Keista, kad tėvuko partija būdama valdžioje neišperka sūnelio valdomo probleminio biznio.. Kubilas su liberais gauna pliusa nuo manęs. arba, matyt, tikrai jau visiškas p**diec mūsų finansams..
Jūsų,
Analitikas PlėtRa™
Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.
Iš karto po Susisiekimo ministerijos sprendimo, „flyLAL“ informavo apie skrydžių mažinimą, koreguojamas žiemos skrydžių tvarkaraštis. Nuo sausio 6 d. atsisakoma skrydžių į Stambulą, nuo sausio 7d. - į Paryžių, nuo sausio 12 d. - į Romą. Mažinamas skrydžių skaičius į Frankfurtą ir į Milaną.
"Mes gerbiame ministerijos sprendimą ir suprantame, kad jį priimti nebuvo lengva. Gavę atsakymą iš valstybės pusės, imamės kitų priemonių susidariusiai padėčiai išspręsti – pirmiausiai mažiname skrydžių skaičių. Yra svarstomi ir kiti galimi sprendimai dėl įmonės veiklos, apie juos pranešime", - pranešime spaudai teigė "flyLAL" generalinis direktorius Vytautas Kaikaris.
Jis apgailestavo, kad ministerijos darbo grupė nepritarė tam "flyLAL" veiklos scenarijui, kuris būtų atnešęs daugiausiai naudos ir Lietuvos valstybei, ir Lietuvos keleiviams.
Lithuania’s flyLAL set to dominate Estonian charter flights market
Toomas Hõbemägi
23.12.2008 14:42
Read comments(3)
Vaata foorumis samal teemal ({PostCount})
8d80add8-2e17-435b-9b0f-413f2230b09c
Evaluate the news(0)
[1] [2] [3] [4] [5]
You have evaluated the news already!
Thank you for evaluating the news!
Because Estonian national carrier Estonian Air is focusing on regular lines, Lithuanian airline flyLAL is strengthening its grip over the market of charter flights.
Same topic in BBN
Lithuanian government not interested in FlyLAL
Latvian minister: Lithuanian flyLAL and Estonian Air facing bankrupcy
Lithuanian airline FlyLAL pulls out of Estonia
Eesti Päevaleht writes that the Lithuanian company has taken full advantage of the lack of competition and plans to become the largest player on the market of charter flights.
The company has set up a subsidiary in Estonia by the name of FlyLAL Charter Eesti that plans to operate up to eight charter flights from Tallinn every week since spring. The airline has already applied for a license to provide air passenger transport services and plans to start operations in the second quarter of 2009.
Continue reading
Ad:
Linas Dovydenas, head of the services group of flyLAL, said that the airline has signed long-term contracts with Estonia’s largest tour providers for carrying travelers from Tallinn to Turkey, Spain, Portugal, Egypt, Tunisia, Greece, UAE and Thailand.
“These are the destinations where Estonians like to travel for holidays,” said Dovydenas.
According to Lithuanians, the company plans to carry between 80,000 and 100,000 passengers a year and use up to three aircraft if the demand grows.
Cinzia Siig, CEO of Horizon Travel, said that all larger Estonian tour operators are likely to use the charter services of flyLAL Charters next summer. “Their plans to make up to eight flights a week seems realistic,” said Siig, adding that Horizon Travel was using flyLAL for taking travelers to Tenerife and Madeira and was satisfied with the cooperation.
Olev Riisberg, marketing manager of Novatours, one of Estonia’s largest tour operators that also belongs to Lithuanians, said that their company started using services of flyLAL in October for flying to Egypt and Tenerife. “In average they make four flights a week for us. Our cooperation has been very efficient until now,” said Riisberg.
Man truputi neaišku kam dar viena atskira įmonė, tuo labiau su atskiru AOC (licenzija). Gi lygiai taip pat galėtų skraidint Flylal Charters, čarterinių skrydžių veiklai Flylal Charters Eesti registravimas nieko neduoda - tik papildomos nemažos popierizmo išlaidos. Nebent yra kokie kiti planai ar priežastys.
Nors "flyLAL Lithuanian Airlines" stovi ant bankroto slenksčio, kelionių organizatoriai "Novaturas" ir "Tez Tour", kurių turistus užsakomaisiais skrydžiais gabena "flyLAL", yra visiškai ramūs. Mat ši pelninga veikla dar pernai buvo atskirta nuo "flyLAL" ir perduota kitai bendrovei – "flyLAL Charters", kuri su "flyLAL" ir jos bėdomis teigia neturinti nieko bendra.
Dviejų didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių ir aršių konkurentų – "Novaturo" ir "Tez Tour" – poilsiautojai jau kuris laikas į kurortus skraido vienu lėktuvu. Ir vienus, ir kitus gabena "flyLAL".
"flyLAL-Lithuanian Airlines" (FLA) dabar turi didžiulių sunkumų, ir bilietus į reguliarius reisus įsigiję keleiviai nėra tikri, kad išskris. O abu kelionių milžinai garantuoja savo klientams, kad jų tos problemos neliečia ir užsakomieji skrydžiai kaip vyko, taip vyks.
"Mums ir mūsų turistams FLA bėdos jokios įtakos neturės. Mat mums užsakomųjų skrydžių paslaugą teikia kita bendrovė – "flyLAL Charters". Tai visiškai atskiras juridinis asmuo, todėl mūsų turistai kaip skaidrė juo, taip ir skraidys",– sako R. Šūmakaris, „Novaturo“ direktorius.
Vienas iš "Novaturo" reikalavimų pasirašant sutartį su "flyLAL" dėl užsakomųjų skrydžių, jo teigimu, buvo, kad tuo užsiimtų visiškai kita, nepriklausoma nuo reguliariųjų skrydžių verslo bendrovė.
Pono Šumakario nuomone, "flyLAL Charters" dirba pelningai.
"Tiesa, jos savininkai, jei įsigilintume, gal ir susiję su FLA, taigi jei jie pradėtų naudoti "flyLAL Charters" pinigus, be abejo, gali kilti problemų ir su užsakomaisiais skydžiais. Bet nemanau, kad jie tai darys, nes kenkti teigiamus pinigų srautus duodančiai bendrovei būtų neprotinga", – kalba jis.
Jam pritaria ir "Tez Tour" vadovas Martynas Laivys.
"flyLAL Charters" yra visiškai atskira bendrovė. Nematome jokių priežasčių keisti strateginio partnerio užsakomiesiems skrydžiams, ir toliau keliones organizuosime bendradarbiaudami su "flyLAL Charters". Ši įmonė organizuoja skrydžius kartu su mumis ir Taline bei Rygoje“,– kalba jis.
Bendri tik savininkai
Vytautas Kaikaris, „flyLAL" generalinis direktorius, irgi tikina, jog nepaisant FLA sunkumų dėl užsakomųjų skrydžių niekas nesikeis, nes FLA ir "flyLAL Charters" yra dvi visiškai atskiros bendrovės.
Pasak jo, "flyLAL Charters" neįeina į tą "paketą", kurį "flyLAL" savininkai šiomis dienomis pasiūlė valstybei įsigyti už litą.
Turizmo verslo atstovai sako, jog "flyLAL Charters" perspektyvos geros, nes užsakomieji skrydžiai yra pelningi.
Apie tai, jog steigiama nauja užsakomųjų skrydžių bendrovė „flyLAL Charters“, "flyLAL" pranešė pernai kovą.
"flyLAL Group“ valdybos narys G. Žiemelis tuomet aiškino, jog tai daroma todėl, kad yra planų plėsti užsakomųjų skrydžių veiklą, tačiau to padaryti, neatskyrus jų nuo reguliariųjų reisų, nebūtų galimybių.
"Paprastai skrydžių bendrovės, be sudėtingos sąnaudų struktūros, dar turi sutartis su aljansais, kitomis organizacijomis, be to, verslą gali veikti politiniai dalykai. O atskyrus nesusijusias veiklas, atsiranda geresnės aplinkybės verslui – savarankiškumas, aiškūs finansai ir savikaina, valdymo struktūra, orientuojamasi į pagrindinę veiklą“,– tuomet aiškino jis.
Gal dėl to, kad gauti leidimus skraidyti į trečiąsias šalis. Bent jau teoriškai Estijos CAA kiekvienos paraiškos atveju turėtų atisklausti vietinių vežėjų. Nors ne kaži kiek jų yra, bet svarbi komercinė informacija nuteka...
Gal dėl to, kad gauti leidimus skraidyti į trečiąsias šalis. Bent jau teoriškai Estijos CAA kiekvienos paraiškos atveju turėtų atisklausti vietinių vežėjų. Nors ne kaži kiek jų yra, bet svarbi komercinė informacija nuteka...
Ar tikrai to reikia ir čarteriniams skrydžiams? Gi ne reguliariais skraidyti ruošiasi.
Vytautas Kaikaris, „flyLAL" generalinis direktorius, irgi tikina, jog nepaisant FLA sunkumų dėl užsakomųjų skrydžių niekas nesikeis, nes FLA ir "flyLAL Charters" yra dvi visiškai atskiros bendrovės.
Pasak jo, "flyLAL Charters" neįeina į tą "paketą", kurį "flyLAL" savininkai šiomis dienomis pasiūlė valstybei įsigyti už litą.
Štai tai ir kelia daugiausia įtarimų
Kažkodėl "blogos Vyriausybės" valdomas LAL'as bent jau dengdavo reguliarių skrydžių nuostolius iš pelningos veiklos: čarterių, techninio ir antžeminio aptarnavimo. O "gerieji vadybininkai", matai, to nepageidauja ir net nenori apie tai girdėti.
Reikia bet kokiam skrydžiui, o nuolatiniams čarteriams - juo labiau.
Atsiklausti vietinių vežėjų, dėl kiekvieno čarterinio skrydžio? T.y. kiekvienąkart kai pvz. kokia Wind Rose Aviation pasamdoma skrist iš Vilniaus, CAA turėtų siųst užklausimą Aurelai ir Flylalui?
Atsiklausti vietinių vežėjų, dėl kiekvieno čarterinio skrydžio? T.y. kiekvienąkart kai pvz. kokia Wind Rose Aviation pasamdoma skrist iš Vilniaus, CAA turėtų siųst užklausimą Aurelai ir Flylalui?
Taip, nors ir nebūtinai. Tam tikros sąlygos gali būti numatytos dvišalėse sutartyse.
Skaityk LR Vyriausybės nutarimą:
Nr. 285 2004 m. kovo 17 d. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ORO ERDVĖS ORGANIZAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Na nepergyvenkite, viskam kruopsciai ruostasi... Mano nuomone, cia samokslo teorija yra
Atskirtos pelningos veiklos, nera su kuo padengti minusa. Viena bendra bendrove, turejo bendra pliusa. Akcininkai nusprende atsisakyti nepelningos veiklos... Viskas gerai... Ko cia perdyventi, na turesim airBaltic kaip nac. vezeja... Beje ar FlyLAL yra nac. svarbos imone? Nes tikrai akivaizdu, kad viskas daroma specialiai. Tikrai nezinau istatimines bazes, bet byla pries tycini bankrota gresia... Na bent reiketu prigasdinti akcininkus... Nes toks akivaizdus bankrotinimas mano akimis...
Na galbūt, bet vistiek, jei ir bankrutuos, kas nors užims šią verslo nišą...
Liberalus marazmas. Viska galima sitaip isdraskyti, subankrotinti, parduoti, atiduoti... Juk viska galima nusipirkti (prekes ir paslaugas), tik reikia tureti uz ka. O tam reikia dirbti ir parduoti savo prekes ar savo paslaugas.
Liberalus marazmas. Viska galima sitaip isdraskyti, subankrotinti, parduoti, atiduoti... Juk viska galima nusipirkti (prekes ir paslaugas), tik reikia tureti uz ka. O tam reikia dirbti ir parduoti savo prekes ar savo paslaugas.
Na taip. Kaip latviu bendrove gali buti nacionaliniu Lietuvos oro vezeju?
Pilnai pritariu ir dar noriu pastebėti, kad visvien niekas net ir iš užsienio be pelno nedirbs (neskraidys pas mus), o tas pelnas ir mokesčiai už jį irgi teks ne Lietuvai tokiu atveju.
Kaip latviu bendrove gali buti nacionaliniu Lietuvos oro vezeju?
Jau seniai kėliau šią idėją. Viską reikėjo pradėti dar 1990m.-1991m., tada įsivesti bendrą Baltijos vizą (savotiška Šengeno erdvė Baltijos valstybių viduje), steigti bendras kompanijas kaip Baltic airways (atitikmuo SAS) ir Baltic railways. Jau tada visa Europa mums prikaišiojo Beniliux'o pavyzdį, bet juk mes kaip visada buvom "protingesnės" mažosios bulvės...
Visai nebloga ideja, bet kas trukdo dabar taip padaryti?
Dabar tai sunkiau ir brangiau. Pirmiausia - nusistovėjęs klientų kontingentas. Kaip žinia, keisti prekės ženklą visada brangiai kainuoja. Antra - norint jungtis į tarptautinę kompaniją, reikia kviestis ekspertus iš trečiųjų šalių kad šie įvertintų disponuojamą turtą ir prekės ženklo(-ų) vertę. Trečia, reikia vėl iš naujo formuoti valdybą, susitarti dėl naujos įmonės valdybo, atsakomybės, turto, akcijų, dividentų ir t.t. paskirstymo. Ilga ir brangi "chlopata", bet vis tiek esu įsitikinęs, kad po 10-15 metų toks naujas darinys imtų nešti pelną. Pakanka pažiūrėti į SAS.
Bendrų "nacionalinių" avialinijų kūrimas Pabaltijo šalių mastu nėra kažkokia panacėja, kuri automatiškai po X metų generuotų pelną ar yra vienintelis geras būdas turėti stiprią kompaniją regione. Bet, tai tikrai rimtas argumentas, kaip būtų galima kurti stiprią bendrovė.
Pagrindinė bėda yra tragiška vadyba, nuo kurios krūvą kartų nukentėjo tiek LAL, tiek kaimyninių šalių bendrovės. Lietuvoje nėra specialistų vadybininkų tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose, kurie būtų protingai valdę bendroves.
"airBaltic" sėkmės (panašu, kad laikinos - pagyvensim pamatysim) viena iš esminių prielaidų laikau iš SAS atkeliavusį gerą "know-how", kaip reikia organizuoti biznį. Panašu, kad tą patį SAS perduoda ir "Estonian Air", kuri vykdo nuoseklią strategiją mažos regioninės kompanijos link.
O kas pas mus? Valstybinis LAL buvo nustekentas visiškai ir įvarytas į kampą. Privatizuotas, bet privačiam verslui irgi nieko doro neišėjo - nulis strategijos, lėktuvų parkas nuvarytas neaiškia kryptimi į nereikalingus 737 gargarus ir reikalingų lėktuvų trūkumas, skrydžių žemėlapis keičiasi vos ne kas sezoną, t.t. Pasekmė - į beviltiškas panašiai atrodančios skolos.
Comment