Lietuvos oro linijų kompanijos (FlyLAL, Star1, Aurela...)

[alm]

(Mano nuomone) Tai jei aš teisingai suprantu šitą http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=19057899, tai Flylal šiandien dar skraido tik todėl, kad teismas neleidžia oro uostui nutraukti jų aptarnavimo.

[kaskas]

Nepankrutuos kartais Flylal?

[kaskas]

http://www.youtube.com/watch?v=i8sj9PRojjs

[kaskas]

Kiek galėtų kainuoti lėktuvo bilietas Palanga–Vilnius?

2008-10-29 19:00

simonas.bartkus.lt

Žiniasklaidoje ir visuomenėje vis pasigirsta svarstymų, kodėl nutraukti ir nebesugrąžinami skrydžiai iš Vilniaus į Palangą. Bet, jeigu tų skrydžių nėra, vadinasi yra tam objektyvios priežastys.

Pabandykime įvertinti skrydžio organizavimo sąnaudas. Įsivaizduokime, kad skrydžiai būtų vykdomi nedideliu propeleriniu lėktuvu, tokiu kaip „FlyLAL“ naudojamu „SAAB 2000“ ar „airBaltic“ naudojamais „Fokker 50“.

Tokio lėktuvo degalų suvartojimas yra apie 800 litrų aviacinių degalų vienai skrydžio valandai. 300 kilometrų skrydis iš Palangos į Vilnių kažkur tiek ir trunka. Aviacinių degalų kaina šiai dienai – apie 3,4 lito, todėl išlaidos kurui – 2700 litų.

Tūpimo mokesčiai – vidutinškai pakrautas lėktuvas sveria apie 17 tonų, o tūpimo mokestis Vilniaus oro uoste ir Palangos oro uoste yra apie 25 litus vienai tonai. Išlaidos tūpimo mokesčiams – 420 litų.

Oro uostui taip pat tenka mokėti lėktuvo priėmimo / išlydėjimo mokesčius – jų dydis yra apie 60 litų. Bendros išlaidos – 120 litų.

Skrydžiui vykdyti reikalingi penki įgulos nariai – du lėktuvo pilotai ir mažiausiai trys stiuardai. Primetu, kad vidutinis valandinis atlygis pilotui su mokesčiais – 300 LTL/val., stiuardui – 150 LTL/val. Skrydžiui į vieną pusę juos reikia darbinti dviems valandoms, todėl išlaidos darbuotojų atlyginimams – 1050 litų.

Keleiviniam skrydžiui vykdyti reikalingos keleivių registravimo, bagažo registravimo ir pakrovimo, keleivių laipinimo paslaugos ir kitos smulkesnės skrydžio aptarnavimo paslaugos. Nesu tikras, kokios kainos šiame versle, bet įsivaizduoju, kad SAAB’o ar „Fokker’io“ prilaipinimas gali būti apie 800 litų.

Į sąnaudas reikia įskaičiuoti ir lėktuvui teikiamas paslaugas oro uoste – orlaivio užvedimas, užpildymas vandeniu, manevravimo, lėktuvo saugojimo, bagažo transportavimo paslaugos. Vėlgi nežinau tikslių kainos, bet jos gali būti kokie 500 litų už nedidelį lėktuvą.

Prie išlaidų dar reikėtų pridėti mokesčius Civilinės Aviacijos administracijai ir kitoms organizacijoms, bet jie vietiniam skrydžiui neturėtų būti dideli.

Grubiai suskaičiuotos skrydžio vykdymo išlaidos – 5650 litų. Juos reikia išdalinti lėktuve sėdintiems keleiviams. Jeigu tikimąsi 70 proc. lėktuvo užpildymo (50 vietų lėktuve – 35 vietos užimtos), tuomet vienas keleivis už lėktuvo bilietą turėtų vidutiniškai sumokėti 161,5 lito.

Lėktuvų bilietai – tai prekė, kurioje diskriminavimas kainomis yra išpuoselėtas, todėl lėktuvo bilietai nėra parduodami vienoda kaina. Gali būti, jog atsiras atsitiktinių verslo klasės keleivių, ar paskutinės minutės keleivių, kurie gali už bilietą mokėti daugiau, o planuojantys iš anksto galės mokėti mažiau.

Į šią kainą dar nėra įskaičiuoti oro uosto keleivio aptarnavimo mokesčiai. „Domestic flights“ arba vietiniams skrydžiams oro uosto mokesčiai yra po 15 litų tiek Vilniaus, tiek Palangos oro uostose, t.y. prie galutinės bilieto kainos dar prisideda 30 litų.

Suma – vidutinė bilieto kaina turi būti apie 170-190 litų. Padenginėti skrydžio savikainą galima iš jungiamųjų skrydžių – nemažai keleivių turėtų iš Palangos per Vilnių skristi į kokį Europos miestą. Taip daro daugelis kompanijų, kurios vežasi tranzitą į savo skrydžių centrus. Jungiamųjų skrydžių kainą visuomet stengiamąsi pritraukti prie tiesioginio skrydžio kainos.

Akivaizdus pavyzdys – SAS reisas Kopenhaga-Palanga. Jeigu norite skristi šia kryptimi, tai bilietai kainuoja 600 – 900 litų (kosminė kaina!). Tačiau, jeigu su SAS skrendate Palanga-Kopenhaga-Londonas, tai bendra skrydžio kaina nedaug skiriasi nuo skrydžio Kopenhaga-Londonas kainos. Skirtumas – tik 100-200 litų.

Lygiai taip pat daro „airBaltic“, vežanti keleivius į Rygą – savo jungtinių skrydžių centrą. Jeigu norite skristi iš Vilniaus į Rygą, tuomet lėktuvo bilietas kainuoja 130-200 litų. Tuo tarp skrydis Vilnius-Ryga-Milanas kainuoja dažnu atveju tiek pat, kiek tiesioginis skrydis Vilnius-Milanas.

Skrydžio Vilnius-Palanga kaina 170-190 litų visgi nėra konkurencinga žemės transporto kainoms. Vidutinės klasės automobiliu (be automobilio amortizacijos) viena kryptimi kelionė atsieina apie 100 litų, o jeigu dar važiuoji ne vienas … Autobuso bilietas kainuoja apie 80 litų, o atskiroms socialinėms grupėms (pensininkams, studentams) taikomos nuolaidos iki 50 proc.

Bet – vietinius maršrutus gali subsidijuoti valstybė. Tai leidžia Europos Sąjungos rinkos reguliavimo taisyklės. Tik tokiu atveju, jeigu maršrutą ketina aptarnauti privatūs vežėjai, turi būti surengtas konkursas maršruto aptarnavimui.

O valstybės subsidija gali būti netiesioginė. Kadangi oro uostai Lietuvoje yra valstybiniai, vietiniams maršrutams skatinti, Susisiekimo ministerija gali atsisakyti rinkti oro uosto rinkliavas ir mokesčius Civilinės aviacijos administracijai. Tiesioginių išlaidų valstybė neturėtų, juolab, jog valstybės įmonė Vilniaus oro uostas uždirba keliasdešimt milijonų litų pelno per metus. Vien jau tai padėtų lėktuvo bilietą galėtų atpigti 50 litų (aišku čia prasideda mikroekonominis skaičiavimas, kad visa nauda nepersikelia galutiniam vartotojui, bet bendras principas toks).

Reikia prisiminti, jog Latvijos respublika dotuoja „airBaltic“ skrydžius Liepoja-Ryga ir Ventspilis-Ryga praktiškai padengdama visas skrydžio sąnaudas.

[DSaulius]

mazai kas skraidytu nebent kokie verslininkai kurie kur nors skubetu ir kokia oro liniju bendrove uzsiimtu isteigt toki reisa Vilnius-Palanga-Vilnius juk nuostolingas

[Wycka]

Jau aukščiau paminėta, kad Palanga-Vilnius būtų visų pirma jungiamasis skrydis. Antra, jeigu valstybė (ir savivaldybės) sugeba dotuoti lengvatas auto ir bėginiam transportui, tai kodėl negalėtų ir oro transportui skirti dotacijų? Pvz.: atleistų vidiniu reisu (LT toks įmanomas tik Vilnius-Palanga-Vilnius) skrendančius keleivius ir juos skraidinančią aviakompaniją nuo visų oro uosto mokesčių plius skirtų bent 10% bazinės kainos dotaciją (primenu, kad "žemės" transportui taikomos lengvatos nuo 30% iki 80%). Tada kaina (pagal tai, kas paskelbta kaskas pranešime į vieną pusę būtų apie 100Lt, taigi realiai konkuruotų su autobusu.

[liutass]

Neilgai jau liko tam flylailai gyvuoti. Uzsilenks neuzilgo.

[Wycka]

Hmmm... Tokia mintis staiga kilo. Juk netrukus bus panaikintos vizos į JAV. Ar negalėtų FlyLAL imtis organizuoti tiesioginio skrydžio iš Vilniaus į New York arba Chicago, juk už Atlanto jau legaliai ir nelabai per pusę milijono mūsų tautiečių gyvena, dar turistai. Gal kas tuos reikalus išmano ir nepasididžiuotų kompetetingai pakomentuoti?

[Tropico]

Abejoju. Visų pirma dėl techninės įrangos - kilometražas visai kitas. Čia ne į Londoną nuskrist. Beje, kažkuriame pranešime jie patys sakė, kad artimiausiu metu skrydžių už atlanto neplanuoja ne tik flyLAL bet ir airBaltic

[Jay-M]

Hmmm... Tokia mintis staiga kilo. Juk netrukus bus panaikintos vizos į JAV. Ar negalėtų FlyLAL imtis organizuoti tiesioginio skrydžio iš Vilniaus į New York arba Chicago, juk už Atlanto jau legaliai ir nelabai per pusę milijono mūsų tautiečių gyvena, dar turistai. Gal kas tuos reikalus išmano ir nepasididžiuotų kompetetingai pakomentuoti?

Bet tam turbūt reikėtų naujo lėktuvo, pvz B767. Šiaip Aurela lyg ir planavo tokį įsigyti...

[Tropico]

Bet Aurela užsiima tik užsakomaisiais skydžiais. Galės Adamkų skraidint į JAV

[kaskas]

Nebent skraidinti į JAV galėtų su nūtupupu kurnors Shannon'e degalų užsipilti.

[x21]

Visu pirma reikia tureti teise skristi i JAV...

[Tropico]

Nebent skraidinti į JAV galėtų su nūtupupu kurnors Shannon'e degalų užsipilti.

Nebent Nors galėtų kokį B747-400 išsinuomot. Tik įdomu ar toks galėtų nutūpti Vilniuj...

Visu pirma reikia tureti teise skristi i JAV...

Na, naujuosius jau bus galima sutikti Times'ų aikštėj

[x21]

... bet koks galetu nutupti Siauliuose... buvo ir B747 ir C-5 ir An-124...

[kaskas]

Pirmajame „flyLAL“ skrydyje į Budapeštą keleiviai sulaukė staigmenos. Lėktuvui pakilus į orą, pirmojo reiso keleiviams b

Pirmajame „flyLAL“ skrydyje į Budapeštą keleiviai sulaukė staigmenos. Lėktuvui pakilus į orą, pirmojo reiso keleiviams buvo surengta vengriškų vynų degustacija. Tai buvo pirmoji vynų degustacija kelių kilometrų aukštyje.

„Mes pasiūlėme savo keleiviams naują patrauklią skrydžių kryptį ir sugalvojome ypatingą būdą pasveikinti tuos, kurie pirmieji nusprendė pasinaudoti šiuo reisu“, – sakė „flyLAL“ generalinis direktorius Vytautas Kaikaris.

Vos pakilus „flyLAL“ lėktuvui į orą, pirmuosius keleivius į Budapeštą pasveikino neformalus Vengrijos ambasadorius Lietuvoje, „Csarda“ restoranų tinklo savininkas Darius Katinas, jau keliolika metų puoselėjantis vengrų kultūrą ir maisto tradicijas. Už šią veiklą jam yra suteiktas Tokajaus princo titulas.

Darius Katinas lėktuve šįkart prieš lėktuvo keleivius stojo kaip vengriško vyno žinovas. Visiems pirmojo reiso keleiviams buvo surengta vengriškų vynų degustacija, lydima išsamių pasakojimų apie šalį, į kurią skrido lėktuvas, jos kultūrą, ir, žinoma, vynus.

Keleiviams buvo pristatyti keturių rūšių prabangūs vengriški vynai, reprezentuojantys vynų regionus: „Tokaj Sauvignon Blanc ARVAY JANOS“, „Terra nemo Weniger“, „Malatinszky Cabernet Sauvignon Kuri“ ir „Badasconyi Olaszrislieng“. Prie šių vynų keleiviams buvo pasiūlyta specialiai šiam reisui pagaminto vengriško guliašo.

„Kiek teko domėtis, Europoje tai pirmoji vyno degustacija kelių kilometrų aukštyje. Be galo įdomu surengti tokią prezentaciją ir jau lėktuve supažindinti žmones su šalimi, kurioje po kelių valandų nusileisime“, – sakė Darius Katinas.

Anot jo, „flyLAL“ pasiūlymą surengti vyno degustaciją lėktuve jis priėmęs iškart, nes tai ir nauja drąsi patirtis, ir galimybė pristatyti šalį, kuria jis seniai žavisi.

„flyLAL“ pilotus ir pirmojo reiso keleivius, besileidžiant į Budapešto oro uostą, nustebino ir efektingos pirmojo skrydžio sutiktuvės.

Vengrijoje nusileidęs „flyLAL“ lėktuvas buvo sutiktas vandens fejerverkais – ant nusileidimo tako nutūpęs lėktuvas turėjo pravažiuoti pro sukurtus vandens „vartus“, sveikinančius atvykusį lėktuvą.

Lėktuvo įgula sakė per savo darbo patirtį nebuvo mačiusi panašių sutiktuvėms parengtų efektų.

„flyLAL“ lėktuvo ekipažas ir keleiviai buvo maloniai nudžiuginti tokia išmoninga, efektinga ir nuoširdžia sutikimo ceremonija.

http://www.kelias.net/8050.html

[smb]

Visu pirma reikia tureti teise skristi i JAV...

Pagal nuo 2008 m. įsigaliojųsį "OpenSkies" reglamentą tarp JAV ir ES, leidimų skristi į JAV nebereikia. Avialinijos gali laisvai organizuoti skrydžius tarp bet kurių dviejų oro uostų JAV ir ES. Tad, reikia tik turėti leidimosi slot'ą kuriam nors JAV oro uoste.

Teisingai paminėta, kad "FlyLAL" neturi lėktuvo, kuriuo būtų galima skristi į JAV. Su "Boeing 757" galima skristi tik su tarpiniu nusileidimu (į Bangkoką bus skrendama su nusileidimu Dubajuje). Iš principo efektyviausia transatlantiniams skrydžiams iš Vilnius įsigyti geriausia būtų "Boeing 767".

"B747" Vilniuje leistis gali, bet ne visada galės pakilti (priklauso nuo oro sąlygų) pakankamai pakrautas su degalais, reikalingais iki JAV.

[Tropico]

Trumpai tariant - iš VNO Amerikon nuskrisim dar negreit ;(

[x21]

Pagal nuo 2008 m. įsigaliojųsį "OpenSkies" reglamentą tarp JAV ir ES, leidimų skristi į JAV nebereikia. Avialinijos gali laisvai organizuoti skrydžius tarp bet kurių dviejų oro uostų JAV ir ES. Tad, reikia tik turėti leidimosi slot'ą kuriam nors JAV oro uoste...

Oooo... kazkas naujo! Dekui uz info. Beje, cia ne "OpenSkies", kazkoks kitas reglamentas... o del slotu, teisingai, be ju niekur i Amerika, beje cia daugiau techninis klausimas, manau nakciai gauti slota galima...

[Tropico]

Tas reglamentas "OpenSkies" vadinasi. Ne taip jau seniai jis ir įsigaliojo visoj Europoj.