Klaipėdos giliavandenis uostas

[kaskas]

Jei dabar nebus svarstoma apie statybas ir po kokiu 5 metu nebus statoma tikrai bus riesta, o dar beje juk reiketu anksciau, nes uostas baigia savo galimybes isnaudoti...

[URBANISTAS]

Baigia savo galimybes išnaudot? Ar tu tuo tikras?

[blitz]

Giliavandenio uosto nebebus
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=20601580
www.lrt.lt
2009 vasario mėn. 17 d. 12:25

Nelabai supratau, kodėl taip staigiai viskas apsivertė. Tikėkimės, kad tai - nesusipratimas. Tas Šulcas visada buvo suinteresuotas, kad uostas nebūtų statomas, todėl jo tas "man Masiulis sakė" atrodo kiek įtartinai. Būtų itin keista, jei Masiulis iš tikrųjų būtų palaidojęs šią idėją.

[Eimantas]

2009-09-29
Ministras - prieš giliavandenio uosto kūrimą Klaipėdoje

Yra nuoroda į visą konferenciją, ten įvairūs klausimai.

[groundzer]

Giliavandenis uostas atgimsta kitu vardu

Pastarąjį kartą Lietuvoje pasikeitus politinei valdžiai, ėmė skambėti lozungai, esą japonų ekspertų siūlytas giliavandenio uosto - salos jūroje - variantas palaidotas galutinai. Tačiau panašu, kad jis, gal ir ne visai toks pat, vis dėlto bus statomas, tik bus vadinamas išoriniu uostu.

Tiesa, dar nežinia, ar naujas uostas atsiras Klaipėdoje, ar Būtingėje, ar kur nors kitur, tačiau norą būti jo operatoriumi šiomis dienomis jau pareiškė viena Kinijos bendrovė.

Susisiekimo ministerija pranešė, kad praėjusį ketvirtadienį viceministras Arūnas Štaras su Kinijos kelių ir tiltų korporacijos viceprezidentu Wang Jingchun aptarė galimą bendradarbiavimą Lietuvoje statant išorinį giliavandenį uostą.

A. Štaras pabrėžė, kad Lietuvai svarbu kuo greičiau įgyvendinti šį projektą. Kadangi ateityje, pasak viceministro, Lietuva planuoja įgyvendinti projektus viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu, ji džiaugiasi stambių įmonių iniciatyvomis. W. Jingchun sakė, jog kinai norėtų dalyvauti būsimo uosto projektavimo, statybos ir operatoriaus veikloje, be to, ketina dalyvauti šiuo metu paskelbtame giliavandenio uosto galimybių studijos rengimo konkurse.

Tas pats velnias

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, buvusį giliavandenį uostą sutarta vadinti išoriniu uostu. Beje, jį taip vadino ir studiją dėl Klaipėdos uosto plėtros atlikusios Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) ekspertai. Mat Klaipėda jau turi giliavandenį uostą, kuriame yra 15 m gylis. Buvo siūlyta naująjį uostą vadinti ir "Baltmax" tipo laivų, didžiausių laivų, galinčių įplaukti į Baltijos jūrą, terminalu. Tačiau, pasak A. Drungilo, šis terminas būtų sudėtingas ir daugeliui žmonių nesuprantamas.

Taigi kad ir kaip būtų vadinamas šis projektas, tai yra vienas ir tas pats. Tiesa, mažai įtikima, kad artimiausiu metu jūroje ties Melnrage būtų pastatyta 1,5 km ilgio ir 700 m pločio sala, nuo kranto linijos nutolusi apie 400 m, kaip siūlė japonai.

Darbai tęsiami

2008 m. birželio 18 d. dar buvusio ministro pirmininko Gedimino Kirkilo Vyriausybė priėmė nutarimą "Dėl giliavandenio uosto Klaipėdoje statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo plano patvirtinimo". Iš esmės niekas nepasikeitė ir numatyti darbai tęsiami toliau.

Pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintą programą, Uosto direkcija turi pasirūpinti išorinio uosto projektiniais pasiūlymais ir techniniais projektais. A. Drungilo teigimu, Uosto direkcija tai ir daro. Šiemet rugpjūčio 19 d. paskelbtas atviras konkursas dėl Klaipėdos giliavandenio uosto statybos galimybių studijos su projektiniais pasiūlymais parengimo ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atlikimo. Rinkodaros direktoriaus teigimu, gana nemažai kompanijų pirko konkurso medžiagą. Numatoma, jog projektiniai pasiūlymai su PAV galėtų būti parengti per dvejus metus. Tada būtų daromas detalusis planas, rengiamas techninis projektas.

Tik krantinė jūroje

Klaipėdos giliavandenio uosto statybos galimybių studijos (su projektiniais pasiūlymais) techninę užduotį 2008 metų pabaigoje parengė ir, atsižvelgdamas į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos narių nuomonę, pakoregavo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas.

A. Drungilo teigimu, techninėse projektinių pasiūlymų rengimo sąlygose išorinio uosto statyba yra suskirstyta į du etapus. I etapas - vienos universalios krantinės, vieno terminalo, t. y. naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų importo krantinės, pastatymas įrengiant laivybai reikalingą infrastruktūrą. Galimybių studija turėtų parodyti, ar tai įmanoma padaryti.

Šio etapo metu į tą krantinę, kuri atsirastų atviroje jūroje šalia įplaukos kanalo, būtų nutiesti tik vamzdžiai, nebūtų tiesiami nei keliai, nei geležinkeliai sausumoje. Vamzdžiai būtų apsaugoti apsaugine sienele - molu. Panašiai yra pastatytas Estijoje uostu vadinamas Sillamae, t. y. jis turi vieną krantinę atviroje jūroje.

O dėl antro etapo įgyvendinimo, pasak A. Drungilo, reikėtų spręsti pagal situaciją rinkoje.

Ministras "vožtelėjo"

Matant, kaip klostosi įvykiai, gana keistai atrodo susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pareiškimas šiemet rusėjo 29 d., kad giliavandenis uostas Klaipėdoje nesuderinamas su Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gyventojų poreikiais. Beje, ministras teigia, kad giliavandenis uostas neišvengiamai bus, bet nebūtinai Klaipėdoje, kad jam reikia ieškoti kitos vietos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas sakė negalįs taip radikaliai kalbėti šiuo klausimu, kaip ministras. Jam asmeniškai tokia ministro pozicija nėra naujiena, nes jis apie giliavandenį uostą yra kalbėjęs su E. Masiuliu.

"Man naujiena tai, kad ministras taip stipriai "vožtelėjo". Taip, alternatyvių variantų ieškoma. Uosto direkcija kol kas vykdo tai, kas yra numatyta norminiais aktais, nes yra vykdančioji institucija. Žinoma, galime turėti savo nuomonę, bet privalome daryti tai, kas mums yra pavesta, ir tai darysime. Esant reikalui, bandysime įtikinėti kitas institucijas, kad reikėtų daryti kitaip", - sakė Klaipėdos uosto vadovas.

Pasak A. Drungilo, išorinio uosto galimybių studijos ir projektinių pasiūlymų rengėjai per pirmą etapą turės peržiūrėti japonų atliktą studiją ir dar papildomai peržiūrėti visas uosto vietos alternatyvas. Uosto direkcijos atstovai neneigė, kad vėl bus svarstomas Būtingės variantas. Anksčiau Būtingės variantas buvo atmestas todėl, kad uosto pastatymas čia kainuotų brangiau, nes reikiamas 17 m gylis yra gana toli nuo kranto.

http://www.ve.lt/?data=2009-10-12&ru...&id=1255290452

Manau, kad Klaipėdai būtinai reikalingas giliavandenis uostas. Tam yra kelios svarios ir nenuginčijamos priežastys:
1. Būtinas suskystintų dujų terminalas, norint būti mažiau priklausomiems nuo Rusijos išteklių.
2. Išorinis uostas būtinas tolesniam Klaipėdos uosto konkurencingumui. Be to naujoji uosto dalis sukurtų daug naujų darbo vietų.

Talinas turi savo giliavandenį uosta, netgi Gdansko ir Arhuso miestai. Kuom Klaipėda blogesnė už juos ?

[groundzer]

Liberalų pažadai skęsta giliavandeniame uoste

Paaiškėjus, kad paskelbtas atviras konkursas dėl Klaipėdos giliavandenio uosto statybos galimybių studijos su projektiniais pasiūlymais ir poveikio aplinkai vertinimo atlikimo, "Vakarų ekspresas" paprašė situaciją paaiškinti susisiekimo ministrą liberalą Eligijų Masiulį ir jo bendrapartietį Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoją Artūrą Šulcą, kurie prieš rinkimus aiškiai deklaravo esą prieš tokio uosto statybą.

http://www.ve.lt/?data=2009-10-13&ru...&id=1255373832

[groundzer]

Salos Melnragėje nebebus

Vakar Klaipėdoje vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo nuspręsta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir su juo susijusios infrastruktūros projektą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu objektu.

Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, Lietuva siekia ir turi visas galimybes būti svarbia atkarpa plėtojant Rytų ir Vakarų transporto koridorių, kuris prasidėtų nuo Kinijos ir per Lietuvą eitų toliau į Europą. Šiame koridoriuje Klaipėdos uostas esą užims ypač svarbią vietą.

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, uostui gavus nacionalinės svarbos statusą, ateityje rengiant projektus bus galima naudotis supaprastintomis planavimo procedūromis, tam tikrais atvejais bus galima lengviau paimti žemę visuomenės reikmėms, pritraukti Europos Sąjungos fondų ir privačių kompanijų investicijas.

http://www.ve.lt/?data=2009-10-28&ru...&id=1256677380

Nebe suprantu apie ką galvoja E.Masiulis su savo komanda. Jei jie siekia sukurti prekybos kelius iš Kinijos, tai dar vieno konteinerių terminalo tikrai reikės. Pamąstykim logiškai, jei į Klaipėda ims plaukioti COSCO arba kitu Kinijos kompanijų konteinervežiai tai Smeltes konteineriu terminalo pajėgumu tikrai neužteks. Jau nekalbu apie KKT, nes prie jos krantiniu tokio lygio konteinervežiams neįmanoma prisišvartuoti. Be to, konteineriai yra perspektyviausi ir mažiausiai rizikos turintys kroviniai. Mano nuomone, didžiąją dali išorinio uosto ploto reikėtu skirti konteineriu sandėliavimui. O kaip manote jus, mieli forumiečiai ?

[praetor]

Ką turi minty "mažiausiai rizikos", kad krovinio sugadinimo rizika jam esant konteinery mažesnė?
Ar ne viena milijonas konteinerių yra maksimalus pajėgumas šiuo metu Klaipėdoj? Dar padirbėt reikia, kad tiek išnaudot.

[Fanas]

Ką turi minty "mažiausiai rizikos", kad krovinio sugadinimo rizika jam esant konteinery mažesnė?
Ar ne viena milijonas konteinerių yra maksimalus pajėgumas šiuo metu Klaipėdoj? Dar padirbėt reikia, kad tiek išnaudot.

Abu konteinerių terminalus sudėjus maximalus pajėgumas siekia ne daugiau kaip pusę milijono TEU konteinerių.

[Fanas]

Manau tikrai, kad užteks ir to Smeltės konteinerių terminalo dar minimum dešimtmečiui, nes pajėgumai šiuo metu ir taip dvigubi, lyginant su srautais ir šiaip jeigu tie konteinerių srautai ženkliai išaugtų, Smeltė turi dar nemažai rezervų, tai visa didžiulė progreso teritorija, kurioje stovi nenaudojami sandėliai, netgi jeigu sugalvotų įkurti paskirstymo punktą, būtų galima iškelti šaldymo produkcijos terminalą. Ir šiaip Smeltė galėtų aptarnauti didesnės grimzlės laivus ir veiktų labiau kaip konteinerių paskirstymo punktas, o kkt mažesnius ir aptarnautų labiau vietinę rinką konteinerių paskirstyme. Ir dar reikėtų suprasti, kad dar labiau sumažės konteinerių srautai dėl Sant Peterburgo statomo didžiulio konteinerių terminalo, o dėl kinijos rinkos nematyčiau, kad srautai galėtų išaugti kelis kartus, tad tikrai Klaipėdai turėtų užtekti ir dabar esančių konteinerių terminalų

[Rimas_OK]

Jei Sankt Peterburgas statosi, ir dėl to mes nuspręndžiam nesistatyt, reiškia iškart pasiduodam ir atsitraukiam kaip pralaimėjusieji. Kaip jau buvo sakyta turbūt japonų - jei dabar (t.y. prieš 5 metus) pradėsim dirbti, tai gal dar laiku spėsim, kol kiti neprisistays tokių uostų. Dabar darosi panašu į tai, kad mes net nebebandysim konkuruoti, o ateities galimybes atiduosim konkurentams.

[Fanas]

Jei Sankt Peterburgas statosi, ir dėl to mes nuspręndžiam nesistatyt, reiškia iškart pasiduodam ir atsitraukiam kaip pralaimėjusieji. Kaip jau buvo sakyta turbūt japonų - jei dabar (t.y. prieš 5 metus) pradėsim dirbti, tai gal dar laiku spėsim, kol kiti neprisistays tokių uostų. Dabar darosi panašu į tai, kad mes net nebebandysim konkuruoti, o ateities galimybes atiduosim konkurentams.

Pas mus jeigu kas ir daroma, tai jau po laiko, ir viso to pasekmė - biurokratinės pinklės, o taip pat ir lėšų stygius Tiesiog Rusija viską darys, kad kroviniai eitų ne per kaimynų uostus, o per savuosius, tad ir tų dabartinių Klaipėdos uosto pajėgumų dar ilgam užteks ir šiaip, tarkim išaugus srautams visuose terminaluose dar yra rezervų. Svarbiausias manau plėtros projektas būtų, tai išoriniame reide statomas dujų ir taip pat naftos terminalas, kad būtume nebepriklausomi nuo Rusijos.

[Fanas]

Giliavandenio uosto konkursas - iš naujo

http://www.ve.lt/?data=2009-10-30&ru...rub=1190113119

[Samogitia]

idomu man kurioje dar vietoje galetu but tas uostas
is naujo skelbti konkursa ir tt, kai viskas buvo jau tada pergalvota ...
ech

(p.s. sorry uz senos temos pildyma)

[Eimantas]

2010-06-04
Klaipėdos uostas aiškinsis galimybes statyti giliavandenį uostą
http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...i-uosta-282050

[groundzer]

2010-06-04
Klaipėdos uostas aiškinsis galimybes statyti giliavandenį uostą
http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...i-uosta-282050

Jau seniai tai reikėjo išsiaiškinti. Dabar jau ir taip aišku, kad be jo męs neišsiversim. Tačiau, kaip visada mūsų valstybėje vilkinami tokie sprendimai, nes dėdės iš sostinės visiškai nesupranta uosto poreikių. Jiems uostas asocijuojasi su kažkokia kosmine stotimi. Mano nuomone, uostas turėtų būti valdomas iš Klaipėdos, nes tik čia yra žmonių, kurie tikrai žino kaip tvarkytis uoste.

[praetor]

Jau seniai tai reikėjo išsiaiškinti. Dabar jau ir taip aišku, kad be jo męs neišsiversim. Tačiau, kaip visada mūsų valstybėje vilkinami tokie sprendimai, nes dėdės iš sostinės visiškai nesupranta uosto poreikių. Jiems uostas asocijuojasi su kažkokia kosmine stotimi. Mano nuomone, uostas turėtų būti valdomas iš Klaipėdos, nes tik čia yra žmonių, kurie tikrai žino kaip tvarkytis uoste.

Tai aišku vilkinami, "kūrinėliam" rašinėt laikas neribojamas juk. Tačiau, Vilniaus stabdymu kažkaip abejoju. Iki šiol viskas vyko koja kojon. Kad uostas pats nestumia šio reikalo. O juk turi galimybes.
Galų gale net nesusitvarko (arba nesusitvarkė, nes atėjus Gentvilui reikalai pajudėjo) su paprastesniais dalykais.

[nepolitikas]

jeigu teisingai suprantu, giliavandenis uostas reikalingas, kad klaipėdoje būtu galima aptarnauti laivus su didesne grimzle.
didžiausias gylis danijos sąsiauriuose, per kuriuos patenkama į baltijos jūrą 14m, jeigu esamą uosto akvatoriją išgilinti iki 14m, tai ir nereikia svaigti apie kažkokius giliavandenius uostus, nes didesnės grimzlės laivai baltijoje neplaukioja

[groundzer]

jeigu teisingai suprantu, giliavandenis uostas reikalingas, kad klaipėdoje būtu galima aptarnauti laivus su didesne grimzle.
didžiausias gylis danijos sąsiauriuose, per kuriuos patenkama į baltijos jūrą 14m, jeigu esamą uosto akvatoriją išgilinti iki 14m, tai ir nereikia svaigti apie kažkokius giliavandenius uostus, nes didesnės grimzlės laivai baltijoje neplaukioja

Išgilinus Klaipėdos uosto akvatoriją iki 14 metrų vis tiek nebus galima priimti laivų su tokia grimzle. Reikia atskaičiuoti apie metrą klirensui. Nes įplaukęs laivas su 14 metrų grimzle paprasčiausiai atsirems į uosto akvatorijos dugną.

[groundzer]

Be to, kalba eina ne tik apie didesnės grimzlės laivus. Klaipėdos uostui ateityje reikės naujų teritorijų kroviniams. O dėl išskirtinio Klaipėdos uosto išsidėstymo, bei geografinės padėties, jis neturi galimybių plėstis žemyninėje dalyje.