Klaipėdos giliavandenis uostas

[Memelenderis]

Kas, kad tie vietos gyventojai pries? Pasipriesins ir nusiramins. Tokiu pasipriesinimu buvo ne vienas ir ne du, bet visi toliau gyvena, o aplinkosaugos situacija Lietuvoj pakankamai gera.
Papaisysim jusu poziurio ir pastatysim uosta

Ką čia vilniečiai kišasi į Klaipėdos reikalus ?Norite uosto- statykite ant Neries.

[praetor]

Pernelyg skambus susukimai. Tam paciam akte nurodyta, jog salis yra vientisa, nedaloma (unitarine) ir savivaldos igaliojimai esti tik tam tikrose srityse.
Visko sprest negalit, taigi ramybes.

[Memelenderis]

Pernelyg skambus susukimai. Tam paciam akte nurodyta, jog salis yra vientisa, nedaloma (unitarine) ir savivaldos igaliojimai esti tik tam tikrose srityse.
Visko sprest negalit, taigi ramybes.

Tai būtent, kad vientisa.Ir visos savivaldybės lygios.Tačiau savivaldos įgaliojimai tikrai yra pakankami, kad spręsti tokius klausimus.Be to, aš manau, kad ši nuostata (dėl unitarinės valstybės) nėra labai gera.Ir visai įmanoma, kad ateityje ji pasikeis.

[Memelenderis]

Sena vizualizacija iš ''Uosto'' temos paimta.Nors iš naujesnių vizualizacijų matosi, kad niekas nepasikeitė.

[praetor]

Net skaldymo idejos reiskiamos. Kokiu pagrindu, leisk paklaust, gal Zemaituku pagrindu?
Pasitelkus Fronta, tai taptu imanoma

[Memelenderis]

Net skaldymo idejos reiskiamos. Kokiu pagrindu, leisk paklaust, gal Zemaituku pagrindu?
Pasitelkus Fronta, tai taptu imanoma

Ne žemaičių svajonėse ir ne A.Paleckio ''Frontuose'' esmė .Tiesiog per daug unitarinėje valstybėje sunkiau ginti vietos bendruomenių interesus.Nors man atrodo, kad pagal Konstitucija savivaldybės gali ir daugiau teisių turėti.Tad ir keisti nieko nereikia.

[praetor]

O Lietuva per daug unitarine ir nera. Savivaldos ir vietinio valdymo (apskriciu) kompetencija nesikerta, dirba isvien, tiesioginis valdymas salyje nepraktikuojamas.
Vilniaus rajono lenkai dar ne tokius zbitkus krecia, bet nieks nesipyksta. Taigi vien keliu Giruliu ar Melnrages gyventoju interesais nieks nesirems ir reikalo nestabdys.

[Memelenderis]

O Lietuva per daug unitarine ir nera. Savivaldos ir vietinio valdymo (apskriciu) kompetencija nesikerta, dirba isvien, tiesioginis valdymas salyje nepraktikuojamas.
Vilniaus rajono lenkai dar ne tokius zbitkus krecia, bet nieks nesipyksta. Taigi vien keliu Giruliu ar Melnrages gyventoju interesais nieks nesirems ir reikalo nestabdys.

Kam tos apskritys reikalingos ?Kyšių surinkimui vykdyti ?Jas reikia panaikinti ir visas jų funkcijas atiduoti savivaldybėms.Tie tavo ''keli gyventojai'' yra visos Klaipėdos gyventojai.Ir jie yra Lietuvos piliečiai, todėl jų teisių turi būti paisoma.

[praetor]

Turi buti, bet nebutina. Kita vertus teisiu paisymas neuzkerta kelio projektam vystyt tinkamai, bet tik ne reketavimo keliu del to kompensavus.
Apskritai, kiek galima kartotis, argumentas, kad kazkam kazkas nepatinka, taigi turi but reikalas risamas yra situacija su sedejimu ant sakos kai ji nusipjaunama.

[Memelenderis]

Turi buti, bet nebutina. Kita vertus teisiu paisymas neuzkerta kelio projektam vystyt tinkamai, bet tik ne reketavimo keliu del to kompensavus.
Apskritai, kiek galima kartotis, argumentas, kad kazkam kazkas nepatinka, taigi turi but reikalas risamas yra situacija su sedejimu ant sakos kai ji nusipjaunama.

Aišku, kol Lietuvoje nėra išugdyta pilietinė visuomenė, tol tai ir bus .O teisių paisymas užkerta kelia netinkamu, žmonėms pavojų keliančių, projektų vystymui.

[Memelenderis]

Štai straipsnis šia tema:
Giliavandenis uostas- planų raizgalynėje

Giliavandenio uosto planai geriausiu atveju bus baigti rengti 2011 metais. Antradienį Klaipėdoje posėdžiavusi Giliavandenio uosto darbo grupė, kurioje yra 21 asmuo iš įvairių ministerijų, valstybės ir verslo institucijų, sudarė šio uosto vystymo programą.


Darbo grupės pirmininkas susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pripažino, kad diskusija dėl giliavandenio uosto vystymo nebuvo lengva. Lietuvoje teritorijų planavimo dokumentai ir jų eiliškumo tvarka yra sudėtinga. Todėl diskusijoje teko remtis ekspertų – teritorijų planavimo specialistų konsultacijomis.

Pavyko sudėlioti giliavandenio uosto vystymo veiksmų planą, o svarbiausia – įvairioms institucijoms susitarti, kaip jį vykdyti. Kol kas nenustatyti tik konkretūs vykdymo terminai. Numatyta, kad per 2008 metus Klaipėdos apskrities viršininko administracija parengs Klaipėdos apskrities bendrąjį planą su giliavandeniu uostu. Šis planas pradėtas, tačiau nebaigtas. Jam užbaigti iš Vyriausybės rezervo fondo bus skirta apie 300 tūkst. litų. Pradėtame apskrities bendrajame plane giliavandenis uostas buvo žymimas ties Šventąja. Paaiškėjo, kad natūralūs gyliai iki 17 metrų ties Šventąja yra už 8 kilometrų. Todėl nebūtų prasmės į jūrą temti tokio ilgio molus. Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros Klaipėdos uosto vystymo iki 2025 metų studijoje numatyta, kad vienintelė tinkama vieta giliavandeniam uostui Lietuvos pakrantėje statyti yra jūroje ties Melnrage. Ši vieta jau numatyta Lietuvos Respublikos bendrajame dokumente. Ji bus įtraukta ir į apskrities bendrąjį dokumentą.

Taip pat bus koreguojamas ir Klaipėdos miesto bendrasis dokumentas, kur turi būti numatyti privažiavimo keliai, geležinkeliai ir komunikacijos į salą jūroje. Susisiekimo ministras pageidavo, kad šią korekciją savivaldybė atliktų per 2008 metus. Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius tikino, kad tai padaryti per trumpą laiką neįmanoma. Terminas bus numatytas vėliau. Klaipėdos apskrities viršininko administracija turės parengti ir Strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV). Šiam dokumentui paruošti pinigai taip pat bus skirti iš Vyriausybės. A.Butkevičius teigė, kad rengti SPAV Apskrities administracijai padės ir Susisiekimo ministerijos specialistai. SPAV turi atsakyti į klausimus, ar strategiškai ir ekonomiškai tikslinga statyti giliavandenį uostą, numatyti galimas jo naudojimo transporto schemas. SPAV parengimo terminas taip pat bus nustatytas vėliau.

Paraleliai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengs ir Poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Jis atsakys į klausimus, kokį poveikį aplinkai darys salos suformavimas jūroje ties Melnrage. Šį dokumentą parengti nėra taip paprasta, nes teks atlikti nemažai įvairių tyrimų jūroje, kompiuterinių modeliavimų.

A.Butkevičius norėtų, kad SPAV ir PAV būtų atlikti per 2009 metus. Tuomet 2010 metais Uosto direkcija rengtų giliavandenio uosto detalųjį planą ir techninį projektą. Jei kai bus rengiami planai būtų patvirtinta, kad giliavandenis uostas tikrai turi būti statomas ties Melnrage, ir jei planai būtų rengiami pagal numatytą grafiką, tai 2011 metais Vyriausybė galėtų tvirtinti kitą giliavandenio uosto vystymo programą. Joje jau būtų numatyta, kada ir kaip bus statomas giliavandenis uostas. Iki to laiko jau būtų žinomi ir galimi uosto statybos finansavimo šaltiniai. Pagal 2003 metų kainas, o dabar jos yra gerokai pakitusios, ties Šventąja pastatyti giliavandenį uostą kainuotų 2,2 milijardo litų. Uostui statyti būtų pritrauktos tiek biudžeto, tiek Europos Sąjungos fondų, tiek privačios lėšos.

A.Butkevičius pastebėjo, kad giliavandenį uostą būtinai reikės statyti. Tai parodė pastarųjų metų dabartinio uosto krova. Pernai ji buvo rekordinė ir sudarė 27 mln. tonų. Šiemet Klaipėdos uoste planuojama krauti 32 mln. tonų. Dabartinio Klaipėdos uosto veikla gali pradėti strigti, kai krova išaugs iki 40 mln. tonų per metus. Net ir sutvarkius visas krantines uosto veikla strigs dėl to, kad į uostą nebegalės įplaukti visi norintys laivai arba jie turės ilgiau laukti išoriniame reide. Apie tokią situaciją buvo įspėję ir japonai. Jie teigė, kad laivai dabartiniame Klaipėdos uoste gali pradėti strigti apie 2017 metus. Tačiau jei krova augs taip greitai, kaip pastaraisiais metais, tokia situacija gali susidaryti ir greičiau.

Kol bus pradėtas statyti giliavandenis uostas, dabartinis uostas bus baigtas iš esmės rekonstruoti. Rekonstrukcijos tempai didėja. Vien šiemet uostui rekonstruoti yra numatyta 240 mln. litų.

www.klaipeda.daily.lt
Tad jokie poveikio aplinkai vertinimai nėbera svarbūs.Viskas jau nuspręsta vyriausybėje.Ir mūsų interesų niekas nepaisys.

[Analitikas PlėtRa]

Apklausos rezultatai viską pasako. Džiaugiuosi, kad dar yra blaiviai mastančių žmonių.

[Memelenderis]

Jeigu dalis balsavusiųjų- neklaipėdiečiai, tai kokio objektyvumo čia galima tikėtis ?Jeigu tu manai, kad esi teisus, tai dar nereiškia, kad taip yra.Be to, kalbi neargumentuotai.Netgi demagogiškai.

[sleader]

Klaipėda yra Lietuvos miestas, Lietuvos pajūris taipogi yra visos Lietuvos. Taigi kai sprendžiamas toks ekonomiškai svarbus klausimas turėtų būti išklausomi visi, ne tik klaipėdiečiai. Gal ignaliniečiams ir visaginiečiams nepatinka idėja statyt naująją atominę elektrinę, tačiau jei ji reikalinga visiems tai ir bus pastatyta.

Jeigu tu manai, kad esi teisus, tai dar nereiškia, kad taip yra.

Tamstai irgi reiktu susimastyt apie šią, paties išsakytą, mintį.

[Analitikas PlėtRa]

Jeigu dalis balsavusiųjų- neklaipėdiečiai, tai kokio objektyvumo čia galima tikėtis ?Jeigu tu manai, kad esi teisus, tai dar nereiškia, kad taip yra.Be to, kalbi neargumentuotai.Netgi demagogiškai.

Taip, mums su tavim turbūt derėtų sukurti Demagogų partiją.

[WILD_WEST]

Apklausos rezultatai viską pasako. Džiaugiuosi, kad dar yra blaiviai mastančių žmonių.

Ne viena apklausa,nei laikrasciuose, nei miesto gatvese daryta neparode, jog klaipedieciai pritaria siam projektui. Cia yra tik forumo apklausa. Isvados akivaizdzios.

[tricky_kid]

Kas, kad tie vietos gyventojai pries? Pasipriesins ir nusiramins. Tokiu pasipriesinimu buvo ne vienas ir ne du, bet visi toliau gyvena, o aplinkosaugos situacija Lietuvoj pakankamai gera.
Papaisysim jusu poziurio ir pastatysim uosta

Taip buvo pasipriešinimų. Ir ypač vienas Sąjūdžio laikas, kai į Klaipėdą norėjo tiesti vamzdį iš Mažeikių ir pastatyti naują didelį naftos terminalą (berods, kad plūdurą jūroj ar tai 0 krantinę, gal kas pataisys) ir iškirsti didelę dalį Melnragės miško. Ir ką tu sau galvoji, žmonės sukilo ir rimtai priešinos ir kur dabar tas plūduras, taigi Būtingėj lieja naftą ant Šventosios "kurorto" paplūdimių ...

Melnragės kopose yra didelis metalinis kryžius menantis tuos visus protestus.

[praetor]

Ne viena apklausa,nei laikrasciuose, nei miesto gatvese daryta neparode, jog klaipedieciai pritaria siam projektui. Cia yra tik forumo apklausa. Isvados akivaizdzios.

Pamodeliuokime:
jei Klaipeda butu ne uostas, bet uostukas, geldu prieplauka, tai tikro uosto, kur krantines uztveriamos, prieiga itin ribojama (kaip tatai yra dabar) zmones nenoretu. Taip pat jie nenori naujo kelio, naujo gelzkelio, naujo vamzdyno. Bet tai kas per savoka yra tada "ukis"? Kokia belieka jai prasme ir jos reiksme?

Man irgi akivaizdzios.

[molotov_47]

Iš vienos pusės man rodos, kad vis dėlto reikėtų tą uostą statyti melnragėje. Į Kuršių marias toliau brautis yra pernelyg brangu, nes dugno gilinimo darbai kasmet nepigiai kainuoja, o Nemunui gi neįsakysi toliau nebeplukdyti sąnašų. Lietuva turi nedidelį pajūrio ruožą, tačiau jau daugiau nei pusė jo skirta rekreaciniams poreikiams - sukurtas Kuršių nerijos parkas, tad piečiau Klaipėdos naujo uosto nepadarysi. Labai į šiaurę irgi judėti neverta, nes dviejų atskirų uostų darbą yra kur kas sunkiau suderinti. Tad, norint plėstis, reikia statyti Melnragėje.
Žinoma, tik su sąlyga, kad apleistos krantinės bus nublizgintos ir pertvarkytos kaip viešos erdvės. Kitaip išeis dar viena afera. O žinant mūsų politikų elgesį, tokia afera yra labai tikėtina. Tad kol kas siūlyčiau neskubėti su statybomis ir sutvarkyti tai, kas yra apleista, bet vis dar gali panaudota. O atėjus geresniems laikams galima bus pradėti statyti uostą.

Dėl išvardintų priežasčių susilaikau nuo balsavimo.

[tricky_kid]

DĖMESIO.

Būtinai perskaitykite šį straipsnį, o tada tęsime diskusijas. Tikrai labai geras su daug įvairių nuomonių ir variantų.


Siūlomi ir kitokie giliavandenio uosto variantai

Vidmantas Matutis, Klaipėda, 2005 04 21

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubas surengė viešą aptarimą „Lietuvai reikia antro uosto“.

Kategoriškai pasisakyta prieš giliavandenio uosto statybą prie Melnragės, tiksliau - prieš japonų atliktą studiją. Pasiūlyta Klaipėdos uostą atriboti nuo Kuršių marių, o giliavandenes krantines įrengti dykvietėse tarp Šventosios ir Būtingės. Diskusijoje dalyvavęs Vyriausybės vadovo Algirdo Brazausko patarėjas Algirdas Vapšys siūlė Susisiekimo ministerijai nepiršti vien Melnragės giliavandenio uosto varianto, o svarstyti ir alternatyvas.

Negalima pamiršti ledynmečių suformuotos darnos

Inžinierius architektas Petras Lapė teigė, kad Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai (JICA) sunku buvo padaryti teisingas išvadas dėl giliavandenio uosto vystymo. Jie nežino ramių upių specifikos, Lietuvos istorijos ir socialinių sąlygų, Kuršių nerijos vystymosi ypatumų, pasigesta ir japonų bendradarbiavimo su vietiniais mokslininkais.

Priminęs ledynmečius ir tai, kad Baltijos jūra, Kuršių marios formavosi tūkstantmečius, o nerija galutinai susiformavo XIX amžiuje, P.Lapė teigė, kad jokia valdžios santvarka neturi teisės pažeisti gamtos sukurtos darnos.

P.Lapės teigimu, statant giliavandenį uostą ties Melnrage kyla abejonių, kad tas uostas galės normaliai veikti.

Jame kaupsis iš Kuršių marių plukdomos sąnašos. Giliavandenis uostas taptų grėsme Melnragei. Beveik 80 proc. krovinių jame bus naftos ir chemijos produktai.

Teigdamas, kad ties Klaipėda trūksta poilsio zonų, P.Lapė klausė, kas bus su Melnragės pliažu, ties kuriuo atsiras dvokianti bala. Japonų studijoje, kaip pastebėjo P.Lapė, neatsakyta į klausimą, kaip keisis tolėliau nuo jūroje suformuotos salos esantys Girulių paplūdimiai. Bendra išvada - kad jūroje ties Melnrage suformavus dirbtinę salą dalis paplūdimių bus užnešta, o dalis nuplauta.

P.Lapė siūlė mąstyti ne apie kraunamas tonas, o apie gamtą ir žmones. Todėl jis pareiškė kategorišką nuomonę, kad giliavandenis uostas prie Melnragės negali būti statomas.

Uostą reikia atskirti nuo Kuršių marių

P.Lapė pasiūlė dabartinį Klaipėdos uostą atskirti nuo Kuršių marių už Kiaulės Nugaros įrengiant pylimą. Per jį galėtų būti nutiestas kelias ir į Kuršių neriją. Dabar, P.Lapės teigimu, Smiltynė panaudojama žymiai prasčiau nei prieš karą. Dėl perdėtos apsaugos ir draudimų Kuršių nerija virto šabakštynu. 150 metrų pločio ir 5 metrų gylio protaka iš Kuršių marių galėtų būti įrengta ties Alksnyne. Toje vietoje, anot P.Lapės, protaka buvo ir prieš 2000 metų.

Atskyrus dabartinį uostą nuo Kuršių marių, P.Lapės nuomone, jį galima būtų gilinti šiaurinėje dalyje iki 17, kitur - iki 14 metrų (dabar šiaurinėje dalyje yra14 metrų, kitur 10-12 metrų). Su 14 metrų gyliu patrauklesni taptų ir Malkų įlankoje esantys konteinerių terminalai.

Taip pat P.Lapė siūlė sutvirtinti Smiltynės krantą ir praplatinti Klaipėdos uosto įplaukos kanalą, kad vyktų dvipusis laivų eismas. Taip padidėtų Klaipėdos uosto laivų pralaidumas. Giliavandenio uosto studijoje japonai kaip tik prognozuoja, kad intensyvėjant Klaipėdos uosto krovai jis nebepajėgs greitai priimti ir išleisti laivų. Dėl to ne visiškai panaudojami Klaipėdos uosto pajėgumai. Dabar vienu metu laivybos kanalu gali plaukti vienas laivas, o kiti laukia, kol jis praplauks.

Uosto atskyrimą nuo Kuršių marių P.Lapė palankiai vertino ir aplinkosaugine prasme. Į marias mažiau patektų sūraus vandens, geriau praplauktų migruojančios žuvys, teršalai iš upių nebebūtų plukdomi per Klaipėdos uostą, nebeliktų ledonešio.

Giliavandenį uostą – į Būtingę

Priminęs, kad Europoje uostai skirstomi į švarius ir nešvarius, o nešvarūs, kraunantys naftos ir chemijos produktus, daugelyje šalių iškeliami toliau nuo miestų, P.Lapė siūlė giliavandenį uostą įrengti ir tarp Šventosios bei Būtingės. Maždaug 4,5 kilometro į jūrą, kur jau yra 17 metrų natūralus gylis, ištempti molai nuo smėlio išplovimo į Latviją apsaugotų Lietuvos pajūrį.

Tarp Šventosios ir Būtingės įrengiant uostą, P.Lapės nuomone, nebūtų žalos ir gamtai, nes ten yra rūgščios, nederlingos dykvietės.

Nebūtų ir privažiavimo prie to uosto problemų. Reikėtų rekonstruoti Darbėnų geležinkelio stotį ir nuo jos į naująjį uostą atitempti maždaug 10 kilometrų ilgio geležinkelio atšaką. Taip pat kroviniai galėtų būti gabenami ir nuo Mažeikių per Skuodą, Židikus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Valatka mano, kad emocijomis ar diskusijomis klausimo apie giliavandenio uosto statybą nepavyks išspręsti. Jis teigė, kad šiemet bus rengiama giliavandenio uosto prie Melnragės strateginė aplinkos įvertinimo studija. Jis siūlė, kad tokią studiją inžinierių sąjunga užsakytų atlikti ir Kuršių marių atskyrimo nuo uosto bei Būtingės variantams.

Kuo geras Melnragės variantas?

Iš kalbos tono buvo galima suprasti, kad Susisiekimo ministerijos sekretorių Arvydą Vaitkų inžinieriaus P.Lapės siūlymai suerzino. Premjero patarėjas A.Vapšys vėliau jam netgi pasakė, kad kalbėdamas apie giliavandenio uosto plėtrą turėtų galvoti ir apie žmones.

Anot A.Vaitkaus, kol kas nėra priimta sprendimo, kad ties Melnrage bus statomas giliavandenis uostas. Atlikta tik studija, kuriai pritarė Vyriausybės strateginis komitetas. Taip pat rekomenduota rezervuoti žemes, jei toks uostas būtų statomas.

Pateikęs Japonijos uostų pavyzdžių, A.Vaitkus patikslino, kad kalbama ne apie Melnragės užėmimą, o apie žingsnius į jūrą. Japonų atliktoje studijoje numatyta, kad 2015-2025 metais jūroje ties Melnrage, už 400 metrų nuo dabartinio kranto, būtų formuojama maždaug 1,5 kilometro ilgio ir 700 metrų pločio sala, kur ir būtų įrengti terminalai. Juos nuo Melnragės skirtų ne tik suformuota dirbtinė įlanka su jachtų uostu, bet ir poilsio zona su parku, pasivaikščiojimo takais. Tarp dabartinio kranto ir salos įrengtas kanalas, A.Vaitkaus teigimu, netaptų dvokiančia bala, nes bus įrengtas specialus kanalas vandeniui pratekėti.

Įrengti uostą dirbtinėje saloje ties Melnrage, anot A.Vaitkaus, kainuotų gerokai pigiau nei prie Būtingės, nes ten natūralus 17 metrų gylis yra žymiai toliau nei ties Melnrage. Turėti Lietuvai giliavandenį uostą yra ypač svarbu, kad galėtų priimti didžiausius į Baltijos jūrą įplaukiančius „Baltmax“ tipo laivus.

Pirmajame etape sala būtų formuojama 59 ha plote. Kada tai butų pradėta daryti, priklausys nuo krovinių kiekio. Pagal japonų studiją, į Klaipėdos uostą atplaukiantys laivai diskomfortą pajustų apie 2017 metus, krovai pakilus iki 34 mln. tonų per metus. Priminsime, kad dabartinio uosto pajėgumas yra apie 35 mln. tonų per metus, o realiai krova jau keletą metų svyruoja ties 20 mln. tonų riba.

Svarbiausias klausimas, kiek kainuotų giliavandenio uosto prie Melnragės statyba. Aiškaus atsakymo dar nėra ir negali būti. Japonai prognozuoja apie 370 milijonų eurų, realiai ta suma gali viršyti ir milijardą eurų.

Neįsivaizduoja, iš kur Klaipėda ims krovinių

Iš tarybinių laikų Klaipėdos uosto hidrologinę specifiką išmanantys Sankt Peterburgo „Lernmorniiprojekto“ specialistai Aleksandras Riabininas ir Pavelas Romanovas teigė neįsivaizduoją, iš kur Klaipėdos uostas paims dvigubai daugiau krovinių nei jų yra dabar. A.Riabininas priminė, kad Rusijos Baltijos jūros uostuose taip pat statomi didžiuliai terminalai, ir teigė manąs, kad Klaipėdoje pastatytas giliavandenis uostas gal ir pritrauks truputį daugiau krovinių, bet ne tokius kiekius, kokie prognozuojami. P.Romanovas mano, kad su Klaipėdos giliavandeniu uostu gali būti taip pat, kaip su didžiuliu Ventspilio konteinerių terminalu, kuris pastatytas ir jau 4 metus neturi krovinių.

Paviršutiniškai vertindamas giliavandenio uosto prie Melnragės hidrologinę pusę, A.Riabininas sakė, kad nieko gero neprognozuojąs pakrantėms. Todėl, jei Lietuvai reikia giliavandenio uosto, geriausia jį statyti prie Būtingės.

Atkreiptas dėmesys, kad netgi ir įrengus išmetamų teršalų gaudykles kvapų iš Melnragės giliavandenio uosto, panašių, kokie dabar yra nuo „Klaipėdos naftos“, nepavyktų išvengti.

Ar tikrai reikia giliavandenio uosto?

Ilgametis Klaipėdos prekybos uosto viršininkas Solomonas Kvaša siūlė gerai įvertinti, ar tikrai reikia giliavandenio uosto. Viena apie kitos darbą nežinodamos, skirtingos ir kompetentingos institucijos turėtų atlikti giliavandenio uosto ekonominį įvertinimą, prognozuoti galimus krovinių srautus. Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad nėra šalių, kurios priimtų didesnius laivus nei su 35 tūkst. tonų trąšų. Todėl trąšas, daugiausiai baltarusių, sėkmingai galima krauti ir su turimais uosto pajėgumais.

Giliavandenio uosto statyba gerokai skirtųsi nuo dabartinio uosto rekonstrukcijos. Dabar rekonstravus krantines iš karto prie jų galima krauti laivus. Statant giliavandenį uostą didžiuliai pinigai būtų užšaldyti gerokai ilgesniam laikui. Net ir suformavus dirbtinę salą giliavandenis uostas nepradėtų veikti, kol nebūtų įrengti molai, nutiesti privažiavimo keliai.

Priminęs, kad Klaipėda moka atsisakyti didelių projektų, S.Kvaša teigė, kad ir dėl Tarptautinės jūrų perkėlos statybos, naftos terminalo plėtros buvo daug diskusijų. Tačiau tie uosto objektai pastatyti ir niekam nekenkia.

Nereikia iš karto atsisakyti ir giliavandenio uosto prie Melnragės statybos. Anot S.Kvašos, geriau ir pelningiau būtų tvarkytis viename dideliame Klaipėdos uoste nei dviejuose mažesniuose uostuose Klaipėdoje ir prie Būtingės.

Prie Melnragės pliažų vanduo yra nešvarus, todėl nebūtų didelio praradimo jų atsisakius. Tačiau Melnragės gyventojams turi būti aiškiai pasakyta, kad jiems bus kompensuota. Kai giliavandenio uosto statybos kaina apie 3,5 milijardo litų, 90 milijonų litų, anot S.Kvašos, nebūtų dideli pinigai, jei reikėtų iškeldinti iš Melnragės dalį gyventojų.

Dar septintąjį dešimtmetį buvo ištirta, kad geriausia vieta dideliam uostui statyti buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje yra prie Melnragės. 1967 metais tuometinė Klaipėdos valdžia atsisakė, kad prie Melnragės būtų statomas didžiulis uostas, panašus į tą, kokį dabar siūlo japonai. Todėl didžiuliai naftos terminalai atsirado Ventspilyje, o giliavandenis sausakrūvis uostas – Mugoje.