Klaipėdos giliavandenis uostas

[Eimantas]

Ačiū

[C5]

Sutikit, sunku susidaryt tvirtą nuomonę apie šio uosto reikalingumą – čia ne apie kokį Pilsotą padiskutuot: gražu-negražu. Na nebent esi užkietėjęs žaliasis – tada viskas aišku. Be abejo, toks industrinis monstras turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau žiūrint į tolimą perspektyvą ir jei ir toliau norim deklaruot save kaip jūrinę valstybę, nuvertėjęs tūkstančio melnragiškių turtas neturėtų būti pagrindinis rodiklis. Nežinau, pasimetęs...

[umbrella]

Seip kiek suprantu tai niekas nenori kad jau dabar butu nuspresta jog sis uostas bus statomas dabar. Kalba eina apie tai, kad bendrajam plane butu palikta galimybe ji statyti ateityje. Ar as klystu del to?

[URBANISTAS]

manau ateityje toks uostas bus butinybe.......o del vietos dar galima butu padiskutuoti...

[Aš]

Esminis klausimas - ar toks uostas butu ekonomiskai naudingas saliai (iskaitant visus imanomus poveikius aplinkai ir pan.)? Jeigu taip, kalbu "reikia - nereikia" nebeturetu buti.

Atsakymas daugiau nė akivaizdus.

[ValdasJ]

Atsakymas daugiau nė akivaizdus.

Gal galetum pasidalint tuo akivaizdziu atsakymu?

Beje, tarkim atsakymas del naudos saliai akivaizdus. Kaip del naudos miestui?

[Aš]

Gal galetum pasidalint tuo akivaizdziu atsakymu?

Tingiu

[ValdasJ]

Esminis klausimas - ar toks uostas butu ekonomiskai naudingas saliai (iskaitant visus imanomus poveikius aplinkai ir pan.)? Jeigu taip, kalbu "reikia - nereikia" nebeturetu buti.

Kadangi kolega tingi tai pabandysiu paaiskint kodel atsakymas nera toks paprastas ir akivaizdus:

1. Sunku apskaiciuoti busima nauda ir zala. Juolab, kad uostas toli grazu nera pilnai isnaudojamas be to yra nemazai tusciu rezerviniu plotu.
2. Sunku sulyginti ekonomine nauda ir ekologine zala.
3. Ko gero didziausia problema: Ekonomine nauda keliautu krovos kompanijoms ir valstybei, o ekologine zala kesti ir taisyti tektu miestui. Manau panasus klausimai sprestusi zymiai paprasciau, jei uostas nebutu miestui svetimkunis, t.y. jei miestas turetu balsa jo valdyme ir gautu tiesiogine nauda.

[Eimantas]

Giliavandenis uostas: pliusai ir minusai
2007-02-05 Viešųjų ryšių poskyrio vedėjas Andrius Juškevičius

Japonai klaipėdiečiams užminė nelengvą mįslę: 2004 metais baigtoje studijoje jie pasiūlė Melnragėje statyti naują uostą – šalia miestiečių ir svečių pamėgto paplūdimio. Jūroje, už 350 metrų nuo pakrantės, būtų suformuota dirbtinė 1,5 km ilgio ir 700 m pločio sala, kurioje įsikurtų modernus giliavandenis uostas. Nusausinta išorinio uosto teritorija turėtų kelių ir geležinkelio transporto privažiuojamuosius kelius, sujungtus su kranto infrastruktūra.

Uostas neišnaudoja rezervų

Šis Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) ekspertų projektas tapo diskusijų objektu. Vieni teigia, kad ekonominiu požiūriu jis būtų labai naudingas Lietuvai ir Klaipėdai, kiti – kad atneštų nuostolių jautriai pajūrio gamtai ir gyventojams. Kodėl Klaipėdai reikia naujo uosto, kai turime vieną, regis, tenkinantį šiandieninius poreikius?

Pačių japonų ekspertų teigimu, dabartinis jūrų uostas pajėgus per metus perkrauti 35-40 mln. tonų krovinių. Nors skelbiama apie rekordiškai didėjančias krovos darbų apimtis, uostas tik artėja prie 23 mln. tonų metinės krovos apimties. Taigi, rezervų dar yra ne vieneriems metams, o žvelgiant į metų metais apleistas ir nenaudojamas rezervines uosto teritorijas, nusidriekusias nuo II Smiltynės perkėlos į pietus, matyti, kad ir dabartinio uosto plėtrai vietos dar pakanka.

Prognozes koreguoja Rusija

Japonų ekspertų teigimu, siekdamas plėtoti Rytų-Vakarų jūrinę prekybą ir išlaikyti augančią ekonomiką, Klaipėdos uostas turės varžytis su konkuruojančiais Rytų Baltijos uostais: Talino - Estijoje, Rygos ir Ventspilio - Latvijoje, Kaliningrado ir Sankt Peterburgo – Rusijoje.

Anksčiau buvo prognozuojama, kad krovinių apimtys per artimiausius 15 metų išaugs iki 2,4 karto ir dabartinis vidinis uostas nebebus pajėgus atlaikyti tokių krovinių srautų, jam teks neišvengiamai plėstis, nes iki 2015 metų bus maksimaliai išnaudotos dabartinio uosto galimybės.

Tačiau ar prieš keletą metų atliktoje studijoje japonai numatė, kokiais tempais bus statomi, vystomi Rusijos uostai Baltijos šiaurėje? Pastarųjų metų tendencijos liudija, kad rusai nelinkę savo krovinių atiduoti kaimynams, o krovinių gabentojams siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir sėkmingai konkuruoti rinkoje.

Ekspertų išvada buvo tokia: siekiant patenkinti pervežimų poreikius, išsaugoti konkurencingumą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, uostas turėtų būti išplėstas už dabartinio uosto teritorijos ribų. Tačiau, prieš pereinant prie giliavandenio uosto statybos, siūloma visiškai išnaudoti dabartinius potencialius Klaipėdos uosto pajėgumus: renovuoti jūros ir sausumos statinius, išplėsti sandėliavimo plotus ir privažiuojamuosius geležinkelius.

Poveikis aplinkai - neištirtas

Ekspertai prognozuoja, kad pradėjus eksploatuoti naująjį uostą, įvyktų nemažai teigiamų pokyčių, uostas pagyvintų Lietuvos prekybą ir duotų naujų pajamų. Jeigu papildomos lėšos bus panaudotos švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitų sričių vystymui, tai turės teigiamą poveikį visai šaliai. Naujasis uostas sukurtų ir daug naujų darbo vietų, tuo pagerindamas socialines ekonomines sąlygas ir stimuliuodamas vietinę ekonomiką.

JICA studijos išvadose daug dėmesio skiriama ir galimiems rizikos faktoriams, analizuojama galima naujojo uosto žala aplinkai. Būsimojo uosto teritorija yra per 1 km nutolusi nuo Kuršių nerijos turizmo ir gamtos objektų bei per 600 m nuo Melnragės, kur yra rekreacinė zona ir čia gyvena apie 2000 gyventojų.

Būsimojo uosto statyba, kuri truks ne vienerius metus, neabejotinai turės įtakos kraštovaizdžio pokyčiams - užgoš vietovės grožį ir sumažins lankytojų skaičių, taip paveikdama vietinę ekonomiką. Tačiau vietiniai gyventojai turėtų daugiau galimybių įsidarbinti, o vietinės įmonės – teikti savo paslaugas.

Naujojo uosto statyba gali sumažinti žuvų ir gyvūnijos populiacijas Kuršių marių ir jūros pakrantės teritorijoje, gali būti trikdomi paukščiai, žiemojantys Smiltynės šiaurėje, gali kristi žemės ir pastatų kaina Melnragėje, dėl drumsto vandens žmonės nebenorės naudotis šalia esančiais paplūdimiais, juos gali užteršti tepalai, degalai, kitos cheminės medžiagos. Išorinio uosto plėtra gali sukelti ir šiauryn link Palangos nusidriekiančių Klaipėdos paplūdimių eroziją.

Rekomendacija - elgtis apgalvotai

Tam, kad uosto plėtra priešais Melnragę būtų sėkmingai įgyvendinta, prieš pažymint jo galimo buvimo vietą miesto bendrajame plane, japonų ekspertai Poveikio aplinkai studijoje (PAV) rekomendavo kruopščiai atlikti visas aplinkosaugines procedūras. Be to, prieš pažymint giliavandenio uosto buvimo vietą reikia numatyti teritorijas, kurios bus naudojamos automobilių, geležinkelio keliams, inžinerinėms komunikacijoms. Atsižvelgiant į konkrečią uosto vietą neabejotina, kad bus reikalaujama iškirsti nemažą dalį Girulių miško.

Susipažinęs su japonų studija, Lietuvos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas Klaipėdos miesto savivaldybei rekomendavo pažymėti giliavandenio uosto vietą bendrajame plane, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo nurodyta įvertinti būsimojo uosto galimą poveikį aplinkai. Kol kas poveikis gamtai dar neištirtas.

www.klaipeda.lt

[Aš]

Kadangi kolega tingi tai pabandysiu paaiskint kodel atsakymas nera toks paprastas ir akivaizdus:

1. Sunku apskaiciuoti busima nauda ir zala. Juolab, kad uostas toli grazu nera pilnai isnaudojamas be to yra nemazai tusciu rezerviniu plotu.
2. Sunku sulyginti ekonomine nauda ir ekologine zala.
3. Ko gero didziausia problema: Ekonomine nauda keliautu krovos kompanijoms ir valstybei, o ekologine zala kesti ir taisyti tektu miestui. Manau panasus klausimai sprestusi zymiai paprasciau, jei uostas nebutu miestui svetimkunis, t.y. jei miestas turetu balsa jo valdyme ir gautu tiesiogine nauda.

Pirmas ir antras punktas beveik pakartoti. Nauda man atrodo akivaizdi, neabejoju, kad ji būtų (manau, kad jau yra) pagrįsta studijomis. Toks uostas būtent šiuo metu dar nėra būtinybė, tačiau jau dabar laivai negali prasilenkti. Tačiau aiškiai pasakyta kada jo reikės (rasi paskaitęs japonų išvadas) ir manau, kad dabar pradėję jį statyti nepersistengtume skubėdami nes tokio masto ir tokio finansavimo reikalaujantys projektai greitai neįgyvendinami. Nauda valstybei ir miestui, uostas kuria itin didelę Klaipėdos BVP dalį ir t.t., be to visų pirma ir turi būti žiūrimi visos valstybės interesai, o ne vieno miesto. Na kaip sakiau, tingiu rašyt nes nematau tikslo tau kažką aiškint.

[ValdasJ]

Pirmas ir antras punktas beveik pakartoti. ...

Ne. Antru punktu as norejau pasakyti jog nauda ir zala nera taip lengva sulyginti, nes matavimo vienetai skirtingi. Nauda-uzdirbti pinigai. Zala- prarastos zuvu populiacijos, eroduojantys krantai, nepatogumas miestieciams del pailgejusios keliones iki pajurio ir pan.

... be to visų pirma ir turi būti žiūrimi visos valstybės interesai, o ne vieno miesto.

Jei nepastebejai, tai nesutarimas yra tarp uosto ir savivaldybes. Kaip zinia savivaldybe turi ziureti miesto interesu. Valstybes interesais rupinasi Seimas ir vyriausybe.

Na kaip sakiau, tingiu rašyt nes nematau tikslo tau kažką aiškint.

Tavo valia. Bet butent del to, kad uosto valdzia ir susisiekimo ministerija "nemato tikslo kazka aiskint" didzioji dalis miestieciu pries ji ir nusiteike. Dialogas visada reikalingas

Beje as pats kolkas nesu nei uz nei pries, tiesiog bandau kritiskai ziuret i abieju pusiu teiginius ir ieskot informacijos padesiancios apsisprest.

[tricky_kid]

tai va apie ta giliavandeni uosta vis netyla kalbos ... as manau, kad tai tik laiko klausimas, nes jei uostas ir toliau liks tokioj pozoj, kokioj ir dabar yra, tai vis daugiau atsiras konfrontacijos su salia stovinciu miestu, jau ir dabar pats uostas stovi kaip kokia tvirtove, neprileidzianti miesto prie vandens ... miestas - uostas, o vandens beveik nemato ... keista ...

siaip vis gincijamasi, kur tas jachtas deti ir siaip apie pramogines laivybos vystymasi ... pastacius nauja uosta galetu rimtai pagalvoti apie klasco iskelima is visos teritorijos, kuri driekiai nuo pat danes upes ziociu iki tos vietos, kur uzsisuka naujoji uosto gatve i dariaus ir gireno ... pagalvokit: atsivertu visa ziemos ilanka (ar kaip ji - geda, nes abejoju del vietos pavadinimo klp ), kuri itin lengva pritaikyti jachtu svartavimui, stovi gatavi molai, skiriantys ja nuo mariu, beje jei jau prakalbus ir apie istorine tradicija, tai pietine sios ilankos krantine, buvo lyg dabartinis kruiziniu terminalas priimantis laivus, beje jei neklystu, ten ir pats adolfukas padejo savo kojele ant lietuvos zemeles. taigi teritorija nuostabi, beje atsivertu ir krantines dalis, kuria nepasiduodant oligarchu ir lochu visokiu spaudimui galetu paversti itin aukstos kokybes rekreacine zona, padesiancia gaivinti centra ir gydyti senosios vites zaizdas, kurios kaip bebutu gaila dabar tik dar labiau gilinamos : vites verslo centras, dar siaip visokie sudpastaciai pagal naujaja uosto gatve, kuria reiketu perkelti i senaja jos vieta ir grazinti malku gatve (vel suabejojau) pavadinima.


o siaip as pries dabartines akvatorijos gilinima, nes tai sunaikintu kursiu marias ... ideomu kaip dar butu su visu vandens kilimu ziema... pagal ideja tai gilesne akvatorija daugiau vandens paiima ir maziau dane tvinsta, bet jauciu, kad butu kitaip, nes didesnis kanalas reiskia didesnes vandens mases santyki su kanalo plociu, kuris nekistu, todel didetu sroves greitis ir stiprumas, taigi reiktu labai rimtai tvirtinti krantines, beje manau kad senamiesti pradetu dazniau uzpilineti ... cia aisku tik hipotezes, bet yra tam juk kompiteriai ir vandens dinamikos tyrimai ... gerai ismanat elementarius tyrimus galima net su 3d programa padaryti: pvz Maya ar 3ds maxu. siaip panaudojant tas kompiuterines simuliacijas turetu paziureti ir pakrantes kismus, pastacius naujaji uosta, bijau, kad olandu kepures neliktu, nes ten sroves pradetu ilanka daryti, tokia kokia dabar prie melnarages yra ... o pastebejot, kad tose vietose papludinius maziau niokoja ???

o del kanalo, tai jis tikrai yra ilgas, nes uosto reidas, kur laivai laukia prasilenkimo yra ar tai uz 15 - 20 km nuo kranto ar pan, o juroje tikrai yra kanalas ... idomu ar to jurinio kanalo neiseitu paplatinti ?

atrodo tiek

[ValdasJ]

Uostas gali plėstis tik brisdamas į jūrą <...>

Keistoki argumentai. Nezinau tikslios situacijos su krantinem, tarkim visos jau uzimtos. Ir kuom tada padetu tas "bridimas i jura"? OK, gautumem kelis simtus metru krantiniu. Po keleriu metu vel ta pati problema iskiltu. Kodel nekalbama apie pletimasi i pietus? Kaip suprantu gerb. Dobilinskas tiesiog nori prastumti giliavandenio uosto ideja. Tai gal tada ir reiketu kabet butent apie giliavandenio uosto reikalinguma, o ne krantiniu trukuma apskritai. Kuo daugiau viska bandoma supainiot tuo stipresni kyla itarimai kad cia kazkas nesvaraus dedasi. Galbut giliavandenis uostas ir reikalingas, bet uosto vadovybe turetu suprasti: tol kol ji elgsis su miestieciais kaip su kvailiais tol sie pletrai i jura priesinsis.

[molotov_47]

Keistoki argumentai. Nezinau tikslios situacijos su krantinem, tarkim visos jau uzimtos. Ir kuom tada padetu tas "bridimas i jura"? OK, gautumem kelis simtus metru krantiniu. Po keleriu metu vel ta pati problema iskiltu. Kodel nekalbama apie pletimasi i pietus? Kaip suprantu gerb. Dobilinskas tiesiog nori prastumti giliavandenio uosto ideja. Tai gal tada ir reiketu kabet butent apie giliavandenio uosto reikalinguma, o ne krantiniu trukuma apskritai. Kuo daugiau viska bandoma supainiot tuo stipresni kyla itarimai kad cia kazkas nesvaraus dedasi. Galbut giliavandenis uostas ir reikalingas, bet uosto vadovybe turetu suprasti: tol kol ji elgsis su miestieciais kaip su kvailiais tol sie pletrai i jura priesinsis.

Dėl plėtros į pietus jau nemažai buvo kalbėta. Visų pirma tai nelabai apsimoka dėl pastovaus sąnašų kaupimosi ( pastoviai vykdomi brangiai kainuojantys uosto gilinimo darbai ), antra- klaipėdos sąsiauryje maža vietos normaliam laivų eismui. Be to kitame krante savo ragus rodo "šventoji karvė" Kuršių nerija. Tad, mano manymu, nėra prasmės kalbėt apie uosto plėtrą į pietus. Be to nemažai kalbama ne tik apie krantinių trūkumą, bet ir apie Klaipėdos sąsiaurio keliamas problemas laivybai.

[Eimantas]

1. Ar labai įtempta padėtis dėl laivybos Klaipėdos sąsiauryje?
2. Dar neaišku kokią įtaką darytų giliavandenis uostas "šventajai karvei" ir žemyninei pakrantei, nes nėra atlikta poveikio aplinkai studijai.

[Aš]

1. Ar labai įtempta padėtis dėl laivybos Klaipėdos sąsiauryje?

Vienas iš trukdžių dabartinio uosto veiklai yra labai siauras kanalas uosto vartų zonoje, kuris leidžia tik vienos krypties judėjimą daugumai laivų. Be to, yra ribota navigacinė erdvė laivų apsisukimui vidiniame kanale. Navigacinės problemos dar labiau paaštrės ateityje, didėjant laivų eismo intensyvumui.

Taip pat kažkuriame straipsnyje skaičiau, kad dėl kanalo siaurumo didesniems laivams tenka laukti, o dėl tam tikro ilgio (nepamenu kiek tiksliai, ten buvo procentais parašyta) gaišos uoste, transportuoti tampa ekonomiškai nenaudinga (arba mažiau naudinga).

2. Dar neaišku kokią įtaką darytų giliavandenis uostas "šventajai karvei" ir žemyninei pakrantei, nes nėra atlikta poveikio aplinkai studijai.

Studija, vienokia ar kitokia, atlikta yra. Tai JICA studija, kurią ir pats skaitei, tik, turbūt, faktų gausoje užsimiršai (šioje temoje ji yra 402 pranešime)

Vidinio (pietinio) uosto įtaka vertinama taip:

Naujojo vidinio uosto variantas būtų nepriimtinas visų pirma aplinkosauginiu požiūriu. Jei būtų vykdomi gilinimo darbai į pietus nuo dabartinio uosto, į Kuršių marias pradėtų skverbtis daugiau druskingo vandens, o tai darytų žalą trapiai ekologinei sistemai - būtų sunaikinti dabartiniai gyvenami plotai, kuriuos užimtų jūrinės rūšys iš Baltijos jūros. Taip pat nustatyta, kad didelės apimties gilinimo ir sausinimo darbai siaurame kanale gali sukelti Smiltynės, Kiaulės nugaros salos krantų eroziją, o tai neigiamai paveiktų svarbius gyvenamus plotus Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir aplink jį - nendrynus, žuvų mailiaus augimvietes ir paukščių šėryklas.

Nepamirškit ir to, kad ne vien siauras įplaukos kanalas trugdo, bet ir tai, jog vesti laivą į pietus mariomis taip pat užtrunka.

Naujojo šiaurinio (prie Melnragės) uosto įtaka Kuršių Nerijai, mano nuomone, būtų minimali (apie tai studijoje, atrodo, neužsimenama, todėl sakau savo nuomonę, bet gal dėl to ir neužsimenama, kad įtakos nebūtų).

O apie Melnragės teritoriją:

Problema:

Yra tikimybė, kad pastačius naujus bangolaužius ir susiformavus vadinamajai šešėlinei zonai ims eroduoti į šiaurę nuo jų atsiduriantys paplūdimiai.

Išeitis:

Kaip apsaugines priemones japonų specialistai siūlo šiaurinį bangolaužį statyti ne stačiakampės, bet kreivos linijos formos. Taip pat siūloma įrengti papildomus kranto apsaugos statinius - iškyšulius ar dirbtinius ragus, paplūdimius papildyti smėliu.

Problema:

JICA specialistai atkreipia dėmesį, kad giliavandenio uosto statybų metu drumsto vandens dėmės, sklindančios iš suformuotų sausumos teritorijų, galėtų sumažinti žmonių norą vasarą naudotis šalia esančiais paplūdimiais.

Išeitis:

Dėl to būtų siūloma naudotis skydais, kurie drumsto vandens dėmes nukreiptų nuo kranto ir Smiltynės paplūdimių.

Problema:

Neatmetama galimybė, kad statybos gali užkirsti kelius žuvims, migruojančioms palei pakrantę į marias nerštui, o žuvų mailius nebegalės naudoti Melnragės pakrantės kaip savo augimvietės.

Išeitis:

Tokiu atveju siūloma suplanuoti švelninančias priemones dirbtinai įžuvinant, arba finansiškai kompensuoti nuostolius žvejams.

Problema:

Taip pat manoma, kad paukščiai, žiemojantys Smiltynės šiaurėje arba perintys tenai pavasarį, gali būti trikdomi statybos darbų triukšmo ar vaizdo.

Problema:

Studijoje neneigiama, kad pastačius uostą, sumažės vietovės grožis, o tai gali sumažinti lankytojų skaičių bei atsiliepti vietinei Melnragės ekonomikai. Taip pat gali sumažėti pastatų bei žemės kaina.

Nepaisant šių problemų (turinčių bent jau dalinius sprendimus) šio uosto reikia, nes:

"Šalies ekonominio stabilumo požiūriu, užsienio prekyba Lietuvai yra esminis dalykas, o Klaipėdos uostui tenka šalies prekybos centro vaidmuo. Lietuvos ateitis daug priklausys nuo sėkmingos Klaipėdos uosto plėtros", - rašoma JICA studijoje.

Reziumuojant studijoje teigiama, kad toks giliavandenis uostas padidintų Lietuvos prekybą ir duotų naujų pajamų vyriausybei, o tai esą turės teigiamą poveikį visai šaliai, jei šios papildomos lėšos bus panaudotos švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, transporto ir kitų sričių vystymui. Klaipėdoje naujasis uostas sukurtų daug naujų darbo vietų, tuo pagerindamas socialines - ekonomines sąlygas ir stimuliuodamas vietinę ekonomiką. Ekonominė nauda esą nusvers neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir galimą Melnragės gyventojų nepasitenkinimą.

Melnragės ar Klaipėdos gyventojams siūlyčiau atkreipti dėmesį į galinėje pranešimo dalyje paryškintus žodžius ir suprasti, kad jei žiūrėsim kiekvienas savo interesų tai visi bendrai ir nukentėsim (nukentės visos šalies interesai), o jei žiūrėsim platesnių interesų, tai sumoje naudos bus daugiau nė žalos. Aišku, lengva man kalbėt kai tai manęs tiesiogiai neliečia, bet čia panaši situacija kaip su miesto aplinkkeliais, pavyzdžiui, Vilniuje. Saujelė žmonių kenkia visam miestui. O kadangi tai nacionalinės reikšmės projektas, tai ir pakenkta būtų nacionaliniu mastu.

[Eimantas]

Dėl poveikio aplinkai, tai tik preliminarūs japonų pastebėjimai, nes tikroji poveikio aplinkai studija dar neatlikta.

Dėl laivybos intensyvumo: pastaraisiais metais laivų kažkiek mažėja, tik tonažas didėja.

Dėl laivų laukimo: prieš Rusijos krizę vidiniame reide (priešais Klasco) net po kelis laivus laukdavo vietos prie krantinės, laivyboje čia nėra kažkoks nesuprantamas dalykas, jau nekalbant apie palaukimą prie kanalo.

[Aš]

Dėl poveikio aplinkai, tai tik preliminarūs japonų pastebėjimai, nes tikroji poveikio aplinkai studija dar neatlikta.

Gali būti, pavadinkim JICA studiją preliminariais pastebėjimais. Tačiau, esu tikras, kad toje "tikrojoje" studijoje išvados nuo minėtosios kardinaliai nesiskirs, bet tik ją papildys ir sukonkretins

Dėl laivybos intensyvumo: pastaraisiais metais laivų kažkiek mažėja, tik tonažas didėja.

Tai gali reikšti ir tai, kad tik daugėja tokių laivų, kuriems reikia laukti, kad prasilenktų

Dėl laivų laukimo: prieš Rusijos krizę vidiniame reide (priešais Klasco) net po kelis laivus laukdavo vietos prie krantinės, laivyboje čia nėra kažkoks nesuprantamas dalykas, jau nekalbant apie palaukimą prie kanalo.

Mažesnė gaiša uoste - geresnės ekonominės sąlygos. Kodėl to neišnaudoti?

[ArTuRAs]

Priminsiu, kad Klaipedos uosto krantiniu ilgis apie 10 kilometru, giliavandenis uostas pridetu 1,5 km. Tu 1,5 km uzteks tik kuriam laikui, veliau teks plestis vel. Kuo toliau tuo brangiau ir sudetingiau bus plestis toliau i jura (didejantis gylis, poveikio gamtai kompensavimas). Taip kad net pastacius giliavandeni uosta juroj pletra i pietus, mano supratimu, neisvengiama.

Reik atsizvelgt ir i taip kiek yra isnaudojami tie 10km, ir kokia nauda duotu tie 1,5km. Prie tu 10km yra perkraunama 24 mln. t., o tarkim prie tu 1,5km i savaite perkraunant bent po du baltmax tipo laivus, krova sudarytu apie 10mln. t., taciau krantiniu turetu uztekti net kokiems 3-4 tokiems laivams vienu metu. Kiek prisimenu, viena toki laiva pilnai pakraut uztrunka apie 3 dienas, tad krova galetu buti dar didesne...
Zinoma, cia tik mano pamastymai...

[Andrew]

Ash:

kategoriskai tau pritariu. iskelei viena opiausiu musu visu problemu- vieso ir privataus intereso atskyrima. Daznai privatus kazkieno interesas iskreiptai laikomas viesu (pvz, vietos gyvenamasis ar rekreacinis interesas laikomas viesu). Pavyzdziui aisku, kad Melnrages gyventoju interesai yra privatus, jie turi teise ji ginti, bet siuo atveju galutinai sprendziant klausimus turime suprasti,kad visada ir visur , ir bet kokiu atveju bus susiduriama su privaciu vietos interesu, kuris niekada nesutiks, kad butu kazkas statoma, pletojama ar pan. Aisku, interesus reikia derinti, bet nereikia pamirsti, kad viesas interesas tenkina musu visu interesus. Siuo atveju giliavandenis uostas yra viesas interesas.

kitas dalykas, kad niekas nuosekliai nekontraargumentavo japonu studijoje pateiktiems argumentams