Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas

[ArTuRAs]

Ruošiamasi modernaus keleivių ir krovinių terminalo statyboms


Zasnice. Beje, į šį uostą plaukia AB
"LISCO Baltic Service" keltas "Klaipėda"

Lėšų keleivinių ir krovininių laivų terminalo Klaipėdos uoste statybai ketinama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Planuojama, kad toks terminalas, kuriame, be kita ko, galėtų būti švartuojami ir kruiziniai laivai, bus pradėtas statyti 2007 metais.

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu koreguojamas detalusis teritorijos tarp Varnėnų gatvės ir Baltijos prospekto tęsinio, kurioje turi atsirasti toks terminalas, planas. Neseniai Uosto direkcijos, projektavimo kompanijos "Uostamiesčio projektas" bei būsimos terminalo operatorės UAB "Transfosa" atstovai vyko į 6 Vokietijos ir Švedijos uostus pažiūrėti, kokias technologijas naudojant ten įrengti tokie terminalai, kokia jų superstruktūra, kaip jie dirba, kokių linijų laivai į juos plaukia ir t. t. Jie aplankė Vokietijos Zasnico, Rostoko, Travemiundės ir Liubeko bei Švedijos Treleborgo, Malmės ir Karlshamno uostus.

Geras pavyzdys Zasnice

Grįžusio iš kelionės Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko manymu, Klaipėdos uoste galėtų būti statomas toks terminalas, koks yra Zasnico uoste - vienas pirsas ir dvi laivų stovėjimo vietos iš abiejų pusių.

Vienos pirso pusės infrastruktūra pritaikyta vieno tipo kompanijos "Scandlines" laivams, kurie plaukioja tarp Zasnico ir Treleborgo. Jie gabena autotreilerius, geležinkelio vagonus ir keleivius. Čia įrengta speciali rampa su patentuota iešmų sistema, kurios dėka labai greitai į apatinį laivo denį pakraunami ir iškraunami vagonai, o autotreileriai įvažiuoja ir išvažiuoja iš viršutinio laivo denio specialios rampos pagalba. Kitoje pirso pusėje universalios rampos dėka galima krauti krovinius į bet kokio tipo laivus.

Per "rankovę", pritaikytą įvairių tipų laivams, t. y. per ant atramų pastatytą galeriją, iš laukimo salės pėstieji keleiviai patenka į laivą ar iš jo - į salę. Beje, pėsčiųjų galerijos sujungimo su laivu mazgas gali judėti dviem kryptimis ir būti reguliuojamas pagal atitinkamą aukštį.

Visur "rankovės"

Visi aplankyti uostai yra plėtojami. Juose keltais vežama daug krovinių ir keleivių. Didžiausias keltų eismas yra tarp Vokietijos ir Švedijos. Terminalų infrastruktūra - pirsai ir specialios reguliuojamos rampos. Dažniausiai jos būna dviejų aukštų, nes reikia greitai pakrauti ir iškrauti didelius laivus. Visuose terminaluose sudarytos sąlygos keleiviams patekti į laivą ar laukimo salę per uždarą galeriją, įrengtos keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo estakados. Vokietijos Demokratinės Respublikos laikais Rostokas buvo generalinių krovinių ir sausakrūvis uostas, o dabar jis orientuojamas į ro-ro ir keleivių pervežimus.

Travemiundė ir visai šalia jos esantis Liubekas turi 8 keltų stovėjimo vietas su specialiomis dažniausiai dviejų aukštų rampomis. Specializuotose krantinėse per apatinę rampą kraunami į laivus geležinkelio vagonai, per kitą - autotransportas. Travemiundėje vyksta dideli darbai, kasami milijonai tonų kubinių metrų grunto siekiant plėtoti teritorijas, daugiau pastatyti autotransporto aikštelių, nutiesti patogius privažiavimo prie rampų kelius.

Daugelyje uostų šiems terminalams skirti dideli plotai, juose nėra kokių nors bordiūrų ar kitokių užtvarų. Dažniausiai tai yra trinkelėmis grįstos aikštės, transporto srautai reguliuojami juos atskiriant lengvomis pertvaromis.

Taupomas laikas ir pinigai

Visuose tokio tipo terminaluose yra įrengtos parduotuvės. A. Kamarausko manymu, ko gero, orientuojamasi į Skandinavijos rinką, kurioje brangūs alkoholiniai gėrimai. Minėtuose uostuose jų kainos gana patrauklios, netgi palyginti su Lietuva.

Visuose uostuose gausu informacinių priemonių, rodyklių tiek autotransportui, tiek keleiviams. Būtini formalumai nuo kontrolės vietos iki laivo trunka minimaliai. Tiek Švedija, tiek Vokietija yra prisijungusios prie Šengeno sutarties, tad nei muitininkų, nei pasieniečių niekur nematyti. Čia labai taupomas laikas. Kai tik laivas prišvartuojamas prie krantinės, nuleidžiama aparelė, iš karto pradedami krovos darbai. Pavyzdžiui, Zasnico uoste nemažo laivo pakrovimas ar iškrovimas, turint omenyje tiek vagonus, tiek autotransportą, tiek keleivių laipinimą, trunka 15-20 minučių.

Zasnico uoste viskas organizuojama taip, kad keltų linijos operatorius turėtų kuo mažiau reikalų su uosto tarnybomis. Pavyzdžiui, laivo švartavimas, rampos nuleidimas, krovinio iškrovimas - viskas valdoma iš paties laivo. Uosto paslaugų poreikis čia minimalus, tad linijos operatoriui nereikia mokėti daug papildomų mokesčių.

Antras pirsas - ateičiai

A. Kamarausko manymu, prieš pradedant projektuoti ir statyti tokį terminalą, iš anksto reikėtų pradėti derybas su linijų ir laivų operatoriais. Reikėtų žinoti, kokie laivai galėtų atplaukti į Klaipėdą, kad būtų galima jiems pritaikyti kranto infrastruktūrą. Minėtos kelionės metu buvo susitikta su linijų operatoriais, pavyzdžiui, su "Scandlines" atstovais.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus teigimu, numatytoje teritorijoje Klaipėdoje, nuo UAB "Transfosa" naudojamų krantinių iki Baltijos prospekto tęsinio, būtų galima įrengti gana modernų terminalą, vietos čia užtektų.

Klaipėdoje planuojamas statyti vienas pirsas su dviem laivo stovėjimo vietomis. Terminalui norima panaudoti kuo daugiau krantinės, t. y. daugiau kaip 500 metrų ilgio kranto linijos. Plotas numatytas nemažas, tad reikėtų jį racionaliai išnaudoti.

A. Kamarauskas neatmetė galimybės, jog ateityje į Klaipėdą gali pradėti plaukti gana daug keleivinių ir krovininių keltų. Tada atsirastų poreikis statyti ir antrą pirsą. Pasak jo, detaliajame plane tokia galimybė turėtų būti numatyta.

Tiktų ir kruiziniams laivams

A. Kamarausko manymu, reikia orientuotis ir į tai, kad Klaipėdos uoste gali daugėti kruizinių laivų, nes tokia tendencija pastebima. Šiemet jau pateiktos paraiškos 57 kruizinių laivų reisams, pernai jų buvo 48. Turima specializuota kruizinių laivų krantinė nėra didelė. Pavyzdžiui, jeigu atplaukia didesnis, tarkime, 200 metrų ilgio laivas, daugiau laivų tądien prie tos krantinės nebegalima priimti. Dalis mažųjų kruizinių laivų, kai jų per vieną dieną atplaukdavo keli, buvo švartuojami prie 73-osios krantinės naujojoje perkėloje. Tačiau ši krantinė nėra pritaikyta keleiviams priimti.

Tad detaliajame plane reikėtų numatyti, kad keleiviniame ir krovininiame terminale galėtų būti priimami ir kruiziniai laivai. Jame planuojama įrengti gana aukšto lygio keleivių aptarnavimo superstruktūrą. Be to, čia pakankamai gera vieta, esanti miesto centrinėje dalyje, geri privažiavimo keliai.

Jau pateiktos paraiškos

Matyti keleivinių ir krovininių laivų terminalai reikalauja didelių investicijų. Tam, kad Klaipėda taptų patraukliu keleivių ir ro-ro krovinių uostu, būtina įrengti infrastruktūrą bei superstruktūrą atsižvengiant į Europos standartus.

Šiam objektui finansuoti lėšų planuojama prašyti iš Europos Sąjungos fondų. Orientuojamasi į naują finansinį septynmetį, prasidėsiantį nuo 2007 metų. Uosto direkcija jau pateikė preliminarias paraiškas.

A. Kamarauskas sako, jog dar šiemet Uosto direkcijos užsakymu turėtų būti pradėti terminalo infrastruktūros projektavimo darbai, o operatorė UAB "Transfosa" turėtų rūpintis superstruktūros techninių projektų rengimu.

[Mantas]

Dėkui už temą. Labai geros naujienos dėl naujo keleivių terminalo

[Rokas]

Tegul kuo greiciau pradeda ta keleivinio terminalo statyba

[PornStar]

na pagaliau pajudes keleiviu terminalo statybos, nes iki siol tai, kiek zinau, nebuvo jokio...

[ArTuRAs]

Klaipėdoje naujas keleivių terminalas turėtų iškilti iki 2010-ųjų

Klaipėdoje naujas keleivių terminalas turėjo būti pastatytas iki 2000 metų, tačiau geriausiu atveju jis bus pradėtas statyti tik 2008 metais. Dabar apsispręsta statyti ne vien keleivių, bet kartu ir krovinių terminalą, kuris iškils šalia II-osios Smiltynės perkėlos, rašo dienraštis "Klaipėda".

Iš tiesų keleivių ir krovinių terminalo statybos pradžia priklausys nuo to, ar tam bus skirta Europos Sąjungos (ES) pinigų. Vilties, kad taip ir bus, yra nes ES skatina vadinamąją trumpųjų nuotolių, arba keltų, laivybą.

Keleivių ir krovinių terminalo krantinėms įrengti reikės apie 70 mln. litų. Dar tiek pat į automobilių sukaupimo aikštelių ir modernios keleivių laukimo salės statybą pinigų turėtų įdėti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovės savininkas koncernas "Achemos grupė".

Terminalas pirmiausia būtų pritaikytas priimti laivus iš kitų ES šalių, daugiausiai iš Vokietijos ir Švedijos. Manoma, kad atsirastų ir naujų keltų linijų. Realiausiai vertinama linija iš Klaipėdos į Stokholmą.

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas teigė, kad pastačius naują terminalą į jį iš Tarptautinės jūrų perkėlos būtų perkeltos kai kurios keltų linijos.

Naujasis terminalas užims beveik 20 hektarų teritoriją. Dabar Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovės teritorija užima 6,3 hektaro.

[Adomux]

Dideli mažos bendrovės ateities planai


Naują Keleivių ir krovinių terminalą norima pradėti statyti jau kitų metų antroje pusėje. Jo vertė, turint omenyje ir valstybės, ir terminalo operatorės investicijas,- apie 140-150 mln. Lt. Vėliausiai terminalas Klaipėdos uoste turėtų atsirasti 2009-aisiais.

Naujo terminalo operatorė - maža uosto kompanija, koncernui "Achemos grupė" priklausanti UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas (KKKT), buvusi UAB "Transfosa", kurios akcijų nusipirko AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO).

Vamzdžių keisti neapsimoka

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad kol kas KKKT užsiima perimta veikla: atliekų uoste apdorojimu ir tam tikrų krovinių krova. Čia per metus perkraunama apie 25 tūkst. tonų melasos ir apie 15 tūkst. t laivų kuro. Taigi per metus KKKT perkrauna 40 tūkst. tonų krovinių. Didžiosios uosto krovos kompanijos tokį kiekį krovinių, galimas daiktas, perkrauna per pusantros paros. Tačiau iš šių dviejų veiklų bendrovė išsilaiko ir dar gauna šiokį tokį pelną.

KKKT yra įsikūrusi šalia antrosios perkėlos esančioje teritorijoje, uosto darbams atlikti įrengtoje 1977-1978 metais. Čia seni įrengimai, nusidėvėję vamzdynai, kurie per visą tą laiką nebuvo atnaujinami. Kartkartėmis jie prakiūra, įvyksta mažos lokalinės avarijos, vieną kitą dieną bendrovė pagyvena be geriamojo vandens, susitvarko ir dirba toliau.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Benedikto Petrausko, vadovaujančio jai nuo 2004 metų spalio mėnesio, jau reikėtų visus vamzdžius keisti. Tačiau tai daryti bendrovei neapsimoka, nes ji turi naujų planų.

Investicijos

Didžiausią dėmesį mažos kompanijos vadovas skiria tolesnei veiklos plėtrai, numatytiems planams įgyvendinti.

Dar pernai Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos parengtą ilgalaikę transporto strategijos programą. Jos jūrų transporto srityje numatyta Klaipėdoje pastatyti naują keleivių ir krovinių terminalą. Kadangi jo operatorė bus B. Petrausko vadovaujama bendrovė, buvusi "Transfosa" pervadinta KKKT.

Statant tokį terminalą vien valstybės investicijų tikrai nepakaks, nes reikės įgyvendinti ir suprastruktūros sukūrimo planą. Naujam terminalui reikės apie 70-80 mln. Lt investicijų, kurias valstybė investuos į naujas krantines, t. y. į infrastruktūrą. Didelių gilinimo darbų atlikti nereikės, nes jau visur aplinkui yra 12,5 m gylis. Jis visiškai tenkina ro-ro tipo laivų, kurie plauks į naują terminalą, poreikius.

Terminalo operatorės investicijos į terminalo suprastruktūrą, pasak B. Petrausko, bus ne mažesnės - apie 70 mln. Lt. Ketinama pastatyti modernų terminalą. Bus statomi numatyti atraktyvūs pastatai su restoranais, galerijos keleiviams, sujungsiančios pastatus su laivų deniais, rengiamos aikštelės transportui su kroviniais ir kt.

Bendrovės akcininkų atstovai, vadovai kartu su architektų grupe lankėsi keliuose analogiškuose užsienio uostų terminaluose - Mukrane, Rostoke, Karlshamne ir labiausiai savo veiklą plėtojančiame Liubeko terminale, ro-ro terminalų lyderyje Europoje.

Nori pastatyti anksčiau

Manoma, kad naujam terminalui Klaipėdoje pastatyti reikės mažiausiai pusantrų metų. Pernai gruodžio pabaigoje vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje numatyta terminalą pastatyti 2008-2009 metais. Tačiau tiek terminalo operatorė, tiek jos akcininkai yra suinteresuoti, kad jo statybos darbai būtų pradėti kaip galima anksčiau.

"Jau pradėtas būsimo terminalo poveikio aplinkai vertinimas. Mes tikimės, kad atliekami parengiamieji darbai leis anksčiau pradėti projektavimo darbus, per šiuos metus parengti projektus ir galbūt 2007 metų antroje pusėje pradėti nors pačius elementariausius statybos darbus",- sako B. Petrauskas.

Į naują KKKT teritoriją pateks ir iš AB "Baltijos" laivų statyklos įsigytas "Baltijos" stadionas. Šiuo metu bendrovė nuomoja 6,3 ha teritoriją, o statant naują terminalą dar prisidės apie 10-12 ha teritorijos. KKKT terminalas užims maždaug 16-17 ha.

Bus panaudota ir numatyta uosto rezervinė teritorija, esanti už geležinkelio Minijos gatvės link. Joje bus formuojami transporto srautai išdėstant patogiai, kad nesusikirstų atvažiuojantis ir išvažiuojantis transportas. Pasak B. Petrausko, Europoje tokie terminalai paprastai užima 10-20 ha.

Priims kruizinius laivus

Per 15 Lietuvos nepriklausomybės metų uoste keleiviams buvo pastatytas tik vienas kruizinių laivų terminalas. Dėl jo reikalingumo labai ilgai diskutuota, o kai jis atsirado, įsitikinta, kad vasaros sezono metu jam darosi sunku priimti visus atplaukiančius laivus.

B. Petrausko manymu, naujasis KKKT galėtų būti antra vieta, kurioje vasarą bus priimami ir kruiziniai laivai, jeigu jų vieną dieną atplauktų, sakykime, 5-6. Jo teigimu, KKKT planuoja tokią galimybę. Pasak direktoriaus, tai susiję ne su konkurencija dabartiniam kruizinių laivų terminalui, o su tuo, kad miesto centre esantis terminalas fiziškai negali priimti daugiau laivų. B. Petrauskas sako, jog KKKT vienu metu galės aptarnauti tris tokius kaip "LISCO Gloria" keltus.

Pritrauks naujų linijų

Planuojama, jog naujasis terminalas aptarnaus iš Europos Sąjungos šalių atplaukiančius keltus. Tad jame bus atliekamos tik elementarios muitinės ir pasienio procedūros. Pasak B. Petrausko, jeigu atsirastų būtinybė atidaryti keltų liniją ne iš ES valstybės, o, pavyzdžiui, iš Norvegijos, tada terminale reikėtų įrengti papildomas patalpas. Tačiau apie tai taip pat pagalvota ir iš anksto numatyta.

B. Petrausko teigimu, vyks tam tikros keltų dalybos tarp Jūrų perkėlos terminalo (Tarptautinės jūrų perkėlos) ir KKKT. Jau dabar kalbamasi su viena potencialių laivybos linijų operatorių AB "LISCO Baltic Service", kurios keltai plaukia iš Jūrų perkėlos terminalo. Beje, KKKT neplanuojama krauti geležinkelio vagonų. Vadinasi, keltai, gabenantys geležinkelio vagonus, ir toliau bus švartuojami Jūrų perkėlos terminale.

Kiti keltai, plukdantys daugiau keleivių, galės naudotis nauju terminalu, kuriame bus kur kas geresnė infrastruktūra ir kuris bus labiau pritaikytas keleiviams.

"Mes tikimės, kad atsiras ir naujų linijų, - sako KKKT vadovas. - Susisiekimas vandens keliais Europoje skatinamas. Gerų kelių Lenkijoje nebuvimas ir tai, kad autotreilerių vairuotojams labai patogu plaukti keltais į Vakarų Europą, turėtų sąlygoti naujų linijų atsiradimą."

B. Petrausko manymu, naujos linijos galėtų būti atidarytos į Vokietijos, Švedijos uostus, nes pastaruoju metu laivų greičiai didėja. Pasak jo, jeigu į Švediją būtų galima nuplaukti per vieną naktį, galėtų būti atnaujinta keltų linija Klaipėda - Stokholmas.

Parinktas pirso kampas

2004 metų pabaigoje buvo pradėtas rengti Keleivių ir krovinių terminalo detalusis planas ir pernai visus metus buvo atliekami šie darbai. Beje, padaryta daug ir naujų darbų. Vienas jų - parengta laivų judėjimo navigacinė studija. Jos dėka buvo parinkta geriausia būsimos naujos krantinės linija ir jos kampas statant naują pirsą.

Tarp esančios ir būsimos krantinės bus 35 laipsnių kampas. Toks jis pasirinktas atsižvelgiant į uosto vandenų ištekėjimą ir sroves, kad būtų patogu švartuoti ro-ro tipo laivus. Jie bus apsukti ir prie terminalo krantinės stos laivagaliu. Prieš srovę taip plukdomi laivai bus žymiai geriau valdomi.

Transporto srautų schema

Pasirinkus reikiamą pirso kampą, paaiškėjo, kaip judės transporto srautai. Turės būti rekonstruotas senasis viadukas jį paplatinant.

Kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsakyta parengti krovinių srautų judėjimo iš terminalo schemą. Bus atsakyta į klausimą, kur turi pasukti krovinių srautai iš terminalo,- ar į Baltijos prospektą, ar į Minijos gatvę.

Šį darbą atlieka transporto specialistai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Tikimasi, jog po mėnesio kito schema bus pristatyta Klaipėdos miesto savivaldybei.

Nuogąstaujama, kad srautai bus per dideli, todėl reikalingas specialistų įvertinimas. Gatvių pralaidumas yra žinomas, tačiau būtina įvertinti, ar atsiradę srautai jų neperkraus, ar nereikės platinti gatvių ir t. t. B. Petrausko teigimu, visos esančios žiedinės sankryžos nebeatitinka reikalavimų. Jų jau niekas nebeplanuoja statyti, jas reikia rekonstruoti, panaikinti.

Vidmantas MAŽIOKAS


www.ve.lt

[ArTuRAs]

Dideli mažos bendrovės ateities planai


Naują Keleivių ir krovinių terminalą norima pradėti statyti jau kitų metų antroje pusėje. Jo vertė, turint omenyje ir valstybės, ir terminalo operatorės investicijas,- apie 140-150 mln. Lt. Vėliausiai terminalas Klaipėdos uoste turėtų atsirasti 2009-aisiais.

Naujo terminalo operatorė - maža uosto kompanija, koncernui "Achemos grupė" priklausanti UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas (KKKT), buvusi UAB "Transfosa", kurios akcijų nusipirko AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO).

Vamzdžių keisti neapsimoka

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad kol kas KKKT užsiima perimta veikla: atliekų uoste apdorojimu ir tam tikrų krovinių krova. Čia per metus perkraunama apie 25 tūkst. tonų melasos ir apie 15 tūkst. t laivų kuro. Taigi per metus KKKT perkrauna 40 tūkst. tonų krovinių. Didžiosios uosto krovos kompanijos tokį kiekį krovinių, galimas daiktas, perkrauna per pusantros paros. Tačiau iš šių dviejų veiklų bendrovė išsilaiko ir dar gauna šiokį tokį pelną.

KKKT yra įsikūrusi šalia antrosios perkėlos esančioje teritorijoje, uosto darbams atlikti įrengtoje 1977-1978 metais. Čia seni įrengimai, nusidėvėję vamzdynai, kurie per visą tą laiką nebuvo atnaujinami. Kartkartėmis jie prakiūra, įvyksta mažos lokalinės avarijos, vieną kitą dieną bendrovė pagyvena be geriamojo vandens, susitvarko ir dirba toliau.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Benedikto Petrausko, vadovaujančio jai nuo 2004 metų spalio mėnesio, jau reikėtų visus vamzdžius keisti. Tačiau tai daryti bendrovei neapsimoka, nes ji turi naujų planų.

Investicijos

Didžiausią dėmesį mažos kompanijos vadovas skiria tolesnei veiklos plėtrai, numatytiems planams įgyvendinti.

Dar pernai Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos parengtą ilgalaikę transporto strategijos programą. Jos jūrų transporto srityje numatyta Klaipėdoje pastatyti naują keleivių ir krovinių terminalą. Kadangi jo operatorė bus B. Petrausko vadovaujama bendrovė, buvusi "Transfosa" pervadinta KKKT.

Statant tokį terminalą vien valstybės investicijų tikrai nepakaks, nes reikės įgyvendinti ir suprastruktūros sukūrimo planą. Naujam terminalui reikės apie 70-80 mln. Lt investicijų, kurias valstybė investuos į naujas krantines, t. y. į infrastruktūrą. Didelių gilinimo darbų atlikti nereikės, nes jau visur aplinkui yra 12,5 m gylis. Jis visiškai tenkina ro-ro tipo laivų, kurie plauks į naują terminalą, poreikius.

Terminalo operatorės investicijos į terminalo suprastruktūrą, pasak B. Petrausko, bus ne mažesnės - apie 70 mln. Lt. Ketinama pastatyti modernų terminalą. Bus statomi numatyti atraktyvūs pastatai su restoranais, galerijos keleiviams, sujungsiančios pastatus su laivų deniais, rengiamos aikštelės transportui su kroviniais ir kt.

Bendrovės akcininkų atstovai, vadovai kartu su architektų grupe lankėsi keliuose analogiškuose užsienio uostų terminaluose - Mukrane, Rostoke, Karlshamne ir labiausiai savo veiklą plėtojančiame Liubeko terminale, ro-ro terminalų lyderyje Europoje.

Nori pastatyti anksčiau

Manoma, kad naujam terminalui Klaipėdoje pastatyti reikės mažiausiai pusantrų metų. Pernai gruodžio pabaigoje vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje numatyta terminalą pastatyti 2008-2009 metais. Tačiau tiek terminalo operatorė, tiek jos akcininkai yra suinteresuoti, kad jo statybos darbai būtų pradėti kaip galima anksčiau.

"Jau pradėtas būsimo terminalo poveikio aplinkai vertinimas. Mes tikimės, kad atliekami parengiamieji darbai leis anksčiau pradėti projektavimo darbus, per šiuos metus parengti projektus ir galbūt 2007 metų antroje pusėje pradėti nors pačius elementariausius statybos darbus",- sako B. Petrauskas.

Į naują KKKT teritoriją pateks ir iš AB "Baltijos" laivų statyklos įsigytas "Baltijos" stadionas. Šiuo metu bendrovė nuomoja 6,3 ha teritoriją, o statant naują terminalą dar prisidės apie 10-12 ha teritorijos. KKKT terminalas užims maždaug 16-17 ha.

Bus panaudota ir numatyta uosto rezervinė teritorija, esanti už geležinkelio Minijos gatvės link. Joje bus formuojami transporto srautai išdėstant patogiai, kad nesusikirstų atvažiuojantis ir išvažiuojantis transportas. Pasak B. Petrausko, Europoje tokie terminalai paprastai užima 10-20 ha.

Priims kruizinius laivus

Per 15 Lietuvos nepriklausomybės metų uoste keleiviams buvo pastatytas tik vienas kruizinių laivų terminalas. Dėl jo reikalingumo labai ilgai diskutuota, o kai jis atsirado, įsitikinta, kad vasaros sezono metu jam darosi sunku priimti visus atplaukiančius laivus.

B. Petrausko manymu, naujasis KKKT galėtų būti antra vieta, kurioje vasarą bus priimami ir kruiziniai laivai, jeigu jų vieną dieną atplauktų, sakykime, 5-6. Jo teigimu, KKKT planuoja tokią galimybę. Pasak direktoriaus, tai susiję ne su konkurencija dabartiniam kruizinių laivų terminalui, o su tuo, kad miesto centre esantis terminalas fiziškai negali priimti daugiau laivų. B. Petrauskas sako, jog KKKT vienu metu galės aptarnauti tris tokius kaip "LISCO Gloria" keltus.

Pritrauks naujų linijų

Planuojama, jog naujasis terminalas aptarnaus iš Europos Sąjungos šalių atplaukiančius keltus. Tad jame bus atliekamos tik elementarios muitinės ir pasienio procedūros. Pasak B. Petrausko, jeigu atsirastų būtinybė atidaryti keltų liniją ne iš ES valstybės, o, pavyzdžiui, iš Norvegijos, tada terminale reikėtų įrengti papildomas patalpas. Tačiau apie tai taip pat pagalvota ir iš anksto numatyta.

B. Petrausko teigimu, vyks tam tikros keltų dalybos tarp Jūrų perkėlos terminalo (Tarptautinės jūrų perkėlos) ir KKKT. Jau dabar kalbamasi su viena potencialių laivybos linijų operatorių AB "LISCO Baltic Service", kurios keltai plaukia iš Jūrų perkėlos terminalo. Beje, KKKT neplanuojama krauti geležinkelio vagonų. Vadinasi, keltai, gabenantys geležinkelio vagonus, ir toliau bus švartuojami Jūrų perkėlos terminale.

Kiti keltai, plukdantys daugiau keleivių, galės naudotis nauju terminalu, kuriame bus kur kas geresnė infrastruktūra ir kuris bus labiau pritaikytas keleiviams.

"Mes tikimės, kad atsiras ir naujų linijų, - sako KKKT vadovas. - Susisiekimas vandens keliais Europoje skatinamas. Gerų kelių Lenkijoje nebuvimas ir tai, kad autotreilerių vairuotojams labai patogu plaukti keltais į Vakarų Europą, turėtų sąlygoti naujų linijų atsiradimą."

B. Petrausko manymu, naujos linijos galėtų būti atidarytos į Vokietijos, Švedijos uostus, nes pastaruoju metu laivų greičiai didėja. Pasak jo, jeigu į Švediją būtų galima nuplaukti per vieną naktį, galėtų būti atnaujinta keltų linija Klaipėda - Stokholmas.

Parinktas pirso kampas

2004 metų pabaigoje buvo pradėtas rengti Keleivių ir krovinių terminalo detalusis planas ir pernai visus metus buvo atliekami šie darbai. Beje, padaryta daug ir naujų darbų. Vienas jų - parengta laivų judėjimo navigacinė studija. Jos dėka buvo parinkta geriausia būsimos naujos krantinės linija ir jos kampas statant naują pirsą.

Tarp esančios ir būsimos krantinės bus 35 laipsnių kampas. Toks jis pasirinktas atsižvelgiant į uosto vandenų ištekėjimą ir sroves, kad būtų patogu švartuoti ro-ro tipo laivus. Jie bus apsukti ir prie terminalo krantinės stos laivagaliu. Prieš srovę taip plukdomi laivai bus žymiai geriau valdomi.

Transporto srautų schema

Pasirinkus reikiamą pirso kampą, paaiškėjo, kaip judės transporto srautai. Turės būti rekonstruotas senasis viadukas jį paplatinant.

Kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsakyta parengti krovinių srautų judėjimo iš terminalo schemą. Bus atsakyta į klausimą, kur turi pasukti krovinių srautai iš terminalo,- ar į Baltijos prospektą, ar į Minijos gatvę.

Šį darbą atlieka transporto specialistai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Tikimasi, jog po mėnesio kito schema bus pristatyta Klaipėdos miesto savivaldybei.

Nuogąstaujama, kad srautai bus per dideli, todėl reikalingas specialistų įvertinimas. Gatvių pralaidumas yra žinomas, tačiau būtina įvertinti, ar atsiradę srautai jų neperkraus, ar nereikės platinti gatvių ir t. t. B. Petrausko teigimu, visos esančios žiedinės sankryžos nebeatitinka reikalavimų. Jų jau niekas nebeplanuoja statyti, jas reikia rekonstruoti, panaikinti.

Vidmantas MAŽIOKAS


www.ve.lt

Galejai ir nuotrauka pridet

[Adomux]

Galejai ir nuotrauka pridet

Kad ji labai mažytė ir sunku ką nors įžiūrėti.

Jei kas patartų kaip iš dwg padaryti jpg idėčiau ne tik šitą

[Adomux]

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo detalusis:


Klaipėdos laivų remonto detalusis:

[ArTuRAs]

Dekui
Pasirodo viena krantine gales priimti iki 320m. ilgio kruizinius

[Adomux]

Dekui
Pasirodo viena krantine gales priimti iki 320m. ilgio kruizinius

Taip, jei į uostą vieną dieną atplauktų keletas (4-6) kruizinių laivų, keli iš jų (2-3) galėtų švartuotis KKKT.

[Eimantas]

Tūkstantmečiui statys keleivių terminalą

Vidmantas Matutis

Užsimota iki 2009 metų Klaipėdoje pastatyti keleivinių laivų terminalą.

Taip nuspręsta vakar Susisiekimo ministerijoje vykusiame uostininkų, geležinkelininkų, apskrities ir miesto vadovų bendrame susitikime.

Keleivių ir krovinių terminalo, kuris turėtų atsirasti šalia II Smiltynės perkėlos, koordinatoriumi paskirta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Terminalas bus statomas bendrovės Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo naudojamoje teritorijoje. Šią bendrovę valdo koncernas „Achemos grupė“.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad jau patvirtintas būsimojo terminalo detalusis planas. Su Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalu uosto direkcija iki mėnesio pabaigos turi pasirašyti terminalo statybos sutartį.

Po to bus rengiami būsimojo terminalo projektiniai siūlymai. Tai turi būti padaryta iki kovo 15 dienos. Bus rengiami atskiri krantinių statybos, Baltijos prospekto tunelio po Minijos gatve ir geležinkelio viaduko per Varnėnų gatvę projektai. Projektui rengti, o vėliau ir terminalui statyti bus naudojami pinigai iš Europos Sąjungos fondų.

"Klaipėda"

[Aš]

"Keleivių terminalo statybą planuojama pradėti dar šiemet"
http://www.vtv.lt/content/view/30858/123/

[Eimantas]

Klaipėdai prognozuojamas milijonas keleivių


Prognozuojama, kad praėjus penkeriems metams po to, kai uostamiestyje bus pastatytas naujas keleivių ir krovinių terminalas, į Klaipėdos uostą kasmet atvyks po milijoną keleivių.

Tokias prognozes vakar spaudos konferencijoje pateikė būsimo terminalo operatorės - UAB "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas" (KKKT, buvusi UAB "Transfosa) - direktorius Benediktas Petrauskas.

Keleivių srautai Klaipėdos uoste didėja nuolat - per keliolika metų nuo 50 tūkst. jų padaugėjo iki 250 tūkst. Tačiau uostamiestyje dėmesio keleiviams, išskyrus kruizinį terminalą, švelniai tariant, skiriama per mažai. Yra manančiųjų, jog keleivių ir krovinių terminalo statybos jau smarkiai vėluoja.

Po to, kai pernai lapkričio 30 d. Klaipėdos miesto taryba patvirtino teritorijos prie antrosios perkėlos, kurioje ir bus statomas keleivių bei krovinių terminalas, detalųjį planą, jau galima pradėti projektavimo darbus. Sausio 11 d. susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius buvo sukvietęs suinteresuotų institucijų atstovus aptarti šį klausimą, mat šio objekto statyba yra įtraukta į Vyriausybės programą.

B. Petrausko teigimu, realu, jog toks terminalas Klaipėdoje gali atsirasti iki 2009 m. birželio 1 d., jeigu šių metų pabaigoje jau pavyktų pasirinkti statybų rangovą. Pastatyti terminalą per pusantrų metų, direktoriaus manymu, tikrai būtų įmanoma.

Statant keleivių ir krovinių terminalą yra numatyti trys valstybinės reikšmės objektai, kurių privačios bendrovės negalėtų statyti. Tai yra pati krantinė ir pirsas, prie kurių bus švartuojami laivai, geležinkelis su viaduku ir Minijos bei Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcija. Valstybinės reikšmėms objektams jau yra numatyti 120 mln. Lt Sanglaudos fonde, tačiau, turint omenyje brangstančias statybų kainas, tų pinigų gali pritrūkti, tada tektų ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.

Terminalo operatorius į suprastruktūrą taip pat turės investuoti apie 60-70 mln. Lt. 2008 metų antroje pusėje numatyta parengti papildomai 40-50 žmonių, kurie aptarnaus ro-ro laivus šiame terminale.

Anksčiau manyta, kad KKKT naujame terminale galės toliau užsiimti ir savo gamybine veikla, t.y. valyti užterštus vandenis, krauti skystuosius produktus - melisą ir rapsų aliejų, atlikti bunkeriavimo darbus, tačiau dabar nuspręsta šia veiklą iki kitų metų vidurio iškelti į Smeltės pusiasalį, prie Tarptautinės jūrų perkėlos.

Būsimam keleivių ir krovos terminalui bus naudojama dabartinė KKKT 6,3 ha teritorija ir šalia esanti apie 15 ha uosto rezervinė teritorija. Gyventojus iš Merkio gatvės ketinama iškelti.

Išsamiau apie būsimą terminalą ir jo operatorės ketinimus skaitykite priede "Prie jūros ir jūroje"

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

[Balboa]

Terminalo operatorius į suprastruktūrą taip pat turės investuoti apie 60-70 mln. Lt...

Kas ta "suprastruktūra"? Kas ją sudaro?

[Aš]

Kas ta "suprastruktūra"? Kas ją sudaro?

Uosto suprastruktūra – laivų krovos statinių ir įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai, nepriskirti uosto infrastruktūrai

[Balboa]

Aišku, dabar žinosiu. Iš pradžių pamaniau, kad žurnalistė klaidą padarė

[Eimantas]

Uoste statys naują keleivių terminalą

VIDMANTAS MATUTIS

2009 metų birželio 1 dieną Klaipėdoje prie II Smiltynės perkėlos turi pradėti veikti naujas keleivių ir krovinių terminalas.

Tai būtų Klaipėdos miesto ir Susisiekimo ministerijai pavaldžių valstybės institucijų dovana Lietuvos tūkstantmečiui.

Terminalas būtų statomas ypač sparčiais tempais.

Tokios paskirties objekto iki šiol Klaipėdoje nebuvo. Panaši yra Jūrų perkėla. Tačiau ji nepakankamai pritaikyta keleiviams priimti.

Pastatyti naują terminalą kainuotų apie 200 mln. litų.

Valstybės arba ES Sanglaudos fondo lėšomis būtų statomos krantinės ir pirsas. Prie jų vienu metu galėtų stovėti trys laivai.

Taip pat už valstybės pinigus būtų pastatytas geležinkelio viadukas ties Varnėnų gatve ir požeminis transporto tunelis iš Baltijos prospekto po Minijos gatve.
Šiuo metu krantinėms, pirsui, viadukui ir tuneliui įrengti numatyta 120 mln. litų.

Tos sumos neužtektų. Papildomų valstybė turėtų surasti apie 20-40 mln. litų.

Keleivių ir krovinių terminalas būtų statomas koncerno „Achemos grupė“ ir „Egos“ valdomos bendrovės Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo teritorijoje.

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovės direktorius Benediktas Petrauskas teigė, kad šiuo metu jie valdo 6,3 ha teritoriją. Statant terminalą dar būtų prijungta maždaug 15 ha teritorija iš uosto rezervinės zonos.

Ši teritorija yra tarp Varnėnų, Minijos, Dubysos gatvių ir uosto geležinkelio.

Šiuo metu Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovė vykdo minimalią melasos, rapsų aliejaus ir į uostą atplaukiantiems laivams užpildyti naudojamų skalūnų aliejaus bei dyzelino krovą. Jos teritorijoje taip pat įrengti nešvarių uosto vandenų surinkimo ir valymo įrenginiai. Statant keleivių ir krovinių terminalą, kitais metais ši veikla būtų perkelti į Jūrų perkėlos teritoriją.

Vokietijos projektavimo firma „KMT Ingenieurgesellschaft mbH“ jau atliko būsimojo keleivių ir krovinių terminalo galimybių studiją. Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovė turėtų pastatyti 30 metrų aukščio keleivių priėmimo ir administracinį pastatą. Jo projektui parengti numatoma skelbti tarptautinį konkursą. Nuo statinio į pastatytą pirsą būtų nutiesta keleiviams įlipti į laivą skirta galerija.
Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovė turėtų įrengti ir automobilių sukaupimo aikštelių tinklą, privažiavimo į terminalą kelius.

B.Petrausko teigimu, tai kainuotų apie 60 mln. litų.

B.Petrauskas prognozavo, kad pastačius naująjį keleivių ir krovinių terminalą jis iš pradžių aptarnautų Klaipėdos ir Kylio linijos keltus. Vėliau atsirastų ir naujos linijos į Suomiją, Švediją ar Lenkiją.

B.Petrauskas prognozavo, kad naujasis terminalas per penkerius metus Klaipėdos uoste padidintų keleivių kiekį iki 1 milijono.

Pernai uoste lankėsi 250 tūkst. keleivių.

www.klaipeda.daily.lt

[Balboa]

Būsimojo terminalo maketinis vaizdas:



Paimta iš: www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Prasideda keleivių ir krovinių terminalo statybų karštinė


UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo, būsimo keleivių ir krovinių terminalo operatorės, direktorius Benediktas Petrauskas mano, kad pirmas laivas naujajame terminale galėtų būti aptarnautas 2009 m. birželio 1 d.

Pernai lapkričio 30 d. miesto Tarybai patvirtinus detalųjį planą, atsirado galimybė spėti tai padaryti. Per likusius dvejus metus ir 5 mėnesius darbų grafikas bus labai įtemptas, tačiau, pasak B. Petrausko, jau šiandien galima pradėti projektavimo darbus.

Nuo 2004 m. spalio, po to, kai UAB koncernas "Achemos grupė" ir UAB "Ega" įsigijo UAB "Transfosa" akcijas (pirmoji turi 60 proc., antroji - 40 proc. akcijų), pradėta galvoti apie perimtos ir šalia esančios uosto rezervinės teritorijų plėtros vizijas. 2005 m. "Transfosa" pavadinta Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalu (KKKT).

Teritorijos ypatumas

Naujajam keleivių ir krovinių terminalui bus reikalingos dvi teritorijos, dabar KKKT nuomojama 6,3 ha ir šalia esanti apie 15 ha uosto rezervinė teritorijos. Vienas iš būsimo terminalo ypatumų yra tas, kad jo teritoriją į dvi dalis dalina geležinkelis, einantis iš uosto pietinės į šiaurinę dalį. Jis - neišvengiama būtinybė, tad statant naują terminalą išliks.

Iškilus klausimui, kaip sujungti ir vienoje, ir kitoje geležinkelio pusėje esančias teritorijas, prieita prie išvados - reikia statyti tokį viaduką, kad geležinkelio vagonai judėtų viršutine dalimi, o visas transportas - apačioje po geležinkelio pervaža.

Galimybes nagrinėjo vokiečiai
Keleivių ir krovinių terminalo galimybių studiją rengė Vokietijos kompanija. KKKT direktoriaus teigimu, vokiečių specialistai, atlikę tyrimus Klaipėdoje, patvirtino, kad tokios vietos visiškai pakanka moderniam keleivius ir ro-ro techniką aptarnausiančiam terminalui. Beje, vokiečių ir vietinių projektuotojų vizijos beveik nesiskyrė, išskyrus tai, kad vokiečiai pagrindinį keleivių pastatą siūlė statyti arčiau krantinės, tačiau jis bus statomas toliau už geležinkelio ir keleiviai pasieks laivus eidami uždara galerija.

Numatoma statyti 10 aukštų maždaug 30 m aukščio pastatą, manoma, kad tokio aukščio visiškai pakaktų. Pasak B. Petrausko, esant būtinybei, būtų galima statyti ir aukštesnį. Artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis pastato vizijos konkursas. Tiek miestas, tiek operatorė norėtų, kad jis būtų pakankamai atraktyvus ir taptų keleivių traukos centru. Po dviejų mėnesių tikimasi gauti keletą pasiūlymų, kaip pastatas turėtų atrodyti.

50 metrų pločio zona palei Minijos gatvę yra skirta tik ūkinės ir komercinės paskirties pastatams. Pagal miesto aukštuminių pastatų išdėstymo schemą specialistai rekomenduoja pastatyti keletą didesnių pastatų nei 30 metrų. Jų galėtų atsirasti 4.

Dar dvi studijos

Prieš patvirtinant detalųjį teritorijos planą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu ir lėšomis Klaipėdos universiteto specialistai atliko laivų judėjimo uoste studiją. Tikslas - rasti optimalų laivų švartavimo prie pirso variantą. Tyrimų rezultatas - tarp krantinės ir pirso turėtų būti maždaug 32 laipsnių kampas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai atliko esančių ir atsirandančių transporto judėjimo srautų studiją. Ja remiantis numatyta, kad Minijos gatvės ir Baltijos prospekto tęsinio sankryža turi būti dviejų lygių, vaizdžiai tariant, Baltijos prospekto sankryža turi būti po žeme, po Minijos gatve.

Valstybinės reikšmės objektai

Trys objektai - krantinė su pirsu, viadukas per geležinkelį ir Minijos g. bei Baltijos pr. sankryža - yra valstybinės reikšmės, tad sausio 11 d. vykusiame pasitarime Susisiekimo ministerijoje nuspręsta, kad jų statybą kuruos Uosto direkcija. Ji rūpinsis projektų parengimu, šiems objektams skirs dalį savo lėšų, finansavimo klausimus spręs su Susisiekimo ministerija ir Vyriausybe.

Valstybė savo objektams jau yra numačiusi apie 120 mln. Lt. Šiek tiek komplikuotas yra sankryžos įrengimo finansavimo klausimas, kuris bus sprendžiamas parengus projektą, t. y. šių metų antroje pusėje.

Gyventojų iškeldinimo iš Merkio gatvėje esančių kelių gyvenamųjų namų ir jų turtinių klausimų sprendimu turės pasirūpinti taip pat Uosto direkcija.

Operatorės indėlis

KKKT jau kreipėsi į Savivaldybę norėdama gauti projektavimo sąlygas ir tikisi kovą ar balandį rinktis terminalo projektuotoją. Pastarasis per pusę metų galėtų parengti projektą. B. Petrausko manymu, per tiek laiko galima parengti ir minėtų trijų valstybinės reikšmės objektų projektus. Metų pabaigoje turint visus projektus jau galima pasirinkti rangovus ir per pusantrų metų viską pastatyti. KKKT direktorius tiki, kad iki 2009 metų vidurio įmanoma įrengti ir sankryžą.

KKKT turi suformuoti abi teritorijas, pastatyti minėtą 30 m aukščio pastatą su galerija, sausiems produktams reikalingą sandėlį, praleidimo vartus, sprendžiant pasienio ir muitinės kontrolės klausimus, sukurti informacinę sistemą, kad autotransportas neklaidžiotų po teritoriją.

Operatorė jau yra pasirengusi imti kreditą iš banko. Šį klausimą ketinama išspręsti dar šiemet. Jos investicijos turėtų sudaryti apie 60-70 mln. Lt.

Ieškos naujų linijų

Šiuo metu AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) padaliniui Jūrų perkėlos terminalui (JPT) darosi sunku aptarnauti atplaukiančius keltus. Planuojama pirmiausia į naująjį keleivių ir krovinių terminalą iškelti linijos Klaipėda-Kylis keltus. Dalis linijų liks senajame JPT.

Be to, operatorė bandys pritraukti naujas keleivių ir ro-ro laivų linijas, pavyzdžiui, iš Suomijos, Švedijos, Lenkijos. Tarptautinė jūrinė visuomenė apie tokio terminalo statybą Klaipėdoje dar mažai informuota. KKKT atstovai ketina vykti į tarptautines transporto parodas ir jose pristatyti terminalą.

Šiuo metu atsiranda naujo tipo laivų, kurių viršutiniame denyje gabenami konteineriai, o apatiniame - autotransportas. "Jeigu tokie laivai plaukios Baltijos jūroje, turime būti pasirengę juos priimti. Jie galės būti švartuojami prie naujojo terminalo vidinės krantinės", - sako B. Petrauskas. Jis pabrėžė, kad naujame terminale galės būti aptarnaujami ir kruiziniai laivai. UAB "Memelio miestas", irgi norinčios priimti kruizinius laivus buvusioje AB "Laivitė" teritorijoje, konkurencijos KKKT nebijo. B. Petrausko teigimu, ro-ro laivų miesto centre ši bendrovė tikrai negalės švartuoti.

Gamybinę veiklą iškels
2006-ieji KKKT, kurioje dabar dirba 34 žmonės, buvo sėkmingi. Anksčiau bendrovė per metus kraudavo vidutiniškai po 30 tūkst. t. krovinių, pernai - 65 tūkst. t. Surasta nauja krovinio rūšis - rapsų aliejus. Jo 2006 m. perkrauta 22 tūkt. t. Tradicinės melasos krova pernai išaugo iki 35 tūkst. t. - pasiektas metų rekordas.

Skalūnų alyvos ir dyzelinio kuro, skirtų laivams bunkeriuoti, krova pernai taip pat padidėjo. Beje, KKKT yra vienintelė vieta Klaipėdos uoste, kurioje kuru aprūpinamos laivų bunkeriavimo kompanijos.

Pernai metų vidurį nuspręsta šią KKKT veiklą 2008 metų antroje pusėje iškelti į Smeltės pusiasalį. Jau vyksta parengiamieji projektavimo darbai. Bendradarbiaujant su KLASCO jos nuomojamoje teritorijoje atsiras nauji uosto užterštų vandenų valymo įrenginiai, skystų maisto produktų krovos terminalas. Ten ta veikla ir toliau užsiims dabartiniai KKKT darbuotojai. O pagal specialią programą 2008 metų viduryje bus pradėta rengti papildomai apie 40-50 žmonių, kurie aptarnaus ro-ro ir keleivinius laivus naujajame terminale.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt