na po masiulio išstojimo šiuo klausimu, bijau, kad šiemet gali raketa tikrai su keleiviais niekur neplaukti...
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Vidaus vandens keliai
Collapse
X
-
Saugumo suvokimas Lietuvoje dar tebėra SSRS laikų lygyje, dėl ko esam tarp lyderių tiek pagal žuvusius keliuose, tiek geležinkeliuose, tiek gaisruose, nes ai nu kam čia reikia, gerai ir taip. Apie jokius eksploatavimus, neturint visų reikalingų leidimų ir sertifikatų negali būti net kalbos.
verslininkai tvirtina, kad Lietuvoje net nėra įmonės ar institucijos, kuri tokį sertifikatą teiktų
- 3 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąSaugumo suvokimas Lietuvoje dar tebėra SSRS laikų lygyje, dėl ko esam tarp lyderių tiek pagal žuvusius keliuose, tiek geležinkeliuose, tiek gaisruose, nes ai nu kam čia reikia, gerai ir taip. Apie jokius eksploatavimus, neturint visų reikalingų leidimų ir sertifikatų negali būti net kalbos.
Tai, kad Lietuvoje nėra sertifikuojančios institucijos, yra grynai to laivo savininkų problema, nes jie tai puikiai žinojo visą laiką iki pradėdami ruošti planus eksploatacijai. Jie gali kreiptis į kitose ES šalyse esančias sertifikavimo institucijas ir iš jų gauti sertifikatą. Nors vien jau toks šitų vyarslynykų argumentas parodo, kad jiems yra nusišvilpt ant žmonių saugumo, nes ai nu kam čia reikia. Labai tikiuosi, kad tokiems išgamoms išvis nebus leista plukdyti žmonių savo laužuose. Tegul su savo požiūriu valina į kokį Petriozavodską ar Čeliabinską ir ten davę kyšį kokiam vietiniam činovnikui plukdo vietinę fauną iki kol nepriburbuliuos.
Comment
-
Parašė senis Rodyti pranešimą
Labai teisingas požiūris- nieko neleisti, kad tik nieko blogo neatsitiktų. Jei visi su tokiu nusistatymu bus tai Lietuvoj tuoj nieks nebevyks. O dėl žmonių saugumo keliuose, geležinkeliuose ir t.t. tai patys žmonės ir kalti, jei per pervažą važiuoji degant signalizacijai, o per miestą 180 km/h leki ir į stulpą atsitrenki, tai kas čia kaltas? Ai..
O šiaip tai aišku reikia drausti viską, kas neatitinka saugumo reikalavimų. Juk tam ir yra tie reikalavimai, kad jų būtų laikomasi. Negi dėl to dar gali kilti kokių nors klausimų psichiškai sveikam žmogui?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė senis Rodyti pranešimą
Labai teisingas požiūris- nieko neleisti, kad tik nieko blogo neatsitiktų. Jei visi su tokiu nusistatymu bus tai Lietuvoj tuoj nieks nebevyks.
- 3 patinka
Comment
-
Vasaros pradžioje su trenksmu ištransliuoti optimistiniai legendinio laivo „Raketa“ savininkų užmojai kardinaliai keičia kryptį. Kol „Raketa“ tebestovi Nemuno uoste ir neturi reikalingų dokumentų keleivių plukdymui, į Nidą plaukimui tinkamą laivą keleiviams jau rytoj pristatys kita Kaune registruota laivybos įmonė. Nepasitvirtino ir viešojoje erdvėje paskleista informacija, kad galimai plaukimui Nemunu trukdo žemas vandens lygis. https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/08/...eke-vos-karta/
Comment
-
Vasarai persiritus į antrą pusę „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė netikėta žinia apie naują maršrutą Nemunu į Nidą. „Raketai“ iki šiol neišplaukiant į Neringą, greitaeigį Zaria tipo laivą „Deima“ tuo pačiu vandens keliu paleisti ryžosi kita įmonė. Kaip skelbiama pranešime spaudai, jau šį mėnesį startuos maršrutai Kaunas-Rusnė-Kaunas ir Kaunas-Nida-Kaunas. https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/08/...laivas-i-nida/
Comment
-
Parašė Jopapa Rodyti pranešimąVasarai persiritus į antrą pusę „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė netikėta žinia apie naują maršrutą Nemunu į Nidą. „Raketai“ iki šiol neišplaukiant į Neringą, greitaeigį Zaria tipo laivą „Deima“ tuo pačiu vandens keliu paleisti ryžosi kita įmonė. Kaip skelbiama pranešime spaudai, jau šį mėnesį startuos maršrutai Kaunas-Rusnė-Kaunas ir Kaunas-Nida-Kaunas. https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/08/...laivas-i-nida/
Taip pat "Zaria" tipo laivu pastoviai plaukiojau iš Kauno į Kriūkus, Ilguvą, Veliuoną. Į Kretkampį, Žemąją Panemunę, Kriūkus, Ilguvą "Zaria" buvo patogiausias transportas iki atsirandant autobusui maršrutu Šakiai-Kriūkai-Kaunas.
- 2 patinka
Comment
-
Ieškoma naujų vandens maršrutų
Pakeitus Vidaus vandens transporto kodeksą žadama ne tik paprastesnį asmeninio naudojimo laivų registravimą, bet ir naujus vidaus vandens kelius.
Nauji maršrutai Dangėje
Kodekso pataisos atvėrė galimybę išplėsti Lietuvos vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą nuo 7 iki 9. Vietinių vandens kelių ilgis nuo 48 km pailgėjo iki 71,5 km.
Klaipėdoje, Akmenos – Dangės upėje vietinis vidaus vandens kelias pailgėjo nuo 1 km iki 12,8 km. Dabar tas kelias (4,3 km) bus nuo Dangės žiočių iki Liepų gatvės tilto. Kita jo dalis (8,5 km) bus nuo minėto tilto iki Klaipėdos miesto ribos ties Tauralaukiu. Iš esmės tai atvertų galimybes ateityje ilgesnę Dangės upės dalį pritaikyti laivybai.
Numatyta, kad visoje Dangės upės atkarpoje būtų 1,5 m gylis.
Sąraše yra ir naujų maršrutų Kuršių mariose. Dar 2009 m. į vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą buvo įtrauktas 7,3 km ilgio kelias tarp Juodkrantės ir Drevernos. Dabar sąraše atsirado ir 19,7 km ilgio vandens kelias tarp Drevernos ir Ventės.
Šie vandens keliai gana platūs, iki 25 m, bet probleminiai dėl gylio. Tarp Drevernos ir Juodkrantės numatomas 1,2 m gylis, o tarp Drevernos ir Ventės dar mažesnis – 1 m.
Idealu, kai pramoginei laivybai skirto vidaus vandens kelio gylis yra ne mažiau nei 1,5 m. Tuomet į tokius uostelius dar gali atplaukti ir jūrinės jachtos. Drevernos, nors čia atsirado poilsio centras, jos kol kas negali pasiekti. Iš vietinės reikšmės kelių sąrašo 1998 m. dingo tuomet planuota laivyba Krokų lankos ežere ir Kniaupo įlankoje, nes šie vandens telkiniai pripažinti draustiniais.
Sąrašas – ilgėjo, kelių – mažėjo
Pakoreguotas ir valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašas. Kelių ilgis sutrumpėjo nuo 827,8 iki 822 km. Dalis kelių sutrumpėjo Nemune ties Birštonu, Kauno hidroelektrine, dalis Kuršių mariose. Tačiau pačių kelių skaičius išaugo nuo 12 iki 14.
Palyginti su tuo, kas buvo prieš 10 metų, atsirado ir nauji keliai – 4 km ilgio atkarpa nuo Nidos iki Kaliningrado srities sienos ir 1,9 kilometrų atkarpa Drevernos upe nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo iki Drevernos.
Į valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą neįtraukta 19 km laivyba Minijos upe iki Lankupių šliuzo. Šiame sąraše yra ir 22 km Karaliaus Vilhelmo kanalo nuo Klaipėdos uosto iki Minijos žiočių. Teoriškai tame kanale turėtų būti palaikomas 1,5 m gylis. Tačiau realiai laivybai naudojama mažiau nei pusė kanalo ilgio – nuo Lankupių iki Drevernos upės.
Neseniai viena visuomeninė organizacija parengė studiją, kurioje analizavo vandens turizmo maršrutus Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, pabandė nustatyti kliūtis, kurios trukdo pramoginei laivybai. Pagrindinės kliūtys – per maži gyliai ir kai kuriose vietose katastrofiškai blogos prieplaukos. Beveik nenaudojamas vandens kelias iš Nidos į Kaliningrado sritį, nes pramoginė laivyba su kaimynine šalimi taip ir neišvystyta.
Reguliarūs maršrutai
Šiomis dienomis Lietuvos saugios laivybos administracija patvirtino keturis reguliarius vidaus vandens kelių keleivinės laivybos susisiekimo maršrutus.
Visi jie eina iš Kauno senamiesčio mobiliosios prieplaukos. Maršrutai iš Kauno numatyti į Vilkiją, Jurbarką, Rusnę, Nidą ir atgal. Nurodoma, kad visur, išskyrus Nidą ir Rusnę, laivams priimti įrengtos mobilios prieplaukos.
Nidoje ir Rusnėje yra stacionarios prieplaukos. Šie maršrutai – tarsi atsakas į vasarą vykusį skandalą, kai keleivinis laivas „Raketa“ niekaip negalėjo pradėti plaukioti Nemune iš Kauno į Nidą. Ir greičiausiai jau nebepradės.
Dabar tokių kliūčių tarsi ir nebeliktų. Nurodyti ir 4 atvejai, ką turi atitikti laivai ir ką turi padaryti jų savininkas, kad galėtų pradėti plaukioti reguliariais maršrutais.
Bendrovė „Nemuno turas“ dar šiemet antroje rugpjūčio pusėje planuoja kelis maršrutus laivu „Deima“ iš Kauno į Rusnę, taip pat iš Kauno į Nidą ir atgal.
- 1 patinka
Comment
-
https://www.part.lt/img/b16aefbf3327...00de254174.jpg
Visai apleido Nemuną, Vidaus vandenų naujieji valdininkėliai išvarė paskutinius laivus iš Kauno žiemos uosto. Kaune Nemunas ištuštėjo, neliko kur palikti laivus nakčiai. Negyva upė miestą daro provincialiu.Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2019.09.07, 22:17.Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
www.airfoto.lt
- 2 patinka
Comment
-
Nemunas tarp Kauno ir Kuršių marių taps patogesnis laivybaiNemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai.
Taip siekiama vidaus vandenų kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.
„Aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu galimybė plukdyti krovinius didžiausia Lietuvos upe yra patraukli alternatyva kitoms transporto rūšims – tiek kelių, tiek geležinkelių transportui.
Modernizuotas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41 suteiks galimybę patogiai ir saugiai plaukioti keleiviniams laivams ir krovinių baržoms, leis verslo įmonėms gerokai pigiau nei sausumos keliais gabenti didelius kiekius krovinių“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.
Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
Lyginant krovinių vežimo kainas tarp Kauno ir Klaipėdos, vidaus vandenų keliai sėkmingai konkuruoja su automobilių keliais, pervežant bet kokius kiekius krovinių. Su geležinkeliais konkuruojama pervežant didesnius kiekius.
Apklausus potencialius krovinių vežėjus prognozuojama, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. t per metus, neskaitant Vidaus vandens kelių direkcijos savo reikmėms pervežamo grunto.
Tikimasi, kad ateityje krovinių daugės, tai prognozuoja ir Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija.
Numatoma, kad 2040 m. automobilių keliais į Klaipėdos uostą bus vežama apie 18,4 mln. t krovinių per metus, t. y. 3,5 mln. t daugiau nei 2017 m.
Jei dalis šių krovinių nebus perkelta į vidaus vandenų kelius, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų, keliai bus labiau apkrauti, intensyvės krovininio transporto eismas.
Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos.
Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.
Modernizavus kelią, bunos formuos reikiamų matmenų laivakelį, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė. Vidaus vandens kelių direkcija kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo, ženklinimo ir kitus priežiūros darbus.
Comment
-
Nemunu planuoja paleisti turistinius laivus tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities
Kaliningrado srities dūmos deputatas Jevgenijus Abarius „Interfax“ teigė, kad iniciatyvą atgaivinti turistinių laivų judėjimą Nemune iškėlė Lietuvos verslininkai.
„Jie atkūrė du „Raketos“ tipo laivus ir nori juos paleisti plaukioti maršrutu Kaunas-Sovetskas-Nida. Mes palaikėme šį projektą ir dabar kartu aptariame organizacinius klausimus – sienos kirtimo, muitinės ir techninius“, — sakė J. Abarius.Paskutinis taisė 99; 2019.11.15, 10:50.
Comment
-
Parašė senis Rodyti pranešimąNemunu planuoja paleisti turistinius laivus tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities
Kaliningrado srities dūmos deputatas Jevgenijus Abarius „Interfax“ teigė, kad iniciatyvą atgaivinti turistinių laivų judėjimą Nemune iškėlė Lietuvos verslininkai.
„Jie atkūrė du „Raketos“ tipo laivus ir nori juos paleisti plaukioti maršrutu Kaunas-Sovetskas-Nida. Mes palaikėme šį projektą ir dabar kartu aptariame organizacinius klausimus – sienos kirtimo, muitinės ir techninius“, — sakė J. Abarius.
- 1 patinka
Comment
-
Diena.lt 2020.03.14
Stringa pagrindinio vandens kelio projektas
Per artimiausius trejus su puse metų Nemune iš esmės turėtų būti pagerintos laivybos sąlygos.
Vidaus vandens kelių direkcija nutraukė atvirą konkursą dėl vandens kelio E 41 modernizavimo ir ketina skelbti naują.
Vykdant konkursą buvo gautos dviejų tiekėjų pretenzijos. Viena jų buvo atmesta kaip nepagrįsta, o kita iš dalies patenkinta. Tai ir lėmė, kad buvo tikslingiau pirkimą nutraukti ir skelbti naują konkursą.
Tokios taktikos laikomasi daugelyje konkursų, kur yra naudojamos 2014–2020 metų ES lėšos. Baiminamasi įsivelti į ginčus teismuose, nes tai ilgam sustabdytų projekto vykdymą. Visi 2014–2020 m. ES lėšomis vykdomi projektai visiškai turi būti užbaigti iki 2023 m. rugpjūčio pabaigos.
https://www.diena.lt/naujienos/klaip...ojektas-956916
Comment
-
Žemsiurbės pranašauja lauktas permainasŠį pavasarį į didžiausią Lietuvos upę Nemuną Vidaus vandens kelių direkcija pasiuntė dvi žemsiurbes. Abi jos kol kas gilina vagą aukščiau Jurbarko. Ten, kur iki šiol būdavo sunkiausia praplaukti krovinius gabenančioms baržoms. Tikimasi, kad per trejus-ketverius metus pavyks sutvarkyti vagą taip, kad iš pajūrio į Kauną baržos galėtų gabenti ne kelis šimtus, o tūkstantį tonų krovinių.
Pasak įmonės vadovo Vladimiro Vinokurovo, didžiausias iššūkis šiemet – pradedamas įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas”.
„Pagrindinis tikslas yra sutvarkyti Nemuno vagą reguliuojančius hidrotechnikos statinius – bunas, kad upės vaga kuo labiau atitiktų laivybos poreikius, būtų sudarytos sąlygos užtikrinti reikiamus vidaus vandenų kelio matmenis – gylį, plotį, posūkio spindulį.
Šiuo metu vyksta viešojo pirkimo procedūros. Planuojame projektą pabaigti 2023 metais“, – tikino vadovas. V. Vinokurovas sako, kad šio projekto įgyvendinimas būtų esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemune, įskaitant ir sausmečio laikotarpį.
Comment
-
Nepraėjo ir 30 metų, kaip vėl grįžtama prie projekto. Gal ši kartą rimtai padarys?
Kaunas planuoja pradėti itin svarbų projektą
Šiemet viliamasi uždegti žalią šviesą itin svarbiam projektui, kuris turės didelės įtakos laivybos sėkmei Nemune ateityje. Iki 2023 metų planuojama rekonstruoti ir naujai įrengti ne mažiau kaip 500 bunomis vadinamų pylimų – hidrotechnikos statinių, formuojančių upės vagą, neleidžiančių taip lengvai susidaryti seklumoms ir išlaikančių vandens kelyje laivybai tinkamą gylį.
Įrengus bunas Nemuno vagoje bus lengviau užtikrinami garantiniai kelio matmenys – gylis, plotis, posūkio spindulys. (...) Šiuo metu vyksta viešojo pirkimo procedūros, o konkurso nugalėtojas darbus privalės atlikti per 38 mėnesius.
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...istu-14343579/Paskutinis taisė Romas; 2020.04.12, 21:13. Priežastis: Buvo plika nuoroda. Įdėtas pavadinimas ir citata
- 3 patinka
Comment
Comment