Išanalizavusi giliavandenio uosto statybos galimybių studiją, Klaipėdos uosto plėtros taryba renkasi galbūt brangesnį, bet mažiau ginčų kelsiantį variantą.
Antras Lietuvos jūrų uostas, nuspręsta, turi būti statomas ne Melnragėje, kaip siūlyta iki šiol, o Būtingėje, praneša LTV „Panorama“.
Sprendimas statyti giliavandenį uostą Būtingėje, manyčiau, rekreaciniu požiūriu yra žymiai prastesnis. Ir taip to pajūrio nėra daug, o dabar atsirieks ženkli dalis. Giliavandenis uostas Būtingėje neabejotinai paveiks rekreacinę pakrantės kokybę. Tai palies Šventąją ir net šiek tiek Palangą.
Tuo tarpu Melnragės paplūdimiai ir taip yra nustekenti Klaipėdos uosto ir čia statant giliavandenį uostą tokių rekreacinių nuostolių nebūtų.
Sprendimas statyti giliavandenį uostą Būtingėje, manyčiau, rekreaciniu požiūriu yra žymiai prastesnis. Ir taip to pajūrio nėra daug, o dabar atsirieks ženkli dalis. Giliavandenis uostas Būtingėje neabejotinai paveiks rekreacinę pakrantės kokybę. Tai palies Šventąją ir net šiek tiek Palangą.
Tuo tarpu Melnragės paplūdimiai ir taip yra nustekenti Klaipėdos uosto ir čia statant giliavandenį uostą tokių rekreacinių nuostolių nebūtų.
Mano supratimu irgi taip turėtų būt. Klaipėdos uostas aukoja visą Kuršių nerijos pakrantę rekreacijai. Panašus į Ventspilio uosto išplėtimas ar ta minėtoji sala už pusės kilometro nuo kranto būtų ekonomiškai pagrįstas ir praktiškai įgyvendinamas projektas, nepakeisiantis bendros miesto ir jo apylinkių situacijos. Dabartiniu atveju viskas nusikelia neribotam laikui į ateitį for sure (protestuos vietiniai, protestuos latviai, žertvos prie kokių plūdurų rakinsis ir pan.).
Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)
Mano supratimu irgi taip turėtų būt. Klaipėdos uostas aukoja visą Kuršių nerijos pakrantę rekreacijai. Panašus į Ventspilio uosto išplėtimas ar ta minėtoji sala už pusės kilometro nuo kranto būtų ekonomiškai pagrįstas ir praktiškai įgyvendinamas projektas, nepakeisiantis bendros miesto ir jo apylinkių situacijos. Dabartiniu atveju viskas nusikelia neribotam laikui į ateitį for sure (protestuos vietiniai, protestuos latviai, žertvos prie kokių plūdurų rakinsis ir pan.).
Latviai gal kažkiek ir papurkštaus, bet labai didelių protestų kažin ar bus. Į šiaurę nuo Būtingės vos vienas kitas namukas stovi, ir tie dažnai lietuviams priklauso.
Lietuvių vietinių aplink Būtingę irgi nedaug, be to jų balso svoris nesulyginamas su Melnragiškių. Jau nekalbant apie Giruliuose besikuriančius elito rezervatus, kurių gyventojai visiškai nenori uosto priartėjimo prie jų auksinių narvelių.
Žodžiu kalbant apie vietinių pasipriešinimą tai Būtingės variantą žymiai lengviau prastumti negu Melnragės.
Pasak E. Gentvilo, labai svarbus dalykas, kad vis dėlto įsitvirtina išorinio uosto statybos Būtingėje variantas. Prieš keturis mėnesius vykusiame Uosto tarybos posėdyje iš siūlomų kelių variantų pasirinktas būtent šis, nepaisant to, kad tada skelbiama jo kaina buvo 4,2 milijardo litų, o Melnragėje - 3,8 milijardo Lt. Būtingės variantui vėliau pritarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba bei Transporto ir tranzito komisija.
Dabar ekspertai, per 4 mėnesius patikslinę įvairius skaičiavimus, informavo, kad uosto kaina Būtingėje būtų 3,3 milijardo Lt. Vadinasi, jį pastatyti čia jau būtų pigiau nei Melnragėje. Anot priežiūros komiteto pirmininko, atpigo todėl, kad pradėta tiksliau skaičiuoti. Pirminis variantas buvo labiau vizijų lygmens. Šiuo metu jau yra žinomi teritorijų plotai, krantinių ilgiai, bangolaužių konstrukcijos. Būtent dėl bangolaužių konstrukcijos uosto statyba Būtingėje galėtų kainuoti pigiau.
"Išorinio uosto atžvilgiu judame Būtingės link. Pagal preliminarų darbų grafiką 2019-2020 metais jame jau galėtų atsirasti pirmieji terminalai, jeigu jų reikėtų. Šiuo metu dėliojami visi planavimo dokumentai. Vėliau valstybė ar koks nors investuotojas turės apsispręsti, ar verta statyti, ar ne", - sakė E. Gentvilas.
Renginiui pasirinktas "Café Scientifique" arba "Mokslinė kavinė" formatas – tai daugelyje šalių populiarios diskusijos viešose erdvėse aktualiomis mokslo ir kitomis temomis. Čia laukiami ne tik žinovai, bet visi, kuriuos domina aptariama tema. Susitikimui būdinga neformali ir demokratiška atmosfera, renginį paprastai pradeda specialistų pranešimai, o po jų į pokalbį įsijungia klausytojai.
Galimybėmis dalyvauti naujo giliavandenio uosto statybose domisi kelios JAV kompanijos. Tarp jų – didžiausia pasaulyje logistikos kompanija „Mersk line Ltd“, užimanti beveik penktadalį pasaulinės krovinių gabenimo rinkos. Vis dėlto sunkumų gali kelti tai, kad uosto plėtrą riboja gyvenamieji rajonai ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Vėl nusišnekėjo žurnalaistai. Tai giliavandenis ir numatomas, nes dabartinio uosto plėtra yra ribota ir dėl minėtų priežasčių. rašo patys nesupranta apie ką.
Na matai, tą straipsnį jei ne perskaitė, tai bent atsivertė šimtai, gal tūkstančiai žmonių. Nesvarbu turinys, svarbu puslapių peržiūra, nuo kurios priklauso reklamos tinklalapyje kaina. Ši publikacija gal ir nėra grynai tokio pobūdžio, tačiau tai per daug nesvarbi informacija, kad žurnalistas domėtųsi giliau
2012-03-19, 11:25 Arvydas Vaitkus, buvęs Susisiekimo ministerijos sekretorius
Be „Baltmax“ nėra Klaipėdos uosto ateities
Uosto plėtra yra aukščiausio lygio menas. Skirtingai nei mene, uostų statyboje, jei kur nors suklysi, pakartoti scenos jau nebebus galimybių. Baltijos regione yra pavyzdžių, kai pastatyti atskiri terminalai taip ir nesulaukė krovinių. Nesinorėtų, kad Lietuva įdėtų milijardus statyti ekonominės naudos neduosiančiam uostui Būtingėje.
Tai papildomos finansinės ir laiko sąnaudos, be to pinigai už krovą ir rinkliavos iš laivų. Kuo didesnis laivas tuo mažesnė savikaina. Jei nenorim pralaimėti konkurencinės kovos, turim investuoti ir plėstis. Pvz. jei nebūtų išgilintas ir patobulintas Klaipėdos uostas, didelės partijos baltarusiškų trąšų tikrai nebūtų kraunamos, o dabar kraunamos į didelius laivus ir gabenamos į Kiniją, Braziliją, Indiją. Kitu atveju būtų likes gabenimas į V. Europą. O didžiosios partijos iškeliautų (anksčiau ten ir krovė) į Ventspilį ar Odesą. Jei nebūtų gilinimo ir tobulinimo nebūtų net jokių kalbų apie MSC konteinerių paskirstymo centrą ir t.t.
Kaliningradas pasiliko senose pozicijose, Klaipėda laai išsiveržė į priekį, daugiau darbo uoste, statybininkams, Lietuvos geležinkeliasms ir visiems kitiems susijusiems.
Teritorijai supilti jūroje vietos pakaks, bet pvz. kaip bus su geležinkeliais, ir dabar per visas siūles traškančiais. Tokiems objektui praktiškai naujos stoties ar kelyno reikia, o vietos nėra, tik miško sąskaita. Kai tuo tarpu už Darbėnų link pajūrio laisvos vietos į valias.
Panašu, jog pastaruoju metu viešumoje vėl kilusi diskusija dėl uosto plėtros bus tęsiama toliau. Uosto direkcijos vadovas įsitikinęs – išorinis uostas turi būti statomas Melnragėje.
Klaipėdos miesto meras praėjusią savaitę viešai išsakė priešingą nuomonę – uostas neturi būti plečiamas miesto ribose, jo manymu, geriausiai tam tiktų kur kas atokiau esanti Būtingė.
A. Vaitkaus manymu, valstybei tai būtų nepakeliama našta: „Tai būtų visai naujas uostas su naujais privažiuojamaisiais keliais. Turėdamas laiko skaičiavau – projektas kainuotų tikrai ne vieną milijardą litų. Ar valstybė, išgyvenanti ne patį lengviausią laikotarpį, gali sau leisti tokią prabangą?“
Comment