suteiktos mokestines "privilegijos"? Apskritai, nelabai esam pozicijoje diktuoti salygas. Variantas B yra toks, kad Vilnius liks dar didesniu uzkampiu (susisiekimo prasme), nei buvo iki siol. To negalima leisti, net jei tektu subsidijuoti, primoketi ar dar bala zino ka daryti.

Gerai butu jei viskas apsiribotu vien mokestinemis privilegijomis ar mazais aptarnavimo mokesciais. Juk visa tai galima taikyti ir siandien, visoms i lietuva skraidancioms avialinijoms. Tam nera prasmes kurti nacionalinio vezejo.

Turistams ir seip salies sveciams apskritai nusispjaut ar skristi su Vaitiz-airlainz ar CSA ar SAS ar Lufthansa. Su pastaraisiais netgi mieliau, nes jais pasitikima, gerai ispletotas bilietu pardavimo beigi persedimu tinklas.

Jei tikrai norisi pritraukti turistu, tai tuos milionus zymiai efektyviau sukist i turistiniu atrakciju vystyma. Kuriu pasiula svelniai tariant yra kukli.

[Bensons]

Panasu, kad nacionalinis vezejas daugiau reikalingas valdziai, o ne tautai. Paprasti keliautojai neturi ambiciju, virsijanciu sveiko proto ribas. Paprastas keliautojas skris tos aviakompanijos lektuvu, kuri pasiulys geriasias salygas, visiskai nesvarbu ar jis LR, ar kitos valstybes pilietis.

[c2h5oh]

Panasu, kad nacionalinis vezejas daugiau reikalingas valdziai, o ne tautai. Paprasti keliautojai neturi ambiciju, virsijanciu sveiko proto ribas. Paprastas keliautojas skris tos aviakompanijos lektuvu, kuri pasiulys geriasias salygas, visiskai nesvarbu ar jis LR, ar kitos valstybes pilietis.

"Nacionalinis vežėjas" - tai 20 amžiaus vidurio reiškinys. Dabar (kai ES ir JAV oro erdvė atvira) tai anachronizmas. Netgi skrydžiams į trečiąsias šalis, kur reikalingas valstybinis leidimas, jis paprastai suteikiamas tam, kas skraido (iš Vilniaus į Kišiniovą skraidė airbaltic, tai reiškia kad jie tam turėjo ir Lietuvos susisiekimo ministerijos palaiminimą).

Laikai, kai kiekviena valstybė turėjo po vieną oro liniją, praėjo. Dabartinėms ekonominėms sąlygoms oro linijų per daug, jos per smulkios ir neefektyvios. Visame pasaulyje oro linijos jungiasi. Tokių avialinijų "KLM" arba "Air France" jau nebėra - tai tik 2 tos pačios įmonės prekės ženklai.

Mums reikia oro bendrovės, kuri bazuotųsi TVOU, kuriai TVOU būtų hub'as. O koks pavadinimas bus ant fiuzeliažo, visiškai nesvarbu.

[Perfect]

Visiškai pritariu, pavadinimas gali būti ir "Antilithuanian airlines"

[nagi]

/\
nejuokinga...

[Perfect]

/\
nejuokinga...

Gali būti ir "Nejuokingos airlines"

[jevgenijb]

Tai va, netycia suradau labai idomu teksta...
http://www.flylal.com/news/2009_01_2..._klientams.pdf

Pateiksiu istrauka... Bent senas tekstas, bet idomiai desto...

...
Šiandien aš viešai ir atvirai įvardinu žemiau išvardintus asmenis, atsakingus už tai, kad
„flyLAL“ bendrovės veikla būtų nutraukta, ir Lietuvos rinkoje įsigalėtų „airBaltic“
aviakompanija:
1. Visos Lietuvos vyriausybės, neturėjusios jokio strateginio Lietuvos aviacijos plėtros
plano;
2. Latvijos Susisiekimo ministras A. Šleseris, sėkmingai apgynęs savo šalies bendrovės
„airBaltic“ interesus;
3. Laiku pasitraukęs į užmarštį VĮ „Tarptautinio Vilniaus oro uosto“ vadovas
Mindaugas Ivanauskas, entuziastingai atstovavęs Latvijos bendrovės „airBaltic“
interesus;
4. Latvijos bendrovės „airBaltic“ interesams pataikavę, turintys smulkių finansinių
interesų ir naudos iš „flyLAL“ bankroto LR piliečiai:
4.1. Europarlamentaras Arūnas Degutis, kuriam priklausanti įmonė „RSS motors“ tiekia
kurą Vilniaus oro uoste „airBaltic“ orlaiviams;
4.2. LR Susisiekimo ministerijos sekretorius V. Šalauskas, aktyviai siekęs, kad Latvijos
bendrovė „airBaltic“ kuo greičiau pradėtų veiklą Lietuvos rinkoje;
4.3. LR Susisiekimo ministerijos sekretorė L. Zumerienė, trukdžiusi rasti kompromisą
tarp bendrovės „flyLAL“ ir valstybinių institucijų.
Aš asmeniškai kaltinu šiuos asmenis dėl visų pasekmių, kurios ištiks mūsų šalį bei jos
gyventojus, ir šį kaltinimą esu pasiruošęs bei sieksiu įrodyti bet kurio teismo akivaizdoje. Aš
tikiu, kad teisybė yra mūsų pusėje ir Lietuva gali apginti savo teisę turėti nacionalinę
aviakompaniją. Jūsų savigarba yra galingesnė už svetimšalių kyšius, ir kartu mes galime ją
susigrąžinti. Nes jie bijo ne manęs. Jie bijo Jūsų.
Pagarbiai,
Gediminas Žiemelis

[jevgenijb]

O cia naujausias pranesimas:
http://www.flylal.com/news/2009_02_1..._sprendimu.pdf

2009 m. sausio 20 d. „flyLAL“ pasiūlymas Susisiekimo ministerijai
Plano esmine dalis - skolos valstybinems įmonems (kurių nebūtų buvę, jeigu „flyLAL“, kaip tai yra kitose
ES šalyse, būtų mažesniais oro uosto ir oro navigacijos mokesčiais skatinama kurti ir vystyti keleivių srautus)
pakeičiamos į akcijas, kurias veliau valstybe gales parduoti.
Siūloma akcininkų ir visų valstyb÷s įstaigų skolas kapitalizuoti ir paversti akciniu kapitalu. Viso skolų yra
83,9 mln. Lt. Pagal skolų proporcijas paskirstyti akcijas. Laikome, kad 83,9 mln. Lt yra 100 proc., iš kurių senieji
akcininkai gauna 58,28 proc., valstybe gauna 41,72 proc.
Su likusiais kreditoriai tariamasi, kad jie sumažintų savo įsipareigojimus 25 proc. ir išdestytų mokejimą 18
menesių, mokejimai pradedami nuo 2009.06.01.
Po tokio sanderio „flyLAL“ tampa patraukli potencialiam investuotojui, nes įmon÷s skolos sudaro 27 mln. lt
(mokejimai per 18 menesių), įmones turtas sudaro 26,7 mln. Lt.
Galimas investuotojas galetų pirkti 50 proc. naują akcijų emisiją. Tiketina, kad investuotojo „įejimo kaina“ į
tokią bendrovę siektų 10-15 mln. eurų. Tai būtų naujo kapitalo įliejimas į „flyLAL“, šį kapitalą naudojant veiklai
vystyti.
Atejus naujam investuotojui akcijos pasiskirstytų taip: senieji akcininkai - 29,14 proc., valstybe - 20,86
proc., naujieji investuotojai - 50 proc.
Bendrove turi visas reikalingas licenzijas veiklai vystyti. „flyLAL“ veikla galetų būti atnaujinta 2009.03.01 –
2009.04.01. Bilietus įsigijusiems ir neišskridusiems būtų suteiktas toks pat skrydis velesne data.

[Jegermeister]

Šiandien Lietuvos ryte rašo:
„Air France-KLM“ buvo priversta žengti tokį žingsnį dėl nuostolių, kurių ji patyrė trečiąjį 2009 m. finansinių metų ketvirtį (2008 m. ketvirtąjį ketvirtį).

Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius „Air France-KLM“ patyrė 505 mln. eurų grynųjų nuostolių. Kompanijos nuostoliai neatsiejami nuo labai sumažėjusių keleivių srautų ir krovinių pervežimų. Be to, pelnui neigiamos įtakos turėjo ir pabrangę aviacijos degalai 2008 m. viduryje....


Taigi dabar jau aišku, kodėl KLM neperėmė dingusio FlyLAL skrydžio į Amsterdamą. Jiems dabar tikrai ne iki to, kai namuose daug didesnės problemos...

[Perfect]

Masiulis: "flyLAL" galėtų tęsti veiklą
vz.lt

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigia, kad bankroto procedūras pradėjusi oro bendrovė AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ turi galimybę tęsti veiklą. O vienas galimų veiklos pratęsimo būdų - įmonės restruktūrizacija, sujungiant visas "flyLAL Group" priklausančias įmones.

[Rokas]

Nu, nu... tiek pastangų dėjo jas atskirt, o dabar kažkas siūlo jas sujungt

[alm]

Kalbama, kad bent vienas buvęs Flylal lėktuvas bus išnuomotas SkyEurope. Gal ir dėl daugiau susitars.

[Perfect]

„flyLAL“ nori atgauti sustabdytą licenciją
balsas.lt

Skrydžių bendrovė „flyLAL – Lithuanian Airlines“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė Civilinės aviacijos administracijos sprendimą stabdyti vežėjo pažymėjimą ir Susisiekimo ministerijos sprendimą stabdyti licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimą.

Remdamasi savo pateiktais argumentais, bendrovė paprašė teismo šiuos aktus panaikinti.

„Civilinės aviacijos administracijos ir Susisiekimo ministerijos sprendimai nėra pakankamai motyvuoti ir nėra pagrįsti objektyviais faktais, jie taip pat nėra pagrįsti teisės normų reikalavimais“, – sakė skrydžių bendrovės generalinis direktorius Vytautas Kaikaris.

Jo teigimu, aviacijos sektorių kontroliuojančių institucijų sausio 16 d. priimti sprendimai galutinai užkirto kelius tęsti skrydžių veiklą bei vykdyti įsipareigojimus keleiviams ir kreditoriams. Tai labai apsunkino ir derybas su potencialiais investuotojais, pareiškusiais interesą įsigyti skrydžių bendrovės akcijų.

Oro bendrovė atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakyme dėl vežėjo pažymėjimo stabdymo nėra nurodyta jokių faktų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą apie galimą grėsmę „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skrydžių saugai. Administracija nenurodė, ir kokių konkrečių skrydžių saugos reikalavimų nebuvo laikomasi.

Pagal galiojančius aktus inspektorius iš anksto turi įspėti vežėją apie pastebėtus trūkumus ir turi pareikalauti laiku juos pašalinti. Be to, vežėjui turi būti suteikta galimybė pasikonsultuoti. Tik tuomet, kai vežėjas nurodytų trūkumų nepašalina, galima taikyti kitas priemones.

Susisiekimo ministerijos sprendimas stabdyti licencijos galiojimą taip pat nėra pagrįstas jokiais faktais (pasiremta tik Civilinės aviacijos administracijos generalinio direktoriaus jau minėtu įsakymu) ir ministerija nenurodė teisės normų, kurių pagrindu buvo pritaikyta tokia drastiška priemonė.

Anot V. Kaikario, bendrovė „flyLAL – Lithuanian Airlines“ nei iš Civilinės aviacijos administracijos, nei iš Susisiekimo ministerijos nėra gavusi jokių nurodymų dėl skrydžių saugos trūkumų, kurių nepašalinus būtų galima stabdyti vežėjo pažymėjimą ir juo labiau – licenciją oro susisiekimui vykdyti.

Esą priešingai – 2008 m. rugsėjį, AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ gavo sertifikatą, patvirtinantį, kad jos veikla atitinka visus Tarptautinės oro transporto asociacijos (angl. IATA) nustatytus saugumo standartus (IOSA). Siekiant gauti šį sertifikatą, buvo peržiūrėti „flyLAL – Lithuanian Airlines“ veiklos procesai ir atlikti pažangūs pokyčiai.

Itin griežtais reikalavimais IATA pabrėžia išskirtinį dėmesį oro bendrovių veiklos saugumui. IOSA standartai reglamentuoja beveik tūkstantį reikalavimų aštuoniose skrydžių bendrovės veiklos srityse – pradedant skrydžių vykdymu, aviacijos saugumo užtikrinimu, baigiant technine orlaivių priežiūra, krovinių gabenimu bei antžeminiu aptarnavimu, jie parengti pagal atitinkamus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), Jungtinės aviacijos administracijos (JAA), JAV Federalinės aviacijos administracijos (FAA) standartus ir atsižvelgiant į aviacijos įmonių geriausią praktiką.

„Remiantis nepriklausomų auditorių išvadomis, „flyLAL – Lithuanian Airlines“ buvo įtraukta į IOSA registrą ir tai yra geriausias įrodymas, kad įmonė dirbo atsakingai ir saugiai“, – tikino V. Kaikaris.

[Analitikas PlėtRa]

Išdūrė klientus, ir apsigalvojo, "nebenorim bankrutuot, ką čia veikt? Gal dar kartelį pabandom pakartot?"

[kaskas]

Manau tikrai butu labai saunu, jei grazintu licenzija ir visus keleivius kurie dar turi Flylal - Lithuanian airlines bilietus, galetu skristi.. Ir beje neliktu Lietuva Europos "uzkampis" bei padidetu konkurencija, mazetu skrdziu kainu vidurkis...

[alm]

Manau tikrai butu labai saunu, jei grazintu licenzija ir visus keleivius kurie dar turi Flylal - Lithuanian airlines bilietus, galetu skristi.. Ir beje neliktu Lietuva Europos "uzkampis" bei padidetu konkurencija, mazetu skrdziu kainu vidurkis...

Jie ne skrist nori, o radę kabliuką prisikabint prie nutarimo, kad galėtų prisiteisti "nuostolius" iš valstybės.

P.S. Reiktų šitą diskusiją kelti į temą FlyLAL problemos.