Parašė Vilnietizz
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Vidaus vandens keliai
Collapse
X
-
Paskutinis taisė Lettered; 2010.12.18, 14:17.
-
Parašė musicKaip pigiau transportuoti žvyrą, smėlį- fūromis ar baržomis, kaip manai?
Bet nesu įsitikinęs, kad vandeniu transportuoti yra pigiau nei geležinkeliu.
O kodėl aplinkosaugininkai nepritartų laivybai Neryje? Juk ne apie prabangių lainerių ale "Titanikas" paleidimą kalbame. O nedidelės baržos didesnės grėsmės aplinkai nekelia.
Comment
-
Deja gamtosaugininkai nepritartų farvateriui Neryje, nors nesuprantu kodėl bent Nemuno potencialas neišnaudojamas...
Comment
-
Parašė freimq Rodyti pranešimąZapyškio bažnyčia, metai 19??
Atvaizdas
Nors galbūt ši informacija labiau tiktų į siaurųjų geležinkelių skiltį.Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2011.01.28, 23:30.Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
www.airfoto.lt
Comment
-
Parašė Ramūnas kns Rodyti pranešimąTiek 1942-4 m. vokiečiai tiek vėliau sovietai šioje vietoje buvo įsirengią durpių perkrovimo iš vagonėlių į laivus prieplauką. Nuotraukoje matosi Nemuno pakrantėje sukrautos medienos krūvos paruoštos krauti į laivus. Siaurojo geležinkelio bėgiai buvo pakloti nuo Ežerėlio durpyno iki Nemuno ir jais lynų pagalba vagonėliai nuleidžiami nuo Zapyškio šlaito. Kadangi nuotraukos kokybė prasta (tiek tarpukario, tiek vokiečių darytos nuotraukos pasižymėjo aukšta kokybe) spėsiu, kad tai XX a. šeštojo dešimtmečio vaizdelis.
Atvaizdas
Nors galbūt ši informacija labiau tiktų į siaurųjų geležinkelių skiltį.פוניקולאַר
Comment
-
Perkrovimo prieplauka Nemune ir siaurojo geležinkelio atšaka buvo šalia Zapyškio bažnyčios. Po karo veikla dar buvo vykdoma apie dešimtmetį, taigi dar yra daug žmonių atsimenančių tai.
Pirmais pokario dešimtmečiais laivyba Nemune vyko gana aktyviai. Neskaitant pramoninių prieplaukų ir uostų daugelis gyvenviečių turėjo plūduriuojančias sezonines prieplaukas – namelius. Amžininkai dar atsimena ne viename iš jų veikusius bufetus. Plūduriuojančias prieplaukos puošė pakaunės poilsines gyvenvietes kaip Lampėdžiai, Kačerginė. Sovietmečiu Nemuno pakrantėje buvo galima sutikti ir kelių aukštų plaukiojančią poilsinę (prieš Birštoną dešiniame Nemuno krante dar likusi įlanka jo stovėjimo vietoje), ir kelių aukštų plaukiojančią irkluotojų bazę ( dar apie aštuoniasdešimtuosius užinkaruotą Kauno salos vakariniame gale).
Vienas iš amžininkų P.Kežinaitis 1966 m.rašė:
„Lampėdžiuose sėdome į vieną iš ištaigiųjų motorlaivių, kurie kasdien bent po kelis kartus, o sekmadieniais net kas valandą kursuoja Nemunu tarp Kauno ir žemiau esančių vasarviečių. Motorlaivis plaukia 15 km. Per valandą greičiu, bet kas mėgsta didesnį greitį, gali sėsti į upių taksį – katerį „Narą“ kuriuo nuo Kauno iki Kačerginės 12km atstumą įveiksite per 20 min.“
Kačerginės prieplauka- restoranas.
Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2011.01.31, 18:57.Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
www.airfoto.lt
Comment
-
-
2011m. kovo 17 d. paryčiui (gal 4val.) Nemuno pakrantėje ties Karmelitų bažnyčia stovėjo Vidaus vandens kelių direkcijos laivas-ledlaužis "Jogaila". Apie 8h. ryto jis stovėjo senavagėje žemiau - prie tilto į salą nuo Mickevičiaus gatvės, o dar pusvalandžiu vėliau jį pamačiau ledus triuškinantį prie Daukanto gatvės tilto į salą (to gražuolio, po kuriuo prieš dešimtmetį lėktuvu perskrido oro akrobatas Jurgis Kairys). Kodėl iškilo būtinybė trupinti laivybai nenaudojamo (iki ~1970 m. buvo naudojamas) vandens telkinio ledą (ir tam deginti kurą), nesuprato daug rytinių praeivių...
Comment
-
Parašė Adomux Rodyti pranešimąTai potvynio prevencija. Ledas sulaužomas, kad nesusidarytų lyčių sangrūdos.
Comment
-
Lenkijos turizmo entuziastai planuoja vandens keliu sujungti Mozūrus su Lietuva
Nutiesti vandens kelią iš Mozūrų didžiųjų ežerų krašto į Lietuvą ir Baltarusiją ryžtasi Palenkės bei Varmijos ir Mozūrų vaivadijų turizmo entuziastai, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“.
Sujungus šiuos ežerus su Augustavo kanalu, turistai galės valtimis, baidarėmis keliauti į Narvos ir Nemuno upes, pasiekti Baltarusiją ir Lietuvą.
Vienas iš projekto iniciatorių Luko apskrities seniūnas Krzysztofas Pilatas sako, kad šiai idėjai jau pritarė ir lietuviai.
Jo nuomone, galimybė vandeniu nuo Mozūrų per Suvalkų kraštą pasiekti Nemuną kaip magnetas trauks turistus, tuo pačiu kažkiek išlaisvins nuo gausių poilsiautojų dūstančius Mozūrų ežerus.
Iki balandžio pabaigos turi būti pateikta Lenkijos aplinkos ministerijai vandens kelio tiesimo koncepcija, kurią parengti kainuos apie 1,2 mln. zlotų (apie 1 mln. litų). Europos Sąjunga dengs 90 proc. šios sumos.
Vandens kelio tiesimas gali užtrukti keletą metų ir kainuoti kelis šimtus milijonų zlotų, kadangi norint nutiesti vandens kelią, teks kasti kanalus septyniuose abiejų vaivadijų valsčiuose.
Augustavo krašto muziejaus direktorius Wojciechas Batura sako, kad ši idėja nėra nauja, ji jau buvo iškilusi praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje. Tarpukario metais Augustavo kanalu iki Gardino plaukdavo laivai, tačiau dabar šliuzų sistema yra suirusi.
Comment
-
maršrutas jau išbandytas praeitą vasarą ir ne kokia baidare, o normaliu kateriu:
http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...a-laivu-281453
Comment
-
Parašė Linas Rodyti pranešimąTikrai ne. Šiame kanale niekada nėra buvę jokių potvynių, čia tikrai nereikia laužyti ledų. Matyt, tai susiję su kanalo valymo darbais.
Dabar kanalą valo laivas "Watermaster"
(www.zemkase.lt )
Comment
-
„Raketos“ laivai iš Kauno į Nidą šiemet neplauks
Bendrovės „Nemuno linijos“ savininkas Alfredas Eitutis apgailestauja, kad nesulaukta dalinių subsidijų nei iš Susisiekimo ministerijos, nei iš savivaldybių, todėl nuostolingas maršrutas uždarytas, ketvirtadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Šiuo metu „Nemuno linijai“ priklausantys du „Raketos“ tipo laivai, kurie pernai plukdė į Nidą, dar švartuojasi Kaune, tačiau jau ieškoma jiems pirkėjų. Dar vienas šiai bendrovei priklausantis laivas jau supjaustytas ir parduotas dalimis. Taip pat parduota ir kilnojama keleivių prieplauka.
Sovietmečiu populiarūs reguliarūs maršrutai „Raketomis“ į Nidą buvo atgaivinti pernai. Nuo liepos iki spalio iš Kauno Nemunu į Nidą 240 km laivai „Aistė“ ir „Kristė“ nuplaukdavo per 4 val., o kelionė laivu į vieną pusę kainavo 100 litų.
Bendrovė „Nemuno linijos“ įsteigta 2004 metais, dar po trejų metų gavo licenciją plukdyti keleivius laivais Lietuvoje.
Comment
Comment