Parašė MedinisStrazdas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos oro linijų kompanijos (FlyLAL, Star1, Aurela...)
Collapse
X
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Visai ne, tiesiog mes dabar neturėsim kišti 250 milijonų išlaikyti oro linijas kaip darė kaimynai. O susisiekimas vistiek pagrinde eis per Star Alliance, tia ne nuo mūsų ir priklausys. Šiuo metu mes kaip tik išlošėm, kad neturim savo oro linijų. Tas pats būtų ir jei turėtume krizinių laivų kompaniją.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė themanual Rodyti pranešimąSeriously, žmonės zuokines avialinijas (vieno žmogaus avantiūrą už ne savo pinigus) lygina su normaliomis avialinijomis? Man tai čia kaip fetišas, kur žmonėms patinka, kai juos žemina ir atvirai iš jų tyčiojasi.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąTai jie ir sužlugdė FlyLAL, nepamenu, ar jau teismai baigėsi.
Esmė tame, kad akivaizdu, su valstybės parama aviakompanija visišlkai kitaip laikosi. O kaip buvo "drožiamos" LAL turbūt ne visi žino.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Su kriziniais laivais tai sunku, vien tik krizes kelia jie
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Saugiausia iš viso su akmeniniais kirviais bėgioti - jokių bėdų.
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Keistas palyginimas, kruiziniai laivai yra tik pramoga, tuo tarpu lėktuvai yra susisiekimo infrastruktūra kaip keliai ar geležinkeliai. Nei viena iš top 30 turtingiausių pasaulių valstybių nėra be savo avialinijų (neskaitant kelių nykštukinių), atitinkamai žiūrint skurdžiausias valstybes, tik vos kelios iš jų turi avialinijas. Tai labai geras rodiklis, kiek tiesioginis susisiekimas svarbus šiais laikais verslui. Aišku, kol turim tokią kaimiečių valdžią, tai dar negreitai supratimas ateis, kad lėktuvai ne tik emigrantams ar turistams reikalingi, ir kad ryanair skrydis popiet į Londono kaimo oro uostus nėra tinkamas susisiekimas verslui.
Comment
-
Turėti gerą susisiekimą su sostine turi būti ne tik savivaldybės rūpestis, bet visos valstybės. AirBaltic nesuinteresuotas Vilniaus oro uosto plėtra. Rygą dėl savo dydžio ir susisiekimo galimybių latviai dažnai pozicionuoja kaip Baltijos valstybių sostinę, neretai ir užsienio kompanijų atstovybės renkasi ją kaip centrinę būstinę Baltijos šalims. Rygą aplankantis turistų skaičius didesnis nei visos Lietuvos per metus.Paskutinis taisė AudriusV; 2020.05.28, 17:49.Человека, облеченного властью и использующего эту власть в угоду собственных называют самодуром.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąTai jie ir sužlugdė FlyLAL, nepamenu, ar jau teismai baigėsi.
https://www.airbaltic.com/lt/lietuvo...ries-airbaltic
- 1 patinka
Comment
-
Parašė AudriusV Rodyti pranešimąTurėti gerą susisiekimą su sostine turi būti ne tik savivaldybės rūpestis, bet visos valstybės.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Pagal ligšiolinį ES reguliavimą greičiau atvirkščiai. Vyriausybės negali remti aviakompanijų, o savivaldybės, dalinai, gali.
https://www.15min.lt/verslas/naujien...ru-663-1315050Человека, облеченного властью и использующего эту власть в угоду собственных называют самодуром.
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Tai va, geriau neturėti krizių
Jo, nes tarpinio varianto tar pinigų kišimo į stovintį transporta ir kirvių nėra.
Na taip, jau jeigu reikai verslui tai tada valdžia turi šimtus milijonų iš biudžeto skirti, nes tiem kam jis reikalingas patys susimokėti negali.
Dar reiktų valstybei atsisakyti greitkelių tiesimo, jei kokiai Girtekai reikia, tegul susimoka ir nusutiesia, nėra čia ko ponams kelių tiesti iš mokesčių mokėtojų pinigų.Paskutinis taisė Lettered; 2020.05.28, 22:54.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Pagal ligšiolinį ES reguliavimą greičiau atvirkščiai. Vyriausybės negali remti aviakompanijų, o savivaldybės, dalinai, gali.Paskutinis taisė Eidvis; 2020.05.28, 23:16.
Comment
-
Manau reikia skirti, kas yra rėmimas kokios nors kompanijos nuo investavimo į valstybės valdomą įmonę. Lietuvos geležinkeliai yra lygiai tokia pat valstybės įmonė kaip AirBaltic ir nieks nepriekaištaus, kad investicijos į ją iškreipė rinką.Человека, облеченного властью и использующего эту власть в угоду собственных называют самодуром.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąČia pusiau tiesa, nes nei savivaldybės, nei valstybė, savų aviakompanijų remti negali.
https://www.bloomberg.com/news/artic...illion-bailout
Comment
-
Reiktų pradėti nuo objektyvumo ir tai kokia situacija yra dabar:
1. Daugelis vežėjų VNO parduoda bilietus ir gauna pinigus iš Lietuvos gyventojų, šios savo ruožtu mokesčius moka užsienio valstybėms, samdo savo šalių gyventojus. Mes gauname tik paslaugą.
Tik pagal VNO skaičių poreikius - Lietuvoje tai būtų 30 lėktuvų avialinijos su 1500 darbuotojų.
P.S. aviacijos sektoriaus algos nėra pačios mažiausios, tad dviguba nauda BVP, pinigai lieka čia ir kuria papildomą ekonominę naudą.
2. Krypčių formavimas: neturime nei LHR, nei LGW su jungimais į British Airways ir Virgin Atlantic, neturim Ziuricho su jungimais į Swiss, Madrido su Iberia, Romos su Alitalia, nei nuošalesnių Atėnų su Aegean, bei Lisabonos su TAP.
Gyvename iliuzijoje, kad London city yra gerai, o Low costai patenkina mūsų poreikius, deja relaybė, kad low costai tenkina savo poreikius ir tuomet liekame be tokių krypčių, kaip Roma ar Madridas.
3. Krypčių formavimas: subsidijuojame laiko prasme apibrėžtas kryptis, kurių tęstinumas priklausys, ne nuo poreikio, o nuo pelno maržos. Jei kryptis neneša pelno ar neša per mažai ji nėra likvidi ir greičiausiai bus uždaryta (Germania, Vueling, Rusline, SCAT ir visa eilė kitų iš skatinimo fondo).
Tuo tarpu nacionalinis vežėjas gali skraidyti ir su nuline arba labai menka marža, nes yra žiūrima į pridėtinę vertę.
Vis dėl to didžiausia nelaimė Lietuvos civilinės aviacijos istorijoje buvo Lietuvos avialinijų privatizavimas/nesėkmingas privatizavimas.
Tai buvo aviakompanija skraidanti iš 2 kartais 3 Lietuvos oro uostų, didžiausios avialinijos Baltijos regione su galimybe plėtoti Baltijos šalių hubą.
Geriausiai viską iliustruoja aukščiau įkelta nuotrauka, apie Lietuvos avialinijų(ne FlyLAL) planuojamą įsigyti 767 ir long haul skrydžius, tuo laiku AirBaltic skraidė su Fokkeriais.Paskutinis taisė Ciurlionis; 2020.05.29, 07:18.Aviate, navigate, communicate
- 4 patinka
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Remti negali, bet investuoti gali.
Parašė AudriusV Rodyti pranešimąManau reikia skirti, kas yra rėmimas kokios nors kompanijos nuo investavimo į valstybės valdomą įmonę. Lietuvos geležinkeliai yra lygiai tokia pat valstybės įmonė kaip AirBaltic ir nieks nepriekaištaus, kad investicijos į ją iškreipė rinką.Paskutinis taisė Eidvis; 2020.05.29, 00:02.
Comment
-
Parašė AudriusV Rodyti pranešimą
Nežinau, ar yra toks reguliavimas išskirtinai aviakompanijoms, ypač jei jos dalinai ar visiškai priklauso valstybei. Štai pvz. informacija
https://www.15min.lt/verslas/naujien...ru-663-1315050
Štai jums pasiskaitymui EK dokumentas:
https://ec.europa.eu/competition/sta...1269_447_2.pdf
By virtue of Article 107(1) TFEU, any aid granted by a Member State or through State resources in any form whatsoever which distorts or threatens to distort competition by favouring certain undertakings or the production of certain goods shall, in so far as it affects trade between Member States, be incompatible with the internal market.
Pvz.: Estonian Air iš esmės užsilenkė, nes valstybė negalėjo padėti (nors labai norėjo)
EK: valstybės parama bendrovei „Estonian Air“ – neteisėta
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...-air-neteiseta
„Estonian Air“ bankrotas: jungtis su Talinu pildo SAS, veržiasi ir „airBaltic“
Plačiau: https://www.vz.lt/sektoriai/transpor...#ixzz6NoE8Ul3w
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Vokietijos verslininkai negali, todėl dabar Vokietija sukiš 10 mlrd. Eur į stovinčius ant žemės niekam nereikalingus Lufthansa lėktuvus.
Dar reiktų valstybei atsisakyti greitkelių tiesimo, jei kokiai Girtekai reikia, tegul susimoka ir nusutiesia, nėra čia ko ponams kelių tiesti iš mokesčių mokėtojų pinigų.
O gal neverta lyginti prekių judėjimo ir noro verlsininkams paskraidyti?
Comment
-
Kad Prancūzija rodos nusitiesė valstybinius greitkelius ir po to už centus atidavė verslui imt už jų naudojimą. Bent patys prancūzai dabar liūdi, kad susimoka už pravažiavimą ir už priežiūrą vistiek nuo biudžeto dotacijas dalina.
Lenkijos privatūs greitkeliai rodos atvirkštinis variantas - po kažkiek metų pereis valstybei.
Iš principo nei vienas, nei kitas variantas nėra visiškai privatūs.
Comment
Comment