Nelabai suvokiu, koks LG apkrovimas, bet ar nebūtų įdomu suruošti kokią nors ILGALAIKĘ akciją, kaip pvz.: 1Lt už kelionę Vilnius-Kaunas? Manau, kad jau po poros savaičių dviaukščiai važinės pilni. O kai pripras keleiviai galima ir kainas pavarijuoti (sėdimos, stovimos vietos, papildomos paslaugos etc.)
Ir taip nuostolinga, tai koks skirtumas? Vis viena traukinys važiuoja, tik pustuštis dabar.
Aš suprantu, kad biurokratinėse ataskaitose nuostolis yra beveik tiesiai proprcingas pervežtų keleivių skaičiui.
Tai yra valstybinių bendrovių yda. Tas pats buvo ir su LAL'u.
Ir taip nuostolinga, tai koks skirtumas? Vis viena traukinys važiuoja, tik pustuštis dabar.
Aš suprantu, kad biurokratinėse ataskaitose nuostolis yra beveik tiesiai proprcingas pervežtų keleivių skaičiui.
Tai yra valstybinių bendrovių yda. Tas pats buvo ir su LAL'u.
Deja, bankrutavo ne valstybinis LAL'as, o privatizuotas. Tai kame bėda? Bėda žmonėse (vadovuose), o ne įmonės priklausomybėje.
Nelabai suvokiu, koks LG apkrovimas, bet ar nebūtų įdomu suruošti kokią nors ILGALAIKĘ akciją, kaip pvz.: 1Lt už kelionę Vilnius-Kaunas? Manau, kad jau po poros savaičių dviaukščiai važinės pilni. O kai pripras keleiviai galima ir kainas pavarijuoti (sėdimos, stovimos vietos, papildomos paslaugos etc.)
Kas dabar yra - irgi dempingas, bet jei lyginti su kitom transporto rūšimis, nes konkurentų LG kaip ir neturi.
Deja, bankrutavo ne valstybinis LAL'as, o privatizuotas. Tai kame bėda? Bėda žmonėse (vadovuose), o ne įmonės priklausomybėje.
Sutinku. Tik bendrovių tikslai neiškūs. Iš LAL-o valdžia reikalavo pelno ir paramos partiečiams ir valdininkams - vienas kitam prieštaraujantys tikslai.
Deja, bankrutavo ne valstybinis LAL'as, o privatizuotas. Tai kame bėda? Bėda žmonėse (vadovuose), o ne įmonės priklausomybėje.
LALo privatizavimas įvyko beveik tuo metu, kai aviacijos rinkoje labai padidėjo konkurencija. Iki Lietuvos įstojimo į ES (2004) viskas buvo griežtai reglamentuojama (tarpvalstybiniai susitarimai dėl skrydžių), valstybinis LALas gyvavo gana komfortabiliai - nors irgi visada buvo nuostolingas (išskyrus vienus metus, kai pardavė slotus Heathrow). Po 2004 m. skrydžiams ES viduje yra daugmaž normali konkurencija.
Prisiminkime SM poziciją, kad ir 2003 metais. SAS ir Air Baltic buvo vos ne nusižeminimo transą sukeliantys svečiai. 2004 m. gudriai smeigtas peilis lietuvos aviacijai į nugarą. Nei vienas kitos ES šalies nacionalinis vežėjas taip įžuliai neįsibrovė į draugiškos šalies rinką.
Tuo tarpu LAL vadovybė tebuvo klusnūs vykdytojai nurodymų, kuriuos duodavo visiškai nekompetentingi asmenys. Strateginiai klausimai buvo vilkinami metų metus (pvz.: sutrūnyję B737-200).
Privatizavus aviakompanija darė ką nori. Rezultate net stojo į konfrontaciją su BT. Vadinasi, skirtumas yra gana didelis.
Ženklų, kad oro bendrovė „Star1 Airlines” nebeišsikapstys, buvo dar birželį. Tačiau kalbomis apie šviesų rytojų įmonė penėjo ne tiktai savo klientus, bet ir aviacijos prievaizdus. O šie tikėjo.
„FlyLAL-Lithuanian Airlines” bankrotas paženklino pirmuosius susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vadovavimo šalies transportui metus, tačiau šios pamokos nepakako, kad istorija nepasikartotų.
Dabar ieškoma kaltųjų dėl „Star1 Airlines” žlugimo, o strėlės skrenda į Civilinės aviacijos administracijos pusę.
– Per pusantrų metų Lietuvoje neliko dviejų oro bendrovių. Kas kaltas? – „Lietuvos rytas” paklausė susisiekimo ministro.
– „Star1 Airlines” veiklą pradėjo nuosmukio metu. Pernai tarptautiniai ekspertai parengė studiją apie Lietuvos aviacijos rinką. Tuo metu startavo ir „Star1 Airlines”.
Ekspertų atsakymas buvo – tik lietuviškoje rinkoje veikianti bendrovė bus nepajėgi, jai reikia dotacijų iš biudžeto. Ekspertai siūlė apskritai nesteigti įmonės.
„FlyLAL” bėdos kilo dėl netinkamų, per didelių lėktuvų. Tačiau jie norėjo skraidyti ir reguliariaisiais reisais, ir užsakomaisiais. Ir, aišku, tada buvo žvėriški Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) mokesčiai.
– O tuomet, pačioje „Star1 Airlines” veiklos pradžioje, kai gavote ekspertų išvadas, neketinote imtis griežtesnių priemonių? Juk tuomet gal ir nebūtų buvę tokio finalo?
– Reikia prisiminti, kokiu metu ši bendrovė pradėjo veiklą. Lietuvoje buvo masinis nepasitenkinimas tuo, kad mūsų šalis – atkirstas kraštas. Tada iš Vilniaus turėjome 16 skrydžių krypčių.
Mes sveikinome bet kokią lietuviško verslo iniciatyvą. Tuomet „Star1 Airlines” atitiko visus reikalavimus.
Tiek išduodant vežėjo pažymėjimą, tiek veiklos licenciją „Star1 Airlines” pateikė nuomos sutartis dėl trijų lėktuvų.
Vėliau jie pradėjo sakyti, kad pradės nuo vieno orlaivio.
– Ar tai nerodė, kad jau pačioje pradžioje ne viskas sklandu?
– Pradėti su vienu lėktuvu yra sudėtinga. Kol įmonėje nepasikeitė akcininkai, bendrovė veikė gana sėkmingai.
Kai pasitraukė pagrindinis akcininkas Darius Žakaitis, buvome išsikvietę „Star1 Airlines” vadovą Martyną Laivį. Gavome patikinimą, kad akcininko pasitraukimas neigiamos įtakos neturės, bus rasti kiti akcininkai.
– Kada supratote, kad oro bendrovė turi didelių bėdų?
– Pirmas ryškesnis signalas buvo šių metų birželį. Tuomet ministerija gavo informaciją iš TVOU, kad „Star1 Airlines” jau kurį laiką neatsiskaito už suteiktas paslaugas.
Buvo sudarytas ir pasirašytas mokėjimų grafikas. Iš pradžių grafiko laikytasi.
Kai nebebuvo laikomasi, pradėtas rengti ieškinys į teismą.
Rugpjūčio pradžioje susirinko ministerijos suburta Licencijavimo komisija. „Star1 Airlines” atstovai tvirtino ir jų protokolai rodė, kad finansinė padėtis yra nepriekaištinga.
Rugsėjo 27 dieną, kai „Star1 Airlines” lėktuvas jau buvo sulaikytas, bendrovė Licencijavimo komisijai pateikė 8 mėnesių ataskaitą, kurioje buvo matyti, kaip dramatiškai pasikeitė skaičiai nuo šešių mėnesių ataskaitos – labai išaugo skola.
Pinigai buvo išimami iš „Star1 Airlines” ir perkeliami į „Star Holidays”. Finansinius dokumentus perdavėme Generalinei prokuratūrai, prašydami, kad ji ištirtų, ar nevyko finansinės manipuliacijos.
Audito išvadose dėl Civilinės aviacijos administracijos aiškiai pasakyta, kad ji nevisiškai tinkamai atliko pareigas.
Pirmiausia trūko žmogaus, kuris galėtų kompetentingai vertinti finansines įmonės veiklos perspektyvas. Nebuvo sudaryta finansinio vertinimo metodika. Patikrinimai turėjo būti atliekami kas ketvirtį, o daryta kartą per 8 mėnesius.
– Ar visoje šioje istorijoje yra ir jūsų kaltės?
– Ministras visada ir už viską atsakingas. Nebėgu nei nuo atsakomybės, nei nuo kaltės.
– Apie bankroto grėsmę „FlyLAL” bendrovei prabilote anksčiau, nei tai padarė įmonės savininkai.
Apie „Star1 Airlines” bėdas tylėjote iki paskutinės akimirkos. Kodėl?
– Dabar buvau atsargesnis. Suprantu, ką tokie žodžiai reiškia – staigiai krintantį bilietų pardavimą. Gali sulaukti privačios kompanijos ieškinio dėl milžiniškų nuostolių padarymo.
Mėginome dėti visas pastangas, kad „Star1 Airlines” būtų ištraukta, bet klausimas, ar visas pastangas padėjo įmonės akcininkai ir vadovai.
– Ar tiesa, kad oro bendrovę vėl ketina steigti Gediminas Žiemelis, vienas bankrutavusio „FlyLAL” savininkų?
– Pats G.Žiemelis apie tokius ketinimus man nėra pranešęs.
Buvome susitikę su asociacijos „Lietuvos aviacija” (tarp jos narių – ir G.Žiemelio valdomos įmonės. – Red.) atstovais. Išgirdau pamąstymų, kad reikėtų steigti lietuvišką reguliariųjų skrydžių bendrovę.
– Į Vilnių netrukus turėtų skraidyti Vengrijos bendrovė „Wizzair”.
Buvo rengiama ir sutartis su airių įmone „Ryanair”.
Kodėl ant jos nesuraitėte parašo? Ar tiesa, kad airiai panoro pernelyg palankių sąlygų?
– Būdama valstybinė įmonė TVOU negali taikyti išskirtinių sąlygų vienai kompanijai. Tad šiuo atveju galima sakyti, kad tai tiesa.
Jau net 9 dienų senumo informacija, tačiau ryžtuosi čia talpinti, nes tarsi praleista pro akis keli įdomūs fragmentai, dalis jų gal atšaldys entuziazmą, kita dalis jį tik sustiprins
Spaudoje pasirodė informacija, jog Vilniaus oro uoste turėtų tūpti ir kilti pigių skrydžių bendrovės „Wizzair“ lėktuvai. Susisiekimo ministerija patvirtina, kad tokios derybos su bendrove vyksta, tačiau plačiau jų nekomentuoja. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis „Verslo žinioms“ sakė, jog su „Wizzair“ tariamasi jau ilgą laiką, bet apie susitarimą kalbėti dar anksti.
Spaudoje taip pat buvo pasirodžiusi informacija, jog pigų skrydžių bendrovė „Ryanair“ skraidinanti į Kauną ir turinti čia bazę, dėl jai iškeltos bylos Prancūzijoje ketina uždaryti bazę Marselyje ir perkelti „Ryanair“ lėktuvus į Ispaniją, Italiją ir Lietuvą. Kol kas ši informacija taip pat nėra patvirtinta.
„Ryanair“ jau anksčiau skelbė, kad nuo lapkričio pradės tiesioginius skrydžius iš Kauno į Geteborgą Švedijoje. Tai bus 19-tas kompanijos maršrutas iš Kauno.
Skrydžiai į Geteborgą bus vykdomi tris kartus per savaitę — trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Skrydžiai bus pradėti nuo šių metų lapkričio 3d.
Palangos oro uostas žiemos sezoną skrydžių geografijos dar neplės. Nauja nebent tai, kad skrydžius į Palangą vykdys anksčiau tik vasarą čia skraidžiusi „Norwegian Air Shuttle“.
Kitų metų balandį į Vilnių skraidys Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“. „Lrytas.lt“ duomenimis, Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) partnerystės sutartį pasirašė penktadienį. „Wizz Air“ skraidins aštuoniomis kryptimis Europoje.
Įdomu, kokios tos sąlygos ir ar tikrai būtų kilęs koks nors nepasitenkinimas?
Kadangi oro uosto paslaugos yra viešos, dėl jų negali būti konfedencialių komercinių susitarimų. Taigi, kiti vežėjai sužinoję juos diskriminuojančias sąlygas galėtų kelti pretenzijas, ar tiesiog išeitų.
Pagal tas viešas KUN sąlygas, kiekvienas Airbaltic keleivis turėtų būti kelis kartus brangesnis už Ryanair.
Taip ir yra. Kita vertus, yra antžeminio aptarnavimo sutartys su komercinėmis įmonėmis ("Litcargus") - jų sąlygos neviešinamos. Nemanau, kad privatininkai dirba nuostolingai.
Įdomu, kokios tos sąlygos ir ar tikrai būtų kilęs koks nors nepasitenkinimas? Ar čia tiesiog todėl, kad TVOU tai neneštų "pyalno"? Nors dabar ten lyg ir pakankamai normali valdyba dirba, palyginus su tuo, kas buvo su ex-direktoriumi M.Ivanausku.
Aš tai nesuprantu, ką ten daug "derėtis". Yra tarifų sistema (visiems vienoda - nes kitaip kitos avialinijos užtampys po teismus), jeigu tarifai tinka, matai paklausą ir pelno galimybės - imi ir skraidai.
Dėl to spėju, kad Ryanair norėjo, kad jiems būtų primokama už skraidymą į VNO.
Comment