Vidaus vandens keliai

[Eimantas]

Teisybe, cia mano neapsiziurejimas. Tiesiog copy/paste padariau tiesiai is Babtu puslapio ir nepataisiau. Taip, cia joks ne garlaivis. Deja musuose sio tipo (Moskvich) laivai del kazkokiu mistiniu priezasciu vadinami garlaiviais

Nieko stebėtino, šilumvežiai (lokomotyvai) liaudyje garvežiais dažnai vadinami.

Dėl kurėno modifikacijos:
reikia plėsti tradicinių autentiškų laivyną, o kas nori patogumų, tiems užtektinai kitokių burlaivių ar jachtų. Tegul daro anstatus nors ir ant kurėnų, bet tokie neturėtų vadintis kurėnais.

Klaipėdos uoste, dar prieš kokį penkmetį, šalia Tarptautinės jūrų perkėlos stovėjo nemažas upinis keleivinis laivas, kuris buvo apleistas.Įdomu kur jis dabar, greičiausiai supjaustė...

[Eimantas]

Mariomis - baltu laineriu

JELENA LISTOPAD

Šiemetinis vasaros sezonas klaipėdiečiams rengia staigmeną. Kaip ir prieškario laikais, Kuršių mariomis plaukios baltas kruizinių iškylų laineris.

Klaipėdos bendrovė „Technikos jėga“ artimiausiomis dienomis ketina Turkijoje įsigyti modernų trijų denių keleivinį laivą.

Jį priimti į Stambulą jau atvažiavo lietuviška įgula ir Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša.

„Labai gražus, ištaigingas laivas, puikios techninės charakteristikos. Turi du galingus švediškus variklius ir itin modernius įrenginius, stabilus“, - dalijosi įspūdžiais J.Lukša.

2004 metais statytame 28 metrų laineryje telpa 250 keleivių. Tai pakrančių plaukiojimo laivas. Jo grimzlė - 1,60 m, greitis - iki 13 mazgų.

Naujasis laivo savininkas kol kas planuoja, kad laineris plaukios Kuršių marių vandens maršrutais.

Tikimasi, kad Lietuvos krantus laivas pasieks kovo pabaigoje, įveikęs ilgą kelią per Viduržemio jūrą, Gibraltarą ir Baltijos jūrą.

Šiam vasaros sezonui bendrovė „Technikos jėga“ ketina įsigyti dar vieną tokį pat laivą. Lietuvių specialistai Stambule jį jau apžiūrėjo ir liko patenkinti.

www.klaipeda.daily.lt

[ValdasJ]

Geros naujienos, lauksim vasaros

Dėl kurėno modifikacijos:
reikia plėsti tradicinių autentiškų laivyną, o kas nori patogumų, tiems užtektinai kitokių burlaivių ar jachtų. Tegul daro anstatus nors ir ant kurėnų, bet tokie neturėtų vadintis kurėnais.

OK, del pavadinimo galima dar pagalvoti. Bet siulymas modifikuoti kurenus nereiskia kad nebebutu atkuriami autentiskieji. Netgi atvirksciai. Tai butu daroma butent tam kad sukelti didesni zmoniu susidomejima. Jei bus masiskai plaukiojama "kurenais" (siuo atveju turiu omeny modifikuotuosius) tai tarp tos mases ims rastis zmones besidomintys tu "kurenu" istakomis t.y. originaliaisiais kurenais. Dabar kurenas daugumos samoneje egzistuoja tik kaip muziejinis eksponatas ar geriausiu atveju ekscentriku zaisliukas, o romantiskiems pasiplaukiojimams skirtos jachtos. Kai tuo tarpu Kursiu mariu salygomis ploksciadugnes burvaltes yra kurkas praktiskesnes.

Beje, dar viena mintis kurenu populiarinimui: kodel gi nepradeti rengti kurenu regatos? Gal su laiku kiekvieno pamario miestelio ir kaimo garbes reikalu galetu tapti kurenas su vietoves vetrunge ir dalyvavimas regatoje.

[Eimantas]

Sutinku dėl regatos. Tik gal dar poros laivų pradžiai reikėtų. Nors aišku galima ir su dviejais vienas prieš vieną, kaip su jachtomis daroma.

[Eimantas]

Pasirodžius pirmajai locijai, reikėtų susigėsti dėl jūrlapių


Tikimasi, jog pirmoji lietuvių kalba išleista locija taps akstinu valstybinėms institucijoms greičiau parengti normalius Kuršmarių jūrlapius.

Pasak Kintų buriavimo klubo "Marių burės" vadovo Andriaus Varno, tegu profesionaliai parengta locija, išleista Kęstučio Oginsko, t. y. vieno žmogaus iniciatyva, būna nebylus priekaištas Lietuvos valstybinėms institucijoms, nes šiuo metu esą gėda dėl Kuršmarių jūrlapių. Pasak jo, locija yra priedas prie jūrlapio, o Lietuvoje normalūs jūrlapiai baigiasi ties Kiaulės nugara, jau nekalbant apie tai, kad apie Nemuną normalios navigacinės literatūros apskritai nėra.

Praėjusį penktadienį Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Salio Šemerio-Šmerausko skaitykloje su marinistiniu fondu įvyko pirmas, pasak bibliotekos vedėjo pavaduotojo Juozo Šikšnelio, skaityklos dvasią atitinkantis renginys - visuomenei pristatyta locija, kurioje aprašyti Lenkiją, Rusijos Kaliningrado sritį ir Lietuvą jungiančių vandenų keliai.

Be to, Šturmano žinyno redaktorius K. Oginskas surengė nedidelę kitose šalyse išleistų locijų parodėlę, kurioje atėjusieji į renginį galėjo pamatyti anglų jūreivio Anglijos salų aprašymui skirtą knygą, latvių, lenkų, rusų tokio pobūdžio literatūrą.

Per mažas tiražas

Šturmano žinynas - pirmas bandymas lietuvių kalba pateikti svarbiausią informaciją apie mažuosius uostus, pramoginių laivų maršrutus Kuršių mariose ir Aistmarėse. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis. J. Šikšnelis apgailestavo, kad nespėta laiku jo pristatyti, nes, ko gero, būtų tapęs gražiausia 2006 metų Lietuvos knyga.

Jo redaktoriui priekaištauta, kad locijos tiražas tik 500 egzempliorių. Mažųjų laivelių Lietuvoje priskaičiuojama per 30 tūkstančių, vien tik Lietuvos buriuotojų sąjunga turi apie 1000 narių. K. Oginskas ragintas ruoštis antrajam žinyno leidimui.

Negerai esą, kad knygos lapai lengvai plėšomi, kad nėra paraleliai einančių angliškų tekstų ir apskritai angliškoji dalis esanti striuka, be to, reikėtų išleisti šį žinyną ir rusų kalba.

"Tai daro garbę"

Pasak K. Oginsko, leidinys orientuotas ne tiek į profesionalus, kiek į žmogų, kuris jį atsiverstų laivo kajutėje ir jam kiltų noras pamatyti gražų pasaulį. "Šturmano žinynas ypatingas tuo, kad visais keliais, kurie čia aprašomi, mes esame patys praėję, tai daro mums garbę", - visų prisidėjusių prie pirmosios locijos lietuvių kalba išleidimo vardu kalbėjo redaktorius. Jo manymu, ne rusai plauks į Lietuvą, o lietuviai į Kaliningrado sritį, tad rusų kalba šiuo atveju nebuvo tiek svarbi.

Idėja parengti tokį leidinį K. Oginskui kilo dar 1984 metais mokantis žurnalistikos Vilniaus universitete, kai rašydamas darbą "Nemuno upeivių portretai" barža plaukiojo iš Jurbarko į Klaipėdą ir klausėsi upeivių pasakojimų.

Valentinas UBAS
www.ve.lt

[Eimantas]

Žinynas neužpildo visų dėmių

Vidmantas Matutis

Pristatytas naujas unikalus leidinys „Šturmano žinynas“.

Jame aprašyti Lenkiją, Rusijos Kaliningrado sritį ir Lietuvą jungiantys vandens keliai.

Iki šiol Lietuvoje tokio tipo leidinio nebuvo. Prieš kelis metus Vidaus vandens kelių direkcija išleido Kuršių marių ir Nemuno deltos jūrlapį.

Tačiau Lietuvos vidaus vandenų laivyboje dar yra daug baltų dėmių. Iki šiol, kaip pastebėjo buriuotojas Andrius Varnas, nėra plaukimo Atmata, Skirvyte ir Nemunu vadovo.

„Šturmano žinyną“ pristatęs jo redaktorius Kęstutis Oginskas sakė, kad idėja išleisti tokį leidinį užsimezgė 1984 metais, kai Vilniaus universitete baigdamas žurnalistiką jis rašė diplominį darbą – apybraižų ciklą „Nemuno upeivių portretai“. Su baržomis, kurios gabeno skaldą, K.Oginskas plaukiojo tarp Jurbarko ir Klaipėdos. Iš senų upeivių, taip pat Nemuno upių laivininkystės archyvo jis sužinojo apie prieškarinę vidaus vandens kelių sistemą, Mozūrijos kanalą. Tuomet tai buvo karinės paslaptys. Kaip prisipažino K.Oginskas, norėjosi sužinoti, o kas yra ten Kaliningrado srities vandenyse pasukus iš Nemuno į Giliją ir toliau.

Galimybė plačiau susipažinti su Kaliningrado srities ir net Lenkijos šiaurinės dalies vidaus vandenimis atsirado kartu su kolegomis iš Kaliningrado pradėjus rengti bendrus projektus.

Galutinė idėja parengti Kuršių marių ir Kaliningrado srities vandenų žinyną susikristalizavo prieš keletą metų studijuojant panašius Norvegijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Latvijos leidinius.

„Šturmano žinyne“, kaip pastebėjo K.Oginskas, nėra nė vienos aprašytos vietos, kurioje jis nebūtų apsilankęs. Į žinyną įtraukti visi Kuršių marių Lietuvos ir Kaliningrado srities dalyje esantys uosteliai, plaukimo į juos ypatumai. Taip pat aprašytos Kaliningrado upės, kanalai, dėmesio skirta ir laivybai Aistmarėse arba Kaliningrado įlankoje. Taip pat aprašyta, kaip plaukti Baltijos jūra nuo Kaliningrado srities Tarano iškyšulio iki Latvijos Papės. Yra gana daug ir specifinės, tik laivų šturmanams įdomios informacijos. Pateiktas ir žiupsnelis istorinių faktų.

„Šturmano žinyną“ išleido Neringos miesto savivaldybės administracija, vykdydama TACIS CBC SPF projektą 2005/100-726 „Vandens turizmo infrastruktūros Rusijos ir Lietuvos pasienio regionuose Kuršių marių plėtra“.

Rengdamas „Šturmano žinyną“ K.Oginskas turėjo viziją, kad turėtų būti kiekvieno pramoginio laivo kapitono knyga. Kol kas knyga išleista nedideliu, tik 500 egzempliorių tiražu, nors vien Lietuvoje jau yra per 30 tūkstančių pramoginius laivus registravusių asmenų. Ateityje greičiausiai bus nauji šios knygos leidimai. Pirmasis leidimas yra lyg ir signalinis norint įsitikinti, kokio praktiško šturmano vadovo reikia. Ateityje knyga galėtų būti pakartota ir anglų kalba. Galbūt ja susidomėtų ir Kaliningrado srities atstovai. Knygos pristatyme dalyvavęs vicemeras Vidmantas Plečkaitis pastebėjo, kad leidinyje yra daug informacijos, ypač iš Kaliningrado srities, kuri gali būti traktuojama ir kaip karinės paslaptys.

www.klaipeda.daily.lt

[ValdasJ]

Neseniai grizau is Tamperes. Tai mazdaug Klaipedos dydzio Suomijos miestas, isikures tarp dvieju dideliu ezeru. Neziurint to kad miestas neturi priejimo prie juros pramogine ir keleivine laivyba jame klesti.

Keletas parsiveztu nuotrauku:








Mazuju pramoginiu laivu prieplaukos. Siuo metu tuscios, nes laivybos sezonas del matomu priezasciu neprasidejo:

[vaidaslt]

Nemuno prieplaukos

Gal kas domites numatomomis statyti prieplaukomis Nemune?
Kiek zinau pastatyta kolkas viena Alytuje, ir lyg Jurbarke statoma. Reiketu paieskot info apie kitas.

[ValdasJ]

Zvilgtelk cia.

[ValdasJ]

Ir dar pacioj thread'o pradzioj bandau daryti cia surinktu straipsniu turini. Kolkas dar pilno turino nepadariau, bet nuorodas i visa informacija kuria turim apie laivyba Nemunu ir jo prieplaukas rasi ten.

[Eimantas]

Švęsti vestuves laive darosi madinga


Nors laivas "Forelle" dar nenuleistas į vandenį, jau šiandien turima 14 užsakymų. Iš jų net dešimt - surengti vestuvių pobūvį.

AB "Klaipėdos laivų remontas", Pilies jachtų uosto operatorė, norėdama teikti kuo daugiau paslaugų, 2005 m. iš Lietuvos verslininkų Nidoje nusipirko pramoginį laivą "Forelle", kuris iš Nidos plukdydavo žmones į Kuršių marias.

Bendrovė dar turi nedidelį, galintį plukdyti 12 žmonių katerį. Tačiau ar ir juo bus teikiamos pramoginės paslaugos, t. y. bus plukdomi žmonės, savininkai dar nenusprendė.

Seno laivo dvasia

"Forelle" - labai senas vokiečių laivas, pastatytas 1934 m. Flensburgo laivų statykloje. Jis buvo sukonstruotas ir pritaikytas 200 keleivių. Plaukiojo Flensburgo įlankoje, ne atviroje jūroje, kursavo tarp Vokietijos ir Danijos, kur buvo galima pigiau nusipirkti sviesto ir kitų skanėstų. Dabartiniai laivo savininkai turi jo brėžinius, paženklintus svastika.

Pilies jachtų uosto kapitono Kastyčio Bartusevičiaus teigimu, laivo būklė dar labai gera. Naujieji savininkai nieko keisti jame neketina, tikisi išlaikyti autentišką.

Dabar jame galima sutalpinti 80 žmonių. Tai vidaus vandenų laivas, į jūrą plaukti jis negali. Juo iškylauja keleivių grupės po Kuršių marias, rengiami furšetai.

Laivas ant kranto buvo iškeltas tik šiemet sausio 10 d., kai atsirado ledų. Gruodį jis dar plaukė į Juodkrantę. Šiuo metu jam atliekamas kosmetinis einamasis remontas. Navigacijai jį ketinama parengti iki balandžio vidurio, nes pirmas užsakymas - balandžio pabaigoje.

Klaipėdiečių mažai

Pilies jachtų uosto kapitono teigimu, kadangi mažųjų laivų sezonas Lietuvoje gana trumpas, suprantama, laivas, pernai dirbęs tik pirmą sezoną, bendrovei dar toli gražu neatsipirko.

Paprastai juo plaukia 40-50 žmonių grupės. Pasak K. Bartusevičiaus, tokia paslauga klaipėdiečius ne itin domina, jie sudaro tik apie 20 proc. visų keleivių. Dažniausiai tai būna turistinių autobusų iš tolesnių Lietuvos kampelių atvežtos lietuvaičių bei Klaipėdos krašte poilsiaujančių vokiečių grupės. Be abejo, kruizinių laivų turistų tokia paslauga taip pat nedomina.

Pernai "Forelle" per sezoną nuo balandžio iki gruodžio atliko 65 reisus, plukdė daugiau kaip 3 tūkstančius keleivių. Laivą aptarnauja bendrovės samdyta etatinė 3 žmonių įgula - kapitonas, mechanikas ir jūreivis.

Restoranu nebedirbs

Kurį laiką laivas "Forelle" stovėjo Klaipėdoje prie Biržos tilto kaip restoranas, tačiau tai nepasitvirtino. Pasak K. Bartusevičiaus, laivas turi plaukti, tai lankytojams suteikia kur kas daugiau atrakcijų, tad ir jo trauka kitokia. Kaip eilinį restoraną laikyti plaukiantį laivą neapsimoka vien dėl ekonominių sumetimų. Plaukdamas jis uždirba daugiau, nes teikia ir restorano, ir plaukimo, t. y. dvi paslaugas.

Pernai bandyta daryti reguliarius jo reisus į Juodkrantę, tačiau šiemet jau šios idėjos atsisakoma, nes plaukdavo mažai žmonių ir finansiniu atžvilgiu tai daryti neapsimokėjo. Šiuo metu nėra madinga tokia paslauga. Tačiau užsakomųjų reisų į Juodkrantę, be abejo, neatsisakoma.

Konkurentų "Forelle", galima sakyti, Klaipėdoje neturi, nes kiti laivai arba didesni, arba mažesni. Be to, jie neturi specialiai pobūviams rengti pritaikytos patalpos kaip šis laivas. Tad tikimasi, kad šis sezonas jam bus sėkmingesnis nei pirmasis.

Aidas LAIVINIS
www.ve.lt

[GNU]

Neseniai grizau is Tamperes. Tai mazdaug Klaipedos dydzio Suomijos miestas, isikures tarp dvieju dideliu ezeru. Neziurint to kad miestas neturi priejimo prie juros pramogine ir keleivine laivyba jame klesti.

Ar ne karo laivas tuose ežeruose plaukioja?

[AGI]

Aciu uz tiek informacijos vienoje vietoje.
Siuo metu domiuosi turizmo atnaujinimo galimybemis Nemunu. Vandeny kaip vandeny (aisku, didesnis gylis nepatrukdytu), bet krantuose dar tikrai yra ka veikti ir valdiskoms istaigoms, ir privatininkams.
Noriu paklausti Jusu nuomones - kokio tipo laivai geriausiai tiktu pramoginiams ar turistiniams marsrutams pvz. Kaunas - Nida ar pan. Greitosios Raketos labiau susisiekimo priemone, o ir keliones savikaina zveriska. O kokio tipo laiveliai (80 - 120 keleiviu, bet grimzle tik iki 115 cm) galetu suteikti zavesio paciai upei ir tuo paciu butu patogus turistaujantiems bei pramogaujantiems

[ValdasJ]

Geras klausimas.

Nors man asmeniskai noretusi matyti Nemune greituosius laivus kursuojancius kaip susisiekimo priemone, bet manau siuo metu tai sunkiai imanoma. Visu pirma musu pilieciai turetu tapti mobilesniais t.y. daugiau noreti keliaut ir pazint Lietuva, o ne vien sedet priesais televizoriu. Be to kaip jau minejai "raketu" sanaudos didziules. Ir tiesa sakant siais laikais tai jau kiek atgyvenes dalykas (didziulis garsas viduje ir tt.). Susisiekimo priemones turetu buti salyginai greitos ir komfortiskos. Zodziu labai dideles investicijos, o pelnas ateitu tik po ilgalaikio idirbio. Todel manau kad laivininkyste Nemune kaip susisiekimo priemone gali ispletot tik dideles kompanijos (pvz "Smiltynes perkela"). Taigi i greitaeigius laivus pradedanciam versla neverta zvalgytis.

Kitas variantas- kruizine laivyba. Siuo atveju reiktu neuzmirst kad kelione is Kauno i Nida uztruktu minimum 7-8 valandas. Net ir su paciais graziausiais vaizdais tiek laiko issedit kedej varginantis uzsiemimas. Taigi butinos papildomos pramogos bei maitinimas. Vienas galimas variantas- daryti stoteles grazesniuose miesteliuose, ten surengti pazintines ekskursijas, nuvesti i koki restorana ar uzeina pavalgyti. Kitas variantas - pramogas organizuoti laive (ten galetu but koks restoranas, baras su sokiu aikstele ar net nedidele pirtele su jakuzi (burbuline vonia) laivo denyje po atviru dangum). Galima ir abu siuos variantus kombinuot: t.y. laive turet nedidele uzkandine ir mini bara bet tuo paciu rengti ekskursijas i kranta bei ten organizuoti pietus. Dar viena problema su nakvyne. Velgi galima organizuoti laive arba krante. Be abejo irengiant kajutes laivo dydis gerokai isaugtu.

Mano supratimu darant kruiza Kaunas-Nida laivas turetu but gan nemazas, bent Algirdo ar Mecklenburg dydzio. Kita vertus galima daryti marsruta Kaunas-Jurbarkas. Tada manau daug papildomu problemu atkristu. Galima butu daryti vienos dienos kruiza taigi nereiktu rupintis nakvyne, papildomais pietumis ir vakariene, ir laiva mazesni galima paleist. Toki kruiza galima organizuoti du kartus per savaitgali. Klientams taipogi zymiai mazesne kaina gautus, taigi lengviau apsispresti. Be to tame ruoze didziausia prieplauku koncentracija nusimato ir paziuret yra ka.

Tai toks minciu kratinys kolkas. Tikiuos bent ka naudingo jame pavyks rasti .

[AGI]

Aciu uz pamastymus. Ne taip paprasta ivertinti visus pliusus ir minusus, bet turbut teks pasitelkti skaiciu kalba ir susidelioti viska. Kol kas su Jusu pagalba matau du variantus: greitaeigis laivas, kuriame siulomos minimalios paslaugos ("vinis" - vaizdai atsiveriantys plaukiant), o pramogos ir visi pageidaujami "paslaugu paketai" krante, kur (isivaizduokime) veikia kelios siuolaikiskos prieplaukos ir aplink jas besikoncentruojantys privatus verslininkai ir pamaitinantys, ir apnakvydinantys, ir tolesnes ekskursijas, nebutinai vandeniu, pasiulantys. Tuomet toks laivelis tiesiog yra dideles grandines viena dalele, siulanti paslauga - pramoga. O keliaujantys - tiek organizuoti, tiek pavieniai turistai, gal net labiau vietiniai nei atvykeliai.
Kitas variantas - laivelis kaip Mecklenburg, kuriame organizuojami visokie "ivykiai ant vandens". Cia jau visa pilna paslauga vietoje, o krante gali buti tik viena kita papildoma pramoga. Tokia paslauga labiau naudotusi organizuoti pramogautojai (firmu sventes, vestuves, atvykstantys turistai ir pan), o pavieniams gal tik retkarciais butu surengiama kokia "atvira" kelione.
Ar taip supratau pradine ideja?
Dabar belieka rasti skaiciukus - preliminarios tokiu tipu laiveliu kainos, potencialus pardavejai, o tada - kiek kainuoja vienoki ar kitoki laiviuka islaikyti ir "plukdyti" (degalai, igula, galimybes svartuotis ir naudotis uostu paslaugomis - prisipildyti vandens, istustinti nesvariu skysciu bakus ir pan., galiausiai laivo saugojimas ziema ir ne tik). Gal turit ideju, kur tokiu duomenu ieskoti? Laukciau ir laisku el. pastu...

[ValdasJ]

<...> greitaeigis laivas, kuriame siulomos minimalios paslaugos ("vinis" - vaizdai atsiveriantys plaukiant), o pramogos ir visi pageidaujami "paslaugu paketai" krante <...>

Taip, daugmaz taip. Tik laivas nebutinai turetu buti greitaeigis. Tiesiog reiketu stengtis suplanuoti viska taip, kad klientam nereiketu sedeti laive ilgiau kaip 2-3 valandas.

<...> Kitas variantas - laivelis kaip Mecklenburg, kuriame organizuojami visokie "ivykiai ant vandens". Cia jau visa pilna paslauga vietoje, o krante gali buti tik viena kita papildoma pramoga. Tokia paslauga labiau naudotusi organizuoti pramogautojai (firmu sventes, vestuves, atvykstantys turistai ir pan), o pavieniams gal tik retkarciais butu surengiama kokia "atvira" kelione. <...>

Nevisai. Jei paimsim kaip pavyzdi Mecklenburga tai jis butent yra prieinamas pavieniams keliautojams (pramogautojams). Jis turi savo isvykimo tvarkarascius. Tiesiog ateini, nusiperki bilieta ir plauki/pramogauji. Be abejo esant pageidavimui galima isnuomuoti ir grupei ir net suorganizuot specialia programa pagal pageidavimus.

Beje, siulyciau butent pabandyti praplaukti gal net keletu siuo metu siulomu laiveliu ir paziureti kokios pramogos yra siulomos, kurios is ju priimtinos kurios ne. Sioks toks laivu sarasiukas su nuorodom yra cia.
Tame sarase truksta kintai.lt laivu.

<...> Gal turit ideju, kur tokiu duomenu ieskoti? Laukciau ir laisku el. pastu...

Siulyciau pradeti nuo vidaus vandens keliu direkcijos. Ju puslapis- www.liwa.lt. Deja jis daznai luzineja bet galima bandyti susisiekti e-mailu: vandenskeliai@is.lt . Toliau galima bandyt uzklausti firmu, kurios jau uzsiema laivu nuoma tokiu kaip Jovila ir Jukunda. Kadangi tos firmos nera laivu savininkes, o tik uzsiima vandens turizmo organizavimu tai mano supratimu turetu buti suinteresuotos kad laivu Lietuvoj daugetu. Daugiau panasiu imoniu galima rasti Lietuvos turizmo imoniu kataloge. Kiek paciam teko ziurinet internete tai nenauju laiveliu daugmaz Forelles dydzio kainos prasideda nuo keliu simtu tukstanciu euru. Bet galbut is Rusijos ar Lenkijos galima gauti ir pigiau.

Na ir neuzmirskit pasidalint patirtim ir gauta informacija su forumo dalyviais

[AGI]

Na ir neuzmirskit pasidalint patirtim ir gauta informacija su forumo dalyviais [/QUOTE]

Na, kitaip butu tiesiog nepadoru.
O del informacijos - per visus Jusu paminetus "kanalus" jau perejau, isskyrus privacias kompanijas. Meginsiu ir su jais snekteleti, jei pasirodys "prieinami".
O kol kas visiems gero savaitgalio. Na, pasiplaukiojimams jis gal nelabai tiks (bent jau oru prognozes nedziugina), bet labai norint smagiu uzsiemimu pakankam. Iki!

[ValdasJ]

Dabar galvoju, ar išrankioti straipsnius iš Klaipėdos ir Uosto temų(mano įdėtus ir ištrinant ten), ar palikti kaip yra, ir nuo naujų pradėti čia.

Na jei netingi gali tiesiog linkus i senesnius post'us sudet. Bet siaip uzteks jei nuo dabar pradesim.

Na, kitaip butu tiesiog nepadoru.
O del informacijos - per visus Jusu paminetus "kanalus" jau perejau, isskyrus privacias kompanijas. Meginsiu ir su jais snekteleti, jei pasirodys "prieinami".
O kol kas visiems gero savaitgalio. Na, pasiplaukiojimams jis gal nelabai tiks (bent jau oru prognozes nedziugina), bet labai norint smagiu uzsiemimu pakankam. Iki!

Na ir kaip tie "kanalai" ? T.y. su kuriom imonem teko bendraut ir kaip jie i uzklausimus reaguoja? Ypac domina vidaus vandens keliu direkcija. Ar jie linke bendraut ir suteikt besidomintiems kokia informacija ar tik spaudoj apie pletra aiskina?

Kadangi nezinau tiksliai kur jau teko kreiptis tai dar pora galimu kanalu, kurie galetu padet:

Lietuvos laivų savininkų asociacija
Malūnininkų g. 3, LT-92264, KLAIPĖDA (+370 46) 219416

PAJŪRIO LAIVAI, Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacija
Puodžių g. 22-13, LT-92124, KLAIPĖDA (686) 73232
(Pastaba: Itartinai atrodo penkiazenklis telefono numeris ir 686 rodos senas Klaipedos kodas. Gal si istaiga jau uzsidarius?)

Preliminarios informacijos apie laivu kainas galima bandyt ieskot cia http://commercial.apolloduck.com/listings.phtml?cid=17

Cia tas minetas, panasus i Forelle laivas uz €195.000:

(tiesa grimzle 1.20 m tai jau ant ribos...)

Tarp kitko butent sitos firmos puslapy radau parduodama viena is senuju Naujosios perkelos keltu:

[ValdasJ]

Siaip paciam idomu pasidare del upemis plaukiojanciu kruiziniu laivu. Tai suradau keleta paveiksliuku. Tiesa musu salygomis dauguma perdideli:

Viking Spirit, Viking Europe, Viking Neptune, Viking Pride:


Viking Century Sun, Viking Century Sky:

(Plaukioja Kinijoj, Jangtzes upe)

Viking Kirov, Viking Surkov, Viking Pakhomov:


River Countess, River Duchess, River Empress, River Princess:

(Sitie bent jau pagal grimzle (1.20 m) beveik galetu Nemune plaukiot)

[molotov_47]

Man tiesiog įdomu, kaip jie plaukios Nemuno vingiais jau apie apsisukimą iš viso negalvoju . Gal tiesiog reikėtų gražinti Tado Ivanausko laikų garlaiviukus .

Jei rimtai, tai aš manau, kad keleivių pervežimas upėmis nėra pelningas. Autobusai šiuo atžvilgiu yra žymiai pelningesni. Pramoginės laivybos populiarumas taip pat nebus didelis. Upės nėra tokios didelės kaip Rusijoje ar Vokietijoje, kad galima būtų keletą dienų praleisti plaukiant laivu. Tad nėra prasmės vežiot keleivius ar turistus upėmis.