Vidaus vandens keliai

[Eimantas]

Šiemet raketos vėl kelia sparnus į Nidą


UAB "Nemuno linija" šiemet žada maršrutu Kaunas - Nida plaukti paleisti du laivus. Jie vykdys užsakomuosius reisus. Ar nuo gegužės vyks ir reguliarūs šių laivų reisai, turėtų paaiškėti galbūt šio mėnesio pabaigoje.

Po to, kai 2004-aisiais Valstybinė vidaus vandens kelių direkcija (VVVKD) organizavo parodomąjį maršrutą "Zaria" tipo laivu "Deima", kuris plaukė sezoną iš Kauno į Nidą, reguliarių reisų atnaujinti šiuo maršrutu iki šiol nepavyksta.

Trakuose įregistruota UAB "Nemuno linija", kuriai vadovauja Dailės akademiją baigęs vitražistas Alfredas Eitutis, pastaruoju metu tapęs verslininku, 2005-aisiais ketino šiuo maršrutu plukdyti du laivus: "Raketos" tipo laivą "Aistė" (su povandeniniais sparnais, greitis - 70 km/h, talpina 58 keleivius) ir "Polesės" tipo laivą "Kristė" (su povandeniniais sparnais, greitis - 70 km/h, 45 keleiviai). Bendrovė tais metais netgi buvo pasirašiusi sutartį su VVVKD. Tačiau pažado tesėti jai nepavyko.

2006-aisiais Lenkijos kompanija "Žegluga Gdanska" ketino šiuo maršrutu plukdyti du "Raketos" tipo laivus, bet apsigalvojo. 2007-aisiais VVVKD pati norėjo įsigyti laivą, bet šiems norams irgi nebuvo lemta išsipildyti.

VVVKD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šimkūnas patikino, kad ir šiemet direkcija tokios veiklos nesiims. Ją ketina plėtoti "Nemuno linija". Jos laivai turi Laivybos inspekcijos išduotus tinkamumo plaukioti liudijimus, Susisiekimo ministerijos išduotą licenciją plukdyti keleivius.

Pirmiausia - užsakomieji reisai

Taigi po trejų metų vėl į areną išeina "Nemuno linija". Laivai "Aistė" (orientacinė kelionės kaina - 1600 Lt be PVM) ir "Kristė" (1400 Lt) užsakomuosius reisus darys maršrutu Kaunas- Raudonė-Jurbarkas-Mingės kaimas-Uostadvaris-Rusnė-Nida-Kaunas.

A. Eitučio teigimu, jo bendrovė, pernai pateikusi prašymą Susisiekimo ministerijai dėl licencijos nuo gegužės mėnesio, ją gavo tik rugpjūčio pabaigoje. Kelis užsakomuosius reisus į Nidą tiems žmonėms, kurie iš anksto buvo juos užsisakę, spėta padaryti. Pasak šios bendrovės direktoriaus, užsakovai buvo patenkinti ir matytais vaizdais, ir suteikta paslauga.

Iš užsakomųjų reisų minėtų laivų prikėlimas antram gyvenimui juos suremontavus atsipirktų, pasak A. Eitučio, tik iš dalies. Anot jo, šis verslas didelio pelno neduos, jis labiau susijęs su romantizmu, su tam tikru patriotizmu.

Pagailėjo raketų

Paklaustas, ar šiemet per sezoną bus ir reguliarūs reisai į Nidą, A. Eitutis atsakė: "Du laivai paruošti, licenciją turime. Užsakomuosius reisus vykdysime. Dėl reguliariųjų, dar nežinau. Kadangi turime tik du laivus, paprastai savaitgaliais jie būna užsakyti, o tai garantuotas kelionės pirmyn ir atgal apmokėjimas. Dėl reguliariųjų reisų dar svarstome. Svarbu žinoti, ar laivai plauks pilni keleivių, ar pustuščiai. Jeigu laivas grįš tuščias atgal - mums iš karto nuostolingas reisas. Tokiu atveju geriau, kad jis stovėtų prie krantinės. Manau, iki balandžio pabaigos apsispręsime.

Seniau, kai plaukdavo 5 raketos, nebūdavo užsakomųjų, tik reguliarieji reisai. Tuo rūpindavosi valstybinė įmonė, ji turėjo galimybę dotuoti raketas iš kitos veiklos. Mes to daryti negalime."

A. Eitutis buvo vienas iš tų žmonių, kurie pagailėjo dviejų paskutinių Lietuvoje likusių raketų, kad jos nebūtų supjaustytos kaip metalo laužas. "Nemuno linija" dabar baigia remontuoti dar du laivus: vieną irgi "Raketos", kitą - "Zaria" tipo. Pasak bendrovės direktoriaus, kai jie stos rikiuotėn, bus lengviau apsispręsti: galbūt vieni galės vykdyti užsakomuosius, kiti - reguliariuosius reisus.

Brangi paslauga

Paklaustas, kiek kainuotų kelionė iš Kauno į Nidą vienam žmogui reguliariuoju reisu, A. Eitutis atsakė, jog kol dar neaišku, ar bus organizuojami tokie reisai, negalįs pasakyti. Beje, 2005-aisiais buvo planuojama, kad toks reisas žmogui gali kainuoti apie 100 Lt.

Diskusijų, ar tokios kelionės brangu, ar ne, pasak A. Eitučio, neturėtų būti. Vis tiek jos - tam tikras komfortas, prabangos dalykas. Direktorius mano, kad lyginti jas su pasiplaukiojimais laivu už 10 eurų nereikėtų. "Tai kiti laivai ir ne kelių kilometrų atstumas -mes 250 km plaukiame į vieną pusę, kitos ir degalų sąnaudos", - sakė pokalbininkas.

Pats A. Eitutis plaukdamas Nemunu negali atsižavėti vaizdais. O ir pati upė jam labai graži. "Plauki, vienoj pusėj Lietuva, kitoj - išorinė Europos Sąjungos siena, Kaliningrado sritis. Gražu. Bet ta paslauga, priešingai nei daugelis žmonių įsivaizduoja, negali būti pigi", - sako "Nemuno linijos" direktorius.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Pradėtas upių navigacijos sezonas
2008 m. balandžio 25 d.


Pradėtas per metus tik 230 dienų Lietuvoje trunkantis upių navigacijos sezonas. Džiugiausia jo naujiena - atnaujinamas seniai pamirštas maršrutas. Po ilgokai užsitęsusios pertraukos iš Kauno į Nidą reguliariai keleivius vėl plukdys du "Raketos" tipo laivai.

Sezoną pasitinkanti rekonstruota prieplauka šalia Rusnės, Uostadvaryje, netrukus sulauks keleivių. Panemunė "išsimėtė" ir keliolika mobilių prieplaukų. Stacionarių prieplaukų rekonstrukcija kainavo nemažus pinigus - apie 5 milijonus litų.

"Iš Europos Sąjungos gautais pinigais ir panaudodami savus resursus įrengiame dvylika prieplaukų Nemuno kelyje nuo Kauno iki Kuršių marių. Manau, padedami vietos savivaldybių sukursime gerą infrastruktūrą, kuri padės plėtoti vandens turizmą Lietuvoje", - sakė Valstybinio turizmo departamento direktoriaus AlvitisLukoševičius.

Optimistiškai naująjį plaukiojimo sezoną pradeda ir mažųjų laivų savininkai. Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis sako, kad Lietuvoje pamažu didėja laivelių skaičius, intensyvesnė tampa ir laivyba.

"Gal kada nors ir skandinavus pasieksime: ten kiekvienai šeimai - savas laivelis: valtis, kateris, jachta ar koks plaukiojantis namelis nėra retenybė", - viliasi buriuotojas.

ELTA
www.ve.lt

[Eimantas]

Garlaivių sezonas vėluos

Garlaivių...

[senis]

Jau šią vasarą "Raketos" tipo greitaeigiai laivai reguliariai plukdys keleivius Nemunu iš Kauno į Nidą. Sovietmečiu itin populiarų maršrutą nusprendė atgaivinti verslininkai.

Trakuose registruotos bendrovės "Nemuno linija" vadovas Alfredas Eitutis LŽ vakar patvirtino, kad parengiamieji darbai baigiami - paruoštas pagrindinis ir rezervinis laivai, diegiama elektroninio bilieto sistema, sudaromos sutartys su bankais dėl galimybės klientams už paslaugas atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis.
Reklama




"Kol kas nenorime nurodyti konkrečios datos, kada laivas išplauks į pirmąjį reguliarų reisą. Dar turime atlikti kai kuriuos darbus. Nesakome jokių terminų, mat nenorime klaidinti būsimų klientų", - kalbėjo A.Eitutis. LŽ duomenimis, reguliarūs reisai iš Kauno į Nidą dukart per savaitę bus pradėti vykdyti rugpjūčio mėnesį. Norintieji plaukti į pajūrį bilietus galės pirkti internetu.

Kainos dar nežinomos

Kiek atsieis greita ir gražių vaizdų kupina kelionė laivu, kol kas nežinoma. Tai tiesiogiai priklausys nuo degalų kainų, mat per pastaruosius metus dyzelinas pabrango maždaug 50 procentų. Iš Kauno nuplaukti iki Nidos ir grįžti atgal esant normalioms laivybos sąlygoms "Raketos" tipo laivui reikia iki 1,3 tūkst. litrų dyzelino ir 20 litrų tepalo. Pasiekti didžiausią Neringos gyvenvietę planuojama per 3,5-4 valandas.

Verslininkai iki šiol nedrįso atnaujinti reguliarių reisų į Nidą, nes jie gana brangūs. Minėto tipo laivuose telpa nedaug keleivių, tačiau sunaudojama daug degalų. Keli bandymai atgaivinti tokias keliones patyrė nesėkmę - dažnai neatsirasdavo daug norinčiųjų plaukti, tad reisai neapsimokėdavo. Šįkart šią problemą turėtų išspręsti elektroninė bilietų rezervavimo sistema - iš anksto bus žinoma, kiek jų užsakyta.

Tie patys laivai

Į Nidą plauks du laivai - "Raketos" tipo "Aistė" ir greitaeigis "Polesės" tipo "Kristė". Abi vandens transporto priemonės pasiekia 70 kilometrų per valandą greitį. Laivai registruoti Vidaus vandenų laivybos inspekcijos registre. 1960 metais pastatyta "Aistė" - seniausias Lietuvoje turėtas tokio tipo laivas, visą laiką plaukiojęs Kauno mariose. "Kristė" yra pastatyta 1962-aisiais.

"Aistėje" telpa 58, o "Kristėje" - 45 keleiviai. "Kristė" nedaug kuo skiriasi nuo "Aistės" - taip pat turi povandeninius sparnus, tačiau priklauso žemesnei laivybos klasei. Vieną laivą "Nemuno linija" įsigijo iš privataus asmens. Antrasis nupirktas iš bendrovės "Nemuno laivininkystė". Abi vandens transporto priemonės buvo skirtos supjaustyti.

Šiuo metu tiek "Aistė", tiek "Kristė" plaukia tik užsakomaisiais reisais į Nidą. Jų populiarumas - viena priežasčių, kodėl nuspręsta atnaujinti reguliarų susisiekimą. Jis nutrūko 1998 metais. Kad galima atgaivinti keliones Nemunu, 2004-ųjų vasarą įrodė Vidaus vandens kelių direkcija: sezono metu iš Kauno į Nidą plaukė direkcijos laivas "Deima". Tačiau kelionė juo trukdavo net septynias valandas. Trejus metus į pajūrį iš laikinosios sostinės galima nuplaukti tik užsakomuoju reisu.

Prognozuoja populiarumą

LŽ kalbintas Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Gintautas Labanauskas spėjo, kad reisas Kaunas-Nida bus populiarus. Jo nuomone, dar daugiau keleivių būtų galima pritraukti, jei prie Nemuno įsikūrusios savivaldybės investuotų lėšų į pakrančių infrastruktūros sutvarkymą.

G.Labanausko teigimu, akivaizdžiausias sėkmingų investicijų pavyzdys - Gioteborgo kanalas. Prieš keletą metų vietos savivaldybė skyrė lėšų pakrantėms sutvarkyti, kas penki kilometrai buvo įrengtos poilsio aikštelės, kavinės, pėsčiųjų takeliai. Nors tikėtasi pritraukti turistų, pasiplaukioti kanalu tapo įprasta patiems švedams. Dabar prie kanalo poilsio zonos įrengtos jau kas du kilometrus.

[Vitas2]

"Nemuno linija"

Tai kaip čia yra su ta "Nemuno linija" ? Kada gi jie plaukios iš Kauno į Nidą ? Vasara jau kaip ir baigiasi, žadėjo internetinį bilietų užsakymą, kur visa tai ? Eilinė antis ?

[Eimantas]

Dar viena afera.

Prašom plačiau mintį išdėstyti.

[Eimantas]

Iškelti panešimai į naują temą Smiltynės perkėla .

[tricky_kid]

Kažkaip niekas neužfiksavo dviejų naujienų susijusių su mažųjų laivelių prieplaukomis Pamary.

1. Rugsėjo 4 atidarytas uostelis Uostadvaryje. Straipsnis ir fotoreportažas su uostelio vaizdais bei klaikaus nomenklatūrinio atidarymo >
Uostadvaris gali tapti Lietuvos perliuku


2. Vakar Klaipėdos laikraštyje patalpinta žinutė apie Drevernos uostelį ir viena fotonuotrauka. Atidarymas ne už kalnų.
Laivelius vilios Dreverna

Straipsnyje užsimenama apie Svencelės uostelį, nors jis ir bus didesnio projekto dalis, jau projektuojamas uostelis Juodkrantėje, o kiti jau seniai veikia Klaipėdoje, Nidoje, Mingėje ir Kintuos. Gal reiktų sukurti atskirą temą ?

Šiek tiek čia > http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=5345

[ValdasJ]

Šeštadienį Nemunu ties Bitėnais (tarp Jurbarko ir Pagėgių) mačiau plaukiančią "Raketą" (būtent "raketą", nes kiek žinau "Nemuno linija" ir kažkokių panašių laivų turi).

[99]

Šeštadienį Nemunu ties Bitėnais (tarp Jurbarko ir Pagėgių) mačiau plaukiančią "Raketą" (būtent "raketą", nes kiek žinau "Nemuno linija" ir kažkokių panašių laivų turi).

Taip, tu visiškai teisus, tai buvo "Nemuno linijos" laivas "Aistė" plaukęs maršrutu Kaunas-Nida-Kaunas. Šaunus buvo pasiplaukiojimas. Keletas vaizdų:

Horizonte Kuršių marios


1000 AG sukamų sraigtų paliktos "vėžios"

[Eimantas]

Nauja prieplauka - tik pirmas žingsnis
2008 m. rugsėjo 11 d.


Ne visos savivaldybės yra patenkintos kad ir Europos Sąjungos lėšomis pastatytomis prieplaukomis, nes jų eksploatavimas gula ant jų pečių. Nesuderinus privataus verslo, savivaldos ir valstybės interesų, ir nauja moderni prieplauka gali tapti nereikalinga, o gera idėja nesulaukti atsako.

Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, transporto infrastruktūros naudojimo srityje neturima koncesinių projektų. Pasak jo, Vidaus vandens kelių direkcija neturi užsiimti komercija, pramoginių laivų aptarnavimu. Tą veiklą reikia atiduoti verslininkams, kaip tai daroma kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Neseniai Uostadvaryje pastatyta prieplauka - tik pagrindas kitiems veiksmams. Čia pradėtą projektą baigti įgyvendinti turėtų privatūs verslininkai, t. y. pasirūpinti tuo, kad naujoje prieplaukoje švartuojami laiveliai gautų geriamojo vandens, elektros energijos, kad iš jų būtų surenkami fekaliniai vandenys, kaip to reikalauja ES teisės aktai, ir galbūt netgi tuo, kad galų gale Šilutės regione atsirastų pirmoji laivų kuro kolonėlė.

"Buvau šokiruotas"

"Manau, Lietuvos kurortiniuose regionuose stokojama pramogų pasiūlos. Kartais tenka tik apgailestauti, kad pastatytų mobiliųjų prieplaukų eksploatavimas kai kurioms savivaldybėms yra kančia, tam iš Vyriausybės prašoma 2 mln. Lt per metus. Tai išgirdęs Ekonomikos komitete, buvau šokiruotas. Mūsų ministerija kategoriškai su tuo nesutinka, mes tam prieštarausime. Jeigu kažkam nereikia tokių prieplaukų, Šilutės regionas yra pasirengęs jas priimti", - ministerijos poziciją išsakė A. Vaitkus.

Pasak ministerijos sekretoriaus, Jurbarke stovi ir stacionari, ir mobilioji prieplaukos, tačiau krante nėra net elementarius žmogiškus poreikius tenkinančių objektų, tad apie turizmo plėtrą šiame regione nėra ko kalbėti. "Gaila, buvo investuotos lėšos, įdėta nemažai darbo, bet plėtros nėra. Šilutės regione, priešingai, - skatinama plėtra, norima, kad būtų statoma infrastruktūra ir ketinama ja naudotis", - sakė jis.

Spėta laiku

Dar prieš kelerius metus sunku buvo įsivaizduoti, kad Uostadvaryje, esančiame Šilutės rajone, už 8 km nuo Rusnės, labai gražiame, bet nuošaliame kampelyje atsiras europinius reikalavimus atitinkanti prieplauka, kainavusi beveik 5 mln. litų.

Dabar žiūrint į pastatytą prieplauką, rodos, ir vargo nebuvo. Tačiau ne viskas taip lengvai klostėsi. Apie mėnesį statybininkai negalėjo pradėti darbų, nes vietovė buvo apsemta vandens, paskui atsivežtas smėlis buvo nuplautas į Atmatos upę, konkurso parenkant statybos darbų rangovą organizavimas turėjo trūkumų, reikėjo iš naujo jį skelbti ir t. t. Pasak A. Vaitkaus, vyko eilinis ginčas Lietuvoje dėl rangovo, buvo siūlomos 3-4 milijonais litų didesnės darbų kainos.

Todėl darbai Uostadvaryje pradėti ne pernai lapkritį, kaip planuota, bet šiemet vasarį. Objekto statybos terminas buvo labai trumpas, tad baimintasi, ar bus spėta baigti laiku. Termino pratęsti nebuvo galima todėl, kad objektą finansavo ES. Bendram Kauno keleivinės ir Uostatdvario prieplaukų projektui buvo gauta apie 10 milijonų litų, panaudota 9,7 mln. Lt. Pasak A. Vaitkaus, jeigu būtų nespėta, būtų kilę problemų dėl finansavimo.

"Kai čia atvažiavome, visur buvo krūmai, o dabar vaizdas pasikeitęs. Mes vertėmės per galvą: dirbome nuo tamsos iki tamsos. Norėčiau pabrėžti, kad UAB "Šilutės polderiai" labai gerai organizavo darbus. Manyčiau, ji gali ne tik prieplauką pastatyti, bet ir atlikti sudėtingesnius darbus", - sakė prieplaukos techninės priežiūros vadovas Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas, Kauno regiono inžinierių sąjungos tarybos pirmininkas Martynas Malakauskas.

Iš Uostadavario - į Nidą?

Paklaustas, ar pastačius Uostadvaryje beveik 5 mln. Lt vertės prieplauką uostadvariečių noras plaukti keltais į Nidą yra utopinis, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas atsakė: "Mano vadovaujamai įmonei patikėta tvarkyti vandens kelius, infrastruktūrą, o keleivius ir krovinius veš tie, kurie jais naudosis."

"Ateityje patvarkius Šyšos upę būtų galima naviguoti ir į Šilutę. Vokietijos piliečiams, atvykusiems į Nidą ir norintiems aplankyti Šilutę, tenka arba naviguoti primityviomis laivybos priemonėmis, arba sukti ratu autotransporto priemonėmis. Sutvarkius Uostadvarį, o ateityje ir Šilutės uostą, tokia galimybė atsirastų", - sakė susisiekimo ministerijos sekretorius. Jis pajuokavo, kad ro-pax keltai iš Uostadvario į Nidą neplauks, bet, pasak sekretoriaus, iš principo laivai galėtų plaukti, ir tada būtų sujungtos dvi kurortinės zonos. Tokiu atveju ir Nidos regionas, ko gero, taptų dar patrauklesnis turistams.

Šliuzas - utopija

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docento M. Malakausko manymu, Uostadvaris galėtų būti užuomazga labai įdomios infrastruktūros - Kaune reikėtų pastatyti šliuzus, ir būtų galima plaukti iš Druskininkų į Uostadvarį. Jam pačiam teko dalyvauti statant Kauno hidroelektrinę ir tada šliuzai buvo numatyti, tačiau taupant rublius nebuvo įrengti. Tai, docento manymu, - didelis nusikaltimas.

Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus G. Labanausko teigimu, šliuzo pastatymas Kauno hidroelektrinėje šiandien yra utopija, nes jis kainuotų beveik tiek pat, kiek hidroelektrinė. Tačiau, pasak jo, kai sutvirtės Lietuvos valstybė, galbūt ir toks dalykas kaip šliuzas Kaune nebebus utopija.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

[Imantas]

Jei kam įdomu ir turit laisvą minutę - galit paganyti akis į foto beplaukiojant po vidaus vandenis:
http://picasaweb.google.lt/Palshauskai/Jachta#

[Eimantas]

Lietuvos perliukas - vienai Savivaldybei per sunki našta
2008 m. rugsėjo 18 d.
http://www.ve.lt/?rub=1065924818&dat...&id=1221673402

[Eimantas]

Kelionė į praeitį – Kuršių mariomis

[senis]

Pasitarimas dėl galimybių atnaujinti laivybą Nemunu Kauno mieste
2009-02-04

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, vykdydama valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūros darbus, navigacijos laikotarpiu garantuoja normalias laivybos sąlygas visuose eksploatuojamuose vandenų kelių ruožuose. Tačiau dėl sudėtingų techninių sąlygų ir upės vagos būklės dar nėra eksploatuojamas vandenų kelias nuo Kauno krovininėa prieplaukos (priešingas Nemuno krantas ties Nemuno sala) iki Kauno hidroelektrinės (Petrašiūnų).

Š.m. vasario 2 d. Kauno miesto savivaldybėje buvo aptariami šio vandenų kelio ruožo sutvarkymo galimybių bei jo reikalingumo klausimai. Pasitarime dalyvavo Kauno miesto mero pavaduotojas R. Mikaitis, Kauno savivaldybės bei VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai.

Laivybos problematiką minėtame ruože pristatė VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius G.Labanauskas. Jis pasiūlė abiems labiausiai suinteresuotoms laivybos Nemunu visame Kauno mieste atgaivinimu šalims numatyti tolimesnius bendrus veiksmus šio siekio įgyvendinimui. Pasitarimo dalyviai pritarė abipusio ketinimų susitarimo "Dėl vandens kelio nuo Kauno hidroelektrinės užtvankos iki Kauno krovininės prieplaukos naudojimo" pasirašymui. Pasitarimo dalyvių nuomone pirmajame etape reikėtų atlikti tikslius batimetrinius matavimus, įvertinti šio ruožo vagos būklę tiltų (Čiurlionio, Geležinkelio ir Panemunės) zonose, kad būtų galima nustatyti galimybes saugiai pertvarkyti upės vagą (nepažeidžiant tiltų konstrukcijų), parinkti vandenų kelio garantinius gylio ir pločio matmenis, nustatyti vandenų kelio įrengimo darbų kiekius. Kauno miesto savivaldybės galimybės prisidėti prie laivybos minėtame ruože atgaivinimo bus teikiamos svarstymui artimiausiame Kauno miesto Tarybos posėdyje.

Pasitarimo dalyvių nuomone, bendrai koordinuojant veiksmus, bus įmanoma ne tik atnaujinti laivybą visame Nemune iki Kauno HE, bet ir pagerinti susisiekimo mieste sąlygas atidarant naują vandens transporto maršrutą.

[r08n]

Pasitarimo dalyvių nuomone, bendrai koordinuojant veiksmus, bus įmanoma ne tik atnaujinti laivybą visame Nemune iki Kauno HE, bet ir pagerinti susisiekimo mieste sąlygas atidarant naują vandens transporto maršrutą.

Ar nebuvo vieta naujam krovininiam uostui parinkta Marvelėje dėl sunkumų su laivyba iki Petrašiūnų? Jeigu pavyks atnaujinti laivybą iki HE, gal ir uosto vietą persvarstys, nes Petrašiūnai būtų kaip ir palankesnė vieta negu Marvelė?

[senis]

Tai kad Marveleje jau patvirtinta ir kiek zinau ir projektas padarytas.

[Depeche]

Įdomu, kas bus daroma, su tuo pinigų išplovimu.... Pastatyta nemažai mobiliųjų prieplaukų (žemiau Kauno) ir paliktos pūti

[r08n]

Tai kad Marveleje jau patvirtinta ir kiek zinau ir projektas padarytas.

Tada kas plaukios iki HE? Negi keleiviniai?

[senis]

As tai galvoju, kad tai atkarpai labiausiai tiktu pramogine laivyba