Vidaus vandens keliai

[Mick]

Retkarčiais pravažiuoju pro Jurbarko uostą, judesys matomas: grūdai, biokuras. Dabar uosto kanalą gilina.

[Mick]

Prisijungė dar viena žemsiurbė: "Upyna" gilina uosto kanalą "Nemunaitis" mažųjų laivelių prieplauką.

[Marux]

Jurbarke iškils naujas unikalus uostas – bus gabenami kroviniai ir vyks pramoginė laivyba

https://jurbarkosviesa.lt/jurbarke-i...ba/#komentarai

[Mick]

Dar šiek tiek apie Jurbarko uosto perspektyvas...

[Mick]

Veiksmas trisdešimt kelintais praėjusio amžiaus metais.

[Tomas]

VVKD barža buvo priversta nuo stipraus vėjo slėptis Rusnės uoste:
https://www.facebook.com/groups/orue...2508496880644/

[bato_usai]

Barža gali talpinti iki 90 vienetų dvidešimties pėdų konteinerių.

Gabenama ir po 2 konteinerius. Įdomu kaip tai finansiškai atrodo.

[bato_usai]

Ačiū Delfi
[...]Dabar kroviniai į Klaipėdos uostą ir atgal plukdomi dviem baržomis. Eksploatacijai ruošiama ir trečioji, informavo VVKD Personalo ir komunikacijos direktorė Justina Juozaponė.

Laivybos sezonas baigtas, bet laivai iš Nemuno nedings

Žvelgdama į ateitį, VVKD stiprina savo pajėgumus. 2025 m. planuojama eksploatuoti du sąstatus, įskaitant du krovinius laivus-stūmikus ir tris baržas, kurių keliamoji galia sieks nuo 750 t iki 1800 t. Modernizavus [E41] laivybos kelią tarp Kauno ir Klaipėdos, VVKD vykdo reguliarius maršrutus Kaunas-Klaipėda ištisus metus nepriklausomai nuo sezono. 2024-aisiais krovininei laivybai teko trumpa pauzė tik sausio mėnesį, kai dėl ledo buvo atliekami technikos remonto darbai. VVKD technikos parkas papildytas laivu-ledlaužiu, leidžiančiu pratęsti navigacijos sezoną ir šaltuoju metų laiku.

[bato_usai]

„Esame atlikę ne tik teorines analizes, bet jau nuskenavę visą Neries dugną nuo Kauno iki Vilniaus. Turime 3D dugno vaizdą, esame paskaičiavę visus vandens lygius, kiekius, darbus, kubus – viską, ką reikia padaryti“, – tinkalaidėje politika.lt Edmundui Jakilaičiui sakė V. Vinokurovas.

[Tomas]

Gabenama ir po 2 konteinerius. Įdomu kaip tai finansiškai atrodo.

Jei tu apie baržą per audrą Rusnėje, tai ten barža pilna konteinerių ir dar 2 ant viršaus uždėti.

[bato_usai]

Juokinga ar kaip, kad Vidaus vandenų kelių direkcijai vadovauja turbūt vienas eruditiškiausių vadovų visoje šalyje, o tarp milijonų lietuvių turbūt neatrasi tūkstančio piliečių, kurie jį ar apie jį žinotų

[Perfect]

2023 08 21 Jurbarko krovininis uostas. Barža pasikrovė skaldos bunų statybai ir išplaukė. Beje, baržos valdymo efektyvumas įspūdingas - įgulą sudarė tik 2 žmonės.

[bato_usai]

Jei tu apie baržą per audrą Rusnėje, tai ten barža pilna konteinerių ir dar 2 ant viršaus uždėti.

Net nepažiūrėjau išsamiau artimesnių nuotraukų nes tie geltoni sudarė įspūdį, kad tenai denis. Ačiū.

[Mick]

Jurbarko uostas 2015 m. Visiška ramybė.

[Mick]

2025m

[Tomas]

Kaip vyksta laivyba Nemunu pasienyje su Karaliaučiaus kraštu? Ar vaga naudojama bendrai su maskvėnais, nežiūrint į upės vidury esančia valstybinę sieną, ar kiekvienos šalies upeiviai turi bendru atveju laikytis savos pusės?

[bato_usai]

Kaip vyksta laivyba Nemunu pasienyje su Karaliaučiaus kraštu? Ar vaga naudojama bendrai su maskvėnais, nežiūrint į upės vidury esančia valstybinę sieną, ar kiekvienos šalies upeiviai turi bendru atveju laikytis savos pusės?

Prisimenu, kad tas klausimas buvo nagrinėtas per LRT plaukimus kurėnais Nacionalinė ekspedicijoje, pirmajame sezone, jeigu niekas tiksliai neatsakys.

[digital]

„Esame atlikę ne tik teorines analizes, bet jau nuskenavę visą Neries dugną nuo Kauno iki Vilniaus. Turime 3D dugno vaizdą, esame paskaičiavę visus vandens lygius, kiekius, darbus, kubus – viską, ką reikia padaryti“, – tinkalaidėje politika.lt Edmundui Jakilaičiui sakė V. Vinokurovas.

Pasmerkė planus vandens keliu sujungti Kauną ir Vilnių: saugoma upė virs laivybos kanalu

Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD) prakalbus apie planus sujungti Vilnių ir Kauną vandens keliu, kilo aršių diskusijų dėl to, kaip tai paveiks Nerį. Gamtininkai, ichtiologai kviečia atsikvošėti – natūrali, Europos mastu saugoma upė virstų eiliniu laivybos kanalu. Direkcija jau paskaičiavo, kad pirmame etape reikėtų pašalinti apie 0,9 mln. m³ grunto, šie darbai atsieitų apie 20 mln. eurų.

Saugomos upės neliks

Neris – ne šiaip upė, bet „Natura 2000“ teritorija. Tai Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklas, kuris vienija visas 27 ES šalis, siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms, neatsižvelgiant į šių dienų valstybių sienas.

„Saugomas visas tinklas. Neries upė visa į jį patenka, kitaip tariant, saugomas visas upės kompleksas. Vienas svarbiausių dalykų – sraunumos su kurklių (vandens augalai) bendrijomis.

Kurkliai auga sekliai, ant sraunumos, kur greitas vanduo, kietas žvirgždas. Tai būtent tos „probleminės vietos“ apie kurias kalba VVKD. Taip pat į „Natura 2000“ patenka lašišos, šlakiai, upėtakiai, kiršliai – žuvys, kurios neršia tose sraunumose ant kieto žvirgždėto dugno. Yra daug ir kitų žuvų, kurios gyvena tik tose vietose ir niekur kitur.

Nemune laivyba vyksta, nes upė yra gilesnė. Nemunas taip pat neturi tokio apsaugos statuso kaip Neris, kuri yra daug seklesnė, akmenuotesnė ir norint įrengti laivybos kelią, tas seklumas, paprastai tariant, reikia nukasti.

Šiuo metu projektas pristatomas taip, lyg viskas būtų paprasta – patrauksime kelis akmenis į šalį, lašišos išnerš 10 m į šoną ir bus visiem „win win“ situacija. O dar ir iki Nidos nuplauksim.

Bet taip nėra. Planuojamas laivybos kelias bus 20 m pločio, projektinis gylis, sakoma, sieks 0,75 m, bet kalbama apie baržas, kurios gali plukdyti 90 jūrinių konteinerių.

Praras savo išskirtinumą

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad projektas yra didelis ir, paprastai tariant, sunaikinantis viską, ką saugome upėje:

„Neris yra viena iš nedaugelio upių Europoje, kuri yra mažai paliesta žmonių. Lenkijoje ir Švedijoje tik galėtume rasti panašių. Belgijoje, Olandijoje iš upių padaryti laivybos kanalai – jos išgilintos, suvienodintos. Neris, kuri šiandien yra natūrali, saugoma, gana laukinė upė, virstų grioviu, kuriuo plaukiotų laivai.

Visos lašišinės žuvys neršia sraunumose, kurios paprastai tariant bus nukastos, t. y. sunaikintos, taigi, galime sakyti, lašišinių žuvų Neries upėje nebelieka. Pavyzdžiui, nuo Kauno iki Kuršių marių ūsorių nebeliko būtent dėl laivybos. Pridėti galima ir tai, kad laivyba Nerimi būtų nuolatinis ten gyvenančių rūšių trikdymas.“

[bato_usai]

Pasmerkė planus vandens keliu sujungti Kauną ir Vilnių: saugoma upė virs laivybos kanalu

Čia buvo LRT radijo ginčas gyvai, nesakyčiau, kad Natura argumentas mane pvz įtikino, bet buvo minėti užbaiginėjami tyrimai dėl Nemuno, tai ir matysime kiek fauna migruoja per kitas vietas, o kiek – ne.
Visas įrašas čia, bet tik keli šimtai peržiūrų:

„Neris yra viena iš nedaugelio upių Europoje, kuri yra mažai paliesta žmonių. Lenkijoje ir Švedijoje tik galėtume rasti panašių. Belgijoje, Olandijoje iš upių padaryti laivybos kanalai – jos išgilintos, suvienodintos. Neris, kuri šiandien yra natūrali, saugoma, gana laukinė upė, virstų grioviu, kuriuo plaukiotų laivai.

Būtent apie tai ir kalbama, kad upė nėra paliesta laivybos per šimtus plius metų... Ieškant argumentų įvardinti tai kaip konkurencinį pranašumą kažkaip neapsiverčia liežuvis.

Visos lašišinės žuvys neršia sraunumose, kurios paprastai tariant bus nukastos, t. y. sunaikintos, taigi, galime sakyti, lašišinių žuvų Neries upėje nebelieka. Pavyzdžiui, nuo Kauno iki Kuršių marių ūsorių nebeliko būtent dėl laivybos. Pridėti galima ir tai, kad laivyba Nerimi būtų nuolatinis ten gyvenančių rūšių trikdymas.“

Man skamba kaip neigiamas biurokratizmas. Paprastai fauna neturi doomsday nusistatymo, kad jeigu Lietuvoje nukasė grunto ir nebeišeina daugintis = paskutinė karta ir mirštam užsakę grojančią titaniko muziką; o numigruoja kažkur toliau kitur, dar tolimiau negu dabartinė migracija. Aišku jeigu tu esi LT biurokratas, kuriam skirta saugoti konkrečią vietą, ir tokios vietos nebebūtų, tai bet ką kas tokią vietą naikintų matai kaip egzistencinį iššūkį, kur tiesiog atsimušama į NEgalima ir ate. Bet pačio specialisto žodžiai rodo, kad kitur tai netapo esmine problema, ir prie to sugrįžtama spręsti po projektų padarymo.

[digital]

Aistros dėl laivų Neryje: abejonės mokslininkų objektyvumu, gali prireikti EK palaiminimo

Netylant aistroms dėl vandens kelio Nerimi, kuris sujungtų Vilnių ir Kauną, Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje po konsultacijos su Briuseliu pabrėžia: jei tai turėtų reikšmingą neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, Lietuvos institucijos, prieš imantis projekto, privalėtų sulaukti EK vertinimo. Iki šiol Lietuvos valdžios institucijos apie planus įrengti vandens kelią Neryje EK nėra pranešusios.

Neries upė, kaip valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias, buvo patvirtinta dar 1995 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Šiuo metu Neriai taikomi dideli aplinkosauginiai saugikliai, kadangi visa upė yra įtraukta į „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą.

Užvirus diskusijoms, viešojoje erdvėje pasigirdo argumentų, kad jei Neries atkarpa tarp Vilniaus ir Kauno būtų pradėta ruošti laivybai, dėl sunaikintų reikšmingų buveinių Lietuvai grėstų baudos iš EK. Visgi pati EK bent kol kas klausimo dėl galimų baudų nekomentuoja.

Nepaisant to, EK atstovybė Lietuvoje pabrėžė, kad prieš imantis projekto, būtų būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Paaiškėjus, kad galimas poveikis „Natura 2000“ teritorijoms būtų neigiamas, Lietuvos institucijos pirmiausia turėtų sulaukti EK nuomonės.

„Atlikusios vertinimą, kompetentingos nacionalinės institucijos gali pritarti projektui tik tuo atveju, jei patvirtinama, kad jis neturės reikšmingo neigiamo poveikio teritorijai. Tokiu atveju Europos Komisijos nuomonė nereikalinga.

Nacionalinės valdžios institucijos Europos Komisiją turi informuoti, jeigu išskirtinėmis aplinkybėmis planas ar projektas patvirtinamas, net jei jis daro neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijai ir yra laikomas būtinu dėl įpareigojančių viršesnio viešojo intereso priežasčių.

Nacionalinės valdžios institucijos socialinio ir ekonominio pobūdžio planą ar projektą, kuris daro neigiamą poveikį prioritetiniams buveinių tipams ar rūšims, patvirtinti gali tik gavusios Europos Komisijos nuomonę“, – rašoma LRT.lt skirtame EK atstovybės Lietuvoje atsakyme.

Kreiptųsi į tarptautinius ekspertus

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) ne sykį pabrėžė, kad prieš įrengiant vandens kelią Neryje yra būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tiesa, jį, panašu, VVKD norėtų pavesti atlikti tarptautiniams ekspertams, taip, anot direkcijos, siekiant didesnio objektyvumo.

„Kadangi Lietuva yra labai maža šalis ir susiskaldymas bei galbūt susiklausymo nebuvimas yra labai ryškus, tą pamatėme šios istorijos kontekste, tai akivaizdu, kad šį poveikio aplinkai vertinimą suinteresuotai šaliai, kuri jį užsakė, turės atlikti tarptautiniai ekspertai, nepriklausomai nuo vietinių dalyvių. Tai akivaizdu. Tai vienintelis kelias įveiklinti, paleisti laivybą Neries upe.

<...> Jie [lietuvių mokslininkai] niekuo nenusileidžia pasauliniams mokslininkams, tačiau mes jau iš šios diskusijos tono girdime ir suprantame apie šališkumą. Ir net neatlikus jokių tyrimų, neturint poveikio aplinkai vertinimo, jau buvo paskelbta išvada, kad tai darys katastrofinį poveikį ir laivyba negalima. Tai tokių teiginių nei direkcija, nei kiti piliečiai teigti negali tol, kol nebus atlikti tikri tyrimai“, – šią savaitę Seime inicijuotoje diskusijoje kalbėjo VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas.

Toje pačioje diskusijoje V. Vinokurovas taip pat akcentavo, kad viešojoje erdvėje buvo paskleista klaidinga informacija, jog kroviniai Nerimi būtų gabenami tarp Vilniaus ir Kauno. Šiuo atveju, VVKD vadovo teigimu, krovininė laivyba vyktų tik tarp Kauno ir Jonavos, o atkarpoje iki sostinės – tik pramoginė laivyba.