Vidaus vandens keliai

[Lettered]

Jei yra tinkama infrastruktūra, tai upe gabenti krovinius yra pigiau nei vilkiku. O baltarusiams nebūtinai varyti fūrą iki Kauno. Juk į jų teritorijas iš dalies įteka Nemunas ir Neris. Kas trukdo tiek mums, tiek mūsų kaimynams naudoti šias arterijas susisiekimui su Klaipėdos uostu? Atsakymas aiškus- milžiniškos lėšos, kurias reikėtų investuoti į infrastruktūrą, reikalingos technikos įsigijimą, upių pritaikymą laivybai ir tt. Ir nelabai aišku, ar tai atsipirks, nes krovinių gabenimo upe paslaugai sunkiai seksis konkuruoti su automobilių ir geležinkelių transportu, visų pirma dėl greičio. Tas pats ir apie keleivių vežimą.

Ir visgi liūdna, kaip mes sugebėjome "pražudyti" savo vidaus vandenų transportą

Kas trugdo? Tai, kad upės per seklios, greitis jomis gerokai lėtesnis nei keliais, taip daug kliūčių, pvz. Siauri tiltai arba Kauno hidroelektrinė, o kur dar laiko gaišimas perkelinėjant krovinius iš laivų? Visa tai sudėjus gauname, kad nei greičiau nei pigiau. Dabar nebe viduramžiai, kada upėmis buvo greičiau ir patogiau, nes nebuvo kelių, fūrų ir t.t. Galų gale pačių krovinių turbūt būdavo kelis milijonus kartų mažiau.

[Lettered]

Kaip pigiau transportuoti žvyrą, smėlį- fūromis ar baržomis, kaip manai?

Žvyrą ar smėlį iš kur į kur? Iš karjero į cemento fabriką ar statybvietę?

[Vilnietizz]

Kaip pigiau transportuoti žvyrą, smėlį- fūromis ar baržomis, kaip manai?

Be abejo, baržomis.

Bet nesu įsitikinęs, kad vandeniu transportuoti yra pigiau nei geležinkeliu.

O kodėl aplinkosaugininkai nepritartų laivybai Neryje? Juk ne apie prabangių lainerių ale "Titanikas" paleidimą kalbame. O nedidelės baržos didesnės grėsmės aplinkai nekelia.

[JlL]

dar spesiu ir as ne itema pavaryt

laivyba galetu atsigaut jei prie kauno tikrai pradetu kas tuos anhidritus kasti, ten kiekiai didziuliai ir viskas eis eksportui

[kempas]

Deja gamtosaugininkai nepritartų farvateriui Neryje, nors nesuprantu kodėl bent Nemuno potencialas neišnaudojamas...

Neris per sekli, vasarą jos gylis ties Kaunu siekia apie 0,7m, jei norint, kad kokia barža praplauktų reik gilinti. Užtikrinant 1,5 metro gylį. Nemunas taip pat per seklus, nuo Kauno iki Jurbarko gylis garantinis tesiekia 1,2m, kai minimalus europinio vandens kelio gylis 1,5m. Jei ir pastatytų krovinių uostą Kaune, ką jis veiks žiemos metu?? Nemanau, kad Lietuvoje atsiras upėse ledlaužis. Tai upės veikimo laikas apie 9-10mėn. O gabenimui nedidelių kiekių krovinių visada bus geriausia vilkikas.

[Ramūnas kns]

Zapyškio bažnyčia, metai 19??
Atvaizdas

Tiek 1942-4 m. vokiečiai tiek vėliau sovietai šioje vietoje buvo įsirengią durpių perkrovimo iš vagonėlių į laivus prieplauką. Nuotraukoje matosi Nemuno pakrantėje sukrautos medienos krūvos paruoštos krauti į laivus. Siaurojo geležinkelio bėgiai buvo pakloti nuo Ežerėlio durpyno iki Nemuno ir jais lynų pagalba vagonėliai nuleidžiami nuo Zapyškio šlaito. Kadangi nuotraukos kokybė prasta (tiek tarpukario, tiek vokiečių darytos nuotraukos pasižymėjo aukšta kokybe) spėsiu, kad tai XX a. šeštojo dešimtmečio vaizdelis.



Nors galbūt ši informacija labiau tiktų į siaurųjų geležinkelių skiltį.

[fui]

Tiek 1942-4 m. vokiečiai tiek vėliau sovietai šioje vietoje buvo įsirengią durpių perkrovimo iš vagonėlių į laivus prieplauką. Nuotraukoje matosi Nemuno pakrantėje sukrautos medienos krūvos paruoštos krauti į laivus. Siaurojo geležinkelio bėgiai buvo pakloti nuo Ežerėlio durpyno iki Nemuno ir jais lynų pagalba vagonėliai nuleidžiami nuo Zapyškio šlaito. Kadangi nuotraukos kokybė prasta (tiek tarpukario, tiek vokiečių darytos nuotraukos pasižymėjo aukšta kokybe) spėsiu, kad tai XX a. šeštojo dešimtmečio vaizdelis.

Atvaizdas


Nors galbūt ši informacija labiau tiktų į siaurųjų geležinkelių skiltį.

O tikrai toje vietoje buvo durpiu pakrovimo uostas?

[Ramūnas kns]

Perkrovimo prieplauka Nemune ir siaurojo geležinkelio atšaka buvo šalia Zapyškio bažnyčios. Po karo veikla dar buvo vykdoma apie dešimtmetį, taigi dar yra daug žmonių atsimenančių tai.

Pirmais pokario dešimtmečiais laivyba Nemune vyko gana aktyviai. Neskaitant pramoninių prieplaukų ir uostų daugelis gyvenviečių turėjo plūduriuojančias sezonines prieplaukas – namelius. Amžininkai dar atsimena ne viename iš jų veikusius bufetus. Plūduriuojančias prieplaukos puošė pakaunės poilsines gyvenvietes kaip Lampėdžiai, Kačerginė. Sovietmečiu Nemuno pakrantėje buvo galima sutikti ir kelių aukštų plaukiojančią poilsinę (prieš Birštoną dešiniame Nemuno krante dar likusi įlanka jo stovėjimo vietoje), ir kelių aukštų plaukiojančią irkluotojų bazę ( dar apie aštuoniasdešimtuosius užinkaruotą Kauno salos vakariniame gale).
Vienas iš amžininkų P.Kežinaitis 1966 m.rašė:
„Lampėdžiuose sėdome į vieną iš ištaigiųjų motorlaivių, kurie kasdien bent po kelis kartus, o sekmadieniais net kas valandą kursuoja Nemunu tarp Kauno ir žemiau esančių vasarviečių. Motorlaivis plaukia 15 km. Per valandą greičiu, bet kas mėgsta didesnį greitį, gali sėsti į upių taksį – katerį „Narą“ kuriuo nuo Kauno iki Kačerginės 12km atstumą įveiksite per 20 min.“



Kačerginės prieplauka- restoranas.

[Eimantas]

Krovinių gabenimo degradacijos iliustracija:


Baržų stumtuvas gabena keleivius. Visas apstatytas suolais.

[nepolitikas]

Kačerginės prieplauka- restoranas.
Atvaizdas

tokias prieplaukas statė kriūkų laivų statykla

[x21]

Vyksta Nemuno senvages (kanalo) valymas:


iPhone foto

iPhone foto

[nepolitikas]

kažkodėl manau, kad pavasarį pakilęs vanduo eis per viršų...

[Vitas]

2011m. kovo 17 d. paryčiui (gal 4val.) Nemuno pakrantėje ties Karmelitų bažnyčia stovėjo Vidaus vandens kelių direkcijos laivas-ledlaužis "Jogaila". Apie 8h. ryto jis stovėjo senavagėje žemiau - prie tilto į salą nuo Mickevičiaus gatvės, o dar pusvalandžiu vėliau jį pamačiau ledus triuškinantį prie Daukanto gatvės tilto į salą (to gražuolio, po kuriuo prieš dešimtmetį lėktuvu perskrido oro akrobatas Jurgis Kairys). Kodėl iškilo būtinybė trupinti laivybai nenaudojamo (iki ~1970 m. buvo naudojamas) vandens telkinio ledą (ir tam deginti kurą), nesuprato daug rytinių praeivių...

[Al1]

Tai kad lyg vagą valys. Nori, kad greičiau ledų neliktų ir galėtų pradėti darbus.

[Adomux]

Tai potvynio prevencija. Ledas sulaužomas, kad nesusidarytų lyčių sangrūdos.

[Linas]

Tai potvynio prevencija. Ledas sulaužomas, kad nesusidarytų lyčių sangrūdos.

Tikrai ne. Šiame kanale niekada nėra buvę jokių potvynių, čia tikrai nereikia laužyti ledų. Matyt, tai susiję su kanalo valymo darbais.

[digital]

Lenkijos turizmo entuziastai planuoja vandens keliu sujungti Mozūrus su Lietuva

Nutiesti vandens kelią iš Mozūrų didžiųjų ežerų krašto į Lietuvą ir Baltarusiją ryžtasi Palenkės bei Varmijos ir Mozūrų vaivadijų turizmo entuziastai, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“.

Sujungus šiuos ežerus su Augustavo kanalu, turistai galės valtimis, baidarėmis keliauti į Narvos ir Nemuno upes, pasiekti Baltarusiją ir Lietuvą.

Vienas iš projekto iniciatorių Luko apskrities seniūnas Krzysztofas Pilatas sako, kad šiai idėjai jau pritarė ir lietuviai.

Jo nuomone, galimybė vandeniu nuo Mozūrų per Suvalkų kraštą pasiekti Nemuną kaip magnetas trauks turistus, tuo pačiu kažkiek išlaisvins nuo gausių poilsiautojų dūstančius Mozūrų ežerus.

Iki balandžio pabaigos turi būti pateikta Lenkijos aplinkos ministerijai vandens kelio tiesimo koncepcija, kurią parengti kainuos apie 1,2 mln. zlotų (apie 1 mln. litų). Europos Sąjunga dengs 90 proc. šios sumos.

Vandens kelio tiesimas gali užtrukti keletą metų ir kainuoti kelis šimtus milijonų zlotų, kadangi norint nutiesti vandens kelią, teks kasti kanalus septyniuose abiejų vaivadijų valsčiuose.

Augustavo krašto muziejaus direktorius Wojciechas Batura sako, kad ši idėja nėra nauja, ji jau buvo iškilusi praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje. Tarpukario metais Augustavo kanalu iki Gardino plaukdavo laivai, tačiau dabar šliuzų sistema yra suirusi.

[nepolitikas]

maršrutas jau išbandytas praeitą vasarą ir ne kokia baidare, o normaliu kateriu:

http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...a-laivu-281453

[Vitas]

Tikrai ne. Šiame kanale niekada nėra buvę jokių potvynių, čia tikrai nereikia laužyti ledų. Matyt, tai susiję su kanalo valymo darbais.

Spėjimas pasitirtino.
Dabar kanalą valo laivas "Watermaster"
(www.zemkase.lt )

[Čikupakas]

„Raketos“ laivai iš Kauno į Nidą šiemet neplauks

Bendrovės „Nemuno linijos“ savininkas Alfredas Eitutis apgailestauja, kad nesulaukta dalinių subsidijų nei iš Susisiekimo ministerijos, nei iš savivaldybių, todėl nuostolingas maršrutas uždarytas, ketvirtadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.

Šiuo metu „Nemuno linijai“ priklausantys du „Raketos“ tipo laivai, kurie pernai plukdė į Nidą, dar švartuojasi Kaune, tačiau jau ieškoma jiems pirkėjų. Dar vienas šiai bendrovei priklausantis laivas jau supjaustytas ir parduotas dalimis. Taip pat parduota ir kilnojama keleivių prieplauka.

Sovietmečiu populiarūs reguliarūs maršrutai „Raketomis“ į Nidą buvo atgaivinti pernai. Nuo liepos iki spalio iš Kauno Nemunu į Nidą 240 km laivai „Aistė“ ir „Kristė“ nuplaukdavo per 4 val., o kelionė laivu į vieną pusę kainavo 100 litų.

Bendrovė „Nemuno linijos“ įsteigta 2004 metais, dar po trejų metų gavo licenciją plukdyti keleivius laivais Lietuvoje.