Nesulaukiant EK išvadų dėl europinių lėšų skyrimo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalui statyti, nutarta, kad statybą finansuos Jūrų uosto direkcija.
Uostas, anot jo vadovų, pajėgtų tai padaryti ir be Europos paramos, tačiau tokiu atveju nukentėtų kiti investiciniai projektai, praneša LTV „Šiandien“.
Naujasis Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas – tarp Naujosios Smiltynės perkėlos ir bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ – pagal ankstesnius planus jau turėjo stovėti pernai liepą.
Tačiau Europos Komisijai tebesprendžiant, skirti ar ne, Europos paramą šiam projektui, uosto valdybos posėdyje nutarta statybą pradėti Uosto direkcijos lėšomis.
Konkursą laimėjusi įmonė „Latvija Tilti“ terminalą pastatyti pasiūlė už 112,5 mln. litų – tai yra gerokai mažiau nei planuota. Delsiant kaštai gali išaugti. Be to, esą jau aišku, kad europinė parama tikrai nebus tokia didelė, kaip tikėtasi.
„Ligšiolinis šito projekto svarstymas Europos Komisijoje rodo, kad, matyt, daugiau kaip 50 proc. mes sunkiai galime tikėtis. Gali būti, kad bus paskaičiuota ir dar mažiau. Vadinasi, kad bus 85 proc. europinių pinigų, jau beveik vilties ir nebeturime“, – sako susisiekimo viceministars Arūnas Štaras.
Uostas, anot jo vadovų, pajėgtų įgyvendinti tokį projektą ir be Europos Sąjungos paramos.
„Neprapulsim, nesubankrutuosim, tačiau kai kurie kiti projektai tada stabtels arba bus pradėti realizuoti vėliau. Bet esu optimistas – tikiu, kad gausime europinę paramą ir niekam dėl to nepradės skaudėti“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Uosto vadovas neslepia, kad be europinės paramos naujojo terminalo atsipirkimo terminas būtų neracionaliai ilgas, tačiau mąstant plačiau – jis turėtų būti naudingas.
„Iš didelio kruizinio laivo, sakykim, 2 tūkst. keleivių Uosto direkcija gauna apie 20 tūkst. Lt. Tuo metu tie 2 tūkst. keleivių mieste ir regione palieka 200 tūkst. Lt. Tai ar gali Uosto direkcija sėdėti ir galvoti šitaip: klausykit, jokios naudos, pastatėme krantinę, o patys gauname tik 10 proc.“, – sako E. Gentvilas.
Pradėti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybą tikimasi dar šiemet, baigti – po 2,5 metų.
Niekaip nepajuda iš mirties taško tos statybos, gal kokiais 2015 ir pastatys, gaila kad daug kruizinių laivų su turistais prarandama, kai nėra kur jų daugiau švartuoti ir šiaip naujoms laivybos linijoms atsirasti trukdo. Lubiui nelabai Uosto direkcija nori dideles sumas investuot, nes rinkliavos nedidelės ir ilgai neatpirks investicijos. O Lubys į superstruktūrą nesiruošia daug investuoti, jau matėme pagal suprojektuotus pastatus kaip viskas nykiai atrodys. Ilgai čia dar manau viskas vilkinsis, nes nieks apart Lubį nėra suinteresuoti jo atsiradimu.
Jei rimtai, tai vis dar nesuprantu ir nesuprasiu, kodėl linijinis procesas (judėjimas per terminalą iš taško A į tašką B ) grūdamas į vertikalų pastatą. Suprasčiau tokį dalyką, jei tai būtų tikrai įdomus architektūrinis sprendimas (netgi išradimas), kuris pateisintų tokį vertikalų terminalą, bet čia tik daugiabutis paturbintas.
Ir dar turi tokį didelį stogą, tai galėtų paversti terasa su kavine ar pan. Visai geras vaizdas link Nerijos atsiveria.
Bet kuriuo atveju eilinį kartą statoma 'iš bėdos' arba su mintimi 'džiaukitės kad iš vis kažkas statoma'. Apie vizitinę kortelę galima tik pasvajoti.
Tai, kaip atrodys keleivių aptarnavimo ir biurų pastatas, jau suderinta su visomis suinteresuotomis institucijomis. Pasak B. Petrausko, jau apskaičiuota, kaip judės keleiviai pastate, kurie į laivus galės patekti iš trečio aukšto per galeriją, kokiame aukšte koks biuras ar parduotuvė įsikurs. Išspręstas ir įvažiavimo į terminalą eismo reguliavimo klausimas - lengvieji automobiliai, jeigu bilietai bus nusipirkti iš anksto, be vargo pateks į patį terminalą. Yra numatyta, kur stovės taksi, miesto autobusai ir t. t.
Krovai numatyta 80 krantinė, netgi jau įsigytas portalinis kranas.Kroviniai bus iškraunami ant krantinės. Jie bus išvežami iš terminalo arba geležinkeliu, arba autotransportu. Beje, geležinkelio krantinėje nebus, tad krovinius teks atvežti iki jo. Yra numatytas plotas kroviniams sandėliuoti, jeigu to prireiktų. Pirsas bus pritaikytas ir ro-ro kroviniams. Pasak B. Petrausko, terminalo operatorė laikysis lanksčios politikos atsižvelgdama į visus rinkos poreikius, tad stengiamasi palikti kuo daugiau laisvos vietos.
Jau išspręsti elektros tiekimo ir apšvietimo klausimai 80-81 krantinėms - bus nauja transformatorinė. Jau iškeldinti ir visi gyventojai iš pastatų, kurie trukdė tiesti privažiavimo kelius į terminalą. Žadama, kad rugsėjį pastatai jau bus nugriauti. Sprendžiami ir 3 mažų sklypų, užimančių 1,4 ha, nuomos klausimai.
Comment