Vidaus vandens keliai

[ValdasJ]

Kadangi aptikau keleta idomiu nuotrauku tai trumpam sugrisiu prie vetrungiu. O jei tiksliau tai ju skiriamuju zenklu naudojimo siais laikais.

Visu pirma tai Neringos miesto herbas:


O cia keletas vaizdu is Kintuose vykusios sventes:

[ValdasJ]

G. Labanausko teigimu, Lietuvos vidaus vandens kelius sujungti su ES keliais yra dvi galimybės. Viena - bendradarbiauti su lenkais. Plaukti į Lenkijos vandenis būtų galima per Augustavo kanalą. Pasak G. Labanausko, kolegos lenkai kol kas neskiria tiek daug dėmesio kaip lietuviai savo vidaus vandens keliams. M. Šimkūno teigimu, šiandien Lenkijoje yra tik 1 klasės vandens kelias, tinkantis valtims, baidarėms ir nedideliems motoriniams laiveliams. Lenkus tai tenkina ir jokių investicijų kol kas į Augustavo kanalą jie neplanuoja. Vieni lietuviai dėdami lėšas savo pusėje, nesusitarę su kolegomis, išmestų pinigus į vandenį.

Gal mano akys kreivai rodo, bet kiek pavyko rasti planu ir zemelapiu- visuose Augustavo kanalas eina per Baltarusija ir Lenkija. Taigi tartis reiketu ne tik su Lenkais, bet ir su Baltarusais.

[ilestmort]

apskritai lenkai mažiausia vysto savo šiaurės rytų regioną mat mažiausia interesų čia turi. o lietuviams tas baisiai neparanku. bet niekur nesidėsi.

[ValdasJ]

Pora planeliu, kad butu lengviau susigaudyti straipsnyje:

Vilhelmo kanalas:


Skirvytė, Vytinė, Pakalnė:

[ValdasJ]

Augustavo kanalas:

[ValdasJ]

Dar siektiek apie "raketas":

Maršruto likimas sprendžiamas Vilniuje

2006-06-13



Susisiekimo ministerijoje svarstoma galimybė įsigyti "Raketos" tipo laivą ir plukdyti keleivius iš Kauno į Kuršių neriją

Valstybės įmonei "Vidaus vandens kelių direkcija" antrus metus nesiseka atgaivinti kažkada populiaraus maršruto Kaunas-Nida. Pernai buvo pasirašyta sutartis su bendrove "Nemuno linija", tačiau nė vienas laivas į Nidą neišplaukė. Šiemet derėtasi su Lenkijos kompanija, tačiau sulaukta neigiamo atsakymo.

Susisiekimo ministerijoje šiuo metu svarstoma galimybė, kad "Raketos" tipo laivą galėtų įsigyti valstybės įmonė. "Kauno diena" pasidomėjo, kaip prieš keletą metų privati kompanija pusvelčiui išpardavė į Nidą plaukiojusius laivus.

Laikinasis ministras laukia dokumentų

Laikinasis susisiekimo ministras Petras Čėsna patvirtino, kad svarstoma galimybė "Vidaus vandens kelių direkcijai" įsigyti "Raketos" tipo laivą. "Pavedžiau, kad būtų atlikta analizė ir išsiaiškinta, kokia yra galimybė įsigyti tokį laivą. Visi prisimename, kaip iš Kauno į Nidą kursuodavo "Raketos", - sakė laikinasis ministras.

Jo teigimu, jeigu iš Kauno Nidą būtų galima pasiekti per 3,5 ar 4 valandas, toks projektas galėtų pasitvirtinti.

"Kiek esu informuotas, šis maršrutas domina žmones. Tenka ir pačiam neretai išgirsti klausimų, kada jis bus atgaivintas. Dabar svarbiausia apskaičiuoti, ar "Raketos" pirkimas bus ekonomiškai pagrįstas. Jeigu iš pradžių ir patirtume tam tikrų nuostolių, vėliau galėtume atsigriebti. Bent mano nuomone, maršrutas Kaunas-Nida yra perspektyvus. Tačiau palaukime specialistų išvadų", - teigė P.Čėsna.

Pardavė lenkams

Prieš keletą metų bendrovė "Nemuno laivininkystė" lenkams pusvelčiui pardavė keturis "Raketos" tipo laivus. Neoficialiais duomenimis, tuomet už vieną laivą gauta apie 10 tūkstančių JAV dolerių.

Valstybės įmonės "Vidaus vandens kelių direkcija" atstovai teigė, kad "Nemuno laivininkystė" buvo privati bendrovė, todėl "Raketų" privatizavimo nebuvo įmanoma sustabdyti.

"Jos buvo parduotos po dešimt tūkstančių JAV dolerių už kiekvieną. Dabar už tokį patį laivą gali tekti pakloti ir apie 100 tūkstančių eurų. Jeigu iš ministerijos gausime leidimą, nenaujo "Raketos" tipo laivo ieškotume Ukrainoje ir kitose Rytų šalyse", - teigė valstybės įmonės generalinis direktorius Gintautas Labanauskas.

"Nemuno laivininkystės" parduotos "Raketos" iki šiol sėkmingai plaukioja Lenkijoje ir uždirba pinigus. Šiuos laivus įsigijo ta pati firmą, su kuria derėjomės dėl Nidos maršruto. Manau, kad viena nesėkmingų derybų priežasčių - užsakymai, kurių lenkai turi daug savo šalyje, todėl jie kol kas atsargiai vertino galimybę plukdyti keleivius Nemunu", - teigė "Vidaus vandens kelių direkcijos" gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas.

Eksperimentas pasitvirtino

"Apie galimybę įsigyti "Raketos" tipo laivą neseniai kalbėjausi su ūkio ir susisiekimo ministrais. Buvo gautas žodinis pritarimas, o dabar laukiame, kada tai bus patvirtinta raštu", - paklaustas, kada Kaune vėl plaukios greitaeigiai laivai, sakė G.Labanauskas.

Net ministerijoms palaiminus, šį sezoną reguliaraus maršruto į Nidą nebus. Prieš trejus metus šį maršrutą bandė atgaivinti pati valstybės įmonė. Į Nidą savaitgaliais plukdė laivas "Deima". Kelionė trukdavo apie 10 valandų, tačiau ir tai keleivių neatbaidydavo.

"Prieš dvi savaites jau nelikdavo laisvų bilietų. Ši pramoga ypač sudomino vilniečius. Keleivių sulaukdavome ir iš kitų Lietuvos miestų. Bilietus pardavinėjome Kaune, Vilniuje ir Nidoje. Suprantama, kad kelionė trukdavo per ilgai. Jeigu mūsų įmonei būtų leista įsigyti greitesnį laivą, reisus į Nidą galėtume vykdyti kur kas dažniau", - teigė "Vidaus vandens kelių direkcijos" gamybos direktorius M.Šimkūnas.

Dienraštis "Kauno diena"

[ValdasJ]

Nr. 41 (382)
2006-11-30
Nemuno prieplaukos – postūmis turizmo plėtrai savivaldybėse

Gluosnė BAJARŪNIENĖ

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) 2004 m. pradėjo įgyvendinti Nemuno prieplaukų statybos bandomąjį PHARE projektą „Nemuno turistinės trasos bandomasis infrastruktūros išvystymas”. Projektas įtrauktas į Valstybės investicijų programą ir yra finansuojamas valstybės biudžeto ir PHARE lėšomis. Bendra projekto vertė – 2,67 mln. eurų (2,15 mln. eurų PHARE lėšų ir 0,52 – nacionalinio bendrojo finansavimo lėšos). Projekto trukmė – ketveri metai. Projektą sudaro trys pagrindinės veiklos – techninio projekto ir darbų konkursinės dokumentacijos parengimas, rinkodaros priemonės ir statybos darbai. Projektas apima dvylika savivaldybių (Šilutės, Jurbarko, Šakių, Kauno, Kaišiadorių, Varėnos, Prienų rajonų savivaldybės, Alytaus, Kauno miestų savivaldybės, Pagėgių, Birštono, Druskininkų savivaldybės), esančių Alytaus, Kauno, Marijampolės, Tauragės, Klaipėdos apskrityse.

Planas – 9 + 17

Kaip „Savivaldybių žinioms“ sakė VTD direktoriaus pavaduotoja Nijolė Kliokienė, iš viso Nemuno upės trasoje buvo parengti techniniai projektai 9 stacionarioms ir 17 mobiliųjų prieplaukų įrengti: Rusnės ir Uostadvario (Šilutės rajono savivaldybė), Raudonės, Mituvos mažųjų laivų (Jurbarko rajono savivaldybė), Kauno keleivinė ir Kauno marių, Birštono, Alytaus, Druskininkų bei įrengta Panemunės, Bitėnų (Pagėgių savivaldybė), Pilies I, Veliuonos, Seredžiaus (Jurbarko rajono savivaldybė), Gelgaudiškio, Plokščių (Šakių rajono savivaldybė), Vilkijos, Kulautuvos, Zapyškio, Raudondvario, (Kauno rajono savivaldybė), Vytauto (Kauno miesto savivaldybė), Rumšiškių (Kaišiadorių rajono savivaldybė), Prienų, Punios (Alytaus rajono savivaldybė), Merkinės, Liškiavos (Varėnos rajono savivaldybė). Statybos darbų rangovo atranką vykdė VšĮ Centrinė projektų vykdymo agentūra. Statybos darbams vykdyti buvo numatyta 2,07 mln. eurų. Pasak N. Kliokienės, statybos darbų rangos konkurso metu gauti pasiūlymai smarkiai viršijo statybos skaičiuojamąją kainą. „Kelis etapus apimančių neskelbiamų supaprastintų derybų konkurso metu su rangovu pavyko sutarti tik dėl 6 stacionarių ir 13 mobiliųjų prieplaukų statybos bei įrengimo, – sakė N. Kliokienė. – O mūsų projekto tikslas buvo įrengti 9 stacionarias ir 17 mobilių prieplaukų. Kad ir kaip būtų gaila, teko atsisakyti kelių prieplaukų statybos“. VTD buvo labai sunku apsispręsti, kurių prieplaukų atsisakyti, kaip pasverti prieplaukų svarbą. Po ilgų svarstymų iš planuotų pastatyti prieplaukų sąrašo Viešųjų pirkimų komisija, kurią sudarė Susisiekimo ministerijos, savivaldybių, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros, VTD atstovai, nusprendė išbraukti 3 stacionarias prieplaukas: Uostadvario mažųjų laivų ir jachtų prieplauką Šilutės rajone, Raudonėje, Jurbarko rajone bei prieplauką Kauno mieste (Vilijampolės), žemiau Kauno hidroelektrinės. Be to, buvo atsisakyta ir 4 iš 17 mobiliųjų prieplaukų statybos: Gelgaudiškio, Kulautuvos, Raudondvario ir Punios. Šakių rajone buvo numatyta pastatyti dvi prieplaukas – Gelgaudiškyje ir Plokščiuose. Po ilgų svarstymų teko atsisakyti vienos prieplaukos šiame rajone. Atsisakyta prieplaukos Gelgaudiškyje statybos. Tačiau statoma prieplauka netoliese Plokščiuose. Kauno rajone statomos prieplaukos Vilkijoje ir Zapyškyje. Čia iš sąrašo Viešųjų pirkimų komisija išbraukė prieplauką Kulautuvoje, kur nėra turistiniu požiūriu patrauklių objektų, ir prieplauką Raudondvaryje, kuri buvo projektuota ne ant Nemuno, o ant Nevėžio upės kranto. Šios prieplaukos eksploatavimas kėlė įvairių sunkumų. Iš projektuotų prieplaukų Nemuno upės aukštupyje teko atsisakyti mobiliosios prieplaukos Punioje. „Nors šis Lietuvos kampelis labai įspūdingas savo piliakalniu ir apylinkėmis, tačiau jis nepasiekiamas laivais dėl Nemuno seklumų ir rėvų“, – aiškina N. Kliokienė.

Projektas – pratęstas

VTD informuoja, kad vykdomo PHARE projekto „Nemuno turistinės trasos bandomasis infrastruktūros išvystymas“ įgyvendinimo laikotarpis pratęstas iki 2007 m. II ketvirčio pabaigos, remiantis Europos Komisijos pasirašytu PHARE programos Finansinio memorandumo Nr. 2003/005–809 pakeitimu. Rusnės, Kauno marių, Alytaus, Birštono ir Druskininkų stacionarių prieplaukų statybos darbai bus baigti dar šiais metais. Taip pat baigtas pirmasis mobiliųjų prieplaukų statybos etapas. Prieplaukose įrengtos bunos, bunų galų tvirtinimo įrenginiai, pakrantėse pakloti grindiniai, suformuotos aikštelės. „Baigiamuosius prieplaukų įrengimo darbus (pontonų montavimą ir pastatymą, lauko baldų ir informacinių stendų pastatymą, kt.) planuojame vykdyti 2007 m. pavasarį ir užbaigti iki navigacijos pradžios Nemuno upe, – sako N. Kliokienė. – Prieplaukų baigiamieji įrengimo darbai buvo sustabdyti pasibaigus laivybos navigacijos laikotarpiui ir atidėti iki kitų metų pavasario tikslingai – siekiant efektyviai ir taupiai panaudoti valstybės lėšas“. Be prieplaukų statybos, bus kuriama ir turizmo infrastruktūra. 2007 m. pavasarį projekto lėšomis bus išleistas Nemuno vandens turistinės trasos vadovas lietuvių ir keliomis užsienio kalbomis, reklaminis bukletas, prieplaukų lankstinukai. Su nauja vandens turizmo trasa bus supažindinti šalies ir užsienio turizmo agentūrų, žiniasklaidos, verslo, apskričių ir savivaldybių ir suinteresuotų institucijų atstovai. Ieškoma lėšų Siekdamas užtikrinti numatytų projekto apimčių įvykdymą ir gauti finansavimą prieplaukoms, kurios nepateko į PHARE finansuojamą projektą, t. y. Gelgaudiškio, Kulautuvos, Raudondvario, Punios mobiliųjų ir Uostadvario, Raudonės, Kauno Vilijampolės stacionarių prieplaukoms, VTD ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas (Susisiekimo ministeriją, Ūkio ministeriją, Finansų ministeriją, VĮ Vidaus vandens kelių direkciją) dėl lėšų šioms prieplaukoms statyti trūkumo ir galimybės finansuoti jas iš kitų šaltinių. „Finansų misterija pasiūlė prieplaukoms įrengti naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamas galimybes, savivaldybių finansinius išteklius ar privačių ūkio subjektų lėšas“, – aiškino N. Kliokienė. VTD rekomendavo Šakių rajono, Alytaus rajono ir Kauno rajono savivaldybėms teikti paraiškas dėl prieplaukų statybos finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) 3 prioriteto 4 priemonę „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“. 2003 m. rugsėjo 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1166 Ūkio ministerija yra paskirta tarpine institucija administruojant ES struktūrinius fondus ir projektus pagal BPD 3 prioriteto 4 priemonę. Ūkio ministerijos įsteigta įgyvendinančioji institucija VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) tiesiogiai administruoja struktūrinių fondų, tarp jų ir turizmo srityje, paramą. Paraiškos paramai gauti teikiamos įgyvendinančiajai institucijai. Ji skelbia kvietimą teikti paraiškas. Kvietime numatoma galutinė paraiškų pateikimo data. Įgyvendinančioji institucija pateikia projekto paraiškos formą ir sąrašą visų dokumentų, kurie privalo būti pateikti kartu su paraiška. LVPA (vertintojai) pagal jos patvirtintą ir su tarpine institucija suderintą vidinę paraiškų vertinimo tvarką atlieka gautų paraiškų administracinį, tinkamumo ir kokybinį vertinimą. Atrenkant projektus taikomi bendrieji ir specifiniai projektų atrankos kriterijai, nustatyti BPD ir jo priede, taip pat Gairėse pareiškėjams, t. y. atsižvelgiama į: turizmo produktų įvairovę ir kompleksiškumą; vietinių ir/ar regioninių esamų turizmo išteklių panaudojimą; infrastruktūros įtaką pritraukiant privačias investicijas; ilgalaikių darbo vietų sukūrimą; sezoniškumo įtakos mažinimą; aukštos pridėtinės vertės turizmo produktus, taip pat ir paslaugas. Šiame etape įgyvendinančiosios institucijos vertintojai vertina projektų kokybę (balais). LVPA parengia vertinimo ataskaitas, pateikia savo išvadas ir rekomendacijas tarpinės institucijos sudarytam projektų atrankos komitetui. Vadovaudamasis atrankos kriterijais, iš Ūkio ministerijos darbuotojų, kitų institucijų darbuotojų ir stebėtojų sudarytas Turizmo projektų atrankos komitetas priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl finansuotinų projektų, taip pat dėl ES struktūrinių fondų lėšų bei nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų dydžių. Šis sprendimas pateikiamas tarpinei institucijai. Atrankos komiteto posėdžiuose dalyvauja vadovaujančiosios institucijos (Finansų ministerijos) ir kitų institucijų, kurių kompetencijos sričiai priskiriami svarstomi projektai, atstovai. Vadovaujantis projektų atrankos komiteto rekomendacijomis, galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima ūkio ministras. 2006 m. lapkričio 2 d. Turizmo projektų atrankos komiteto posėdyje (protokolo nutariamoji dalis Nr. 8) dėl Šakių rajono savivaldybės parengto projekto „Mobiliųjų prieplaukų statyba plėtojant Nemuno turistinę trasą“ buvo priimtas sprendimas rekomenduoti Ūkio ministerijai dėl lėšų trūkumo atidėti rekomendacijos priėmimą dėl paramos skyrimo ir įtraukti projektą į rezervinių paraiškų sąrašą, nekeičiant projektų eilės sąraše. „Valstybinio turizmo departamento nuomone, šiuo projekto finansavimas būtų ypač svarbus ir garantuotų Nemuno vandens turistinės trasos plėtojimą ir VTD vykdomo projekto tęstinumą“, – sako N. Kliokienė.

Savivaldybių žinios

Padariau planeli kur tos planuojamos prieplaukos issidesciusios:

Raudona - stacionarios prieplaukos
Oranzine - mobiliosios prieplaukos
Juoda - planuotos stacionarios prieplaukos kuriu veliau atsisakyta
Pilka - planuotos mobilios prieplaukos kuriu veliau atsisakyta

[ValdasJ]

Perverciau istorija.net foruma bandydamas rasti kokios nors informacijos apie laivyba lietuvoje. Deja radau tik viena thread'a: Lietuva - jurine valstybe

Keletas idomiu istrauku is diskusijos apie kurenus:

Galeciau testi, bet juk ne legendos svarbiausia. Man nesuprantama, kodel kurenas yra panasesnis i olandu laivus, o ne i vikingu, kurie kursius puldinejo. >>

Ir Olandijoje, ir Lietuvoje pakrantes labai seklios (cia panasumas). Bet lietuviai tikrai ne patys sugalvojo kurena. Jie turejo nuo kazko nusiziureti. Ir vienintelis variantas kuri radau, tai butent olandu iki 1200 m naudotas laivas. Jis vos ne vienas prie vieno yra toks koks dabar yra kurenas. Nei danai, nei svedai tokiu laivu nenaudojo.

Kada danai ir skandinavai tapo ne viena tauta? Ir ar gali danai su olandais tuo metu tureti kazka bendro?
Nes straipsnyje minima, kad kolonija ikure danai. Tai kodel laivas, atsirades musu pakrantese
yra olandiskas? >>

Man teko probėgšmais girdėti teoriją, kad kurėnų modelį galėjo išplatinti Klaipėdoje įsikūrę olandai, ir kad tai atsitiko berods 17 ar 18 a.

Latvijos Kuršo pakrantėje kurėnai (bent mano žiniomis) nepaplitę. Tai gal išties kurėnas ne kuršių, o Kuršių marių laivas? O kuršių karo laivai gal tikrai buvo panašesni į vikingų drakarus?>>

A. Každailis rašo: "Kurėnus, arba brandinines, statydavo keliaujantys meistrai. Traukdami pamariu <...> kelią jie nužymėdavo naujomis burvaltėmis. Visą mantą ir pačius reikalingiausius įrankius meistrai nešdavosi ant nugaros. Jokių brėžinių jie nepripažino, nes kiekvienos detalės dydį ir formą žinojo mintinai."

Šiaip jau olandiška kilmė 18 a. atgabenta olandų kolonistų atrodo visiškai logiška.

Kurėnas skirtas žvejybai, į tolimus karo žygius tokiom valtim tikrai sunkoka nuplaukti, o ką bekalbėti apie kovas su vikingais. Matyt lietuviai neturėjo tokių laivų, nes išskyrus keletą senovinių luotų archeologai nieko gera kaip ir neranda. >>

Viena ausimi ir aš esu girdėjęs... Bet ką nors rimčiau nežinau. Viena kas man tikrai aišku, kad KURĖNU apie 1200 m. lietuviai danų pakrančių nepuldinėjo. KURĖNAS tikrai yra "keliajančių meistrų" kūrinys (kažkas kaip ir Vilniaus senamieščio architektūroje... kai kas teigia, kad egzistuoja lietuviškas barokas. Bet tas barokas apsiribija tuo, kad baroko laikais lietuviai nemokėjo išmūrinti skliauto, kad nenugriūtų šoninės sienos... todėl ir "saliamoniškai" prie sienų pastatė kontraforsus, kurie buvo būdingi tik gotikos architektūroje). Manau, kad tas pats atsitiko su KURĖNU... vietiniai nemokėjo pastatyti...tai ir tobulino "ribotą burlaivio variantą", kai jau XII a. visi hanzos miestų laivų statytojai... naudojo visai kitokią laivo korpuso statybos technologiją - jau yra kylis ir špangautai..... KURĖNAI to neturi, bet kaip teigiama tai jie yra XVIII a. kūrinys. >>

[ValdasJ]

Aptikau dar viena sena straipsni:
Unikalios kelionės kurėnu įgula finišavo Rusnėje. (2003 m. Birželio 13 d.)

Pora idomiausiu vietu:

Birželio 11 dieną Rusnės saloje finišavo kurėno "SuD 1" ir venterinės valties įgulų nariai, dalyvavę tarptautinėje ekspedicijoje "Sielių keliu nuo Kauno iki Rusnės", trukusioje dvi savaites. <...> Ekspedicija unikali tuo, jog žvejų burvaltės niekada nėra plaukusios taip aukštai Nemunu - jos plaukdavo iki Tilžės.

<...>

Kaip paslaptį galima išduot tai, jog Panemunių regioninio parko direkcija turi sumanymą rekonstruoti būtent Nemuno žvejų valtį, kuri šiek tiek skiriasi, turi savų ypatumų. Deja, tokių valčių nėra išlikę, tačiau mums pavyko sutikti žmonių, kurie tokias valtis statė dar prieš karą ir plaukiojo, - sakė Dainius Elertas.

Taip rasyta pries beveik keturis metus. Kazin ar tas zveju valciu atkurimo projektas bent kiek pajudejo?

[ValdasJ]

Ekspedicijos „Sielių keliu iš Kauno į Rusnę“ dalyvio pastabos (Dainius ELERTAS, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyrius)





Idomiausios istraukos:

Projektą „Kurėno sugrįžimas“ tęsė tarptautinė ekspedicija „Sielių keliu“. Ekspedicijos dalyviai Kuršių marių burvaltėmis (kurėnu bei venterine) plaukė Nemunu iš Kauno į Rusnę (Kauno – Rusnės ruože iki XX a. paskutinio dešimtmečio vyko intensyvi upių laivyba). Ekspedicija turėjo nutiesti tiltus tarp praeities, paveldo bei dabarties. Be to, ji priminė buvusią Nemuno svarbą, dabar apmirusią upeivystę ir išnykusią sielininkystę.
Ekspedicija vyko dviem burvaltėmis - kurėnu (savininkas - LJM, kapitonas – R.Adomavičius) ir venterine (savininkas ir kapitonas - S.Knapkis iš Rusnės).
<...>
Išplaukėme sunkiai. Nešė didžiulė srovė ir pūtė priešpriešis vėjas. Pirmąją kelio atkarpą iki buvusios „Raketų“ prieplaukos įveikėme irklais. Iš tolo apžiūrėjome nykstančius upeivystės reliktus – byrančias apleistas prieplaukas, tuščiomis langų angomis paįvairintas pastatų sienas. Nustebino prie Vilijampolės esantis Upių direkcijos uostelis su remonto dirbtuvėmis ir nedidele statyklėle. Jis nors ir vos vegetuoja, bet vis dar gyvas. Nemune nepastebėjome jokių didesnių laivybos žymių. Keliose vietose tingiai dirbo žemsėmės, apsukęs ratą į Kauną grįžo restoranu paverstas senas keleivinis laivas „Levas Tolstojus“ ir kinų restoranas - barža „Aitra“, ties Vilkija tarp Žemaitijos ir Suvalkijos plaukiojo keltas.
<...>
Kelionėje mus lydėjo nykimo, laikinumo ženklais nubarstytas kraštovaizdis. Kriūkuose vietoj buvusios ir kadaise klestėjusios laivų statyklos – vietos gyventojų keikiamo dano įmonėlė. Senosios verfės pastatai neatpažįstamai perstatyti. Kriūkuose nespėjome susitikti ir su bene paskutiniu pokario valčių ir dorių statytoju. Vos prieš kelias savaites jis išėjo Amžinybėn, išsinešdamas žinojimą apie ne taip seniai gyvą amatą.
<...>
Kadaise klestėjęs Smalininkų uostas nuseko, apdumblėjo, tačiau dar sutvarkomas. Išlikęs pylimas su metaliniais žiedais laivų lynams, vandens aukščio matavimo stotis, senasis muitinės pastatas, buvęs viešbutis mena laikus, kai čia stovėjo baidokai, garlaiviai, maišėsi lietuvininkų, žemaičių, vokiečių, rusų, žydų šnekos. Minėti pastatai ir buvusios aikštės vieta apstatyti medinėmis pašiūrėmis, sandėliukais.
<...>
Tik prieš pat Rusnę vėjui dvektelėjus iš rytų, „bėgome“ (pagal marių žvejų lietuvininkų terminologiją laivas „bėga“, pagal pokario klaipėdiečių jūreivių - „eina“, bet jokiu būdu ne plaukia. Anot pokario klaipėdiečių, „plaukia tik š… ir lentos“) vien burių traukiami. Venterinė judėjo irklų ar burės dėka. Ekspedicijos metu kelis kartus ją buvo ištikusios nesėkmės – nulūžo vairo vyris, perlūžo elmentas, subyrėjo stiebo skriemulys, tačiau vyrai susitvarkė. Neįprastai Nemuno platybėse atrodė du marių žvejų burvalčių siluetai. Vargu, ar aukšti šios upės šlaitai, paupio slėnis, Žemaitijos bei Suvalkijos miesteliai kada nors regėjo juos čia. Nemunu tose vietose plaukiojo kiti plokščiadugniai burlaiviai – vitinės, baidokai, reisinės, baržos, žvejų valtelės. Burės iškildavo ir ant plukdomų sielių, tačiau visa tai liko tik senuose piešiniuose, pageltusiose fotografijose, išeinančių Amžinybėn atmintyje.
<...>
Ši ekspedicija pažadino kitų entuziazmą. Netrukus mus pasiekė žinia apie Rusnėje statomą dar vieną venterinę valtį bei Panemunių regioninio parko direkcijos ketinimą 2004 m. imtis Nemuno žvejų burvaltės atkūrimo.

[ValdasJ]

Burvaltės kapitonas

2005 m. Rugpjūčio 12 d.


Rusniškis Simas Knapkis įkūnijo savo svajonę, kad galėtų ja plukdyti mažuosius bastūnus ir išmokyti juos statyti burvaltes

Idomiausia paskutine rasinio dalis:

<...>
Beveik prieš pusę amžiaus išnykusių kaip mamutai kurėnų vienintelį egzempliorių Lietuvos jūrų muziejui perdavė kolegos latviai, jis buvo restauruotas ir pritaikytas plaukioti. Kitą nepaprastai gražų kuršišką kurėną Nidoje pastatė Eduardas Jonušas. Trečiasis kurėnas, pastatytas meistrų Drevinsko ir Gailiaus, priklauso Arūnui Valinskui, ir pagaliau ketvirtąjį kurėną surentė Simas Knapkis. Statybos technologija savita: lentos lenkiamos ant laužo be liepsnos, kuris rusena - iš vienos pusės kaitinama lenta traukiasi, iš kitos pusės ji yra drėkinama skuduru, ir ją išlenkus, reikia iškart prikalti. Valtis neturi jokių kniedžių, tik katines vinis.

"Manau, ateityje kurėnų tik daugės, ir apskritai pamažu sugrįš į Lietuvą ir kitos senosios burvaltės", - optimistiškai kalba rusniškis.

Simą Knapkį susirado ir filmo "Študenbekeris" kūrėjai, pakvietė filmuotis drauge su jo egzotiška valtimi, penkiasdešimčiai metų buvusia "išbraukta iš istorijos". Faktas, kad šiuo unikumu - kurėnais ir venterinėmis valtimis - plaukiojo kuršiai ir sembai, ir lamatiečiai. Bet tiksliausia jas, anot Simo, vadinti Mažosios Lietuvos žvejų burvaltėmis. Į mūsų kraštą, ko gero, šios barvaltės atkeliavo XII - XIII amžių, kartu su kryžiuočiais...

Ne šiaip sau kurėnas vadintas laivu-namu, nes jis tiek ir kainavo, ir tiek laikydavo. Tad jį pasistatęs žvejys plaukiodavo pats, perduodavo sūnums, o vaikaitis juo užsidirbdavo tiek, jog užtekdavę pinigų naują kurėną pastatyt. Tačiau anuomet kurėnais žmonės nežaisdavo; laikė darbui, rūpestingai prižiūrėjo ir griežtai laikėsi statybos taisyklių; nupjautas ąžuolas būdavo metų metus laikomas, natūraliai džiovinamas. Ir vyrai išplaukdavo kurėnu keturioms paroms, taigi, jame ir gyveno, turėjo miegui vietą, o išsiėmę grindų lentas, ant dugno kurdavo laužą, kepė valgį.

Savo venterine valtimi Simas plukdė keisčiausią nuotykių ištroškusią publiką; daugiausia menininkus. Kelionėje būta ir "kreizovų" verslininkų, ir "magelanų praeitame gyvenime", o iš marių piligrimų pasakojimų gali knygą parašyti.

Simas Knapkis neturi savo uostelio, tik atvirą statybos aikštelę. - "Aš neužsidariau savo kieme, ir žmonės atėję gali pažiūrėt, kokį velnią dabar aš statau - ji vadinasi vidutinė irklinė valtis su bure, ji tokia pat kaip kurėnas, tik "sumažinta". Idea fixe irgi turiu, tik pinigų tam trūksta - norėčiau pabandyt atstatyti visus archaiškus lietuviškus laivus. Nereikia tam net statyklos; galima statyt ir lauke, padedant bendraminčiams paaugliams. Tų burvalčių modelių begalė - kuršių kelioniniai laivai, ir dideli, 50-ies metrų ilgio vytiniai, ūkiniai laivai, kuriais druską, miltus vežiodavo. O didžiausia svajonė būtų atkurti ir pastatyti kuršių jūrinį laivą, panašų į vikingų. Kiekviena idėja turi subręsti, o aš tikiuosi ilgo gyvenimo, ir - su burėmis, - sakė Simas.

[x21]

Dar prie caro buvo kazkoks vandens kelias, buvo sujungti kanalu Dubisa ir Venta...

[ValdasJ]

Dar prie caro buvo kazkoks vandens kelias, buvo sujungti kanalu Dubisa ir Venta...

Dekui uz info, pabandziau paieskot daugiau:

Dubysos - Ventos perkasas

Ši sudėtinga vandens susisiekimo sistema, sudaryta iš akmens mūro šliuzų, užtvankų, uostų, kanalų, sausumos kelių, rengta 1825–1831 m. Tai buvo didžiausi tokio pobūdžio darbai XIX a. Rusijos imperijoje. Kanalu turėjo plaukioti laivai, gabenantys iki 40 tonų svorio krovinius iš Nemuno per Dubysos, Ventos upes į Ventspilio Baltijos jūros uostą. Darbus užbaigti sutrukdė sukilimai, karai. Iki šių dienų išliko 15 km ilgio jungiamasis, Dubysos upės apeinamasis kanalas, Bubių žiemos uosto liekanos.

Kurtuvenu regioninis parkas

Pasirodo miestai.net forume jau buvo nedidelis thread'as butent siam kanalui:
[Papildyta] Kurtuvėnai ir Ventos-Dubysos perkasas.

Dabartiniai kanalo vaizdai ( (c) vytauc ):

[ValdasJ]

Dar vienas labai idomus kanalas - Sanziles upe, Panevezio rajone. Sis kanalas jungia Nevezi su Leveniu (velnias, nezinau kaip tiksliai reiketu linksniuot Levuo, pagal analogija su "vanduo" tikriausiai iseitu: Levuo, Leveni, Levens ir tt.). Levuo kaip zinia iteka i Musa, o toji i Lielupe. Lielupe yra antra pagal dydi Latvijos upe, tekanti pro Bauska, Jurmala. Anksciau Rygoje itekedavo i Dauguva, bet kazkuriais metais pralauze kopas ir dabar iteka tiesiai i Baltijos jura.

Svieziausios naujienos apie Sanzile:

Sanžilės upei – nauja ateitis

Darius Skirkevičius, "Sekundė"
2007 sausio mėn. 31 d. 00:37

Vienintelė ir unikali tik žmonių rankomis iškasta upė po kurio laiko gali tapti panevėžiečių poilsio vieta. Investicijos upę ir jos pakrantes pavers ir patrauklia vieta paslaugų verslui plėtoti.

Gavo lėšų tyrimui

Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyrius gavo pinigų Sanžilės upės gelbėjimo projekto pirmajam etapui įgyvendinti. Europos Sąjunga davė pinigų ištirti, kiek kainuos paversti Sanžilę rekreacine - poilsiui tinkama – upe.

Dumblu ir medžių išvartomis užteršta upė ir nepereinamais brūzgynais apaugę jos krantai netraukia žmonių, tačiau šio rajono savivaldybės skyriaus pastangomis per artimiausius šešerius metus Sanžilė gali tapti viena pagrindinių panevėžiečių poilsio zonų.

Be pinigų – nė iš vietos

Europos regioninės plėtros fondas pripažino Sanžilės upės sutvarkymo galimybių studijos projektą vertą finansavimo ir skyrė šiems darbams apie 100 tūkstančių litų.

Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Raminta Butėnaitė džiaugiasi, kad kol kas Sanžilės gelbėjimo projekte viskas klostosi labai gerai ir pačiu laiku.

„Dabar bus rengiamas viešųjų pirkimų konkursas – reikės išsiaiškinti, kas atliks Sanžilės upės sutvarkymo galimybių studiją. Tik sužinojus, kaip per metus svyruoja vandens lygis, kokia tarša, kokios dumblo sankaupos dugne ir kitas upės paslaptis bei jos pakrantės būklę, bus galima apskaičiuoti, kiek kainuos sutvarkymo darbai", – „Verslo vartams“ sakė R.Butėnaitė.

Kai bus atlikta upės sutvarkymo galimybių studija, bus pradėtas rengti kitas Sanžilės projektas – juo ES fondus būtų bandoma įtikinti finansuoti upės tvarkymo darbus.

„Kad pinigai bus skirti ir antrajam -- pačiam svarbiausiam Sanžilės projekto etapui, tvirtinti dar negaliu. Tačiau tai, kad ES skyrė pinigų tyrimams, teikia daug vilčių, kad finansavimas vidury darbo nenutrūks", – mano R.Butėnaitė.

Be to, gauti ES struktūrinių fondų finansavimą yra didelė galimybė ir todėl, kad Sanžilė – unikalus reiškinys šalyje: tai vienintelė dirbtinė upė, arba kanalas, iškastas žmonių rankomis.

Panevėžio rajono savivaldybė 1993 metais yra įsteigusi Sanžilės kraštovaizdžio draustinį. Po metų rajono Savivaldybė kitu potvarkiu patvirtino, kad didžioji Sanžilės dalis patenka į rekreacijos-poilsio zoną.

Bus sukurtos sąlygos ir verslui

Nuotaika dėl Sanžilės ateities visiškai kitokia, nei buvo prieš pusmetį. 2006 metų gegužę po Panevėžio rajono tarybos posėdžio viltys, kad pavyks gauti pinigų galimybių studijai, dėl priimtų sprendimų taip staiga sumenko, kad vienu metu atrodė beviltiškos.

Panevėžio rajono savivaldybė, Tarybos sprendimu, atsisakė 25 procentais (maždaug 25 tūkstančiais litų) prisidėti prie Sanžilės sutvarkymo galimybių studijos ir kartu labai sumenkino patį projektą. ES fondai labiau mėgsta projektus, kuriuos remia pinigais ir vietos valdžia.

Tačiau nepaisant šio akibrokšto, Sanžilės projektas valdžios vyrus jau turėtų džiuginti ne tik dėl ES paramos, bet ir dėl to, kad jį įgyvendinus šis kraštas taps patrauklus paslaugų verslui plėtoti. Tai ne tik pakels žmonių laisvalaikio kokybę, bet ir garantuos naujų įplaukų į biudžetą, sukurs naujų darbo vietų.

„Projekte verslo plėtros studijos nenumatytos, tačiau pats planas paversti upę ir jos pakrantes žmonių poilsio vieta teikia nemenką perspektyvą, kad šalia Sanžilės bus patrauklu plėtoti paslaugų verslą, - sakė R.Butėnaitė. - Viskas priklausys nuo verslininkų vizijos ir galimybės investuoti“.

sekunde.lt

[x21]

>...Lielupe yra antra pagal dydi Latvijos upe...
...ir jos pavadinimas susideda is dvieju daliu: Liel(-s,-a) - didel(-is,-e), na ir upe (vertimo manau nereikia)

[ValdasJ]

Babtai


http://av.lrs.lt/ItemList.aspx?CatID=1



1854 metais Nemunu plaukė pirmasis garlaivis“Neris“. Vėliau bandomąjį reisą jis atliko Nevėžiu iki Stabaunyčios, kurioje jau buvo pastatyta prieplauka. 1860 m. pradėjo veikti keltas per Nevėžį. Apie 1860 metus jau buvo nuolatiniai keltai ties Raudondvariu ir Babtais. Jie priklausė grafams Tiškevičiams.1889 m. vienas laivas kasdien plaukiojo tarp Kauno ir Babtų. Per tuos metus pervežė 3420 keleivių, 898 pūdus krovinių. Be to, Nevėžiu maždaug iki 1936 metų buvo plukdomi sieliai. Istorinėje literatūroje daug kur minima Stabaunyčios.prieplauka. Senovėje čia yra buvęs ir uostas. Babtuose buvo prieplauka keleiviams išlaipinti.

1931 m. <...> Prie Nevėžio buvo palikta 2,58 ha žemės prieplaukos aikštei, kad žmonės laisvai galėtų privažiuoti arkliais prie kelto, kadangi per Nevėžį tilto nebuvo. Ant kelto tilpdavo du vežimai - porinis ir vienkinkis. Sutilpdavo ir apie 20 žmonių. Keltas buvo pritvirtintas prie lyno, kurį, atplaukiant garlaiviui ar baidokui, nuleisdavo į vandenį, o paskui lyną vėl susukdavo ant volo. XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje keltininku dirbo Jonas Baginskas. Vėliau jo sūnus Ignas Baginskas. Tokie keltai veikė ties Stabaunyčia, Muniškiais ir Bajėnais. Pastačius tiltą per Nevėžį, Babtų keltas pasidarė beveik nereikalingas. Pėsčiuosius ties Babtais pradėta kelti valtimi.


Nuotraukoje 1954m. Nevėžiu kursuojantis laivas.

Babtų seniūnija

[ValdasJ]

Pamaciau sita sena "Tolstojaus" nuotrauka ir prisiminiau viena straipsni is turistas.lt:

Lietuvos upės ilgisi keleivinių laivų

Raudonės prieplaukoje bazuojasi du Lietuvos Valstybinės vidaus vandens kelių direkcijos kelaiviniai laivai: 140 vietų „Tolstojus“ ir 10 vietų „Skalvis“.

Jei neklystu cia apie ta pati "Tolstoju" sneka.

[x21]

>..Nuotraukoje 1954m. Nevėžiu kursuojantis garlaivis...
nu ne, „Tolstojus“ ne garlaivis... jis ne garu buvo varomas... dyzeli turejo...

[ValdasJ]

>..Nuotraukoje 1954m. Nevėžiu kursuojantis garlaivis...
nu ne, „Tolstojus“ ne garlaivis... jis ne garu buvo varomas... dyzeli turejo...

Teisybe, cia mano neapsiziurejimas. Tiesiog copy/paste padariau tiesiai is Babtu puslapio ir nepataisiau. Taip, cia joks ne garlaivis. Deja musuose sio tipo (Moskvich) laivai del kazkokiu mistiniu priezasciu vadinami garlaiviais

[ValdasJ]

Kurėno evoliucija

Kaip minėjo Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas, kurėnas turi kelis privalumus – labai saugus, ekologiškas, yra paveldo dalis. Tačiau keblumų kelia paslaugų teikimas. Šio tipo valtys visiškai priklauso nuo vėjo ar irkluotojų galimybių. Romantika baigiasi ir pradėjus lyti. Svarstyta, ar neverta kurėną kiek pakeisti, pavyzdžiui, prikabinti motorinius variklius ir pritaikyti šiandienos komforto trokštančiam poilsiautojui. Tokioms idėjoms pritarė ne visi, nes taip būtų prarandama valties autentika.

Prisipazinsiu panasios mintys buvo aplankiusios beklaidziojant po ivairius barzu tinklapius, ypac isimine olandu tjalkai. Jei neklystu musu kurenams nemaza itaka yra padare butent olandu meistrai. Taigi ar negaletu musu kurenas evoliucionuot panasiai i tjalka, issaugodamas budingiausias formas bei vetrunges? Gal taip galetu gimti lietuviskas upiu (bei mariu) laivu tipas? Senieji butu vadinami "tradiciniais kurenais", o ju vaikaiciai tiesiog "kurenais".

Dabar siek tiek informacijos apie tjalkus:



Tjalk Pronounced 'challuk'. Very popular dutch clog shape of which there are many sub types. Originally sailing boats with engines added later. Turn of the century style Dutch barge characterised by a high, blunt prow and similarly sharpened stern. The tjalk is a typical Dutch flat-bottomed sailing barge, which was originally built in wood, and later made of riveted iron plates. The smaller ships navigated the rivers and canals with cargo like peat, farmyard manure, sand, wood and other general cargo. The larger tjalk was to be found on the former Zuiderzee (now IJsselmeer) and rivers. The seagoing tjalk with a greater dept and heavily built, sailed to Baltic ports, Norway, England and even to North African countries. Many of these ships serve in the Dutch charter fleet.



Many craft are now built from new or converted (no sails) for the leisure market but retain the tjalk name because of the characteristic hull shape.

Saltinis: http://www.solentwaters.co.uk/Vessel%20Types/Vessel%20Types%204/page10.html
(Jei yra nesuprantanciu angliskai duokit zinot, bandysiu isverst)

Dar keletas ivairiu dydziu tjalku:






Tai tiek. Gal bus kokiu nuomoniu/komentaru ?