Lietuvos oro linijų kompanijos (FlyLAL, Star1, Aurela...)

[Metropolis]

Apie aviakompanijų konkurenciją Lietuvoje rašo Lietuvos žinios (2008-08-01):

"flyLAL" artimiausiu metu ketina paskelbti teisinių veiksmų planą dėl galbūt nesąžiningos "airBaltic" veiklos. Pastaroji konkurentų kaltinimus dėl kainų dempingavimo neigia, aiškindama, kad nuolaidos Rygoje neturi nieko bendra su kainomis Vilniuje.

Oro bendrovė "flyLAL" savaitės pradžioje išplatino pranešimą, kuriame pareiškė rimtų abejonių dėl Latvijos oro bendrovės "airBaltic" sąžiningo dalyvavimo rinkoje. Privataus kapitalo valdoma "flyLAL" taip pat teigė, kad žengdama į Karmėlavos oro uostą "airBaltic" nori daryti spaudimą mūsų valstybės institucijoms.

Vienodomis sąlygomis nesugebėjo

"flyLAL Group" valdybos pirmininkas G. Žiemelis LŽ teigė, kad Vilniaus oro uostas Latvijos valstybės mastu buvo identifikuojamas kaip pagrindinis konkurentas Rygos oro uostui. Tad išskirtinės nuolaidos, Rygos oro uoste teikiamos vietiniam vežėjui, padėjo pritraukti daugiau klientų ir pirmauti prieš Vilniaus oro uostą pagal aptarnaujamų keleivių skaičių. Pavyzdžiui, keleivio aptarnavimo mokestis, kuris Vilniaus oro uoste šiais metais buvo sumažintas nuo 50 iki 45 Lt, o Rygos oro uoste siekia 42 Lt, bendrovei "airBaltic" ten atsieina vos 8 litus.

Išskirtinės nuolaidos, pasak "flyLAL", iškreipė konkurencines sąlygas tarp oro bendrovių, besidalinančių iš esmės tuo pačiu klientų srautu. "Pirmiausia, mūsų nuomone, Rygos oro uoste neteisėtos nuolaidos "airBaltic" iškreipia Baltijos šalių rinką, kurioje dalyvaujame ir mes. Jiems taikoma 80 proc. nuolaida. Vilniaus oro uoste niekam netaikomos jokios nuolaidos. Mokėdami pilnus mokesčius Vilniaus oro uoste, mūsų supratimu, jie jau 3 metus patiria nuostolių iš savo veiklos, tačiau Latvijos ir Lietuvos balanso neatskiria, tad jų veikla yra pelninga dėl nuolaidų Rygoje", - teigė jis ir "airBaltic" norą gauti nuolaidų Vilniaus oro uoste vadino nesugebėjimu vienodomis konkurencijos sąlygomis plėtoti verslą.

Skaičiuojama, kad "airBaltic" dėl nuolaidų Rygoje per metus sutaupo apie 50 - 60 mln. litų. Tai, kaip manoma, sudarė galimybę siūlyti mažesnes, palyginti su konkurentų, skrydžių kainas. "Jeigu nuolaidų nebūtų, "airBaltic" nebūtų sugebėjusi daryti dempingo Vilniuje. Trejus metus iš eilės iš Vilniaus jie siūlė pigesnius skrydžius nei konkurentai, skrydžiai buvo pigesni ir už skrydžius iš Rygos, kur jie turi nuolaidas. Be to, pasirinko tokias kryptis, kaip ir "flyLAL", tik kelių minučių skirtumu ir mažesne kaina. Tokiu būdu iš pagrindinio vežėjo Lietuvoje buvo atimdami klientai", - apie rinkos dalybas Vilniaus oro uoste aiškino pašnekovas.

Dėl minėtų nuolaidų yra kalbėję vietos konkurencijos sargai, o kol vyksta bylinėjimasis su EK, nuolaidos tebegalioja. "Bylinėjimasis gali tęstis kelerius metus ir tuo laikotarpiu bus kuriamos neigiamos pasekmės", - sakė G.Žiemelis.

G.Žiemelis teigė, kad "flyLAL" turinti tam tikrą teisinį veiksmų planą, kurio šiuo metu plačiau nekomentavo, ir ketina apie jį paskelbti per tris savaites.

Kaltinimus neigia

52,6 proc. akcijų Latvijos valstybės ir 47,2 proc. -Skandinavijos įmonės SAS valdoma "airBaltic" neigia dempingavusi kainas Vilniuje. "Konkurentai nepasitenkinimą reiškia todėl, kad mes esame pigiausia oro bendrovė. Nuolaidos, kurias gauname Rygos oro uoste, neturi nieko bendra su kainodara Vilniaus oro uoste. Nuolaidas priimame, jeigu jas mums suteikia", - atrėmė "airBaltic" generalinis direktorius Lietuvoje T. Vizgirda. Rygos oro uoste nuolaidomis besinaudojanti "airBaltic" norėtų, kad Vilniaus oro uoste mokesčiai būtų mažesni. Tai, pasak T.Vizgirdos, esantis vienas pagrindinių konkurencijos didinimo veiksnių. Pašnekovas teigia pasigendantis dialogo su oro bendrovėmis, esą neįsiklausoma į jų interesus. "Reikia didinti konkurenciją, priešingu atveju Vilniaus oro uostas konkurencijos lenktynėse atsiliks nuo kitų. Valstybė turi apsispręsti, kuris oro uostas jai yra svarbiausiais - Vilniaus, Karmėlavos ar Palangos - ir su juo dirbti", - patarimus dalija jis.

Spaudimas - ne mūsų stilius

"airBaltic" paskelbusi apie sumanymus žengti į Karmėlavą, neigia daranti spaudimą šalies institucijoms. "Nesakome, kad mažinsime skrydžių kiekį iš Vilniaus - Karmėlavoje ketiname plėsti veiklą, bet Vilniaus palikti neplanuojame. Jokių ultimatumų neskelbiame - tai ne mūsų stilius", - kalbėjo T.Vizgirda. Tuo pat metu pašnekovas išreiškė viltį, kad Vilniaus oro uoste mokesčiai gali sumažėti, nes oro bendrovės dėl mažesnių mokesčių gali rinktis ir kitą oro uostą. T.Vizgirda sako, kad per paskutinius 4 metus bendrovė aktyviai vykdė plėtrą Lietuvoje. Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad pastaruoju metu skrydžių krypčių iš Vilniaus oro uosto tokiu tempu, kaip iš Rygos oro uosto, nedaugėja. Tokią strategiją, jo žodžiais, lemia palankesnės sąlygos Rygoje. "Savo planų nekeisime, kol Lietuvos strategai neperžiūrės aviacijos strategijos, kainų, priešingu atveju mums neapsimoka plėsti skrydžių krypčių ir didinti jų skaičiaus iš Vilniaus", - aiškino jis.

[alm]

/\

„flyLAL Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis patvirtino, kad kalbos apie valdininkų ir verslininkų taiką oro uoste dar ankstyvos: „Žemės nuomos sutartis pasirašyta. Tačiau to negana. Reikia oro direkcijos sutikimo rekonstruoti vienos mūsų bendrovių oro uoste valdomus pastatus. Bet ieškoma būdų jo neteikti“.

„flyLAL“ planai numatė, kad šalia oro uosto galėtų kurtis viešbučių ir konferencijų zonos, prekybos, biurų pastatai, o pirmasis plėtros žingsnis - dar vienas terminalas, kuris pajėgtų aptarnauti dar 5,5 milijono keleivių. Koncepcijoje minimo ketvirtojo pajėgumas - 5 mln. keleivių per metus.

„Mes seniai pasirengę į trečiojo terminalo statybą investuoti 120 mln. litų ir pradėti mažiausiai 8 naujas tranzito kryptis.

Kiekviena jų trejus metus būtų nuostolinga. Jų dotacijai kiekvienais metais skirtume 80 milijonų litų“, - aiškino G.Žiemelis.

Tačiau iš pradžių lyg ir paremta, netrukus iniciatyva buvo užblokuota. Didžiausiu stabdžiu,pasak dienraščio, tapo Vilniaus oro uosto vadovas, atsisakęs išnuomoti žemės.

Ir jie dar žada teistis dėl dempingo, kai patys skrydžius žada dotuoti iš savo terminalo veiklos.

[TheNewYork_er]

/\ Na, gal ne visai cia tokia pati sitaucija kaip su AirBaltic. FlyLAL duototu is savo paciu pinigu, ir negautu nuolaidu is valstybiuniu subjektu. FL yra nubreze 3 metu laikotarpi, kuriuo metu jie ir duotuotu tas kryptis, kai tuo tarpu AB ta pasiryze daryti iki begalybes. Beto, naujom, neitin populiariom kryptim reikia laiko norint jas pakankamai "isukti". Isisvaizduokime, kad FL atidaro reisius i Honk Kong'a, New York'a ir Rio. Paciu lietuviu srauto neuztektu, kad tie skrydziai pasiteisintu, todel butu bandoma suzaisti su tanzitiniais keleiviais, kuriuos reiketu pripratinti prie minties skraidyti per Vilniu. FL vadovybe pries metus ar panaisiai kaip tik snekejo, kad jie nori, ne isskraidinti keleivius, taciau kaip tik atvirksciai atsiskraidinti tranzitinius keleivius i Vilniu, ir konkuruoti su kitais orouostais kaina. Kol FL neturi savo terminalo, tai yra sunkiai igyvendinama, taciau kai jie tures savo privatu terminala, sie planai galetu pradeti igyti realu pavidala.

[kaskas]

FlyLAL turi krepsinio komanda, bet deja jos rezultatai prastoki, bet gerai kad keleiviu skraidinime gerai sekasi

http://www.vmks.lt/index.php?teams.id.49

[jevgenijb]

Apie aviakompanijų konkurenciją Lietuvoje rašo Lietuvos žinios (2008-08-01):

"flyLAL" artimiausiu metu ketina paskelbti teisinių veiksmų planą dėl galbūt nesąžiningos "airBaltic" veiklos. Pastaroji konkurentų kaltinimus dėl kainų dempingavimo neigia, aiškindama, kad nuolaidos Rygoje neturi nieko bendra su kainomis Vilniuje.

Oro bendrovė "flyLAL" savaitės pradžioje išplatino pranešimą, kuriame pareiškė rimtų abejonių dėl Latvijos oro bendrovės "airBaltic" sąžiningo dalyvavimo rinkoje. Privataus kapitalo valdoma "flyLAL" taip pat teigė, kad žengdama į Karmėlavos oro uostą "airBaltic" nori daryti spaudimą mūsų valstybės institucijoms.

Vienodomis sąlygomis nesugebėjo

"flyLAL Group" valdybos pirmininkas G. Žiemelis LŽ teigė, kad Vilniaus oro uostas Latvijos valstybės mastu buvo identifikuojamas kaip pagrindinis konkurentas Rygos oro uostui. Tad išskirtinės nuolaidos, Rygos oro uoste teikiamos vietiniam vežėjui, padėjo pritraukti daugiau klientų ir pirmauti prieš Vilniaus oro uostą pagal aptarnaujamų keleivių skaičių. Pavyzdžiui, keleivio aptarnavimo mokestis, kuris Vilniaus oro uoste šiais metais buvo sumažintas nuo 50 iki 45 Lt, o Rygos oro uoste siekia 42 Lt, bendrovei "airBaltic" ten atsieina vos 8 litus.

Išskirtinės nuolaidos, pasak "flyLAL", iškreipė konkurencines sąlygas tarp oro bendrovių, besidalinančių iš esmės tuo pačiu klientų srautu. "Pirmiausia, mūsų nuomone, Rygos oro uoste neteisėtos nuolaidos "airBaltic" iškreipia Baltijos šalių rinką, kurioje dalyvaujame ir mes. Jiems taikoma 80 proc. nuolaida. Vilniaus oro uoste niekam netaikomos jokios nuolaidos. Mokėdami pilnus mokesčius Vilniaus oro uoste, mūsų supratimu, jie jau 3 metus patiria nuostolių iš savo veiklos, tačiau Latvijos ir Lietuvos balanso neatskiria, tad jų veikla yra pelninga dėl nuolaidų Rygoje", - teigė jis ir "airBaltic" norą gauti nuolaidų Vilniaus oro uoste vadino nesugebėjimu vienodomis konkurencijos sąlygomis plėtoti verslą.

Skaičiuojama, kad "airBaltic" dėl nuolaidų Rygoje per metus sutaupo apie 50 - 60 mln. litų. Tai, kaip manoma, sudarė galimybę siūlyti mažesnes, palyginti su konkurentų, skrydžių kainas. "Jeigu nuolaidų nebūtų, "airBaltic" nebūtų sugebėjusi daryti dempingo Vilniuje. Trejus metus iš eilės iš Vilniaus jie siūlė pigesnius skrydžius nei konkurentai, skrydžiai buvo pigesni ir už skrydžius iš Rygos, kur jie turi nuolaidas. Be to, pasirinko tokias kryptis, kaip ir "flyLAL", tik kelių minučių skirtumu ir mažesne kaina. Tokiu būdu iš pagrindinio vežėjo Lietuvoje buvo atimdami klientai", - apie rinkos dalybas Vilniaus oro uoste aiškino pašnekovas.

Dėl minėtų nuolaidų yra kalbėję vietos konkurencijos sargai, o kol vyksta bylinėjimasis su EK, nuolaidos tebegalioja. "Bylinėjimasis gali tęstis kelerius metus ir tuo laikotarpiu bus kuriamos neigiamos pasekmės", - sakė G.Žiemelis.

G.Žiemelis teigė, kad "flyLAL" turinti tam tikrą teisinį veiksmų planą, kurio šiuo metu plačiau nekomentavo, ir ketina apie jį paskelbti per tris savaites.

Kaltinimus neigia

52,6 proc. akcijų Latvijos valstybės ir 47,2 proc. -Skandinavijos įmonės SAS valdoma "airBaltic" neigia dempingavusi kainas Vilniuje. "Konkurentai nepasitenkinimą reiškia todėl, kad mes esame pigiausia oro bendrovė. Nuolaidos, kurias gauname Rygos oro uoste, neturi nieko bendra su kainodara Vilniaus oro uoste. Nuolaidas priimame, jeigu jas mums suteikia", - atrėmė "airBaltic" generalinis direktorius Lietuvoje T. Vizgirda. Rygos oro uoste nuolaidomis besinaudojanti "airBaltic" norėtų, kad Vilniaus oro uoste mokesčiai būtų mažesni. Tai, pasak T.Vizgirdos, esantis vienas pagrindinių konkurencijos didinimo veiksnių. Pašnekovas teigia pasigendantis dialogo su oro bendrovėmis, esą neįsiklausoma į jų interesus. "Reikia didinti konkurenciją, priešingu atveju Vilniaus oro uostas konkurencijos lenktynėse atsiliks nuo kitų. Valstybė turi apsispręsti, kuris oro uostas jai yra svarbiausiais - Vilniaus, Karmėlavos ar Palangos - ir su juo dirbti", - patarimus dalija jis.

Spaudimas - ne mūsų stilius

"airBaltic" paskelbusi apie sumanymus žengti į Karmėlavą, neigia daranti spaudimą šalies institucijoms. "Nesakome, kad mažinsime skrydžių kiekį iš Vilniaus - Karmėlavoje ketiname plėsti veiklą, bet Vilniaus palikti neplanuojame. Jokių ultimatumų neskelbiame - tai ne mūsų stilius", - kalbėjo T.Vizgirda. Tuo pat metu pašnekovas išreiškė viltį, kad Vilniaus oro uoste mokesčiai gali sumažėti, nes oro bendrovės dėl mažesnių mokesčių gali rinktis ir kitą oro uostą. T.Vizgirda sako, kad per paskutinius 4 metus bendrovė aktyviai vykdė plėtrą Lietuvoje. Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad pastaruoju metu skrydžių krypčių iš Vilniaus oro uosto tokiu tempu, kaip iš Rygos oro uosto, nedaugėja. Tokią strategiją, jo žodžiais, lemia palankesnės sąlygos Rygoje. "Savo planų nekeisime, kol Lietuvos strategai neperžiūrės aviacijos strategijos, kainų, priešingu atveju mums neapsimoka plėsti skrydžių krypčių ir didinti jų skaičiaus iš Vilniaus", - aiškino jis.

Ex, dar karta pasakysiu. Del savo klaidu jiesko kaltu... Na kas trukdo padaryti tvarkarasti ir jau tada pyktis. O dabar piksta ir nieko kito ne daro... AirBaltic praeita savaite paskelbe, kad padidina skrydziu kieki Ryga - Vilnius. o FlyLAL tyli, tai geresnes reklamos ir nera... O del ziemos tvarkarascio nebuvimo cia visai apsurdas...

[groundzer]

„flyLAL“ tiesiogiai skraidys į Budapeštą ir Madridą

Lietuvos skrydžių bendrovė „flyLAL“ spalio mėnesį pradės tiesioginius skrydžius į Ispanijos sostinę Madridą ir Vengrijos sostinę Budapeštą. Bilietai į šiuos du naujus reisus jau parduodami. Iš Vilniaus į Budapeštą „flyLAL“ skrydis kainuos nuo 283 Lt su oro uosto mokesčiais, bilietai iš Vilniaus į Madridą kainuos nuo 333 Lt su oro uosto mokesčiais.

„Įgyvendindami savo strategiją vystyti Lietuvos skrydžių rinką, plečiame skrydžių geografiją ir pradedame du naujus reisus. Esame vienintelė Baltijos šalyse skrydžių bendrovė, tiesiogiai skraidysianti į Madridą ir Budapeštą. Abu šie miestai yra geografiškai svarbūs tranzito taškai Centrinėje ir Pietų Europoje, per kuriuos mūsų keleiviai galės patogiai keliauti toliau“, – sakė „flyLAL“ generalinis direktorius Vytautas Kaikaris.

Pasak jo, Budapeštas yra vienas iš miestų, per kuriuos patogu pasiekti Balkanų regiono šalis ir Centrinę Europą – Rumuniją, Bulgariją, Makedoniją, Serbiją, Slovėniją, Graikiją, Šveicariją ir kt. Madridas yra svarbus skrendantiems ne tik į sostinę, bet ir į kitus Ispanijos miestus – Barseloną, Alikantę, Malagą, taip pat tiems, kurie tęs kelionę į Centrinės ir Lotynų Amerikos šalis. „flyLAL“ vadovo įsitikinimu, naujos kryptys bus svarbios verslo keleivių segmentui, turistams ir kitiems keliautojams.

Į Budapeštą lėktuvai skris tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, kelionė truks 2 valandas.

Į Madridą Lietuvos bendrovės lėktuvai skraidys tris kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, kelionė truks 4 valandas.

DELFI

[kaskas]

Saunu kad pleciasi, o cia tik vieninteles dvi naujos kryptys??

[groundzer]

Nezinau, bet ko gero kolkas tik dvi.

[kaskas]

Siektiek senoka naujiena, bet tiks:



Aurelai“ pagailo tūkstančio litų 6
2008.06.02 12:31

Kiek daugiau nei tūkstantis litų užsakomųjų skrydžių bendrovei „Aurela“ yra per didelė suma. Klientas, paprašęs ją grąžinti, - dėmesio nevertas žmogelis. Kaip ir teismas, kuriam „Aurela“ taip pat nesiteikė skirti savo brangaus laiko.

Gražiuoju nesusitarė

Su „Aurelos“ pastangomis dirbant klientų labui buvo priverstas susipažinti vilnietis verslininkas Saulius (vardas pakeistas - red. past.), pernai spalį su šeima skridęs atostogų į Egiptą.

Hurgados oro uoste sulaukęs bagažo vyras pamatė, kad per skrydį nepataisomai sugadintas jo lagaminas. Nemalonu - bet ne tragedija. Surašius bagažo sugadinimo aktą Sauliui incidentas neberūpėjo.


Grįžęs į Lietuvą verslininkas kreipėsi į „Aurelą“. Būkite tokie malonūs, grąžinkite pinigus už sugadintą lagaminą. Prieš pusantrų metų pirkau jį firminėje parduotuvėje, sumokėjau 1272 litus. Netgi čekį išsaugojau. Tiesa, jis neryškus, tačiau galiu pateikti skenuotą ir padidintą variantą.

„Iš pradžių į mūsų pretenzijas jie atsakė tyla. Paskui jų darbuotoja pareiškė, kad bendrovė sutinka kompensuoti žalą, bet skaičiuojant 30 procentų nusidėvėjimą nuo kainos už kiekvienus metus. Kadangi lagaminas pirktas prieš pusantrų metų, vadinasi, sumą reikia sumažinti 45 procentais“, - pasakojo Sauliaus interesus gynęs advokato padėjėjas Justinas Borevičius.

Sauliui tokia formulė pasirodė nepriimtina. Vien jau dėl to, kad lagaminas nebuvo taip nusidėvėjęs. „Juk tokį daiktą naudoji vos keliskart per metus, o stovėdamas spintoje lagaminas nesidėvi“, - stebėjosi verslininkas.

Pasak J.Borevičiaus, tada „Aurela“ vėl apsigobė tylos siena. Teko kreiptis į Vilniaus 3-iąjį apylinkės teismą.

Ignoravo ir teismą, ir antstolius

Ieškinį gavusi teisėja Rima Krušnienė išsiuntė raštą „Aurelai“. Paprašė pateikti atsiliepimą.

Tačiau bendrovė liko ištikima sau: toliau išdidžiai tylėjo. Teismas atsiliepimo negavo, todėl teisėjai nieko nebeliko, kaip priimti sprendimą už akių. Sauliaus ieškinys buvo patenkintas, verslininkui iš bendrovės priteisti 1272 litai, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Ir dar 50 litų bylinėjimosi išlaidų.

„Aurela“ verdikto neapskundė, ir jis netrukus įsiteisėjo. Tačiau ir tada Saulius nepajuto bendrovės dėmesio. Taip ir nesulaukęs pinigų vilnietis kreipėsi į antstolius.

„Jie nusiuntė raginimą sumokėti geruoju, bet irgi nesulaukė jokios reakcijos. Tada areštavo „Aurelos“ sąskaitą ir pinigus nuskaitė priverstinai. Va, prieš kelias dienas juos jau gavome“, - juokėsi J.Borevičius.

Advokato padėjėjas ir verslininkas prisipažino: tokio abejingumo iš užsakomųjų skrydžių monstro nesitikėję.

„Jau nekalbu apie save kaip apie klientą, su kuriuo taip elgtis negarbinga. Kalbu apie požiūrį į teismą, apskritai į teisingumo sistemą“, - teigė Saulius.

J.Borevičiaus svarstė: juk „Aurela“, ko gero, draudžiasi nuo tokių dalykų kaip bagažo sugadinimas. Jei taip, bendrovė savo ruožtu irgi turėjo gauti kompensaciją už sugadintą lagaminą. „Tada kodėl reikia daryti problemą dėl tūkstančio litų? Bendrovei, kuri gali sau leisti pirkti lėktuvą už šimtą milijonų?“ - stebėjosi jis.

„Negaliu atsakyti“

„Respublikos“ pokalbis su „Aurelos“ generaliniu direktoriumi Valdu Barakausku nebuvo labai vaisingas. Vadovas nenoriai kalbėjo apie konfliktą su klientu, užtat kur kas mieliau ir su prastai slepiama arogancija mokė, kaip žurnalistui reikėtų dirbti. Apie ką reikia rašyti, apie ką - ne. Kaip bendrauti ir pan.

V.Barakausko žodžiais, Sauliaus "klausimas jau yra uždarytas", pinigai jam jau sumokėti.

„Jei atvirai, pasakysiu, kad aš jį (verslininką - red. past.) asmeniškai pažįstu. Būčiau žinojęs, kad jis ten yra, jo pavardę ir vardą būčiau žinojęs, būčiau pats jam asmeniškai paskambinęs. Dabar nelabai suprantu žurnalistų, kodėl taip įdomu pasidarė šitas 1800 litų ieškinys“, - sakė generalinis direktorius.

„Negaliu atsakyti“. Toks buvo V.Barakausko atsakymas į klausimą, kodėl vis dėlto „Aurela“ negalėjo ar nenorėjo sumokėti klientui 1272 litų.

Tomas Beržinskas

http://www.balsas.lt/naujiena/198627

[C5]

Sveiki,
Rugsejo meneio pabaigoje jau rasite musu svetaineje www.flylal.com ziemos
skrydziu tvarkarascius.
Pagarbiai, ....

Kap jums tai? Skydžių, kurie baigiasi rugsėjo vidury, datas, gausite rugsėjo gale.

[gruobuonis]

Sveiki,
Rugsejo meneio pabaigoje jau rasite musu svetaineje www.flylal.com ziemos
skrydziu tvarkarascius.
Pagarbiai, ....

Kap jums tai? Skydžių, kurie baigiasi rugsėjo vidury, datas, gausite rugsėjo gale.

čia jiems užklausimą nusiuntei?

[pauliaK]

O siaube, jeigu visi ten tokie beraščiai kaip tas, kuris atrašė tau, C5, tai aš tikrai nesistebiu, kad pas juos dar jokių tvarkaraščių nėra...

[C5]

čia jiems užklausimą nusiuntei?

Nu.

[jevgenijb]

Turetu FlyLAL "kukuruznikus" ir skraidytu i Darbenus suprasciau, kad tvarkarasciu nereikia

[kaskas]

Rusų aviacija bombardavo Tbilisio priemesčius, Gruzija grasina paskelbti Rusijai karą (atnaujinta)

http://www.delfi.lt/news/daily/world...hp?id=17978446

O ten gi FlyLAL skraido, ar nekyla gresme ten skrendantiems lektuvams?

[PornStar]

/\ jei del bombardavimo tiesa, tai, be abejo, ten skristi butu didziule rizika. Manau FlyLAL anuliuos skrydzius.

[Jay-M]

Dėl karinio konflikto Gruzijoje gali tekti koreguoti „flyLAL“ skrydžių į Tbilisį tvarkaraštį

Separatistiniame Gruzijai priklausančiame Pietų Osetijos regione kilus kariniam konfliktui bus sprendžiama, ar koreguoti skrydžių iš Vilniaus į Tbilisį tvarkaraštį. Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerija paragino lietuvius atsisakyti kelionių į karinių veiksmų apimtus rajonus - Pietų Osetiją ir Gorio miestą bei jo apylinkes.

Skrydžius į Tbilisį rengiančios aviakompanijos "flyLAL" atstovė Gintarė Rimkuvienė penktadienio popietę Eltai sakė, kad galutinis sprendimas dėl pirmadienį planuojamo skrydžio dar nėra priimtas.

"Analizuojama susiklosčiusi situacija ir pirmadienį turėtų būti priimtas sprendimas", - teigė G. Rimkuvienė.

Anot jos, nuolat ryšys palaikomas su Tbilisio oro uosto atstovais. Oro uostas yra įsikūręs maždaug 100 kilometrų nuo karinio konflikto rajono.

Šiuo metu Gruzijoje esantiems Lietuvos piliečiams Užsienio reikalų ministerija pataria registruotis Lietuvos ambasadoje Tbilisyje telefonais: +995 32 91 2933, +995 32 91 6487.

Gruzijos pajėgų puolimas atskilusioje Pietų Osetijoje tęsiasi nuo ketvirtadienio. Yra pranešimų, kad į mūšius įsitraukė ir Rusijos pajėgos.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=17996102

[PornStar]

FlyLAL Boeing 757 galingai atsiplesia nuo Maljorkos

[TheNewYork_er]

Delfi rašo apie AirBaltic kainodaros pažeidimus bei klientų 'išdurinėjumus"

Dar pernai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavo Lietuvos vartotojų skundų dėl bendrovės "airBaltic" imamo nepagrįstai didelio mokesčio. Šis mokestis taikomas tuo atveju, jeigu keleiviai neišskrenda ir turi teisę susigrąžinti oro uosto mokesčius. Susitikimo dalyviai sutarė pasikeisti turima informacija apie skrydžių bendrovės "airBaltic" pažeidimus ir ateityje aptarti galimybę imtis bendrų veiksmų visose trijose Baltijos šalyse
Delfi

"Pliusas" FlyLAL ivaizdžiui ir vinis į AirBaltic įvaizdžio karstą

[kaskas]

„airBaltic“ atnaujina reisą į Tbilisį

BNS ir lrytas.lt inf.
2008-08-14 19:23
Bendrovė „airBaltic“ atnaujina reisus į Tbilisį - pirmasis įvyks trečiadienį vakare.

Kaip pranešė bendrovė, ji gavo Gruzijos civilinės aviacijos tarnybos patvirtinimą, kad skristi į šią šalį yra saugu.

Pastarąjį kartą „airBaltic“ į Tbilisį skrido rugpjūčio 9-osios naktį, kai Gruzijoje jau prasidėjo karas su Rusija. Vėliau reisai buvo nukreipti į Jerevaną. Iki karinių veiksmų pradžios „airBaltic“ į Tbilisį skraidė penkis kartus.

Tuo metu oro bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“, atšaukusi šios savaitės skrydžius Vilnius - Tbilisis - Vilnius, dėl kitą savaitę numatytų skrydžių spręs pirmadienį.

Į Tbilisį Lietuvos oro bendrovė skraidė pirmadienį ir trečiadienį.