1936 m. didžiausia tuo metu laivybos bendrovė Lietuvos Lloydas kairiajame Nemuno krante, Kriūkuose pastatė laivų dirbtuves. Pokario laikais įmonė buvo išplėsta, joje statyti debarkaderiai, medinės dorės ir kt. išplito po visą sovietų sąjungą. Įmonei ilgą laiką vadovavo totorių tautybės inž. Konejevas. Augdama laivų statykla išaugino ir Kriūkų miestelį. Greičiausiai tai pirmoji motorinių žvejybinių laivų statykla Lietuvoje, galutinai „pribaigusi“ burinius žvejybos laivus. Nuotraukoje Nemuno pakrantė ties statykla.
Ar Lietuva daug ką padarė infrastruktūros srityje su Baltarusija? Geležinkelius išardė, išskyrus tranzitines linijas... Yra toks "Euroregionas Nemumas". Buvo įkurtas plėtoti Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities teritorijas. Jo planuose buvo daug įvairių iniciatyvių ir idėjų. Tame tarpe ir vandens kelių bei turizmo plėtra buvo.
Baltarusiai su lenkais daug daugiau šioje srityje (vandens kelių) padarė, o Lietuva beveik nieko, išskyrus kelių prieplaukų Nemune pastatymą, kurios jau griūna, nes chaltūriškai pastatytos, be to ir nenaudojamos...
Kadangi registruojamas Vidaus vandenų registre, tai dedu čia: Du senus keičia vienas modernus laivas "Jūrinis"
NAUJOKAS. Šią savaitę Klaipėdos uoste atsirado naujokas – nedidelis modernus laivas gražiu pavadinimu "Jūrinis". Jo ilgis – 20 m, grimzlė -1,35 m. Mažos grimzlės dėka jis galės dirbti ir Kuršių mariose.
Naujajame laive, kuris patruliuos Baltijoje ir Kuršių mariose, sumontuota moderni sistema naftos teršalams jūroje aptikti. Ji padės tokius teršalus nustatyti kelių kilometrų spinduliu ir pagal vietos meteorologines sąlygas sumodeliuoti galimą jų sklidimą. Kuršių mariose "Jūrinis" saugos gyvąją gamtą - žuvų neršto metu vykdys sustiprintą aplinkosaugos kontrolę.
Kadangi vasara baigiasi kaip ir pramoginio plaukiojimo sezonas artėja į pabaigą norėtųsi pabrėžti šių 2011 metų vidaus vandenų direkcijos nuveiktus darbus Kauno rajone. Kaip suprantu ši įmonė yra valstybinė ir už gaunamas iš biudžeto pajamas rūpinasi vandens kelių priežiūra. Taigi šįmet įstaiga nuveikė:
1) Nuplukdė šešias pontonines prieplaukėles ir pritvirtino senose vietose (Raudondvaris, Rumšiškės ir kt.)
2) Prie Aleksoto tilto įtvirtino pramoginių laivų prieplaukėlę t.y. įkalė du kuolus į vandenį. (prieplauka „nuplaukė“ pasroviui po kelių savaičių)
3) Užinkaravo kelias dešimtis senų neparuoštų sezonui plūdurų keliui nužymėti.
4) viskas.
Štai ir visi darbai atlikti per šiuos metus – privačiai tai atliekama už kokius keletą tūkstančių. Klausimas: kiek pinigų ši įstaiga išsiurbė ir kodėl taip abejingai žiūrima į miesto vandens kelius? Kam ji iš viso reikalinga jei miestui ji nieko neduoda?
Miestas prie didžiojo Nemuno, o neturime nieko žemiau HEso – nei pramoginių laivų prieplaukėlės, nei prisišvartuoti prie krantų prieplaukėlių, nei kuro papildymo vietos nieko. Vienintelis slipas apleistas, užneštas dumblu, buteliais ir kit.atliekom, neturintis net plaustelio saugiam keleivių įlipimui. Jau dešimtmetis kaip praplaukti po geležinkelio tiltu neįmanoma ir pusė miesto atkirsta nuo laivybos. (užtektų kelių dienų žemsiurbės darbo).
Palyginus, kaip tvarkosi pajūrio gyvenvietės galima tik pavydėt. Matyt vidaus vandenų direkcija vaikosi Europinių paramos milijonų, gal kapsto pakrančių smėlį kur nors Nemuno žemupyje, bet tai nepasiteisinimas. Kaunas yra miestas prie didžiųjų upių santakos ir bent minimalus rūpinimasis vandens keliais turi būti.
Gal metas keisti vadovą, o gal visą įstaigą pertvarkyti, gal reikia kviestis iš Klaipėdos kokį jūreivystę baigusį specialistą- kuris mylėtų šį darbą ir dirbtų, o nesėdėtų lipdydamas pinigingus euro. projektus.
Viešas laiškas skirtas ir G.Labanauskui, jei nesinori viešai tai bent privačiai atsakymo visada laukiu.
1936 m. navigacijos iš Kauno išvykstančių garlaivių tvarkaraštis
Iš "Kauno keleivių traukinių, autobusų ir kitų susisiekimo priemonių tvarkaraštis", 1936 m.
Nyksta Lietuvos kaimai...
Įdomu, kaip iki Babtų nuplaukdavo garlaivis. Dabar pasižiūrėjus į Nevėžį tose vietose, atrodo, kad tik valtys gali plaukioti...
1939 m. navigacijos iš Kauno išvykstančių garlaivių tvarkaraštis
Iš "Kauno keleivių traukinių, autobusų ir kitų susisiekimo priemonių tvarkaraštis", 1939 m.
„Statybą planuojame pradėti 2012 metais. Tam jau beveik pasirengta. Šiemet bus baigta techninė dokumentacija. Kitas žingsnis - projekto įgyvendinimas. Viso projekto kaina – 9,5 mln. litų“, - „Kauno dienai“ sakė G. Labanauskas.
Kam žvyrui plukdomam iš Jurbarko į Kaune ir aplink jį vykstančias statybas reikalingas geležinkelis? Į statybų aikštelę jo vistiek geležinkeliu nenuveši. Šiuo metu žvyras yra vienintelis vidaus vandens keliais plukdomas krovinys.
Comment