„Specialistai pastebi, kad mažųjų laivų Kauno mariose daugėja geometrinės progresijos seka. Netrukus Jachtklubas ir „Romo uostas" nesugebės priimti visų norinčiųjų, todėl reikia pradėti kalbėti apie naujos prieplaukos įrengimą", - DELFI sakė R.Mikaitis.
Pirminiais duomenimis, naujoji prieplauka galėtų įsikurti ties Amaliais. Tačiau yra svarstomos ir kitos galimybės.
Atnaujintas puslapis www.nemunolinija.lt. Šįsyk žada, kad reguliarūs reisai bus nuo 2008 metų gegužės mėn. Gal šįsyk iš tikrųjų ištesės? Juo labiau, pateiktos atnaujintų ir gerai įrengtų laivų detalios nuotraukos.
/\ mes jamam šita maršrutą!!! visą gyvenimą svajojau paplaukti raketa per nemuną! būtų nuostabu, jeigu reguliarūs maršrutai vėl būtų vykdomi, su kompanija būtinai plauktume, ir tikriausiai ne kartą
reguliarūs reisai nuo kitų metų tikrai vyks. Laivai paruošti, licenzijas
turime. Tiksliai bilietų kainas žinosime balandžio mėnesį.
Šiemet dar galima Jūsų pasirinktu maršrutu plaukti užsakomuoju "Raketos"
tipo laivu "Aistė"(kainos nurodytos mūsų puslapyje.
Į Nidą kauniečiai vėl galės plaukti laivais Po daugelio metų pertraukos upeiviai pasiryžo atnaujinti mirusį verslą
Modestas Patašius
LS korespondentas
2007-09-21
Staigmena keleiviams
Baigiantis šių metų upių navigacijai upeiviai pateikė daugeliui poilsiautojų ilgai lauktą malonią naujieną.
Kitų metų gegužę bendrovė „Nemuno linija“ po daugelio metų pertraukos pradės plukdyti keleivius greitaeigiais laivais iš Kauno į Nidą.
„Daugelis mano pažįstamų ir draugų tik gūžčiojo pečiais sužinoję, kad bandau atgaivinti šį verslą. Tačiau kažkas turi tam ryžtis“, – sakė bendrovės direktorius Alfredas Eidutis.
Kainą atpirks kokybė
Į Kuršių neriją kursuos ne tik keleiviniai, bet ir užsakomiesiems reisams skirti „Raketos“ bei „Polesės“ tipo laivai.
Prikėlusi iš pelenų du laivus „Kristė“ ir „Aistė“, bendrovė planavo rengti keliones jau praėjusią vasarą, tačiau tik rugpjūčio viduryje gavo licenciją vidaus vandens maršrutais gabenti keleivius.
Gegužės mėnesį reisai į Nidą vyks tik savaitgaliais, o vasarą – dar ir antradieniais bei ketvirtadieniais.
Kol kas dar nenustatyta kelionės kaina. Upeiviai teigia, kad ji turėtų kainuoti apie 150 litų, o užsakomoji kelionė pirmyn ir atgal – apie 16 tūkstančių litų.
„Gal kai kam gali pasirodyti dideli pinigai, tačiau tie, kas keliavo greitaeigiu laivu šiuo maršrutu, žino, kokia būna atgaiva akims ir širdžiai matant nepakartojamus Nemuno apylinkių vaizdus“, – sakė A.Eidutis.
Aptarė esamas problemas
Tuo įsitikino užsakomiesiems reisams skirtu laivu „Aistė“ iš Kauno iki Jurbarko ir atgal plaukę Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) surengto pasitarimo dėl vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtros dalyviai.
Kelionės metu buvo aptarti šiame maršrute esančių savivaldybių ir VVKD įgyvendinami projektai, problemos, trukdančios vidaus vandens kelių infrastruktūros ir laivybos plėtrai.
„Aš neabejoju, kad atgaivinus šias keliones pavyks pritraukti ir turistų srautą ne tik iš Europos šalių, bet ir iš tolimesnių valstybių“, – vylėsi Seimo narė Birutė Vėsaitė. Politikė apgailestavo, kad vasarą į Nidoje vykusį Europos reikalų komitetų pirmininkų suvažiavimą buvo važiuojama keliais, o ne plaukiama Nemunu.
„Ėjimo prie vandens” projektams Europos Sąjungos pinigų gali neužtekti
Vidmantas Matutis
Pajūrio regiono savivaldybėse bus statomi ne tik gyvenamieji namai, bet, kur įmanoma, įrengiami ir uosteliai.
Nepalanki strategija
Beveik visiems be išimties uostelių vystymo projektams pinigų tikimasi iš Europos Sąjungos.
Tačiau pajūrio regionas tų pinigų gali ir nesulaukti.
Vidaus reikalų ministerijos, kuri formuoja regioninę politiką, sekretorė Giedrė Švedienė teigė, kad sudarant veiksmų programų strategijas, prioritetus, o vėliau ir nustatant projektų atrankos kriterijus, bus privaloma atsižvelgti į mažiau išvystytų ir skurdesnių teritorijų poreikius. Tai esą numatyta Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje.
Ši strategija gali būti nepalanki pajūrio regiono uosteliams vystyti.
Jau dabar pajūrio regionas plėtojamas intensyviausiai po Vilniaus.
Klaipėdos miesto bei rajono, taip pat Neringos ir Palangos savivaldybių pateiktiems projektams vystyti per artimiausius metus reikės apie 530 mln. litų, neskaitant pajūrio tramvajaus, kuris kainuotų apie 2 milijardus litų.
Uostelius tvarkyti planuoja ir Šilutės rajono savivaldybė. Jau pradėtas tvarkyti Šilutės mažųjų laivų uostelis, puoselėjami Kintų, Ventės, Rusnės salos prieplaukų rekonstrukcijos ir netgi naujų statybų planai.
Ilgas sąrašas
Tiesiogiai su vandens turizmu susijusiems projektams, taip pat savivaldybių uosteliams sutvarkyti, reikėtų maždaug 200 mln. litų. Pinigų tam tikimasi iš ES regioninės plėtros fondo.
Klaipėdos miesto savivaldybė planuoja pabaigti tvarkyti jachtų ir mažųjų laivų prieplauką šalia piliavietės.
Taip pat Klaipėdoje iš esmės planuojama sutvarkyti “Klaipėdos laivų remonto” bendrovės teritorijos dalį tarp Danės upės, piliavietės, Baltijos laivų statyklos ir Kruizinio terminalo. Anksčiau ar vėliau bus pradėtas vystyti “Laivitės” teritorijoje esančio “Memelio miesto” projektas.
Klaipėdos rajono savivaldybė norėtų įrengti naują gyvenvietę prie Kuršių marių, Svencelėje, su uosteliais, kanalų sistema. Ji planuoja sutvarkyti ir Minijos upės vandens trasas su prieplaukomis Gargžduose ir Priekulėje.
Neringos savivaldybė norėtų parengti Juodkrantės jachtų uosto atstatymo dokumentus ir rekonstruoti Nidos uostą.
Be uostelių yra daugybė kitų sumanymų, kuriuos, jų rengėjų teigimu, galima įgyvendinti tik naudojant paramą iš Europos Sąjungos.
Stambūs projektai
Be jau minėtų savivaldybių projektų už Europos Sąjungos lėšas dar numatyta keletas ypač stambių statybų prie vandens.
Didžiausiais Europos Sąjungos pinigų naudotojais taps Šventosios uostas (apie 220 mln. litų), Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo kompleksas (iš viso jam įrengti reikės per 250 mln. litų). Keleivių ir krovinių terminalą planuojama pastatyti iki 2009 metų, o Šventosios uostą pradėti statyti 2010 metais.
Iš Europos Sąjungos fondų pinigų ateityje pietinėje miesto dalyje planuojama pastatyti valčių ir katerių prieplauką, Smiltynėje, laivų kapinių teritorijoje, iškėlus senus laivus, įrengti nedidelį uostelį.
Įdomi turėtų būti ir Smiltynės jachtklubo rekonstrukcija.
Pagal pateiktą maketą jacht-klubas neatpažįstamai pasikeis – bus gilinama akvatorija, rekonstruojamos krantinės, planuojama naujai įrengti slipą, rekonstruoti molus.
Vidaus vandenų transportu Lietuvoje sausio-rugsėjo mėnesiais keliavo 2,1 mln. žmonių - 4,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Šiuo transportu vežtų krovinių šiemet pagausėjo 9,2 proc. iki 816,5 tūkst. tonų, pranešė Statistikos departamentas. Vien rugsėjo mėnesį vidaus vandenų transportu šalyje keliavo 176,6 tūkst. žmonių ir pervežta 85,7 tūkst. tonų krovinių - atitinkamai 8 proc. ir 13,9 proc. mažiau nei pernai rugsėjį bei 67,9 proc. ir 52,2 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį. Pasinaudojusių vidaus vandenų transportu žmonių Lietuvoje pernai, palyginti su 2005-aisiais, pagausėjo 5,1 proc. iki 2,2 mln., o krovinių vežimas padidėjo 17,2 proc. iki 873,4 tūkst. tonų.
Man atrodo, kad šitas skaičius yra lygus besinaudojusių keltų į Kuršių Neriją paslaugomis... Nors dar veikia perkėla per Nemuną ties Vilkija. Nemunu, kiek žinau, keliaiviai nebuvo plukdomi...O gal?
Taigi, dar pusantro milijono plaukė kitais vandens keliais...
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Himleri, kiek paskubėjai. http://www.keltas.lt/lt/statistika.php - čia pateikiama keleivių srautų statistika mėnesiais... Jei viską susumuotum ir gautūsi pasnašus skaičius į 2,1 mln.
Liepos 23 dieną daryta nuotrauka. Vaizdas nuo Smeltės pusiasalio į Malkų įlankos pradžią. Upinė barža su stumtuvu. Žvyras atgabentas turbūt iš karjero Jurbarke (ar prie jo), o tas krautuvas krovė jį tiesiai į atvažiuojančius savivarčius.
Už tiek turbūt kateriuką galimą išsinuomuot į abi puses
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment