Klaipėdos giliavandenis uostas

[Eimantas]

Japonijos.

[URBANISTAS]

Japonijos.

Gal juokauji? Aišku kad Lietuvos....

[Eimantas]

Gal juokauji? Aišku kad Lietuvos....

Ar ne Japonijos ekonominės pagalbos kitoms šalims kažkokios institucijos lėšomis?

[URBANISTAS]

Ieškos pinigų naujam uostui

Iki šių metų rudens šalies valdžia turi apsispręsti, iš kur gauti lėšų 2011–2012 m. numatomo Klaipėdos giliavandenio uosto statybai.

Vyriausybė ketina pavesti Susisiekimo ir Finansų ministerijoms iki rugsėjo pabaigos išnagrinėti uosto statybos finansavimo galimybes ir nustatyti konkrečius finansavimo šaltinius, tarp kurių gali būti valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, privačios ir skolintos lėšos.

Jei Vyriausybė kitą savaitę pritars, Finansų ministerija per mėnesį privalės pateikti pasiūlymus dėl biudžeto lėšų skyrimo – numatoma iki šių metų pabaigos baigti Klaipėdos apskrities bendrąjį planą bei jo pasekmių aplinkai vertinimą.

Giliavandenio uosto parengiamųjų darbų plane, kuriam šį trečiadienį ketina pritarti Vyriausybė, numatoma, kad 2009 m. giliavandenis uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o 2010 m. – būtų atliktas uosto poveikio aplinkai vertinimas, parengtas jo detalusis planas, statybos techninis projektas.

Preliminariais skaičiavimais, giliavandenis uostas, kuris būtų statomas jūroje, galėtų kainuoti apie 2,3 mlrd. litų.

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros 2004 metais baigtoje studijoje siūloma naują uostą statyti ties Melnrage.

“Klaipėdos”, BNS inf.

[URBANISTAS]

Savivaldybė kiša pagalius giliavandeniam uostui


Vyriausybei jau trečią kartą nepavyko patvirtini Klaipėdos giliavandenio uosto statybos programos parengiamųjų darbų plano. Šįkart - dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pastabų.

Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, toks planas įgyvendinant šį valstybei strategiškai reikšmingą projektą yra reikalingas tam, kad įvairios institucijos Vyriausybės lygiu turėtų konkrečias užduotis su konkrečiais terminais.

Plano projekte rašoma, kad iki šių metų pabaigos Klaipėdos apskrities viršininko administracija (KAVA) ir uostamiesčio Savivaldybė turi padaryti bendrojo miesto plano korektūrą, numatančią giliavandenio uosto statybos galimybę.

Klaipėdos uosto direkcija būtų įpareigota iki 2010 metų pirmo ketvirčio parengti tokio uosto poveikio aplinkai vertinimą, iki antro tų metų ketvirčio parengti giliavandenio uosto statybos projektinius pasiūlymus. Jei poveikio aplinkai vertinimo metu būtų nustatyta, jog tokį uostą Klaipėdoje statyti galima, Uosto direkcija iki 2010 metų pabaigos turėtų parengti ir detalųjį planą bei techninį statybos projektą.

Plano projekte taip pat numatoma įpareigoti KAVA, Uosto direkciją ir Susisiekimo ministeriją nuolat organizuoti viešąsias akcijas siekiant supažindinti Klaipėdos ir visos Lietuvos gyventojus "su giliavandenio uosto paskirtimi, jo statybos būtinumu ir veiklos perspektyva, jo reikšme miestui ir valstybei bei jo galimu poveikiu aplinkai ir gyventojams".

Ministrų kabinetas vakar nusprendė šio plano tvirtinimą atidėti savaitei, nes buvo atsižvelgta į Klaipėdos miesto savivaldybės prašymą numatyti kitą terminą bendrojo plano korekcijoms rengti, nes per pusę metų to esą neįmanoma padaryti. Dėl konkrečių terminų turi susitarti uostamiesčio ir Susisiekimo ministerijos vadovai.

"Terminai nerealūs"

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos meras

Plano rengėjams turėjome nemažai pastabų, tačiau esminės buvo susijusios su bendrojo miesto plano keitimu. Teritorijų planavimo įstatymas net nenumato tokios sąvokos kaip bendrojo plano korektūra. Iš esmės reikėtų rengti naują planą. Šios procedūros užtruktų mažiausiai 16-18 mėnesių. Taip pat manome, kad turi būti padaryti priešprojektiniai darbai, kad būtų aišku, ką reikia numatyti bendrajame miesto plane.

Ir pati Vyriausybė yra suinteresuota, kad nebūtų suformuoti neįgyvendinami uždaviniai, todėl planas nebuvo patvirtintas. Kitą savaitę vyksiu į Susisiekimo ministeriją, tarsimės dėl konkrečių pakeitimų, kurie tenkintų ir miestą, ir uostininkus.


"Norint viskas įmanoma"

Arvydas VAITKUS, Susisiekimo ministerijos sekretorius

Šis planas atsižvelgiant į įvairių institucijų pastabas buvo koreguojamas jau tris kartus. Manau, kad svarbiausia turėti noro - tada visus darbus būtų galima atlikti nustatytais terminais. Tačiau ministerija yra suinteresuota, kad plane numatomos užduotys būtų realiai įvykdomos, tad ieškosime kompromiso su miestu.

Dar kartą norisi akcentuoti, kad jei kas mano, jog reikia apsistoti ties tuo, ką Klaipėdos uostas yra pasiekęs dabar - šiemet aplenkė savo konkurentus Taliną bei Ventspilį, - tai yra siaubinga. Neseniai su ministru grįžome iš Vokietijos, kur pamatėme, kokius grandiozinius plėtros projektus yra numatę ne tik didieji, bet ir mažieji šios šalies uostai. Todėl reikia, kad kiekviena institucija Vyriausybei būtų atsakinga, ką ir kada turi padaryti, jog būtų įgyvendintas šis Lietuvai itin svarbus projektas. Kol to nėra, Uosto plėtros taryboje tik diskutuojama.

ve.lt

[Fanas]

Mūšyje dėl giliavandenio uosto - Savivaldybės pergalė

Vyriausybė vakar pagaliau patvirtino Klaipėdos giliavandenio uosto statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo planą. Ministrų kabinetas, tvirtindamas darbų terminus, atsižvelgė į uostamiesčio valdžios pageidavimus.

Minėtąjį planą buvo bandoma patvirtinti dar birželio pradžioje, tačiau Klaipėdos valdžia nesutiko su reikalavimu iki ketvirto šių metų ketvirčio pakeisti bendrąjį miesto planą numatant jame giliavandenio uosto statybos galimybę.

Pasak Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, praėjusią savaitę po apsilankymo Susisiekimo ministerijoje buvo rastas kompromisinis sprendimas. Bendrojo plano keitimo procedūras numatyta baigti iki 2010 metų pirmo ketvirčio.

"Kadangi reikia iš naujo rengti visą bendrąjį miesto planą, tai jau yra protingas terminas, nors ir per šį laikotarpį teks dirbti labai intensyviai", - sakė meras.

Anot jo, šio Vyriausybės sprendimo nereikėtų vertinti kaip miesto valdžios, kuri iki šiol nesutiko bendrajame plane Melnragėje numatyti vietos giliavandeniam uostui, pralaimėjimo.

"Pasiekėme ir to, kad Uosto direkcija iki 2009-ųjų antro ketvirčio parengtų giliavandenio uosto statybos projektinius pasiūlymus. Tada bus aišku, ką ir kur reikia parodyti. Be to, ruošiant naująjį bendrąjį miesto planą bus atliekamos ir poveikio aplinkai procedūros, bus svarstymai su visuomene. Po visų šių procedūrų taps aišku, ar iš viso Melnragėje gali atsirasti toks objektas", - sakė R. Taraškevičius.

Vyriausybė sutiko ir su Klaipėdos valdžios reikalavimu padengti naujojo bendrojo plano rengimo išlaidas iš valstybės biudžeto.

Visus parengiamuosius giliavandenio uosto statybos darbus institucijos yra įpareigotos atlikti iki 2011 metų vidurio.

Susisiekimo ministerijai kartu su Finansų ir Ūkio ministerijomis pavesta išnagrinėti uosto statybos finansavimo galimybes ir nustatyti finansavimo šaltinius - valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų paramą ir kitas lėšas. Iki šių metų rugsėjo 30 d. Vyriausybei šiuo klausimu numatoma pateikti atitinkamus pasiūlymus.

Statant giliavandenį uostą numatoma už 350 m nuo kranto suformuoti dirbtinę 1 500 m ilgio ir 700 m pločio salą, kuri geležinkeliais ir automobilių keliais bus sujungta su dabar veikiančiu uostu. Giliavandenį uostą siūloma statyti 2 etapais. Pirmajame etape, iki 2015 metų, numatoma statyti bangolaužius, formuoti teritoriją ir statyti krantines. Baigus šį etapą, giliavandenis uostas galės pradėti veikti. Toliau minėti statybos darbai būtų tęsiami iki 2025 metų.

Teigiama, kad toks uostas reikalingas Lietuvai siekiant tarptautinio konkurencingumo ir didesnių krovinių srautų. Giliavandeniame uoste bus galima priimti žymiai didesnius nei iki šiol - "Baltmax" tipo laivus, kuriems reikalingas 17 metrų gylis.

"Svarbu, kad netrukdytų ateityje"


Arvydas VAITKUS, Susisiekimo ministerijos sekretorius

Tai, kad atidėtas Klaipėdos miesto bendrojo plano parengimo terminas, nėra didelė bėda. Svarbiausia, kad jau vykdant darbus nebūtų jokio dirbtinio pasipriešinimo ir dirbtinių kliūčių.

Nemanau, kad reikės ypatingos kontrolės Uosto direkcijai, kuriai teks atlikti daug užduočių. Šioje vietoje yra natūralus suinteresuotumas plėsti uostą, nes nieko nedarant galime labai greitai patirti pralaimėjimą konkurencinėje kovoje. Visose aplinkinėse šalyse vyksta milžiniška uostų plėtra. Pavyzdžiui, į Brėmenhafeno uostą kasmet investuojama po milijardą eurų.

Visoje Europoje didžiulis dėmesys yra skiriamas krovinių gabenimui laivais bei geležinkeliais - ir dėl ekonominių, ir dėl ekologinių paskatų. Nuo 2000-ųjų iki šiandien laivais gabenamų krovinių kiekiai išaugo 50 procentų. Įsivaizduokite, kad nutiktų, jei tiek išaugtų transporto srautai keliuose.

www.ve.lt Martynas VAINORIUS

[URBANISTAS]

Sulco pasnekesiai:

Lietuvos pajūrio paplūdimiams - amen!


Būtent taip galima įvertinti praėjusios savaitės Vyriausybės sprendimą, kuriam nuolankiai pritarė Klaipėdos vadovai, - patvirtinti giliavandenio uosto jūroje, ties Melnrage, programą.

Vyriausybė patvirtino giliavandenio uosto Klaipėdoje statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo planą. Jame numatyta per pustrečių metų pakeisti Klaipėdos apskrities ir miesto bendruosius planus, rezervuoti teritorijas, reikalingas privažiuojamiesiems keliams, inžineriniams tinklams tiesti, patvirtinti detalųjį ir techninį naujojo uosto planus.

Rezultatas: dirbtinė sala jūroje, besidriekianti keletą kilometrų nuo šiaurinio molo į šiaurę, sunaikinti populiariausi Melnragės, o galbūt ir Girulių paplūdimiai, kuriuose šiuo metu pramogauja dešimtys tūkstančių žmonių.

Niekas šiandien negali atsakyti, kas nutiks Palangos ir Kuršių nerijos pajūrio paplūdimiams. Kiek bus iškirsta Melnragės ir Girulių girių, idant milijardus kainuosiantis monstras būtų pastatytas, - irgi nežinia. Aišku, kad nemažai.

Piešiu apokalipsinį vaizdelį ir stinga vaizduotės papasakoti, kaip pasikeis Klaipėda, kas beliks iš Lietuvos pajūrio. Vietoje nuostabių vaizdų ir palyginti švaraus vandens - blizgančios cisternos, milžiniški sandėliai, geležinkelio tinklas ir daug betono bei naftos dėmių.

Gamtos sąskaita darant biznį, žmonėms norisi žinoti, kas ir kokią naudą iš to pagaus. Vyriausybės dokumentuose apie tai - nė žodžio. Išskyrus aptakias frazes iš sumanymo apologetų lūpų apie būtinybę išlaikyti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą konkurencingą.

Tačiau niekas tiksliai negali atsakyti į esminį klausimą - kam tas giliavandenis uostas jūroje, ties Melnrage, reikalingas?

Kam reikalingas tas naujasis uostas, jeigu dabartinio uosto krantinės yra pustuštės, - stebisi tūlas lietuvis iš Smiltynės žvalgydamasis į krantines, prie kurių matyti vienas kitas krovininis laivas.

Žinia, mūsų uoste kasmet perkraunama vis daugiau krovinių, nors kažin ar šiandien panaudojama bent 50 procentų jo galimybių. Uostas nuolat gilinamas, į krantines, technologijas kiekvienais metais investuojami šimtai milijonų litų.

Atnaujinami seni bei statomi nauji terminalai. Miesto centre uždegta žalia šviesa itin pavojingų cheminių medžiagų krovai. Regis, tik krauk krovinius ir turtėk, verslininke, turtėk, Lietuva!

Tai koks velnias masina tą monstrą jūroje statyti? Atsakymo nėra. Šiandien krova lenkiame latvius, estus, kurie kenčia dėl rusiškų krovinių stygiaus. O juk jų dar sumažės, kai rusai baigs statyti naująjį uostą prie Peterburgo. Tad kokį paibelį mes krausime tuose Melnragės paplūdimiuose?

Gal žinai atsakymą?..

Vienintelis galimas nesumeluotas atsakymas - Lietuvai reikia terminalo, per kurį galima būtų importuoti dujas. Tuo atveju, jei "dėl techninių kliūčių" Rusija nutrauktų dujų tiekimą dujotiekiu. Taip, kaip ji pasielgė su naftotiekiu.

Tačiau dėl to tikrai nėra būtinybės taip žiauriai niokoti Lietuvos pajūrį, kurio paplūdimyje Tu galbūt šiuo metu skaitai šį straipsnį, o Tavo vaikai žaidžia smėlyje ar turškiasi bangose.

Anksčiau užsiminiau, kad Klaipėdos vadovai kapituliavo prieš Vyriausybės planus ir sutiko dėl pajūrio sunaikinimo keisti tik prieš metus patvirtintą Bendrąjį planą. Nors tokių įgaliojimų iš miesto Tarybos nėra gavę. Atvirkščiai - miesto Taryba praėjusių metų rudenį balsų dauguma pasakė "Ne" giliavandeniam uostui jūroje ties Melnrage.

Miesto Taryba nėra iš principo prieš giliavandenį uostą, tačiau ne šioje vietoje. Kaip, ko gero, ir dauguma klaipėdiečių.

Skaitant papildomą minėto Vyriausybės nutarimo medžiagą, stebina įrašai: įvertintos Klaipėdos miesto savivaldybės pastabos, nutarimo projektas be pastabų suderintas su Klaipėdos miesto savivaldybe.

Gal su kokiu klerku kas nors ir suderinta, tačiau ne su Savivaldybe, ne su Klaipėdos žmonėmis.

Susidaro įspūdis, kad mus pardavė. Už trisdešimt tris skatikus.

Šiandien krova lenkiame latvius, estus, kurie kenčia dėl rusiškų krovinių stygiaus, o juk jų dar sumažės, kai rusai baigs statyti naująjį uostą prie Peterburgo. Tad kokį paibelį mes krausime tuose Melnragės paplūdimiuose?

Artūras ŠULCAS

http://www.ve.lt/?data=2008-06-26&ru...&id=1214415572

[Eimantas]

Krizė spartins giliavandenio statybą

Vidmantas Matutis

Giliavandenio uosto statybą forsuojančios valdžios institucijos sulaukė rimtos pramonininkų paramos.

Pakeitė nuomonę

Šeštadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje už kuo greitesnę giliavandenio uosto statybą pasisakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys.

Jo įtaka ir autoritetas yra didelis, nes „Achemos grupė“ uoste valdo tris krovos kompanijas, dar kelių yra dalininkė.

Iki šiol B.Lubys laikėsi pozicijos, kad pirmiau reikėtų sutvarkyti dabartinį uostą.

tačiau neseniai jis prabilo apie tai, kad giliavandenį uostą, kuriame būtų skystųjų dujų terminalas, reikia statyti kuo greičiau.

Reikia skystųjų dujų terminalo

„Dar vakar ar pernai buvo neteisingas supratimas. Ekonominė krizė, kurią sukėlė energetinių išteklių brangimas, verčia greičiau veikti. Per pusantrų metų benzino ir dyzelino kainos gali pakilti ir iki 10 litų. Valdžia ketina pasirengti nuo 2013 metų pradėti statyti giliavandenį uostą. Tai reikia padaryti greičiau, nes vokiečiai, lenkai, latviai ir estai jau mus aplenkė rengdamiesi statyti skystųjų dujų terminalą“, – dėstė B.Lubys.

Jis netgi pasiūlė artimiausių metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vystymo programoje numatyti 300 mln. litų giluminiam uostui vystyti.

Ieško bankų paramos

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius užtikrino, kad tai daryti nėra būtina.

Dėl naujo uosto statybos prie Melnragės jau kalbamasi su pasaulio bankais, rengiama paraiška ES paramai gauti. A.Butkevičius patikslino šiuo metu Lietuvoje nematantis kitų alternatyvų suskystintų dujų terminalui statyti, kaip tik giliavandeniame uoste.

Suskystintų dujų terminalas, anot jo, būtų tolimiausiame nuo kranto jūroje suformuotos salos taške ir nekenktų Melnragės gyventojams.

Netgi svarstoma, kad sala ties Melnrage būtų formuojama ne pagal krantą, kaip siūlė japonai, atlikę studiją, o tolyn į jūrą.

Spartinant giliavandenio uosto statybą, Uosto plėtojimo taryba įpareigojo Uosto direkciją, savivaldybę ir apskrities viršininko administraciją parengti detalų pasirengimo statyti giliavandenį uostą planą.

Jis sukonkretintų tai, ką prieš dvi savaites numatė Vyriausybė, priėmusi sprendimą iki 2011 metų parengti giliavandenio uosto statybos dokumentus.

www.kl.lt

08 06 30

[URBANISTAS]

Naujas giliavandenio uosto variklis - dujų terminalas


Kadangi suskystintų gamtinių dujų transportuoti per dabartinį Klaipėdos uostą nebus galimybių, būtina spartinti giliavandenio uosto ties Melnrage statybą.

Apie suskystintų gamtinių dujų transportavimą per giliavandenį uostą imta kalbėti todėl, kad jau baigiama rengti studija dėl tokio objekto statybos galimybės Klaipėdos uoste. Pasak susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus, dabartinėje uosto teritorijoje tokio objekto turėti nebus galima dėl gamtosauginių reikalavimų.

Paklaustas, kodėl prireikė taip skubėti dėl to dujų terminalo, ministras atsakė: "Matome, kokia yra susidariusi situacija energetikos sistemoje. Pirmiausia reikia pripažinti, kad mes neturime jokios alternatyvinės galimybės transportuoti gamtines dujas iš kitų šalių ir kitais kanalais. Manau, kad šita galimybė sudarytų mums sąlygas įsivežti suskystintų gamtinių dujų mažesne kaina. Tai padarytų teigiamą poveikį ne tik mūsų verslui, bet ir gyventojams, vartojantiems šilumos energiją. Šilumos energijos kainos nepaprastai auga, o gamtinių dujų kainos, manau, ateityje tik didės. Todėl būtina skubėti ir ieškoti kokių nors alternatyvų. Giliavandenis uostas galėtų būti statomas etapais pradedant nuo suskystintų gamtinių dujų terminalo, nes iš karto visas jis vis tiek nebus pastatytas."

Terminalas - ne baubas

Kyla abejonių, ar ketinimas statyti tokį objektą giliavandeniame uoste nesukels dar didesnio klaipėdiečių pasipriešinimo. "Dujų terminalas nėra baubas. Jo nukėlimas į tolimąją uosto dalį ir atitraukimas nuo krantinių - labai svarbus faktorius. Jis bus statomas ne dabartinio uosto teritorijoje, o už jo. Be to, giliavandenis uostas yra ne Klaipėdos miesto ar vienos gyvenvietės klausimas, tai visos valstybės ir jos energetinių resursų kaštų klausimas", - sako Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.

"Vokietijoje į uostus skiriamos nepaprastai didelės investicijos. Pavyzdžiui, Bremerhaveno uoste - milijardas eurų per metus. Aišku, vokiečiams būtų geriau, jeigu Klaipėdoje nebūtų jūrų uosto. Konkurencija tarp uostų didžiulė. Bremerhavene žadama per dvejus metus konteinerių krovą nuo 4,9 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) padidinti iki 9 mln. Vokietijos visuomenė suinteresuota, kad uostai plėstųsi, nes nuo to priklauso žmogaus pragyvenimo kokybė", - tikina susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

Siūloma drausminti žaidėjus

Dujų terminalo perspektyva iš dalies paaiškina ir kai kurių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos narių pasisakymus šeštadienį vykusiame posėdyje ir netgi reikalavimą paspartinti pasiruošimo statyti giliavandenį uostą darbus ir jau dabar numatyti šiam uostui lėšų. Ankstesniuose Plėtojimo tarybos posėdžiuose labai aiškiai nuomonė dėl giliavandenio uosto nebuvo reiškiama.

Tarybos narys, koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys siūlė pareikalauti, kad Klaipėdos uosto krovos kompanijos, norinčios dalyvauti kuriant suskystintų dujų terminalo suprastruktūrą, pervestų į depozitinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sąskaitą 5-10 mln. Lt. Pasak jo, tai reikėtų padaryti todėl, kad paaiškėtų, kas tik žaidžia, o kas iš tikrųjų nori dalyvauti. Jo manymu, 10 mln. Lt praradimas atbaidytų žaidėjus.

Beje, siūlyta netgi iš tų 99 milijonų, numatytų viešųjų logistikos centrų steigimui Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, dalį "nuimti" giliavandeniam uostui. Beje, tie centrai bus statomi atsižvelgiant į Europos Sąjungos pageidavimus. Ministro teigimu, giliavandeniam uostui pinigai nenumatyti todėl, kad kol kas bandoma subalansuoti finansinius srautus. Pasak jo, šis klausimas yra išskirtas ir jam pinigų tikrai bus.

Planų koregavimas

Iš Vyriausybės rezervinio fondo buvo skirti 350 tūkst. Lt Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kad ji atliktų bendrojo plano numatant giliavandenį uostą korektūrą. Apskrities administracijos viršininkas Vytautas Rinkevičius Plėtojimo tarybos nariams pranešė, kad administracija šį darbą turėtų baigti šių metų ketvirtą ketvirtį.

Klaipėdos miesto savivaldybei pavesta jos darbus atlikti iki 2010 metų pirmo ketvirčio, t. y. pakoreguoti miesto bendrąjį planą numatant giliavandenį uostą. Kai kurie Tarybos nariai piktinosi tuo, kad dar reikės laukti 2010 metų, ir siūlė pasamdyti užsienio ekspertus, kurie tuos darbus padarytų kur kas greičiau.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius atkreipė dėmesį į tai, kad Savivaldybė turi laikytis galiojančių įstatymų. Pasak jo, iš esmės reikia rengti naują bendrąjį planą, o tam reikia 18 mėnesių. Pasak jo, jeigu įstatymai būtų pakeisti, jeigu Savivaldybei būtų skiriama tam lėšų, tada kitas klausimas.

Paklaustas, ar tam Klaipėdos savivaldybei bus skiriama pinigų, susisiekimo ministras atsakė, kad jai lėšos bus numatytos planuojant jos biudžetą, tai įrašyta tarybos posėdžio protokole.

Pagal Lietuvos Vyriausybės šiemet birželio 18 d. patvirtintą Klaipėdos giliavandenio uosto statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo planą, juos numatoma atlikti iki 2011 metų vidurio.

Uosto direkcija giliavandenio uosto detalųjį planą turi parengti iki 2010 metų ketvirto ketvirčio. Paklaustas, kodėl duotas dvejų su puse metų laikotarpis, Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas atsakė, jog todėl, kad be miesto bendrojo plano nebus galima gauti sąlygų detaliajam planui, nebent atsirastų koks nors specialus įstatymas.

Šeštadienį Uosto plėtojimo taryba nusprendė įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir Klaipėdos savivaldybę remiantis Vyriausybės patvirtintu planu sudaryti smulkų savo veiksmų planą metams nurodant etapus ir atsakingus asmenis. Tikimasi, kad tie planai bus pateikti kitame Plėtojimo tarybos posėdyje, t. y. maždaug po pusmečio.

Giliavandenis uostas - inžineriniu požiūriu labai sudėtingas, didžiulių investicijų pareikalausiantis ir Lietuvai strateginę reikšmę turėsiantis objektas, todėl jo statybai organizuoti reikės daugelio institucijų suderintų veiksmų.

Bus inicijuojama giliavandenio uosto statybą Klaipėdoje pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kai jau bus parengti giliavandenio uosto statybos projektiniai pasiūlymai, tada bus paruoštas Vyriausybės nutarimo dėl teritorijos, reikalingos inžineriniams tinklams bei privažiuojamiesiems keliams į giliavandenį uostą statyti, rezervavimo projektas, bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir t. t. Taigi darbų dar laukia daugybė, o, pasak B. Lubio, mus jau aplenkė ir Vokietija, ir Lenkija, ir netgi Latvija.

Vidmantas MAŽIOKAS

http://www.ve.lt/?data=2008-07-03&ru...&id=1215028320

[DeSadas]

na ziuresim kaip sparciai reikalai judes kai dujos kainuos ne 350 (kiek mokame dabar) o 700-800 doleriu

[GigaMan]

na ziuresim kaip sparciai reikalai judes kai dujos kainuos ne 350 (kiek mokame dabar) o 700-800 doleriu

Šiaip jau dabar už dujas mokame 420 dolerių (ne 350) už 1000 kubinių metrų

[DeSadas]

gali but as paminejau praeitu metu pabaigos kaina.

[ValdasJ]

Pagaliau pavyko gauti bent dalį originalios JICA atliktos studijos:

15 SKYRIUS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

15.1 Išvados
Remiantis JICA atlikta uosto plėtros Lietuvoje studija, padarytos šios išvados:

(1) Geografiškai Lietuva užima strateginę padėtį rytinėje Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo Lenkijos ir Kaliningrado (Rusija). Siekdamas plėtoti Rytų-Vakarų jūrinę prekybą ir išlaikyti augančią ekonomiką, Klaipėdos uostas – pagrindinis Lietuvos uostas - turėtų padidinti savo pajėgumus ir pagerinti aptarnavimo lygį. Priešingu atveju jis neišsilaikys konkurencinėje situacijoje tarp kitų Rytų Baltijos uostų.

(2) Metinis krovinių augimas Kiaipėdos uoste siekia 3,6 mln. tonų 1997-2000 m. laikotarpiu nepaisant to, kad uostas neteko 3,3 mln. tonų generalinių krovinių - daugiausia plieno - dėl Rusijos geležinkelių taikomos preferencinių tarifų politikos. 2003 m. Klaipėdos uostas aptarnavo 20 mln. tonų krovinių ir dirba 66% pajėgumu, šiuo metu dar nesukeldamas rimtų veiklos problemų. Tačiau akivaizdu, kad uostas nepajėgus patenkinti augančios krovimų apyvartos. Numatoma, kad ji sieks 37,9 mln. tonų 2015 m. ir 48,6 mln. tonų - 2025 m.

(3) Nustatyta, kad uosto plėtra dabartinio uosto teritorijoje aplinkosauginiu požiūriu būtų neigiama dėt poveikio gėlo vandens išsaugojimui ir dėl riboto uosto akvatorijos ploto. Taigi siūlomas išorinio uosto plėtros variantas į šiaurę nuo dabartinės uosto įplaukos. Naujojo išorinio uosto teritorija būtų suformuota, atlikus nusausinimo darbus jūroje į vakarus nuo Melnragės paplūdimio, ir Pagrindiniame plane joje numatoma pastatyti šešis uosto terminalus - 1 naftos, 1 grūdų, 2 trąšų, 1 generalinių krovinių ir 1 konteinerių - galinčius priimti Baltmax ir Panamax tipo iaivus. Pirmieji trys terminalai būtų pastatyti Trumpalaikės plėtros plano laikotarpiu.

(4) Trumpalaikės plėtros plane numatyta įgyvendinti du projektus, kurie vadinami Pagrindiniais - išorinio uosto plėtros 1-ąjį etapą ir geležinkelio tobulinimą pietinėje dabartinio uosto dalyje. Įvertinta, kad abiejų Pagrindinių projektų statybos sąnaudos sieks 355 mln. eurų, o jų įgyvendinimo laikotarpis - 5,5 metų, įskaitant paruošiamuosius statybos darbus.

(5) Pagrindinių projektų finansinis įgyvendinamumas buvo įvertintas kaip visuma, remiantis finansinės vidinės grąžos normos (FVGN) parametru ir santykinių rodiklių analize. Baziniu atveju pagrindinių projektų įvertintoji FVGN - 7,5 %, o blogiausiu - 5,6 % (sąnaudos padidėja 10 % ir pajamos sumažeja 10 %). Nustatytoji 7,5 % FVGN viršija Vyriausybės nustatytą 7 % pelningumo normą, o blogiausiam scenarijui prognozuojama 5,6 % FVGN yra aukštesnė nei tarptautinių paskoių palūkanų norma (2,84 %). Taigi, kaip rodo šie skaičiavimai, projektas yra finansiškai įgyvendinamas.

(6) Aplinkos apsaugos požiūriu nustatyta, kad Pietinio privažiuojamojo geležinkelio tobulinimo projektas nesukeltų lemtingų padarinių, tačiau Išorinio uosto plėtra Melnragėje būtų žymiai mažiau pageidautina dėl aplinkiniam gamtos kraštovaizdžiui daromos žalos, greta esančios nuosavybės vertės sumažėjimo ir tikėtinų šiauryn nusidriekiančių paplūdimių pokyčių. Taigi padaryta išvada, kad turetų būti imtasi atitinkamų priemonių užkirsti kelią šiems neigiamiems poveikiams.

15.2 Rekomendacijos
Atsižvelgdama į aukščiau pateiktas išvadas, JICA Studijos ekspertų grupė pateikė šias rekomendacijas:

(1) Lietuva turėtų laikytis ES transporto politikos principų, o KVJUD – dabartinių santykių su valstybe bei tinkamai tvarkyti apskaitą. Uosto direkcija turėtų dėti pastangas plėsti tokias tarptautinių pervežimų paslaugas, kaip Vikingo traukinio projektas, ir kartu su ES bei tarptautinėmis prekybos organizacijomis siekti Rusijos preferencinių geležinkelio tarifų normalizavimo, kad būtų susigrąžinta buvusi tranzitinių krovinių srauto per Klaipėdos uostą dalis.

(2) Klaipėdos uostas turėtų išlaikyti statusą „uosto žemvaldžio“, turinčio savarankiškus ir autonominius terminalus. Tuo tikslu Klaipėdos uosto įstatymo nereikėtų iš esmės keisti, tik padaryti kai kurias pataisas, ypač dėl žemės nuomos sutarties. Žemės nuomos užmokesčio dydis sudarytoms uosto žemės nuomos sutartims turėtų būti palaipsniui didinamas, kai tai tampa įmanoma, kad jame atsispindėtų rinkos vertė. Susisiekimo ministerijos dalyvavimas šiame procese būtų susijęs tiktai su procedūrų teisingumo užtikrimmu, įskaitant tas, kurios užtikrintų derybininkų kompetenciją ir tinkamumą.

(3) Būtinybė gali versti pradėti įgyvendinti išorinio uosto plėtros planą, kad būtų patenkinti augančios krovinių apyvartos poreikiai ir laivybos reikalavimai. Tačiau prieš pereinant prie šio etapo, dabartiniai potencialūs Kjaipedos uosto pajėgumai turi būti visiškai išnaudoti renovuojant jūros ir sausumos pusių statinius, įskaitant sandėliavimo plotų ir privažiuojamųjų geležinkelio kelių išplėtimą. Tuo tikslu KVJUD turėtų imtis išankstinių veiksmų, kad žemės statusas „rezervinė“ būtų pakeistas į „uosto“.

(4) Siekdama sklandžios išorinio uosto plėtros, KVJUD turėtų imtis įvairių paruošiamųjų darbų. Pirmiausia valstybinis planas turėtų patvirtinti koncepciją siūlomo pagrindinio plano po jo visiško suderinimo su Klaipėdos miesto bendruoju planu ir „Lietuvos geležinkelių“ bendrove. Jame pagrindinė plėtros strategija Melnragės zonoje turėtų būti harmoningai išsikristalizavusi. Žemės naudojimo planas aplink šią teritoriją ir tolyn į šiaurę turėtų būti konkretizuotas, kad ateityje nekiltų su žeme susijusių problemų.

(5) KVJUD turėtų stebėti krovinių judėjimą Klaipėdos uoste ir kituose kaimyniniuose uostuose. Pastebėjus Studijoje prognozuojamus krovinių perkrovos simptomus arba terminalų operatoriams patvirtinus apie iškilusį neatidėliotiną poreikį priimti Baltmax tipo laivus, KVJUD turėtų imtis greitų veiksmų ir pradėti pirmąjį išorinio uosto plėtros etapą. Terminalų plėtra išoriniame uoste turėtų būti pradėta, glaudžiai bendradarbiaujant su būsimais terminalų operatoriais. Terminalų operatorių atranka turėtų vykti atvirai iki plėtros pradžios.

(6) KVJUD turėtų modernizuoti uosto eismo valdymo sistemą. Tam, kad būtų galima sėkmingai konkuruoti su kaimyniniais rytinės Baltijos jūros pakrantės uostais, KVJUD turėtų patobulinti rinkodaros veiklą bendrai su termmalų operatoriais. Informacija apie būsimą uosto plėtrą, Įskaitant išorinio uosto, turės būti plačiai paskleista. Iš pradžių tam, kad visi galimi operatoriai žinotų apie ketinamą plėtrą.

(7) Atsakomybė ir įsipareigojimai, susiję su investavimu į uoste ir aplink jį esančius geležinkelio kelius bei jų darbu ir eksploatacija, nėra aiškūs. Tam, kad būtų užtikrintas efektyvus geležinkelio valdymas, turėtų būti aiškiau suformuluoti atitinkami teisiniai aktai, susiję su geležinkeliais. Be to, patartina Uosto direkcijai rinkti ,,geležinkelio infrastruktūros mokestį", kad privažiuojamasis geležinkelis būtų efektyviai eksploatuojamas ir išlaikoma tvirta bei patikima finansinė padėtis.

(8) Tam, kad išorinio uosto plėtra priešais Melnragę būtų sėkmingai įgyvendinta, KVJUD turi atlikti aplinkosaugines procedūras, rekomenduojamas PAV studijoje. Aplinkosauginių priemonių lygis Melnragės zonoje turėtų būti visiškai suderintas su miesto bendruoju planu.

[URBANISTAS]

Reikejo manes paprasyt, jau 3-4metus turiu as ta ataskaita...

[Lettered]

Idomu, kokios realios galimybes yra tokias suskystintas dujas naudoti elektriniu kurui? Nejau tai is tiesu butu pilnaverte transportavimo alternatyva dabartinei (per vamzdzius is Rusijos).
Situacija kazkuo primena Butinges terminalo kurima... jei ne jis, nezinia, kaip viskas butu pasibaige su nafta.

Tada gal nebūtumėm pardavę Mažeikius tam, kas neturi naftos

[ValdasJ]

Reikejo manes paprasyt, jau 3-4metus turiu as ta ataskaita...

Na va... būčiau žinojęs, būčiau tikrai paprašęs (pažiūrėk dabar PM'ą).

Tuo tarpu tiem kas tos ataskaitos akyse neregėjo dar šiektiek trupinių iš jos: alternatyvios Melnragės giliavandenio krantinių konfigūracijos. Viena įdomi detalė- nors rezoliucija gan prasta bet galima įžiūrėti kad 17 metrų gylis planuojamas ne prie visų krantinių- dalis 17 m., o dalis tik 15.

[URBANISTAS]

Pirmenybė - giliavandeniam uostui

http://www.ve.lt/?data=2008-08-14&ru...&id=1218650264

[Vidma]

Giliavandenio uosto nebebus
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=20601580
www.lrt.lt
2009 vasario mėn. 17 d. 12:25

Jūroje palei Melnragę nebeplanuojama pilti kelių kilometrų ilgio dirbtinės salos, tvirtina apskričiai vadovaujantis Artūras Šulcas. „Praėjusią savaitę bendravau su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu. Jis pasakė, kad šiandien tokios giliavandenio uosto idėjos, kokia ji buvo forsuojama, nebėra“, – dienraščiui „Vakarų ekspresas“ sakė laikinai einantis pareigas Klaipėdos apskrities viršininkas A. Šulcas.

„Galiu tiesiai šviesiai ir atvirai pasakyti, kad kalbas apie kelių kilometrų ilgio dirbtinę salą jūroje palei Melnragės pliažus galime pamiršti. To baubo istorija jau išsemta. Dabar Klaipėdos apskrities politika tokia, kad toje vietoje giliavandenis uostas nebus žymimas“, – pridūrė jis.

Pernai iš Vyriausybės rezervinio fondo Klaipėdos apskrities viršininko administracijai buvo skirta 350 tūkst. litų, kad būtų rengiamas bendrasis planas su jame pažymėta giliavandenio uosto vieta.

Darbus planuota baigti praėjusių metų pabaigoje, bet šiuo metu jie tebevyksta – žadama užbaigti iki kovo.

[kaskas]

Tai kur tada bus plečiamas uostas po galais... Na nesuprantu kokia širšė p. Masiuliui įkando... Juk šis giliavandenis uostas Lietuvai labai reikalingas projektas.. O juk daugiau nelabai yra kur plėsti uosta Kuršių mariose..

[Rokas]

Kiek pamenu Masiulio pozicija buvo tokia, jog pirmiausiai reikia 100% išspaust iš dabartinių turimų resursų.