Vidaus vandens keliai

[Linas]

Atsiprašau už trollinimą, bet man keista - Kaunas pagailėjo 30 000 Lt tam, kad palaikytų maršrutą Kaunas - Nida, šią prieplauką pardavė už 100 000 Lt - bet čia gi ne tie pinigai! Tai yra pusės buto kaina! Kodėl?

Bendrovė „Nemuno linijos“ nepasiėmė jiems skirtos paramos reisams į Nidą organizuoti
2011-04-07

„Kauno dienos" balandžio 6 dienos rašinyje „Raketa" iš Kauno į Nidą nebeplauks" pateikta neteisinga informacija apie Kauno miesto savivaldybės paramos skyrimą UAB „Nemuno linijos".
„Kauno dienai" bendrovės „Nemuno linijos" direktorius Alfredas Eitutis sakė, kad maršrutas „Kaunas - Nida" naikinamas, nes navigacijos sezonas yra per trumpas, degalų išlaidos didėja, reikia investuoti į laivą.

Verslininkas taip pat teigė: „Su Susisiekimo ministerija buvome pradėję kalbėtis dėl reguliarių reisų, tačiau tuo viskas ir baigėsi - nei miestas, nei Vyriausybė palaikyti šios idėjos nepanoro. Iš Kauno valdžios negavome nė lito, nors valdininkai apsiskelbė, kad mums skyrė 20 tūkst. litų".

Kauno miesto savivaldybė iš tikrųjų palaikė šią idėją, dar pernai priėmė sprendimą skirti 20 tūkst. litų reisams į Nidą paremti.

A.Eitutis buvo raštu pakviestas pernai iki gruodžio 20 dienos pasirašyti sutartį dėl lėšų, bet jis neatvyko.

Pridedame UAB „Nemuno linijai" adresuotus raštus apie lėšų skyrimą ir kvietimą pasirašyti sutartį.

www.kaunas.lt

[ciliuss]

Kelione laivu is kauno i kulautuva

La, mane domintu gal kas galetu pasiulyti rugpjucio men. kelione laivu is kauno i kulautuva, butu uzdaras vakaras, reiktu nuplukdyti ir parplukdyti i kauna, domintu visi varijantai kas susidomejo situo pasiulymu, arba kas gal zino koki laiva, kuris galetu nuplukdyti????

[Perfect]

La, mane domintu gal kas galetu pasiulyti rugpjucio men. kelione laivu is kauno i kulautuva, butu uzdaras vakaras, reiktu nuplukdyti ir parplukdyti i kauna, domintu visi varijantai kas susidomejo situo pasiulymu, arba kas gal zino koki laiva, kuris galetu nuplukdyti????

http://www.liwa.lt/lt/menu/service

[nepolitikas]

Į Kauną Nemunu iš Klaipėdos atplaukė istorinis laivas

[Ramūnas kns]

Kaunui kaip miesto formavimuisi didelę įtaką padarė- tuo metu civilizuota ir turtinga Hanzos pirklių sąjunga. Jau nuo XVa. gyvenvietėje kuriantis pirkliams – pradėjo formuotis miestas.
Šiais laikais miestas sugrįžta prie vandens, atranda pakrančių grožį, laivelius. Hanzos šventės dienos kaip niekas kitas leidžia visa tai pajusti. Didelis dėkui optimistui ir organizatoriui Dariui Rumšui su komanda.





Geros nuotaikos nesugadino ir visiškas Vidaus vandenų direkcijos aplaidumas. Svečių laivams nebuvo kur prisišvartuoti, vienintelė „prieplaukėlė“ tai nuvirtę į vandenį buvusios prieplaukos laiptai. Net šventės ašis atplaukęs iš Klaipėdos kogas negalėjo švartuotis.

[Wycka]

Vidaus vandenų direkcijos aplaidumas. Svečių laivams nebuvo kur prisišvartuoti, vienintelė „prieplaukėlė“ tai nuvirtę į vandenį buvusios prieplaukos laiptai. Net šventės ašis atplaukęs iš Klaipėdos kogas negalėjo švartuotis.
Atvaizdas

/\ Topinė nuotrauka. Viena geriausių antireklamų. Jeigu naujasis Kauno meras, kažkokiu būdu pamatęs šią nuotrauką, tik skėstels rankomis, tai Kaunas — žuvęs miestas. Tikiu ir linkiu, kad taip nebūtų.

[nepolitikas]

taigi buvo tas kogas prisišvartavęs, tik gal pontonas neatlaikė.
jeigu ne žemas vandens lygis, būtų galima laivus švartuoti tiesiai prie krantinės...

[Rimantas]

taigi buvo tas kogas prisišvartavęs, tik gal pontonas neatlaikė.
jeigu ne žemas vandens lygis, būtų galima laivus švartuoti tiesiai prie krantinės...

Na taip, juk laivas atplaukė prieš pat hanza dienas. Vadinasi dar spėjo prisišvartuot. O paskui mačiau prieplauką nuneštą į vidurį Nemuno, vėliau dingo, arba nunešė dar toliau, arba sugavo ir nusitempė į saugią vietą Žodžiu pritvirtinta buvo atmestinai! Kaltų, žinoma, nėra...

[Eimantas]

Atnaujinami laivų reisai Nemunu iš Kauno į Kulautuvą ir atgal

http://verslas.delfi.lt/automoto/atn....d?id=46359181

[Eimantas]

2011-06-10, 19:07
Sezono naujiena: Nevėžio upe pradės plaukioti laiveliai

Kauno rajono savivaldybė penktadienį pristatė naują maršrutą Nevėžiu. Iš Raudondvaryje įrengtos mažųjų laivų prieplaukos mažais 8-viečiais laiveliais plaukiama apie 15 km iki Kačiūniškės dvaro.

Šių kelionių iniciatorius „Vilkijos valtinės“ savininkas Algirdas Unikauskas džiaugėsi, kad tokio tipo laiveliai – pirmieji Lietuvoje.

„Tokio tipo laivų Europoje yra daug. Jie ypač tinka plaukioti negiliose upėse“, - pasakojo A.Unikauskas.

Kol kas kelionės Nevėžiu bus rengiamos tik iš anksto užsisakius. „Planuojame šeštadieniais ir sekmadieniais plaukioti“, - pridūrė laivelių šeimininkas.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/t...iveliai-357852

[Juozas007]

Įspūdis
Palūšiečių tikslas – sukelti Lietuvoje šurmulį – pasiektas

Lina RAGINYTĖ

„Kelionės laivu iš Palūšės nuplaukti iki Nidos tikslas – sukelti šurmulį. Tai šį tikslą mes tikrai pasiekėme...“, – juokauja vienas iš žygio kapitonų, Aukštaitijos nacionalinio parko Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis, sutikęs su MI skaitytojais pasidalinti kelionės įspūdžiais.

Gegužės 27 d. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, kartu su VšĮ „Geras vėjas“ praėjo ekologinį vandens žygį „Ištakos“ – 12-os žmonių komanda irkliniu laivu „Palūšė“, kurį pagal skandinavišką prototipą pagamino žygių organizatorius Kostas Danilevičius, išplaukė į Nidą.

Nuo Palūšės iki Nidos iš viso žygeiviai nuirklavo 540 km. Žygio trasa bangavo Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais, Žeimenos, Neries ir Nemuno upėmis bei Kuršių mariomis. Po aštuonių parų Palūšės vardo garsintojai, pasiekę tikslą, grįžo į įprastinį gyvenimą.

Idėjos autorius – „Gero vėjo“ vadovas Šarūnas Janutėnas, apkeliavęs pusę pasaulio, ir vandenyje, matytum, geriau besijaučiantis nei sausumoje, įkalbėjo ANP direkcijos kolektyvą ryžtis šiam ekologiniam žygiui. Didžiąją įgulos dalį (7 žmonės) sudarė jo komanda, kuriai jis vadovavo, o kitai komandos dailiai (5 žmonių), sudarytai iš ANP darbuotojų, vadovavo L. Stanaitis.

„Po šio žygio mus pavadino pionieriais. Bet aš nemanau, jog mes esame pirmieji, laivu įveikę kelią nuo Palūšės iki Nidos. Gal pirmieji per tokį trumpą laiką ir tokiu laivu. Nors, tarkim, Rambyno regioninio parko stovyklavietėje buvome tikrai pirmieji vandens turistai, apsistoję ten. Pagal visą planą, kelionė turėjo trukti 10 dieną, bet jau nuo pat pradžių mes visą laiką tvirtai veržėmės į priekį. Vieną dieną iki nakvynės nuplaukėme daug toliau, nei buvome suplanavę, todėl kitą dieną sutaupėme dar daugiau laiko. Tiesa, jau antrą kelionės dieną įvyko avarija – pramušėme bortą, paskui ne vieną kartą dar buvome pametę vairą, tad šiek tiek užtruko būtinas avarinis remontas. Dar ir Neryje porą kartų lūžo vairas, todėl Kernavės kultūriniame rezervate stojome pailsėti, pasižvalgyti po įspūdingas apylinkes ir susiremontuoti laivo. Per tris valandas spėjome viską ir pasileidome tolyn jau ramesni, mat iki to laiko pramuštą skylę lipdydavome Pabradėje nusipirktu paprastu vaikišku modeliniu. Tą pačią dieną dar aplankėme Neries regioninį parką ir vis tiek pagal planą gan stipriai viršijome laiko limitą. Žinoma, daug geriau turėti laiko rezerve, nei vėluoti, juolab, kad mes nežinojome, kas mūsų laukia. Juk oras gali bet kada pasikeisti, o jei kiltų didžiulės bangos, per marias niekaip negalėtume irkluoti, o turėdami visą parą rezerve, jautėmės užtikrintai. Lietuviai yra lietuviai. Net ir plaukdami vandens keliu jie sugebės rasti cepelinų. Kaip tarėm, taip ir padarėm. Jau vakare Kauno santakoje valgėme cepelinus.

Be abejo, skaudantys raumenukai ir pūslėtos rankos – savotiškas vandens žygeivio atributas. Nei vienas komandos narys neturėjo kažkokios specialios parengties, nebuvo lengva, bet žinant neribotas unikalaus žmogaus organizmo galimybes prisitaikyti prie bet kokių sąlygų, visi labai greitai prisitaikė. Žinoma, nuovargis kasdien sumavosi ir tai jautėsi, nes jei pirmus vakarus norėjosi kuo ilgiau pavakaroti prie laužo, pasišnekučiuoti, tai vėliau visi skubėdavo pamiegoti.

Nemuno regioniniame parke, Pakalniuose, prie mūsų įgulos prisijungė ANP direktorius Eminuelis Leškevičius, kuris drauge plaukė iki pat Nidos. Plaukdami Nemuno regioniniu parku turėjome nuostabų gidą, savo srities entuziastą, su kuriuo kelionė tapo neįkainojamu vaizdo seminaru apie šio krašto kultūrą, istoriją, tradicijas. Beje, tądien įsitikinome, jog Nemune bangos gali būti kaip mariose, tad sustoję apsižvalgyti, po Rambyno apylinkes vaikščiojome nei gyvi, nei mirę.

Nuo Vilniaus prie mūsų prisijungė Lietuvos radijo žurnalistas Darius Švenčionis, planavęs plaukti tik iki Kauno, bet vėliau pasiliko iki žygio pabaigos. Tapęs tikru įgulos nariu, jis nuolat rengdavo puikius reportažus, kuriuose labai tiksliai ir subtiliai nušviesdavo visus kelionės įspūdžius, komandos nuotaikas. Šiek tiek nuvylė LTV „Panoramos“ komanda. Išlydėję mus Palšėje, žadėjo pasitikti Nidoje, bet jiems svarbesnis pasirodė kažkoks politinis renginys, nei paprasti keliaujantys žmonės.

Bet tai tikrai nesugadino mūsų finišo. Kuršių nerijos parko darbuotojai suorganizavo puikias sutiktuves. Atplaukę mūsų pasitikti su kurėnu, senuoju tradiciniu laivu, pirmiausia mus „išmuitino“ teatralizuotoje muitinėje marių viduryje.

Kelionės metu sutikti žmonės klausdavo, kas mes esame ir kur plaukiame, bet kauniečiai domėjosi, kodėl esame pasivadinę „Palūše“. Kai pasakėme, jog mes iš ten ir esam, tada pasigirsdavo sveikinimo šūksniai...

Net ir nepaisant kai kurių momentinių sunkumų ir silpnumo akimirkų, kelionė buvo nuostabi, labai turininga ir prasminga“, – pasakoja vienas iš kapitonų L. Stanaitis.

http://www.ignalina.lt/index.php?770087380

[nepolitikas]

sveikinimai entuziastams

[Ramūnas kns]

Birželio 18-19d. motoriniu laiveliu nuplaukiau nuo Kauno iki Kuršių marių. Kelionė į vieną pusę truko apie 8 valandas, tačiau neprailgo. Sunku perduoti žodžiais Nemuno pakrančių grožį, kas turit galimybę būtinai pakeliaukite vandeniu. Natūraliai apžėlusios upės pakrantės, pušynai ir gūdžiausios girios, didingų piliakalnių virtinės, lietuviški kaimeliai papuošti bažnyčiomis, besistiebiančiom į viršų ir žydras vasaros dangus – turbūt tik gimtinėje jis toks būna.

Nemuno laivynas


Jurbarko uostelis.


Kelionė nėra sudėtinga, plaukimo kelias nužymėtas plūduriuojančiais navigaciniais ženklais, pasienio zonos pradžioje – Smalininkuose nesunkiai gausite plaukimo leidimą. Plaukiant pasienio zona stebina modernių stebėjimo bokštų gausa vienoje pusėje ir visiškai apleisti miestai kitoje t.y.Kaliningrado srities pakrantėse. Plaukiant pro senąją Tilžę susidaro įspūdis, kad ji sąmoningai apleista, pastatai be langų, įgriuvę stogai, rūgstančių sąvartų kalnas ir tiltas, kuriuo slenka nepavargstantieji „punduotieji“ kontrabandos nešėjai.

Monstras paliekantis metro aukščio bangas.




. Laivyba Nemune tiek pramoninė tiek mėgėjiška beveik visiškai sunykus – per dvi dienas sutikome apie dešimtį laivelių, įskaitant žemsiurbę, iškraunamą baržą, ir „Bernelių užeigos baržą-restoraną“
Keletas skaičių: Atstumas nuo Kauno iki Nidos upe apie 240 km. Plaukiant 4,6 m. laiveliu su 15AJ varikliu į abu galus sunaudojome ~ 75 litrus kuro. Nemuno farvateryje gylis svyruoja nuo 5 iki 0,8 metro (vyraujantis gylis apie 1,7m.) Žemiau Jurbarko vandens kelias sutvarkytas, geresni ženklai ir gylis ne mažiau kaip 1,5m., tarpe Jurbarko – Vilkijos gylis vietomis tesiekia 80cm. ir kelia pavojų net mažam laiveliui. Plaukėme ~ 30km. greičiu, degalus pasipildyti patogu Rusnės degalinėje ar Jurbarko pramoginių laivų prieplaukoje, abiejose vietose nesunkiai gausite ir karšto maisto.

Gili mintis.


Plokščių prieplauka.

[Eimantas]

Minijos kaimas išvengė betoninių krantinių

Vietoj betono – akmenys ir plastikas

Dabar siūloma koncentruotis į kaimo teritorijoje esančių pylimų atstatymą iki projektinio aukščio ir abiejų Minijos upės krantų sutvirtinimą akmenimis bei medžio imitacija padengtais plastikiniais poliais.

Priešprojektiniuose siūlymuose taip pat numatyta ties kiekviena kaimo sodyba įrengti 32 vietas mažųjų laivų švartavimosi tilteliams tvirtinti ir 2 stacionarias prieplaukas dideliems laivams. Švartavimosi tiltelių įrengimu turės pasirūpinti sodybų šeimininkai. Nuo jų ant pylimo viršaus ves mediniai nukeliami laipteliai.

Dviračių ir pėsčiųjų takus ant pylimų dabar jau siūloma išgrįsti sutankintu gruntu. Jie turėtų būti iki 2 metrų pločio su pažeme įrengtu apšvietimu. Prie takų planuojama pastatyti suoliukų ir šiukšliadėžių.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...ntiniu-594421/

[Romas]

"Lietuvos aidas" 1932.03.10
Laivininkystė 1931 metais

[Eimantas]

Upių seklumos – spąstai pramoginiams laivams

Stacionarių ir mobilių prieplaukų tinklas Nemune tęsiasi iki Druskininkų. Tačiau aukščiau Kauno marių daugiau plaukioja tik baidarės arba labai maži laiveliai.

„Nežinia, kiek dar galės dirbti netgi nedidelis keltas, perplukdantis žmones į kitą Nemuno krantą, – teigė Birštono turizmo informacijos centro direktorė Henrieta Miliauskienė. – Vis tenka keisti jo plaukimo vietą, nes sąnašų įvairiose vietose vis daugėja. Turime tik vieną nuo seno plaukiojantį didelį laivą „Vytenis“.

Juo reikia atidžiai laviruoti dėl gausybės sąnašų. Šį pavasarį laivas su krikštynas šventusiais žmonėms įstrigo seklumoje. Buvo sulaužytas vairo mechanizmas, jį teko remontuoti viduryje upės, todėl iškyla truko dviem valandomis ilgiau nei buvo planuota.

Nemuno seklumos neleidžia plėtoti laivybos ir Alytuje.

„Dėl susiformavusių seklumų ir nevalomos vagos į mūsų prieplauką atplaukia tik plaustai ir baidarės, – pasakojo Alytaus turizmo informacijos centro direktorė Lena Valentaitė-Gudzinevičienė. – Vis dėlto rankų nenuleidžiame, sudarėme maršrutą plukdyti turistus po Nemuną vikingų tipo laivu, kuriam nereikia didelio gylio. Mūsų apylinkėse labai gražios vietos, daug piliakalnių.“

http://verslas.delfi.lt/automoto/upi....d?id=47158643

[Eimantas]

2011 07 07

Upinis tanklaivis ar barža prie "Klaipėdos naftos" krantinės. Naudojama laivų bunkeriavimui uoste. Iš kur jis parplukdytas?

[nepolitikas]

Laivų patikra – blefas?

Ant seklumos Kuršių mariose užplaukusio kelto evakuacija visoje šalyje sukėlė virtinę emocijų. Jas pakurstė dar ir tai, kad tuo pat metu Rusijoje dėl nusikalstamo laivavedžių aplaidumo nuskendo daugybė žmonių. O ar mūsų laivai saugūs? Ar laivavedžiai visada blaivūs ir padaryta viskas, kad nelaimė neatsitiktų? Atsakymai į šiuos klausimus verčia sutrikti.

[Eimantas]

Vidaus vandenų keliai - be keleivių

Kelių netrūksta

Lietuvos vidaus vandens kelius prižiūri ir eksploatuoja valstybinė įmonė Vidaus vandens kelių direkcija. Šių kelių ilgis - 930,8 kilometrų. 827,8 km suteiktas valstybinės reikšmės statusas, 68 km tenkinasi vietinės reikšmės statusu, dar 35 km laikomi perspektyviniais keliais.

Šiuo metu oficialiai eksploatuojama apie pusė vidaus vandens kelių, kuriais gabenami keleiviai ir įvairūs kroviniai.

Kelias Nemuno upe nuo Kauno iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (278,3 km) įtrauktas į Europos svarbiausių vidaus vandenų tinklą ir priskirtas tarptautinės reikšmės maršrutui E41. O maršrutas E70 jungia Klaipėdą su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių tinklu per Kaliningrado sritį.

Šalies vidaus vandenyse yra beveik trys dešimtys uostų ir prieplaukų (kartu su mobiliosiomis).

Laivyba juose užsiima tik dvi kompanijos - penkis keltus turinti AB „Smiltynės perkėla“ ir Vidaus vandens kelių direkcija. Pastarajai priklauso 20 vilkikų, viena savaeigė ir dvylika nesavaeigių baržų, dvi žemsiurbės, viena žemkasė, plaukiojantis kranas ir narų stotis.

Kad vidaus vandenų kelių galimybės nėra tinkamai išnaudojamos, sutinka ir prieš porą metų įsteigtos Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos direktorius Jonas Ragauskas.

„Bet koks vidaus vandenų kelių plėtojimas yra labai sveikintinas. Mums labiau rūpi kroviniai. Baržoms reikalingas gylis yra nuo pusantro iki daugiau nei dviejų metrų. Bet esu įsitikinęs, kad išgilinus iki tokio gylio, laimėtų ne tik krovinių gabentojai, bet ir plukdantys keleivius bei turistus. Juk plukdymas upėmis yra pats pigiausias ir ekologiškiausias transportas“, - teigė J.Ragauskas.

http://www.respublika.lt/lt/naujieno...__be_keleiviu/

Tai ar gabenami dar kroviniai? Jei taip tai kokiais maršrutais ir kokie?

[Eimantas]

Dorė papildė Lietuvos jūrų muziejaus laivyną

Penktadienį Danės krantinėje surengtos ceremonijos metu atstatytai motorinei žvejų valčiai dorei suteiktas "Kopgalio" vardas.

Sovietmečio žvejų motorinė valtis dorė pastatyta pagal 1977 m. Neringos žuvininkystės ūkio muziejui padovanotą valtį.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...aivyna-612470/