Valstybės tarnybos neberegistruos smulkių prieplaukų
Vyriausybė keičia prieplaukų ir smulkių uostelių registravimo tvarką. Ji taps liberalesnė.
Neberegistruos lieptelių
Iki šiol Lietuvos saugios laivybos administracija registruodavo ir valstybinės reikšmės vandens keliuose, ir vietinės reikšmės vidaus vandens keliuose, ir privačiuose vandens telkiniuose steigiamus vidaus vandens uostus ir nekomercines prieplaukas, pavyzdžiui, privačius lieptelius.
Dabar numatyta, kad Saugios laivybos administracija į Vidaus vandens uostų ir prieplaukų sąrašą įtrauktų tik valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose esančius uostus ir prieplaukas. Vietinės reikšmės vidaus vandens keliuose uostus ir komercines prieplaukas į Vidaus vandens uostų ir prieplaukų registrų sąrašą privalės įtraukti savivaldybės.
Nekomercinės prieplaukos (liepteliai) iš viso nebebus registruojami.
Prieplauka ar uostas?
Įregistruoti uostelį bus kiek sudėtingiau nei prieplauką. Todėl net ir atrodytų pakankamai dideli vidaus vandens uosteliai Lietuvoje registruojamos kaip prieplaukos.
Be teritorijos planavimo, techninių dokumentų, navigacinių, priešgaisrinių, gelbėjimo priemonių, radijo ryšio įrenginių registruojant uostelį dar reikės pateikti dokumentus, kurie įrodytų, kaip iš atplaukusių laivų priimamos atliekos, vykdomas išsiliejusių teršalų surinkimas. Taip pat registruojamas uostas privalo turėti ir uosto kapitoną, kai prieplaukai užtenka nurodyti atsakingą specialistą.
Lietuvos saugios laivybos administracija nuolat kontroliuos, kaip valstybinės reikšmės vandens keliuose esančiose prieplaukose laikomasi nustatytos jų eksploatavimo tvarkos.
Daugiausiai prieplaukų - Kaune
Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruoti 5 vidaus vandens uostai ir 25 vidaus vandenų laivybos prieplaukos.
Vidaus vandens uostai yra šie – Pilies jachtų ir Smiltynės jachtų uostai Klaipėdoje, Uostadvario uostas Šilutės rajone, Nidos keleivinis vidaus vandenų uostas ir Kauno žiemos vidaus vandenų uostas.
Imant pagal atskirus miestus daugiausiai net 7 prieplaukos yra įregistruotos Kaune: Marvelės krovininė, Senoji keleivinė, „Žalgirio“ jachtklubas, Kauno motorlaivių prieplauka, Kauno krovininė, Kauno keleivinė ir Kauno marių. Po dvi prieplaukas įregistruota Druskininkuose ir Jurbarke. Po vieną prieplauką yra įregistruota Birštone ir Palangoje. Beje, Palangos tilto prieplauka yra vienintelė jūrinė prieplauka registruota Lietuvoje.
Vidaus vandens prieplaukų sąraše nėra ne vienos prieplaukos, kuri būtų registruota Klaipėdoje.
Pagal atskirus vandens telkinius – daugiausiai prieplaukų registruota Nemune – 5 prieplaukos Kaune, po dvi Druskininkuose ir Jurbarke, o taip pat Zapyškyje, Kulautuvoje, Vilkijoje, Raudonėje, Rusnės saloje. Šyšos upėje įregistruota Šilutės prieplauka, Minijos upėje – Mingės kaimo prieplauka. Nemuno deltos atšakoje Pakalnės upėje yra įregistruota Nemuno deltos regioninio parko prieplauka.
Kuršių mariose yra įregistruotos 4 prieplaukos – Nidos keleivinė, Ventės turizmo centro Šturmuose, „Ventainės“ (Šarūno Laužiko) Ventėje ir Drevernos. Kuršių mariose yra daugiau prieplaukų, bet jos arba nebaigtos rengti, arba neturi jokios įtakos valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose.
Neberegistruos lieptelių
Iki šiol Lietuvos saugios laivybos administracija registruodavo ir valstybinės reikšmės vandens keliuose, ir vietinės reikšmės vidaus vandens keliuose, ir privačiuose vandens telkiniuose steigiamus vidaus vandens uostus ir nekomercines prieplaukas, pavyzdžiui, privačius lieptelius.
Dabar numatyta, kad Saugios laivybos administracija į Vidaus vandens uostų ir prieplaukų sąrašą įtrauktų tik valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose esančius uostus ir prieplaukas. Vietinės reikšmės vidaus vandens keliuose uostus ir komercines prieplaukas į Vidaus vandens uostų ir prieplaukų registrų sąrašą privalės įtraukti savivaldybės.
Nekomercinės prieplaukos (liepteliai) iš viso nebebus registruojami.
Prieplauka ar uostas?
Įregistruoti uostelį bus kiek sudėtingiau nei prieplauką. Todėl net ir atrodytų pakankamai dideli vidaus vandens uosteliai Lietuvoje registruojamos kaip prieplaukos.
Be teritorijos planavimo, techninių dokumentų, navigacinių, priešgaisrinių, gelbėjimo priemonių, radijo ryšio įrenginių registruojant uostelį dar reikės pateikti dokumentus, kurie įrodytų, kaip iš atplaukusių laivų priimamos atliekos, vykdomas išsiliejusių teršalų surinkimas. Taip pat registruojamas uostas privalo turėti ir uosto kapitoną, kai prieplaukai užtenka nurodyti atsakingą specialistą.
Lietuvos saugios laivybos administracija nuolat kontroliuos, kaip valstybinės reikšmės vandens keliuose esančiose prieplaukose laikomasi nustatytos jų eksploatavimo tvarkos.
Daugiausiai prieplaukų - Kaune
Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruoti 5 vidaus vandens uostai ir 25 vidaus vandenų laivybos prieplaukos.
Vidaus vandens uostai yra šie – Pilies jachtų ir Smiltynės jachtų uostai Klaipėdoje, Uostadvario uostas Šilutės rajone, Nidos keleivinis vidaus vandenų uostas ir Kauno žiemos vidaus vandenų uostas.
Imant pagal atskirus miestus daugiausiai net 7 prieplaukos yra įregistruotos Kaune: Marvelės krovininė, Senoji keleivinė, „Žalgirio“ jachtklubas, Kauno motorlaivių prieplauka, Kauno krovininė, Kauno keleivinė ir Kauno marių. Po dvi prieplaukas įregistruota Druskininkuose ir Jurbarke. Po vieną prieplauką yra įregistruota Birštone ir Palangoje. Beje, Palangos tilto prieplauka yra vienintelė jūrinė prieplauka registruota Lietuvoje.
Vidaus vandens prieplaukų sąraše nėra ne vienos prieplaukos, kuri būtų registruota Klaipėdoje.
Pagal atskirus vandens telkinius – daugiausiai prieplaukų registruota Nemune – 5 prieplaukos Kaune, po dvi Druskininkuose ir Jurbarke, o taip pat Zapyškyje, Kulautuvoje, Vilkijoje, Raudonėje, Rusnės saloje. Šyšos upėje įregistruota Šilutės prieplauka, Minijos upėje – Mingės kaimo prieplauka. Nemuno deltos atšakoje Pakalnės upėje yra įregistruota Nemuno deltos regioninio parko prieplauka.
Kuršių mariose yra įregistruotos 4 prieplaukos – Nidos keleivinė, Ventės turizmo centro Šturmuose, „Ventainės“ (Šarūno Laužiko) Ventėje ir Drevernos. Kuršių mariose yra daugiau prieplaukų, bet jos arba nebaigtos rengti, arba neturi jokios įtakos valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose.
Comment