Kiek aš suprantu transatlantinių skrydžių kainodarą, tai ten pelnas būna iš tiesiogiai skrendančių keleivių, tranzitiniai keleiviai paprastai skraidinami pigiau (kartais visai pigiai, kad tik laisvas vietas užpildyt), nes jie gali rinktis iš daugelio alternatyvų. Gi Vilniuje neįsivaizduoju didelio srauto keleivių, kurie už tiesioginį Flylal skrydį mokėtų brangiau negu už Lufhansos ar KLM skrydžius su persėdimu.
Čia jau nekalbant apie kaštus, kurie būtų didelėse kompanijose mažesni.
Lenkų LOT transatlantinių skrydžių didžioji dalis nuostolingi, vengrų Malevas visai juos nutraukė, nes nebegali konkuruot su stambiausiom aviakompanijom, čekų avialinijom lygtais irgi neypač jie sekas.
Teisybė - ilgų nuotolių skrydžiuose laikoma norma imti daugiau už tiesioginį skrydį (trumpuose skrydžiuose būna priešingai). Dažnas reiškinys, kad Vilnius-Helsinkis-Tokijas kainuoja pigiau nei Helsinkis-Tokijas. Suomiai tikrai pirmumą teiks tiesioginiam skrydžiui, o lietuviams vienodai, ar Vilnius-Frankfurtas-Tokijas ar Vilnius-Amsterdamas-Tokijas.
"FlyLAL" šiemet skraidys į Bangkoką per Dubajų. Bilietų kaina - ~3500 litų perkant tiek per "Novaturą", tiek per "Tez Tour". Man įdomu, kaip jiems seksis - kiek girdėjau, nors dabar ir krizės laikas, bet pardavimai einąsi visai neblogai. Man nesuvokiama, kad 14 valandų su tarpiniu nusileidimu kratytis "B757" be jokios komforto įrangos už 3500 litų yra geriau negu skristi su KLM ar Lufthansa 747 per Frankfurtą ar Amstradamą. Net su laukimo laiku, kelionės trukmė gali būti trumpesnė, o, dažnu atveju ir pigesnė.
Bet jeigu toks "FlyLAL"/"TezTour"/"Novaturo" verslo planas išdegs, tai reiškia, kad yra auditorija žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių nori skristi tiesiogiai. Gali būti tai ir nepasitikėjimas, kad pavyks susigaudyti oro uoste, gal kalbos nemokėjimas, gal baimė skristi ir noras girdėti lietuvišką stiuardesių balsą, gal dar kas ...
Aš tai netrokštų nei "FlyLAL" bankroto, nei "airBaltic" pasitraukimo iš Lietuvos.
Galų gale, "FlyLAL" yra vienintelė bendrovė, kurios veikla yra orientuota į buvimą Lietuvoje. Kadangi be "FlyLAL" Lietuvoje nėra nė vienos kitos oro bendrovės, tai po jos bankroto vaizdelis gali būti visiškai nykus.
Dabartinėje situacijoje (gilėjanti krizė, iš kurios be 2012-2014 metų aviacijos verslas neišsikapstys) esu tikras, kad jeigu "FlyLAL" bankrutuotų, o "airBaltic" pasitrauktų iš Lietuvos, Lietuvos oro žemėlapis atrodytų taip:
1. "airBaltic" į Rygą atidarytų dar kokius tris reisus ir skraidytų aštuonis kartus per dieną;
2. SAS atidarytų tris kartus per dieną skrydžius Vilnius-Kopenhaga ir Vilnius-Stokholmas;
3. Tvarkaraštį suintensyvintų LOT, Austrian, Czech, Lufthansa ir Finnair, kurios vežtųsi keleivius į savo hub'us.
Finale turėtume iš Lietuvos reisus tik į užsienio kompanijų hub'us. Juolab, kad "Ryanair" buvimas Kaune irgi pakibo ant plauko...
Kol kas negaliu plačiau pateikti, kadangi dar neturiu visų faktų. Aišku, dabar krizės laikotarpiu planai dažnai kaitaliojami, tai iki to laiko gali pasikeisti, bet 2009 metų vasara "Ryanair" pagal dabartinę eigą, ko gero, bus paskutinė. Iš Rygos "Ryanair", ko gero, taip pat keliaus lauk.
Na, bet, pagyvensim - pamatysim. Tikiuosi, kad taip nebus.
Kol kas negaliu plačiau pateikti, kadangi dar neturiu visų faktų. Aišku, dabar krizės laikotarpiu planai dažnai kaitaliojami, tai iki to laiko gali pasikeisti, bet 2009 metų vasara "Ryanair" pagal dabartinę eigą, ko gero, bus paskutinė. Iš Rygos "Ryanair", ko gero, taip pat keliaus lauk.
Priminsiu, kad pradėjau nuo pastabos, jog "Ryanair" skraidymas į Kauną kabo ant plauko. Taip ir yra. Žinau, kad tarp Kauno oro uosto ir "Ryanair" vyksta derybos dėl tolimesnių sąlygų ir tos derybos vyksta sunkiai. Taip pat neaišku, kad Kauno miesto savivaldybė toliau tęs dotacijų suteikimą "Ryanair" kompanijai.
"Ryanair" šią vasarą uždarinėja taškus Valencijoje, Zalcburge, Maljorkoje, dar kituose miestuose. Buvo nuspręsta uždaryti ir Krokuvą bei Budapeštą, bet tų miestų valdžioms susisgribus ir davius dotacijas, skrydžių buvo tik sumažinta.
"Ryanair" atstovo nesenas pareiškimas - Rygos ir Kauno kryptys pakilus kuro kainoms mums yra nuostolingos, todėl tolimesnis bendradarbiavimas priklauso nuo to, kokias dotacijas gausime iš valdžios.
Comment