Vidaus vandens keliai

[Eimantas]

Man tiesiog įdomu, kaip jie plaukios Nemuno vingiais jau apie apsisukimą iš viso negalvoju . Gal tiesiog reikėtų gražinti Tado Ivanausko laikų garlaiviukus

Citata iš ankstesnio pranešimo:

Siaip paciam idomu pasidare del upemis plaukiojanciu kruiziniu laivu. Tai suradau keleta paveiksliuku. Tiesa musu salygomis dauguma perdideli:

[AGI]

Aciu, Shokly, uz laiveliu pavyzdzius. Turbut Lietuvoje jie turetu buti siek tiek mazesni. O gal skirti tik dienos kelionems, t.y. be kajuciu?
Bet nesutinku su kitais pasnekovais, kad upiu turizmas pas mus pasmerktas mirti. Beje, vidaus vandens keliu direkcijos zmones pakankamai geranoriskai nusiteike ir bent jau turima informacija dalijasi. Kitas dalykas, kad kol nera realios paklausos, tol uostu paslaugos labai menkos (aisku, galima sakyti ir atvirksciai - paklausos nera, nes paslaugu per mazai...).
Per savaitele Internete prisiziurejau i daugybe laiveliu, bet kol kas neatsekiau galu. Noretusi surasti kazkokias laivus serijas, tipus, pagal kuriuos butu galima apsisprendineti. Specams greiciausiai sukelsiu juoka, bet kol kas suradau tik "moskvic" ir "raketa" tipo laivelius. Kiti man dar nesidelioja i lentyneles. Bet tikiu, kad yra statyklu, statanciu vieno ar kito tipo laivelius. Juk ne visi jie vienetiniai?

[Eimantas]

Prasidėjo laivyba mariose ir Nemune

Adelė Žičkuvienė

Nuo vakar, kovo 25 dienos, prasidėjo laivybos sezonas Kauno mariose, Nemune nuo Kauno iki Uostadvario ir Nidos.

Vidaus vandenų kelių direkcijos gamybos direktoriaus Mindaugo Šimkūno teigimu, laivyba pagal nustatytą tvarką truks 230 parų. Sezonas baigsis lapkričio 9 dieną.

Pernai dėl vėlyvo pavasario ir blogų navigacijos sąlygų laivyba Nemune prasidėjo tiktai balandžio 9 dieną.

Specialių iškilmių laivybos pradžiai pažymėti šiemet nenumatyta. Jos atidedamos vasarai, kai bus daugiau poilsiautojų, turistų, šiaip mėgstančių iškylauti žmonių.

Prieš navigacijos pradžią iš naujo pažymėti laivybos kelių gyliai, pastatyti navigacijos ženklai. Juos ir laivybos trasas prižiūri specialūs Vidaus vandenų kelių direkcijos laivai. Kauno mariose - „Skalas“, Nemuno vidurupyje ir ties Kaunu - „Vytis“ bei „Skalvis“. Nuo Jurbarko iki Uostadvario bei Kuršių mariose laivybos maršruto gyliais, navigacijos ženklais rūpinasi „Delfinas“ ir „Natangas“.

Nuolatinio maršruto nuo Kauno iki Nidos, kuriuo reguliariai kursuotų pramoginiai laivai, šiemet nenumatyta.

Per šį sezoną nuo Druskininkų iki Uostadvario Nemuno pakrantėse numatyta įrengti 18 mobiliųjų prieplaukų. Uostadvaryje tikimasi pradėti stacionarios prieplaukos statybą.
www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Į Klaipėdą plukdomas pramoginis laivas iš Turkijos


Balandžio pabaigoje į Klaipėdą iš Turkijos turėtų parplaukti neseniai uostamiesčio verslininkų ten įsigytas keleivinis laivas "Venus S".

Tikimasi, jog jis jau gegužę pradės plukdyti žmones iš Palangos ar iš Klaipėdos į jūrą ir ieškos savo nišos pramoginės laivybos versle.

Keleivinį laivą "Venus S" Turkijoje, Marmario uoste, nusipirko Klaipėdoje įregistruota UAB "Technikos jėga". Pasak bendrovės direktoriaus Rolando Kerpio, laivo įsigijimo kaštai jau dabar surado daugiau kaip 2 mln. litų. Buvo daug nenumatytų išlaidų - pavyzdžiui, labai brangiai kainavo laivo stovėjimas prie krantinės Sicilijoje. Be to, turkai laikosi principo saviems parduoti pigiau, svetimiems - brangiau.

Kadangi "Venus S" plaukiojo po Viduržemio jūrą, naujieji jo savininkai pageidavo, kad Marmaryje jį apžiūrėtų Lietuvos valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša, idant nekiltų problemų laivą registruojant Lietuvoje. Turkijoje laivas buvo išregistruotas, jam išduotas vienkartinis perplaukimo liudijimas, jis perduotas mūsų šalies jurisdikcijon ir į Klaipėdą plaukia jau su Lietuvos vėliava.

"Venus S" pastatytas 2004 m. vienoje iš Stambulo laivų statyklų. Jame yra 250 vietų keleiviams, iš jų 30 - vaikams. Yra du deniai - uždaras ir atviras - ir dar nedidelis denis virš kapitono tiltelio, kuriame yra 20 gultų. Laive yra ir baras, ir virtuvė, jis aprūpintas modernia šiuolaikine navigacine įranga.

Tai B klasės laivas, tad galės plaukti ir Kuršių mariomis, ir jūra. Laivo savininkai mano, kad toks laivas papuoš Klaipėdos miestą, tad tikisi, kad jam bus leista išsinuomoti Danės upės krantinę.

Naujojo laivo savininkai sako, kad jų konkurencijos kiti Klaipėdoje pramogine laivyba užsiimantys verslininkai neturėtų bijoti. Esą 1937-1939 metais Kuršių marios ir Danės krantinės buvo nusėtos daugybe gražių keleivinių laivų - jeigu tada visiems darbo užteko, turėtų netrūkti jo ir dabar.

"Venus S" į Klaipėdą su samdyta 4 jūrininkų įgula išplaukė kovo 17 dieną. Šiuo metu jis stovi Sardinijos saloje ir laukia geresnio oro. Manoma, jog laukti jam reikės dar savaitę, nes Viduržemio jūra šiuo metu labai nerami.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

naujieji jo savininkai pageidavo, kad Marmaryje jį apžiūrėtų Lietuvos valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša, idant nekiltų problemų laivą registruojant Lietuvoje.

Dėl to nusprendžiau čia įdėti, o ne į Kruizinės laivybos temą.

[ValdasJ]

Jo, sunku pasakyt kuri tema sitai naujienai tinkamesne. Betkuriuo atveju jei paleis laiva tarp Klaipedos ir Palangos tai bus labai smagus daiktas. Sekmes siam projektui.

[Eimantas]

Atgimsta jūrinių iškylų tradicija

Jelena Listopad

Šį navigacijos sezoną atgims prieškario Lietuvoje populiarios iškylos baltais keleiviniais laineriais Baltijos pakrantėmis.

Laivo savininkė statybų technikos bendrovė „Technikos jėga“ žada, kad šiuo ištaigingu keleiviniu jūrų laivu pageidaujantys galės plaukti ne tik į Palangą, bet ir į Liepojos uostą Latvijoje.

„2004 metais Turkijoje statytą keleivinį laivą įsigijome kovo viduryje. Кelias iš Marmario jam bus ilgas. Dabar laineryje laukiama, kol Sardinijoje baigsis audra. Klaipėdoje jo lauksime balandžio pabaigoje“, - sakė bendrovės „Technikos jėga“ direktorius Rolandas Kerpys.

28,5 m ilgio, 7,5 m pločio ir 1,6-1,8 m grimzlės trijų denių laivas, talpinantis 250 keleivių, kompanijai kainavo per 2 milijonus eurų. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša, lainerį lydėjęs iki Sicilijos, sakė, kad laivas gerai atlaikė 5 balų audrą ir tinkamas eksploatuoti visus metus.

„Po pirmųjų bandomųjų laivo reisų gegužę planuojame Turkijoje įsigyti dar vieną tokį lainerį. Taip pat deramės dėl 26 m ilgio burinės ir motorinės raudonmedžio jachtos. Su „Pramogų flotilės“ prekiniu ženklu jie plaukios į kruizus, prisišvartuodami prie Palangos tilto. Pageidaujančius plukdys žūklauti į jūrą“, - dalijosi planais bendrovės „Technikos jėga“ rinkodaros direktorius Arūnas Pocius.
www.klaipeda.daily.lt

Jei pirmiau bučiau perskaitęs šį straipsnį, tai dėčiau į Kruizinės laivybos temą

[ValdasJ]

Pasirodo apie sita laiva jau buvo rasyta anksciau, kai dar tik ruoses pirkimui (uzkliuvo firmos pavadinimas, tai nutariau paieskot temu archyve):
Mariomis - baltu laineriu

Tada rase, kad plaukios mariomis. Bet jei sugalvos plaukt i Palanga ar net Liepoja tai dar geriau. Mariu laivyba jau ir taip vystos palengva, o toks marsrutas jura bus kazkas naujo.

[Eimantas]

Jūromis plaukiojęs mechanikas pasiilgo laivų


Kodėl UAB "Technikos jėga", užsiimanti statybos ir žemės ūkio technikos pardavimu, nuoma, aptarnavimu, dirbanti visoje Lietuvoje ir turinti per 1000 įmonių klienčių, sugalvojo pirkti laivus?

"Technikos jėga" savo verslą pradėjo 1998 m. nuo individualios įmonės. Dabar tai uždaroji akcinė bendrovė, kurioje dirba 50 žmonių. Pagrindinis biuras Klaipėdoje, bet jos darbuotojų yra ir Kaune, ir Vilniuje.

Pasirodo, bendrovės direktorius Rolandas Kerpys yra baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą ir įgijęs laivų mechaniko specialybę. Penkerius metus jam teko plaukioti didžiosiomis jūromis ir dirbti žvejybos laivuose. Jis juokauja, jog be laivų nebegalįs gyventi. Kita vertus, daugelis jam pažįstamų verslininkų guodėsi, jog esą pavargę, norėtų pailsėti. O pailsėti ir atsipalaiduoti geriausiai galima plaukiant laivu.

Todėl "Technikos jėga" pateikė bankui verslo planą ir, vaizdžiai tariant, yra pasirengusi kurti pramogų flotilę, t. y. ji turi teisę turėti prekinį ženklą "Pramogų flotilė".
Motorinė burinė jūrinė jachta "Karagan" - UAB "Technikos jėga" svajonių laivas

Motorinė burinė jūrinė jachta "Karagan" - UAB "Technikos jėga" svajonių laivas

O viskas prasidėjo nuo to, jog maždaug prieš metus bendrovė norėjo įsigyti nedidelį medinį laivelį Turkijoje, Marmaryje. Jos atstovai nuvažiavo jo apžiūrėti ir atsitiktinai pamatė keleivinį laivą "Venus S", kuris jiems labai patiko, tad ir buvo nupirktas. Ateityje planuojama pirkti dar vieną keleivinį laivą "Harika", o medinukas tapo svajonių laivu ir jam teks dar kurį laiką palaukti.

"Vakarų ekspresas" jau rašė apie šios bendrovės įsigytą keleivinį laivą "Venus S", kuris balandžio pabaigoje turėtų būti parplukdytas iš Turkijos, kainavusį per 2 mln. Lt. Jeigu šiam laivui Baltijos jūroje ar Kuršių mariose atsiras darbo, jeigu viskas bus gerai, tai "Technikos jėga" įsigis ten pat Turkijoje dar ir antrą laivą "Harika". Jis, kaip ir "Venus S", irgi pastatytas 2004 m. vienoje iš Stambulo laivų statyklų.

Minėtas medinis laivas "Karagan" - tai iš raudonmedžio padaryta jūrinė motorinė burinė jachta. Joje yra 6 dvivietės kajutės. Šis laivas su visomis parplukdymo išlaidomis būtų kainavęs apie 1,5 mln. Lt - tai labai brangus malonumas, kurio teko kuriam laikui atsisakyti.

Žinoma, Turkijoje jūrinę jachtą būtų galima nusipirkti ir už 100 tūkst. eurų, tačiau tokiu atveju, kaip juokauja "Technikos jėgos" direktorius, gali iš jūros parplaukti ir su pabirusiomis lentomis. Beje, turkų rinkodaros principas - pažiūri į akis, paklausia, iš kur esi, ir nustato kainą pagal tavo kišenę. Suprantama, saviems laivą parduoda pigiau, svetimiems brangiau. Pasak R. Kerpio, "Karagan" - geras, tvirtas laivas. Jį turi įsigijęs turtingas žmogus, viešbučių ir prekybos centrų savininkas. Jachtą ketinama panaudoti čarteriniams reisams Baltijos jūroje, pavyzdžiui, plaukti į Stokholmą.

"Technikos jėgos" atstovų negąsdina konkurencija pramoginėje laivyboje. Jie mano, kad į Baltijos jūrą iš Palangos ar iš Klaipėdos žmones galėtų plukdyti keli laivai. Beje, jie savo laivo neketina plukdyti iš Klaipėdos į Palangą. "Venus S" bus pritaikytas iškylauti 80-120 žmonių. Jis galės plukdyti į pažintines ekskursijas, į žvejybą šeimomis. Turint omenyje, kad bus atstatomas Šventosios uostas, kad norima atnaujinti keleivinę laivybą maršrutu Kaunas - Klaipėda, kad neprarandama vilties, jog bus pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl laivybos Kuršių mariose, kad gali atsirasti galimybė plukdyti keleivius ir į Kaliningrado sritį, pramoginiai laivai tikrai galėtų rasti savo klientų.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

[Eimantas]

Jachtoms - nauji uostai

NERINGA MACIŪTĖ

Planuojama atnaujinti Nidos, o Juodkrantėje pastatyti naują jachtų uostą.

Nidos tarptautinis keleivinis uostas taps modernesniu ir galės talpinti daugiau - iki 150 jachtų ir kitų mažųjų laivų.

Šiandien uoste gali tilpti iki 60 laivų.

Kairioji dabartinio uosto dalis priklauso savivaldybės bendrovei „Neringos komunalininkas“.

Jos direktorius Arūnas Burkšas teigė, kad prieplaukoje bus įrengti plaukiojantys pirsai.

„Prie jų prisišvartavusių laivų įgula civilizuotai galės naudotis elektra, vandeniu“,- teigė jis.

Jeigu bus atidaryta siena su Rusija turistiniams laivams, bus reikalinga muitinė.

Numatoma, kad ji galėtų steigtis centrinėje prieplaukos dalyje.

Ten taip pat bus įkurta keleivių laukimo salė, įrengtos papildomos patalpos jachtininkams, viešbutis, ilgalaikio poilsio apartamentai, restoranas.

Dešinėje uosto pusėje planuojama griauti šiandien stovinčius pastatus ir statyti naują jų kompleksą pramoginiam uostui.

Šioje vietoje verslininkai steigs kavines, restoranus, vandens dviračių nuomos punktus.

Šiuo metu yra formuojamos uosto ribos. Tada bus prašoma leidimo pradėti statybas. Jau yra parengtas Nidos uosto detalusis planas.

Buvo numatytas sklypas ir degalinės statybai. Joje jachtos bei kiti mažieji laivai galėtų pasipildyti degalų. Tačiau iki šiol neatsirado norinčiųjų šią degalinę statyti.

Birželį bus žinoma tiksli uosto vieta Juodkrantėje. Manoma, kad jis bus miestelio centre. Ją norėta statyti Gintaro įlankoje.

Tačiau tam pasipriešino Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija. Šioje įlankoje norima steigti archeologijos muziejų.

Vakar Neringoje lankėsi INTERREG III A projekto „Trys uostai“ partneriai Lenkijos miesto Krynica Morska atstovai. Jie su projekto Lietuvoje vykdytojais - Neringos savivaldybe aptarė, kas bus daroma Nidos ir Juodkrantės uostuose.

Projekto koordinatorė Lietuvos pusėje Valentina Burkšienė teigė, kad negalima numatyti, kada šie uostai bus atnaujinti.

Planuojama, kad abiejų uostų projektai bus įgyvendinti vėliausiai iki 2013 metų.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Navigacijos sezono „vinis“ - žvejyba jūroje

Jelena Listopad

Šį navigacijos sezoną prie iškylų laivų „Meklenburgas“ ir „Forelė“ - kruizus jais po Kuršių marias pamėgo klaipėdiečiai ir Lietuvos pajūrio svečiai – prisijungs naujas keleivinis laineris.

Juo bus galima plaukti į neilgas išvykas atviroje jūroje, į Palangą, o norintieji – į Liepojos uostą Latvijoje. Sezono „vinimi“ taps išvykos laivu žvejoti į jūrą.

Buvusį jūrininką traukia jūra

Klaipėdos bendrovė „Technikos jėga“ neturi nieko bendra su jūra. Jos specializacija – statybų technikos eksploatavimas. Tačiau jos direktoriaus Rolando Kerpio pirmoji specialybė – laivo mechanikas. Baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą, jis kelerius metus plaukė žūklauti į Atlantą. Paaiškėjo, kad jūra vis dar jį traukia.

„Prieš metus mane pakvietė į Turkiją apžiūrėti burinės ir motorinės jachtos. Labai gražus 26 metrų raudonmedžio laivas, skirtas 12 keleivių. Ten pamačiau ir trijų denių jūrinį keleivinį lainerį „Venus“. Už jachtą jis šiek tiek ilgesnis, tačiau jame telpa 250 keleivių. Štai tada ir kilo mintis įsigyti vieną ar du tokius laivus, kuriais būtų galima iškylauti jūroje, švartuotis prie Palangos tilto, kaip prieškario Lietuvoje“, - apie savo idėjos gimimą pasakojo R.Kerpys.

Grįžęs namo, apie ją papasakojo kompanijos darbuotojams. Jie pritarė direktoriui, spėjusiam juos pripratinti prie kelionių baidarėmis upėmis, bendrų išvykų žvejoti.

Konkurencijos nebijo

Išanalizavę vandens paslaugų rinką, apmąstė, kaip būtų galima uždirbti pinigų banko kreditui grąžinti, parengė verslo planą.

„Rinka skurdoka: kas tie du iškylų laivai visam Lietuvos pajūriui? Be to, „Meklenburgas“ plaukioja tik Kuršių mariomis, „Forelės“ plaukimo jūroje zona – 12 mylių. Mūsų kryptis kitokia: į atvirą jūrą plaukti žvejoti, romantiškos vakarinės iškylos, korporaciniai vakarėliai, įvairios iškilmės laive kviečiant koncertuoti grupes. Tikriausiai mūsų paslaugomis norės pasinaudoti ir Palangos poilsiautojai. Laivas gali atlikti ir specialių užsakymų reisus, pavyzdžiui, į Liepoją ar Šventąją“, - dalijosi planais bendrovės „Technikos jėga“ rinkodaros direktorius Arūnas Pocius.

5 balų audra nebaisi

Kovą į Turkijos uostą Marmarį priimti laivo išvyko 4 jūrininkų įgula ir Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša. Būsimieji laivo savininkai nenorėjo rizikuoti, todėl J.Lukšos paprašė įvertinti, ar laineris gali dirbti Lietuvos vidaus vandenyse ir Baltijos jūroje.

2004 metais Turkijoje statytas 28,5 m ilgio, 7,5 m pločio ir 1,6-1,8 m grimzlės laivas iki šiol aptarnavo Turkijos ir Rodoso salos liniją. Jis gali išvystyti iki 13 mazgų greitį.

„B klasės laivas atitinka visus Lietuvos laivybos reikalavimus. Jis turi moderniausią navigacijos techniką, autopilotą, gelbėjimo priemones 250 keleivių, tarp jų – 30 vaikų. Jo geros techninės charakteristikos. Turi du pagrindinius variklius po 327 AG ir galingą dyzelinį generatorių. Kapitonas tiltelyje per vaizdo kameras gali matyti, kaip per laivagalio rampą įlaipinami keleiviai.

„Venus“ lydėjau iš Marmario į Siciliją. Prie Graikijos krantų patekome į 5 balų audrą – laivas pasirodė labai stabilus“, - sakė J.Lukša, Turkijoje laivui davęs leidimą plaukti į Klaipėdą ir iškelti Lietuvos vėliavą.

Į Klaipėdą laineris „Venus“ atplauks negreit – balandžio pabaigoje. Viduržemio jūroje orai audringi, laivui tenka dažnai slėptis artimiausiuose uostuose. Kol kas jis atplaukė į Sardiniją.

Bus „Pramogų flotilė“

Bendrovės „Technikos jėga“ vadovų prašymu J.Lukša Turkijoje apžiūrėjo ir antrąjį laivą, kurį jie ketina įsigyti po bandomųjų „Venus“ reisų. Jis beveik toks pat, kaip ir „Venus“, tik platesnis. Galbūt būsimieji šeimininkai norės tik pakeisti denio konstrukciją arba perkelti baro patalpas.

Vienas toks laivas kompanijai kainavo per 2 milijonus eurų. Apskaičiuota, kad investicijos turėtų gana greitai atsipirkti.

„Turkai laivą eksploatuodavo daugiausiai nuo gegužės iki spalio, kai sulaukdavo poilsiautojų antplūdžio. Mes tikimės, kad laivais plaukiosime ir žiemą. Skirtingai nei Turkijoje, Lietuvoje žmonės mėgsta žvejoti bet kuriuo metų laiku“, - sakė R.Kerpys.

O prabangi burinė ir motorinė raudonmedžio jachta kol kas liks svajonė. Tačiau kompanijos „Technikos jėga“ svajonės nėra tokios jau neįgyvendinamos: derybos su jachtos šeimininkais tęsiamos.

www.klaipeda.daily.t

Čia jau kaip ir ne vidaus vandens keliai, o kruizų temoje labiau apie didžiuosius kruizus su terminalu rašoma

[Eimantas]

Reguliarių "Raketos" reisų nebus ir šiemet

Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) direktoriaus Gintauto Labanausko teigimu, ko gero, ir šiemet per sezoną "Raketos" tipo laivas reguliariai maršrutu Kaunas-Nida neplauks.

Kelių direkcijai sudominti verslininkus šiuo maršrutu nepavyksta. Lenkijos kompanija "Žegluga Gdanska", su kuria pernai direkcija netgi buvo pasirašiusi ketinimų protokolą, žadėjusi šiuo maršrutu paleisti per sezoną du "Raketos" tipo laivus, pasak G. Labanausko, realiai daugiau iniciatyvos neberodo. Ko gero, ši verslo niša Lietuvoje lenkams dar nėra patraukli.

UAB "Nemuno linija" 2005 -aisiais buvo pareiškusi norą šiuo maršrutu paleisti du laivus, netgi pasirašė sutartį su VVKD. G. Labanausko teigimu, nėra jokių vilčių, kad ši bendrovė atnaujintų tokį susitarimą su direkcija.

"Kol kas verslininkai šios idėjos nepalaiko, o mes, būdami valstybės įmonės atstovai, savo turima technika 2004-aisiais galėjome padaryti tik parodomąjį maršruto atnaujinimą eksploatuodami laivą "Deima". Tai daryti ir ateityje mes negalime. Visų pirma reikėtų pirkti kitą laivą, tačiau mūsų prioritetai kiti. Turime sutvarkyti vidaus vandens kelių infrastruktūrą, užtikrinti reikiamą farvaterio gylį ir plotį, kad vidaus vandens keliais galėtų naudotis visi operatoriai - tiek krovininės, tiek pramoginės laivybos atstovai. Manau, ateityje kas nors užsiims ne tik krovinių, bet ir keleivių pervežimais. Patys to daryti mes neturime galimybių. Mums belieka tik šio verslo nišos propagavimas, ką mes ir darome", - "Vakarų ekspresui" sakė G. Labanauskas.

Priminus, kad VVKD lyg ir žadėjo pirkti laivą keleiviams plukdyti, direktorius atsakė: "Mes nežadėjome pirkti laivo, bet turėjome tokį norą, tačiau norai ne visada atitinka galimybes. Naujo laivo įsigijimas - pakankamai brangus projektas, skaičiuojamas milijonais litų. Netgi norint pirkti seną "Raketą" kaštai prasideda nuo šimtų tūkstančių eurų. Taigi reguliarių reisų greičiausiai nebus. Žinoma, atsakyti už verslininkus aš negaliu. Šiandien mes neturime dar informacijos, bet galbūt kas nors ketina tai daryti ir padarys."

G. Labanausko teigimu, užsakomuosius reisus vykdys ir VVKD, ir galbūt atsiras ir privačių verslininkų, kurie tuo užsiims.

Užsakomiesiems reisams VVKD naudos "Zaria" tipo laivą "Deima", kuris plaukė prieš trejus metus. Laivas paleistas tuo maršrutu buvo norint sudominti verslininkus ir parodyti, kad ir iš tokio verslo galima gauti pelno.

"Deima" reguliariems reisams sezono metu nėra tinkama. Ji yra uždaro tipo kaip autobusas, o keleiviams norisi išeiti į atvirą denį, pajusti oro gaivumą. Jos kreiserinis greitis - 38 km per valandą - per mažas. Reikėtų laivo, kuris per valandą plauktų bent 60 km. Todėl maršrutui Kaunas-Nida labiausiai tiktų "Raketos" tipo laivai. Be to, "Deima" talpina tik 40 keleivių, o "Raketa" - 60. Tad ji eikvodama tiek pat kuro gautų didesnį pelną. O reti, išimtiniai atvejai, t. y. užsakomieji reisai, pasak G. Labanausko, yra visai kas kita nei reguliarūs.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Dėl skaitmeninių jūrlapių deramasi su norvegais


Valstybinėms institucijoms priekaištaujama, kad iki šiol nėra parengtų normalių Kuršių marių jūrlapių.

Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovas Gintautas Lababauskas teigia, kad prie jūrlapių dirbama. Atsižvelgiama į įvairius pakitimus, atnaujinti ir sutankinti kelio ženklai nurodomi naujai išleistuose jūrlapiuose. Direkcijos vadovas nesutinka su manančiaisiais, kad dabartiniai Kuršių marių jūrlapiai yra labai prasti, ir tiki, kad jie ateityje vis gerės.

VVKD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šimkūnas teigia, kad tiek Nemuno, tiek Kuršių, tiek Kauno marių popieriniai jūrlapiai yra parengti ir spaustuviniu būdu VVKD juos leidžia kas antri metai. Pasak jo, dažniau juos leisti nėra reikalo, nes padėtis taip smarkiai nesikeičia. Popierinius jūrlapius galima įsigyti knygynuose ir pačioje Vidaus vandens kelių direkcijoje. Be to, galima atsisiųsti juos internetu iš direkcijos tinklapio.

Kadangi minėti jūrlapiai buvo išleisti pernai, tai šiemet jų nebus, nes jokių esminių pakitimų nenumatoma. Taigi 2006-aisiais leisti jūrlapiai galios ir šiemet, o 2008-aisiais vėl bus išleisti naujos redakcijos, t. y. pakoreguoti jūrlapiai.

Deja, skaitmeniniai Kuršių marių jūrlapiai dar neleidžiami. M. Šimkūnas patvirtino, kad elektroniniai locmano žemėlapiai baigiasi ties Kiaulės nugara. Toliau matoma tik žydra spalva, ir viskas.

Skaitmeniniai jūrlapiai, dar vadinami locmano žemėlapiais, yra instaliuojami į GPS (Global Positioning System, didelio tikslumo palydovinę radionavigacinę sistemą). Atsidarius tokį jūrlapį matyti, kur laivas gali plaukti, kur ne, kartais net kiti laivai, priklausomai nuo taikomos sistemos.

Tokie jūrlapiai neleidžiami todėl, kad, pasak Mindaugo Šimkūno, programinė įranga yra labai brangi. Pernai VVKD derybas dėl skaitmeninių jūrlapių vedė su austrais.

M. Šimkūno teigimu, VVKD dabar bando susitarti su norvegais, kad Lietuvos informacija būtų perduota į jų programinę įrangą, kad jie apmokytų direkcijos darbuotojus naudotis įranga.

Paklaustas, kada bus susitarta su norvegais ir kada pasirodys skaitmeniniai Kuršmarių jūrlapiai, M. Šimkūnas atsakė: "Sunku pasakyti, kaip greitai viskas rutuliosis. Mes su norvegais buvome pradėję kalbėtis ir anksčiau. Tačiau toje kompanijoje, su kuria bendravome, iškilo nesutarimų tarp savininkų. Dėl tų nesutarimų dabar atsirado dvi kompanijos. Viena užsiima topografija, kita - oro navigacija. Pastaroji su vandeniu nebeturi nieko bendro, tad su ja derėtis toliau nebegalime. Dabar bandome bendrą projektą sulipdyti su kitais. Jie jau elektroniniu paštu atsiuntė preliminaraus susitarimo projektą, kuris iš esmės mums tinka, tad bandysime derėtis toliau. Manau, tai užtruks metus, o gal ir dvejus."

Aidas LAIVINIS
www.ve.lt

[ValdasJ]

Anksciau teko girdeti apie kurenu olandiskus giminaicius. Kuri laika bandziau ju ieskoti, bet nepavyko. Siandien visai netycia emiau ir uzklupau:

Punter


Is vikipedijos






Pastarieji is http://www.binnenvaarttaal.nl/afbeel...unters_ed.html

[Eimantas]

Laivyba Nemune - kol kas tik entuziastų svajonės

[ValdasJ]

Viesedamas pas tevus aptikau seniai vartyta knyga- A. Kazdailio "Laivai ir Jurininkai". Griebiau fotoaparata (skanerio po ranka nebuvo) ir perfotografavau visas su Lietuvos laivybos istorija bent kiek susijusias dalis.

Taigi sis tas apie vidaus vandenis, o jei tiksliau tai zvejyba mariose ir kurenus:


Senasis marių žvejys prie dorės

1948 metais Neringos ir Rusnės žvejai susivienijo į arteles. Kuršių mariose prasidėjo pramoninė žūklė, o ji kėlė savo reikalavimus. Visų pirma senuosius burinius kurėnus ir irklines valtis reikėjo pakeisti motorinėmis. Tegu jos būna mažos, pritaikytos seklioms Kuršmarėms, bet būtinai su motoru, kad žvejai nepriklausytų nuo vėjo, kad palengvėtų sunkus jų darbas. Jau prieš karą turtingesnieji žvejai kurėnuose buvo pradėję statyti motorus, ir jų laimikiai gerokai išaugo.

Kriūkuose, mažame miestelyje prie Nemuno ir Dubysos santakos, buvusioje valčių remonto dirbtuvėje, buvo pradeta statyti medines motorines valtis, vadinamąsias dores. Netrukus jos jau "bėgiojo" mariose, gabendamos laimikius i Nidą, Rusnę, Kintus, Dreverną.

Paryskinau vieta del motoru kurenuose, nes buvo iskeltas klausimas ar deretu kurenuose statyti motorus idant labiau juos ispopuliarinti. Pasirodo tokia naturali kurenu evoliucija jau buvo prasidejusi.

[Eimantas]

Jūrų muziejus ruošia dorių atkūrimo (ar sugrįžimo) projektą, panašiai kaip su kurėnu buvo. Dabar kelios krante beliko, tai laiku susigriebta.

[Aš]

Viesedamas pas tevus aptikau seniai vartyta knyga- A. Kazdailio "Laivai ir Jurininkai".

Šią knygą, būdamas maždaug 14 metų, perskaičiau gal kokius tris kartus. Jokia kita knyga tuo metu manęs taip nedomino kaip ši, na, dar "Mokslas ir visata"

[senis]

Sveiki,
maciau Kaune jau Raketos i vandeni nuleistos. Gal paleis plaukiot jas? Gal ka zinot?

[Taut.]

Į Klaipėdą vėl plauks raketa

http://www.ve.lt/?rub=1065924812&dat...&id=1113156216

[Svecias]

Į Klaipėdą vėl plauks raketa

http://www.ve.lt/?rub=1065924812&dat...&id=1113156216

Į Klaipėdą vėl plauks raketa
2005 m. Balandžio 11 d.


Nemunu iš Kauno į Nidą vėl pradės
plaukioti - "Raketos" tipo keleivinis laivas

Šiemet birželio mėnesį po ilgos pertraukos į Nidą vėl reguliariai pradės plaukti "Raketos" tipo keleivinis laivas "Aistė". Eksperimentinis reisas planuojamas gegužės mėnesį... ir t.t.


Kaip suprasti 2005 m. Balandžio 11 d.? Kas čia apsiriko ?