Ruošiamasi modernaus keleivių ir krovinių terminalo statyboms
Zasnice. Beje, į šį uostą plaukia AB
"LISCO Baltic Service" keltas "Klaipėda"
Lėšų keleivinių ir krovininių laivų terminalo Klaipėdos uoste statybai ketinama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Planuojama, kad toks terminalas, kuriame, be kita ko, galėtų būti švartuojami ir kruiziniai laivai, bus pradėtas statyti 2007 metais.
Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu koreguojamas detalusis teritorijos tarp Varnėnų gatvės ir Baltijos prospekto tęsinio, kurioje turi atsirasti toks terminalas, planas. Neseniai Uosto direkcijos, projektavimo kompanijos "Uostamiesčio projektas" bei būsimos terminalo operatorės UAB "Transfosa" atstovai vyko į 6 Vokietijos ir Švedijos uostus pažiūrėti, kokias technologijas naudojant ten įrengti tokie terminalai, kokia jų superstruktūra, kaip jie dirba, kokių linijų laivai į juos plaukia ir t. t. Jie aplankė Vokietijos Zasnico, Rostoko, Travemiundės ir Liubeko bei Švedijos Treleborgo, Malmės ir Karlshamno uostus.
Geras pavyzdys Zasnice
Grįžusio iš kelionės Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko manymu, Klaipėdos uoste galėtų būti statomas toks terminalas, koks yra Zasnico uoste - vienas pirsas ir dvi laivų stovėjimo vietos iš abiejų pusių.
Vienos pirso pusės infrastruktūra pritaikyta vieno tipo kompanijos "Scandlines" laivams, kurie plaukioja tarp Zasnico ir Treleborgo. Jie gabena autotreilerius, geležinkelio vagonus ir keleivius. Čia įrengta speciali rampa su patentuota iešmų sistema, kurios dėka labai greitai į apatinį laivo denį pakraunami ir iškraunami vagonai, o autotreileriai įvažiuoja ir išvažiuoja iš viršutinio laivo denio specialios rampos pagalba. Kitoje pirso pusėje universalios rampos dėka galima krauti krovinius į bet kokio tipo laivus.
Per "rankovę", pritaikytą įvairių tipų laivams, t. y. per ant atramų pastatytą galeriją, iš laukimo salės pėstieji keleiviai patenka į laivą ar iš jo - į salę. Beje, pėsčiųjų galerijos sujungimo su laivu mazgas gali judėti dviem kryptimis ir būti reguliuojamas pagal atitinkamą aukštį.
Visur "rankovės"
Visi aplankyti uostai yra plėtojami. Juose keltais vežama daug krovinių ir keleivių. Didžiausias keltų eismas yra tarp Vokietijos ir Švedijos. Terminalų infrastruktūra - pirsai ir specialios reguliuojamos rampos. Dažniausiai jos būna dviejų aukštų, nes reikia greitai pakrauti ir iškrauti didelius laivus. Visuose terminaluose sudarytos sąlygos keleiviams patekti į laivą ar laukimo salę per uždarą galeriją, įrengtos keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo estakados. Vokietijos Demokratinės Respublikos laikais Rostokas buvo generalinių krovinių ir sausakrūvis uostas, o dabar jis orientuojamas į ro-ro ir keleivių pervežimus.
Travemiundė ir visai šalia jos esantis Liubekas turi 8 keltų stovėjimo vietas su specialiomis dažniausiai dviejų aukštų rampomis. Specializuotose krantinėse per apatinę rampą kraunami į laivus geležinkelio vagonai, per kitą - autotransportas. Travemiundėje vyksta dideli darbai, kasami milijonai tonų kubinių metrų grunto siekiant plėtoti teritorijas, daugiau pastatyti autotransporto aikštelių, nutiesti patogius privažiavimo prie rampų kelius.
Daugelyje uostų šiems terminalams skirti dideli plotai, juose nėra kokių nors bordiūrų ar kitokių užtvarų. Dažniausiai tai yra trinkelėmis grįstos aikštės, transporto srautai reguliuojami juos atskiriant lengvomis pertvaromis.
Taupomas laikas ir pinigai
Visuose tokio tipo terminaluose yra įrengtos parduotuvės. A. Kamarausko manymu, ko gero, orientuojamasi į Skandinavijos rinką, kurioje brangūs alkoholiniai gėrimai. Minėtuose uostuose jų kainos gana patrauklios, netgi palyginti su Lietuva.
Visuose uostuose gausu informacinių priemonių, rodyklių tiek autotransportui, tiek keleiviams. Būtini formalumai nuo kontrolės vietos iki laivo trunka minimaliai. Tiek Švedija, tiek Vokietija yra prisijungusios prie Šengeno sutarties, tad nei muitininkų, nei pasieniečių niekur nematyti. Čia labai taupomas laikas. Kai tik laivas prišvartuojamas prie krantinės, nuleidžiama aparelė, iš karto pradedami krovos darbai. Pavyzdžiui, Zasnico uoste nemažo laivo pakrovimas ar iškrovimas, turint omenyje tiek vagonus, tiek autotransportą, tiek keleivių laipinimą, trunka 15-20 minučių.
Zasnico uoste viskas organizuojama taip, kad keltų linijos operatorius turėtų kuo mažiau reikalų su uosto tarnybomis. Pavyzdžiui, laivo švartavimas, rampos nuleidimas, krovinio iškrovimas - viskas valdoma iš paties laivo. Uosto paslaugų poreikis čia minimalus, tad linijos operatoriui nereikia mokėti daug papildomų mokesčių.
Antras pirsas - ateičiai
A. Kamarausko manymu, prieš pradedant projektuoti ir statyti tokį terminalą, iš anksto reikėtų pradėti derybas su linijų ir laivų operatoriais. Reikėtų žinoti, kokie laivai galėtų atplaukti į Klaipėdą, kad būtų galima jiems pritaikyti kranto infrastruktūrą. Minėtos kelionės metu buvo susitikta su linijų operatoriais, pavyzdžiui, su "Scandlines" atstovais.
Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus teigimu, numatytoje teritorijoje Klaipėdoje, nuo UAB "Transfosa" naudojamų krantinių iki Baltijos prospekto tęsinio, būtų galima įrengti gana modernų terminalą, vietos čia užtektų.
Klaipėdoje planuojamas statyti vienas pirsas su dviem laivo stovėjimo vietomis. Terminalui norima panaudoti kuo daugiau krantinės, t. y. daugiau kaip 500 metrų ilgio kranto linijos. Plotas numatytas nemažas, tad reikėtų jį racionaliai išnaudoti.
A. Kamarauskas neatmetė galimybės, jog ateityje į Klaipėdą gali pradėti plaukti gana daug keleivinių ir krovininių keltų. Tada atsirastų poreikis statyti ir antrą pirsą. Pasak jo, detaliajame plane tokia galimybė turėtų būti numatyta.
Tiktų ir kruiziniams laivams
A. Kamarausko manymu, reikia orientuotis ir į tai, kad Klaipėdos uoste gali daugėti kruizinių laivų, nes tokia tendencija pastebima. Šiemet jau pateiktos paraiškos 57 kruizinių laivų reisams, pernai jų buvo 48. Turima specializuota kruizinių laivų krantinė nėra didelė. Pavyzdžiui, jeigu atplaukia didesnis, tarkime, 200 metrų ilgio laivas, daugiau laivų tądien prie tos krantinės nebegalima priimti. Dalis mažųjų kruizinių laivų, kai jų per vieną dieną atplaukdavo keli, buvo švartuojami prie 73-osios krantinės naujojoje perkėloje. Tačiau ši krantinė nėra pritaikyta keleiviams priimti.
Tad detaliajame plane reikėtų numatyti, kad keleiviniame ir krovininiame terminale galėtų būti priimami ir kruiziniai laivai. Jame planuojama įrengti gana aukšto lygio keleivių aptarnavimo superstruktūrą. Be to, čia pakankamai gera vieta, esanti miesto centrinėje dalyje, geri privažiavimo keliai.
Jau pateiktos paraiškos
Matyti keleivinių ir krovininių laivų terminalai reikalauja didelių investicijų. Tam, kad Klaipėda taptų patraukliu keleivių ir ro-ro krovinių uostu, būtina įrengti infrastruktūrą bei superstruktūrą atsižvengiant į Europos standartus.
Šiam objektui finansuoti lėšų planuojama prašyti iš Europos Sąjungos fondų. Orientuojamasi į naują finansinį septynmetį, prasidėsiantį nuo 2007 metų. Uosto direkcija jau pateikė preliminarias paraiškas.
A. Kamarauskas sako, jog dar šiemet Uosto direkcijos užsakymu turėtų būti pradėti terminalo infrastruktūros projektavimo darbai, o operatorė UAB "Transfosa" turėtų rūpintis superstruktūros techninių projektų rengimu.
Zasnice. Beje, į šį uostą plaukia AB
"LISCO Baltic Service" keltas "Klaipėda"
Lėšų keleivinių ir krovininių laivų terminalo Klaipėdos uoste statybai ketinama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Planuojama, kad toks terminalas, kuriame, be kita ko, galėtų būti švartuojami ir kruiziniai laivai, bus pradėtas statyti 2007 metais.
Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu koreguojamas detalusis teritorijos tarp Varnėnų gatvės ir Baltijos prospekto tęsinio, kurioje turi atsirasti toks terminalas, planas. Neseniai Uosto direkcijos, projektavimo kompanijos "Uostamiesčio projektas" bei būsimos terminalo operatorės UAB "Transfosa" atstovai vyko į 6 Vokietijos ir Švedijos uostus pažiūrėti, kokias technologijas naudojant ten įrengti tokie terminalai, kokia jų superstruktūra, kaip jie dirba, kokių linijų laivai į juos plaukia ir t. t. Jie aplankė Vokietijos Zasnico, Rostoko, Travemiundės ir Liubeko bei Švedijos Treleborgo, Malmės ir Karlshamno uostus.
Geras pavyzdys Zasnice
Grįžusio iš kelionės Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko manymu, Klaipėdos uoste galėtų būti statomas toks terminalas, koks yra Zasnico uoste - vienas pirsas ir dvi laivų stovėjimo vietos iš abiejų pusių.
Vienos pirso pusės infrastruktūra pritaikyta vieno tipo kompanijos "Scandlines" laivams, kurie plaukioja tarp Zasnico ir Treleborgo. Jie gabena autotreilerius, geležinkelio vagonus ir keleivius. Čia įrengta speciali rampa su patentuota iešmų sistema, kurios dėka labai greitai į apatinį laivo denį pakraunami ir iškraunami vagonai, o autotreileriai įvažiuoja ir išvažiuoja iš viršutinio laivo denio specialios rampos pagalba. Kitoje pirso pusėje universalios rampos dėka galima krauti krovinius į bet kokio tipo laivus.
Per "rankovę", pritaikytą įvairių tipų laivams, t. y. per ant atramų pastatytą galeriją, iš laukimo salės pėstieji keleiviai patenka į laivą ar iš jo - į salę. Beje, pėsčiųjų galerijos sujungimo su laivu mazgas gali judėti dviem kryptimis ir būti reguliuojamas pagal atitinkamą aukštį.
Visur "rankovės"
Visi aplankyti uostai yra plėtojami. Juose keltais vežama daug krovinių ir keleivių. Didžiausias keltų eismas yra tarp Vokietijos ir Švedijos. Terminalų infrastruktūra - pirsai ir specialios reguliuojamos rampos. Dažniausiai jos būna dviejų aukštų, nes reikia greitai pakrauti ir iškrauti didelius laivus. Visuose terminaluose sudarytos sąlygos keleiviams patekti į laivą ar laukimo salę per uždarą galeriją, įrengtos keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo estakados. Vokietijos Demokratinės Respublikos laikais Rostokas buvo generalinių krovinių ir sausakrūvis uostas, o dabar jis orientuojamas į ro-ro ir keleivių pervežimus.
Travemiundė ir visai šalia jos esantis Liubekas turi 8 keltų stovėjimo vietas su specialiomis dažniausiai dviejų aukštų rampomis. Specializuotose krantinėse per apatinę rampą kraunami į laivus geležinkelio vagonai, per kitą - autotransportas. Travemiundėje vyksta dideli darbai, kasami milijonai tonų kubinių metrų grunto siekiant plėtoti teritorijas, daugiau pastatyti autotransporto aikštelių, nutiesti patogius privažiavimo prie rampų kelius.
Daugelyje uostų šiems terminalams skirti dideli plotai, juose nėra kokių nors bordiūrų ar kitokių užtvarų. Dažniausiai tai yra trinkelėmis grįstos aikštės, transporto srautai reguliuojami juos atskiriant lengvomis pertvaromis.
Taupomas laikas ir pinigai
Visuose tokio tipo terminaluose yra įrengtos parduotuvės. A. Kamarausko manymu, ko gero, orientuojamasi į Skandinavijos rinką, kurioje brangūs alkoholiniai gėrimai. Minėtuose uostuose jų kainos gana patrauklios, netgi palyginti su Lietuva.
Visuose uostuose gausu informacinių priemonių, rodyklių tiek autotransportui, tiek keleiviams. Būtini formalumai nuo kontrolės vietos iki laivo trunka minimaliai. Tiek Švedija, tiek Vokietija yra prisijungusios prie Šengeno sutarties, tad nei muitininkų, nei pasieniečių niekur nematyti. Čia labai taupomas laikas. Kai tik laivas prišvartuojamas prie krantinės, nuleidžiama aparelė, iš karto pradedami krovos darbai. Pavyzdžiui, Zasnico uoste nemažo laivo pakrovimas ar iškrovimas, turint omenyje tiek vagonus, tiek autotransportą, tiek keleivių laipinimą, trunka 15-20 minučių.
Zasnico uoste viskas organizuojama taip, kad keltų linijos operatorius turėtų kuo mažiau reikalų su uosto tarnybomis. Pavyzdžiui, laivo švartavimas, rampos nuleidimas, krovinio iškrovimas - viskas valdoma iš paties laivo. Uosto paslaugų poreikis čia minimalus, tad linijos operatoriui nereikia mokėti daug papildomų mokesčių.
Antras pirsas - ateičiai
A. Kamarausko manymu, prieš pradedant projektuoti ir statyti tokį terminalą, iš anksto reikėtų pradėti derybas su linijų ir laivų operatoriais. Reikėtų žinoti, kokie laivai galėtų atplaukti į Klaipėdą, kad būtų galima jiems pritaikyti kranto infrastruktūrą. Minėtos kelionės metu buvo susitikta su linijų operatoriais, pavyzdžiui, su "Scandlines" atstovais.
Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus teigimu, numatytoje teritorijoje Klaipėdoje, nuo UAB "Transfosa" naudojamų krantinių iki Baltijos prospekto tęsinio, būtų galima įrengti gana modernų terminalą, vietos čia užtektų.
Klaipėdoje planuojamas statyti vienas pirsas su dviem laivo stovėjimo vietomis. Terminalui norima panaudoti kuo daugiau krantinės, t. y. daugiau kaip 500 metrų ilgio kranto linijos. Plotas numatytas nemažas, tad reikėtų jį racionaliai išnaudoti.
A. Kamarauskas neatmetė galimybės, jog ateityje į Klaipėdą gali pradėti plaukti gana daug keleivinių ir krovininių keltų. Tada atsirastų poreikis statyti ir antrą pirsą. Pasak jo, detaliajame plane tokia galimybė turėtų būti numatyta.
Tiktų ir kruiziniams laivams
A. Kamarausko manymu, reikia orientuotis ir į tai, kad Klaipėdos uoste gali daugėti kruizinių laivų, nes tokia tendencija pastebima. Šiemet jau pateiktos paraiškos 57 kruizinių laivų reisams, pernai jų buvo 48. Turima specializuota kruizinių laivų krantinė nėra didelė. Pavyzdžiui, jeigu atplaukia didesnis, tarkime, 200 metrų ilgio laivas, daugiau laivų tądien prie tos krantinės nebegalima priimti. Dalis mažųjų kruizinių laivų, kai jų per vieną dieną atplaukdavo keli, buvo švartuojami prie 73-osios krantinės naujojoje perkėloje. Tačiau ši krantinė nėra pritaikyta keleiviams priimti.
Tad detaliajame plane reikėtų numatyti, kad keleiviniame ir krovininiame terminale galėtų būti priimami ir kruiziniai laivai. Jame planuojama įrengti gana aukšto lygio keleivių aptarnavimo superstruktūrą. Be to, čia pakankamai gera vieta, esanti miesto centrinėje dalyje, geri privažiavimo keliai.
Jau pateiktos paraiškos
Matyti keleivinių ir krovininių laivų terminalai reikalauja didelių investicijų. Tam, kad Klaipėda taptų patraukliu keleivių ir ro-ro krovinių uostu, būtina įrengti infrastruktūrą bei superstruktūrą atsižvengiant į Europos standartus.
Šiam objektui finansuoti lėšų planuojama prašyti iš Europos Sąjungos fondų. Orientuojamasi į naują finansinį septynmetį, prasidėsiantį nuo 2007 metų. Uosto direkcija jau pateikė preliminarias paraiškas.
A. Kamarauskas sako, jog dar šiemet Uosto direkcijos užsakymu turėtų būti pradėti terminalo infrastruktūros projektavimo darbai, o operatorė UAB "Transfosa" turėtų rūpintis superstruktūros techninių projektų rengimu.
Comment