"airBaltic" turto paieškos ėmėsi antstoliai
Vilniaus apygardos teismui patenkinus Lietuvos oro vežėjo „flyLAL“ prašymą areštuoti 199,83 mln. litų vertės Latvijos oro bendrovės „airBaltic“, jo filialo Lietuvoje ir Rygos oro uosto turto, antstoliai Lietuvoje pradėjo vykdyti turto areštą. Tačiau „airBaltic“ bendrovė ėmė aktyviai vengti vykdyti Lietuvos teismo nutartį
„Gautas „airBaltic“ skundas dėl antstolės veiksmų rodo, kad „airBaltic“ aktyviai siekia išvengti skubaus nutarties dėl arešto įvykdymo“, – sakė advokatų kontoros „Motieka & Audzevičius” partneris Ramūnas Audzevičius.
Antstolė Daiva Milevičienė, komentuodama prasidėjusį procesą bei “airBaltic” veiksmus, trukdančius vykdyti turto areštą, sakė, kad „airBaltic“ greičiausiai įvairiais teisiniais veiksmais bandys trukdyti vykdyti nutartį ir stengsis išsaugoti savo turtą neareštuotą.
Finansinių investicijų klausimais konsultuojančios įmonės „Finhill“ specialistai, įvertinę viešai „airBaltic“ paskelbtus nuostolius – 38,7 mln. litų per 2008 metų pirmąjį pusmetį, viešai skelbiamus finansinius duomenis bei balansą, taip pat pagrindinio partnerio ir akcininko SAS pasitraukimą iš bendrovės, sakė abejojantys „airBaltic“ galimybe kompensuoti padarytą žalą.
„Latvijos bendrovė „airBaltic„ neturi nuosavo nekilnojamo turto, nėra informacijos, kad bendrovė turėtų bent vieną nuosavą lėktuvą. Todėl manytina, kad jie gali neturėti finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, jeigu žala būtų priteista. Taip pat svarbu įvertinti „airBaltic“ paskelbtus nuostolius. Jeigu anksčiau „airBaltic“ skrydžių kainas Lietuvoje dirbtinai sumažindavo ir dėl to patirdavo nuostolių, kuriuos kompensuodavo iš Latvijoje gaunamų didžiulių nuolaidų, tai šių metų pirmo ketvirčio rezultatai rodo, kad jau visa įmonės veikla tapo nuostolinga. Sprendžiant iš minėtų turimų finansinių duomenų, bendrovei turėtų trūkti apyvartinių lėšų finansuoti nuostolingą veiklą. Remiantis rinkos tyrimais, nepanašu, kad įmonė galėtų greitai pagerinti savo kapitalo bazę iš naujų klientų antplūdžio. Jeigu mūsų paklaustų, ar „airBaltic“ finansiniai duomenys rodo apie galimą bankroto grėsmę, mes neatmestumėm tokios galimybės”, – sakė finansų maklerių įmonės „Finhill“ generalinė direktorė Rita Domkutė.
“Jeigu kita šalis jaučiasi teisi, ji turėtų stengtis skubinti teismo procesą, pateikti savo įrodymus ir daryti viską, kad šis teismo procesas greičiau baigtųsi. Kol kas „airBaltic“ veiksmai yra priešingi, todėl tai kelia įtarimų, kad teismo procesas bus vilkinamas. Tačiau iš kitos pusės, „airBaltic“ savo viešais pareiškimais, valstybinėmis notomis, pasisakymais apie galimą „problemos išsprendimą per bankrotą“ lyg ir bando savo neteisėtus veiksmus dangstyti – tai galimai parodo jų teisinės pozicijos silpnumą. Dėl šios priežasties prognozuoju, kad teismo procesas užtruks. Bet mes turime teisę už visą bylinėjimosi laiką reikalauti papildomų nuostolių atlyginimo. Dėl „airBaltic“ vadovybės nekompetentingų veiksmų ir asmeninių ambicijų padaryta žala, jeigu ji būtų priteista, greičiausiai būtų dengiama socialiai jautrių visuomenės grupių – Latvijos pensininkų, mokytojų – gautinų lėšų sąskaita“ – dėstė „flyLAL Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.
Latvijos konkurencijos tarnyba (Konkurences padome) 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino Rygos tarptautiniame oro uoste aviakompanijoms taikytų nuolaidų sistemą pažeidžiančia ES sutarties 82(c) straipsnį, draudžiantį piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Rygos oro uostas šį sprendimą apskundė teismui, kuris šiuo metu dar neišnagrinėjo šios bylos.
Lietuvos nacionalinė skrydžių bendrovė „flyLAL“ kreipėsi į teismą dėl nesąžiningos „airBaltic“ konkurencijos bei „airBaltic“ ir Rygos oro uosto draudžiamo susitarimo. „flyLAL“ nuomone, „airBaltic“ naudojo Latvijoje gaunamas nuolaidas (iki 80 proc. nuo kitoms bendrovėms taikomo paslaugų tarifo) Lietuvoje galimai dempinguodama kainas. Taip bendrovė „airBaltic“, finansuodama nuostolingą veiklą Lietuvoje, 2004 – 2007 metais perėmė dalį „flyLAL“ keleivių, siūlydama skrydžius tomis pačiomis kryptimis, tik už mažesnę nei savikaina kainą. Nesąžiningą konkurenciją draudžia ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos teisė.
Vilniaus apygardos teismui patenkinus Lietuvos oro vežėjo „flyLAL“ prašymą areštuoti 199,83 mln. litų vertės Latvijos oro bendrovės „airBaltic“, jo filialo Lietuvoje ir Rygos oro uosto turto, antstoliai Lietuvoje pradėjo vykdyti turto areštą. Tačiau „airBaltic“ bendrovė ėmė aktyviai vengti vykdyti Lietuvos teismo nutartį
„Gautas „airBaltic“ skundas dėl antstolės veiksmų rodo, kad „airBaltic“ aktyviai siekia išvengti skubaus nutarties dėl arešto įvykdymo“, – sakė advokatų kontoros „Motieka & Audzevičius” partneris Ramūnas Audzevičius.
Antstolė Daiva Milevičienė, komentuodama prasidėjusį procesą bei “airBaltic” veiksmus, trukdančius vykdyti turto areštą, sakė, kad „airBaltic“ greičiausiai įvairiais teisiniais veiksmais bandys trukdyti vykdyti nutartį ir stengsis išsaugoti savo turtą neareštuotą.
Finansinių investicijų klausimais konsultuojančios įmonės „Finhill“ specialistai, įvertinę viešai „airBaltic“ paskelbtus nuostolius – 38,7 mln. litų per 2008 metų pirmąjį pusmetį, viešai skelbiamus finansinius duomenis bei balansą, taip pat pagrindinio partnerio ir akcininko SAS pasitraukimą iš bendrovės, sakė abejojantys „airBaltic“ galimybe kompensuoti padarytą žalą.
„Latvijos bendrovė „airBaltic„ neturi nuosavo nekilnojamo turto, nėra informacijos, kad bendrovė turėtų bent vieną nuosavą lėktuvą. Todėl manytina, kad jie gali neturėti finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, jeigu žala būtų priteista. Taip pat svarbu įvertinti „airBaltic“ paskelbtus nuostolius. Jeigu anksčiau „airBaltic“ skrydžių kainas Lietuvoje dirbtinai sumažindavo ir dėl to patirdavo nuostolių, kuriuos kompensuodavo iš Latvijoje gaunamų didžiulių nuolaidų, tai šių metų pirmo ketvirčio rezultatai rodo, kad jau visa įmonės veikla tapo nuostolinga. Sprendžiant iš minėtų turimų finansinių duomenų, bendrovei turėtų trūkti apyvartinių lėšų finansuoti nuostolingą veiklą. Remiantis rinkos tyrimais, nepanašu, kad įmonė galėtų greitai pagerinti savo kapitalo bazę iš naujų klientų antplūdžio. Jeigu mūsų paklaustų, ar „airBaltic“ finansiniai duomenys rodo apie galimą bankroto grėsmę, mes neatmestumėm tokios galimybės”, – sakė finansų maklerių įmonės „Finhill“ generalinė direktorė Rita Domkutė.
“Jeigu kita šalis jaučiasi teisi, ji turėtų stengtis skubinti teismo procesą, pateikti savo įrodymus ir daryti viską, kad šis teismo procesas greičiau baigtųsi. Kol kas „airBaltic“ veiksmai yra priešingi, todėl tai kelia įtarimų, kad teismo procesas bus vilkinamas. Tačiau iš kitos pusės, „airBaltic“ savo viešais pareiškimais, valstybinėmis notomis, pasisakymais apie galimą „problemos išsprendimą per bankrotą“ lyg ir bando savo neteisėtus veiksmus dangstyti – tai galimai parodo jų teisinės pozicijos silpnumą. Dėl šios priežasties prognozuoju, kad teismo procesas užtruks. Bet mes turime teisę už visą bylinėjimosi laiką reikalauti papildomų nuostolių atlyginimo. Dėl „airBaltic“ vadovybės nekompetentingų veiksmų ir asmeninių ambicijų padaryta žala, jeigu ji būtų priteista, greičiausiai būtų dengiama socialiai jautrių visuomenės grupių – Latvijos pensininkų, mokytojų – gautinų lėšų sąskaita“ – dėstė „flyLAL Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.
Latvijos konkurencijos tarnyba (Konkurences padome) 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino Rygos tarptautiniame oro uoste aviakompanijoms taikytų nuolaidų sistemą pažeidžiančia ES sutarties 82(c) straipsnį, draudžiantį piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Rygos oro uostas šį sprendimą apskundė teismui, kuris šiuo metu dar neišnagrinėjo šios bylos.
Lietuvos nacionalinė skrydžių bendrovė „flyLAL“ kreipėsi į teismą dėl nesąžiningos „airBaltic“ konkurencijos bei „airBaltic“ ir Rygos oro uosto draudžiamo susitarimo. „flyLAL“ nuomone, „airBaltic“ naudojo Latvijoje gaunamas nuolaidas (iki 80 proc. nuo kitoms bendrovėms taikomo paslaugų tarifo) Lietuvoje galimai dempinguodama kainas. Taip bendrovė „airBaltic“, finansuodama nuostolingą veiklą Lietuvoje, 2004 – 2007 metais perėmė dalį „flyLAL“ keleivių, siūlydama skrydžius tomis pačiomis kryptimis, tik už mažesnę nei savikaina kainą. Nesąžiningą konkurenciją draudžia ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos teisė.
(tiesa bilietai už 10 lietuviškų centų). Kažkaip galvoju, kad dabartiniams Flylal savininkams pasitraukus iš aviacijos verslo, galimybių neperbrangiai ir patogiai skraidyt iš Vilniaus tik padidėtų, o ne sumažėtų. Gal ne iš karto, bet po metų kitų - tikrai.
Comment