Parašė Svecias
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Vidaus vandens keliai
Collapse
X
-
Ale rimtai senas, atsiprasau, pagiriotas radau, i metus nepasiziurejau
O del Vilniaus laivybos tai ten Zirmunuose visada budavo ziemos uostas, tik isdraske ji dar tada kai supjauste likusius motorlaivius, gerai kad bent "Ryga" isliko.Beje ji pastatyta dar Kauno laivu statykloje, kol tokia egzistavo.„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment
-
Lietuviška mažoji laivyba - didžiuosiuose verslo vandenyse
Renaldas Gabartas, "Kauno diena"
2007 birželio mėn. 7 d. 12:04
Nuo S.Dariaus ir S.Girėno laikų lietuviai tradiciškai laikomi aviatorių tauta. Iš tiesų, skaičiuojant įvairaus dydžio ir paskirties lėktuvėlius 1000 gyventojų, didesnius ar mažesnius orlaivių kilimo-tūpimo takus, vargu ar pavyktų atrasti kitą Senojo žemyno šalį, kurioje būtų tiek pamišusių dėl skrydžio svaigulio.
Tačiau statistika, kuria disponuoja Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos specialistai, verčia abejoti tokio stereotipo pagrįstumu. Pasirodo, šiuo metu Lietuvoje registruota daugiau nei 48 tūkst. mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų, valčių bei jachtų, kurių keliamoji galia viršija 250 kilogramų. Plaukiojimo aparatus gaminančių įmonių vadovai džiūgauja, kad šiuo metu nespėja vykdyti visų gaunamų užsakymų.
Kuršių genai
“Neturiu tikslios statistikos apie kaimyninių šalių registrus, tačiau neabejoju, kad Lietuvoje oficialiai įregistruotų valčių ir jachtų skaičius tikrai didelis”, - tikino Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Registro skyriaus vedėja Rasa Miklovienė.
Iš tiesų, lietuvių trauką vandeniui paaiškinti nėra itin sudėtinga. Mūsų šalyje iš viso yra 2833 ežerai, kurių plotas didesnis nei pusė hektaro (jų bendras plotas - 880 kv. kilometrai). Mažesnių yra dar apie 1600, o be to yra 340 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 5 hektarai. Visi ežerai užima apie 1,5 proc. viso Lietuvos ploto.
Bent kartą leidęsis į žygį valtimis ar baidarėmis, pajutęs buriavimo palaimą ir visai kitokiu rakursu pamatęs ežerus bei upes, neabejotinai nori dar ir dar kartą visa tai patirti. Neatsitiktinai užkietėję žvejai juokauja, kad laikas, kurį žmogus praleidžia su meškere rankoje, nėra įskaičiuojamas į gyvenimo trukmę.
Galbūt todėl šiek tiek prakutę tautiečiai stengiasi įsigyti nuosavas valtis ir atakuoja jų gamintojus - šiuo metu suformulavus užsakymą, net ir standartinio modelio valties tektų laukti mažiausiai mėnesį.
Bendrovės “Armuotas plastikas” direktorius Michailas Volosevičius, vadovaujantis valčių, kajakų, katerių ir kitų gaminių iš plastiko bei armuoto stiklo medžiagų gamybai, teigia, kad jų naudojama technologija leidžia per mėnesį išlieti apie 30 įvairių dydžių ir formų laivelių, tačiau tai nėra pakankamas kiekis.
Paklausą dar labiau didina tai, kad Lietuvoje pagamintos valtys ir nedideli burlaiviai yra labai gerai vertinami tikrose jūrinėse valstybėse - Norvegijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir t.t.
“Apie 70 proc. gaminių mes eksportuojame. Lietuvos ir Europos rinkai siūlome visiškai vienodus modelius, jei tik užsakovai nepateikia kokių nors specifinių pageidavimų. Skirtumas tarp vietinių pirkėjų ir užsieniečių yra nebent toks, kad iš Skandinavijos šalių ar Pietų Europos užsakymus gauname visus metus, todėl išvengiame sezoniškumo. Priešingu atveju žiemą darbo greičiausiai neturėtume”, - pasakojo Vilkaviškyje veikiančios bendrovės “Vėtrungė” direktorė Tamara Leonavičienė.
Augimą stabdo meistrų deficitas
Nuo 1992-ųjų šioje srityje dirbančios įmonės vadovė sakė, kad iš partnerių Europoje užsakymus kitiems metams pradeda gauti gruodį, o šiuo metu derinami 2008-ųjų gamybos planai.
“Mūsų įmonės “arkliukas” - retro stiliaus įvairių tipų ir gabaritų irklinės valtys, nedidelių gabaritų ir mažos grimzlės kreiserinės jachtos, skirtos plaukioti ežeruose ir jūros pakrančių vandenyse. Taip pat gaminame jachtas pagal individualius arba tipinius projektus, tačiau tokie užsakymai gana sudėtingi. Viena vertus, didesnis laivelis gerokai ilgiau gaminamas, jam reikia daugiau medžiagų ir darbo, todėl mums - nedidukei įmonei - kartais neparankūs dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Gaminant klasikines irklines valtis visas procesas apsisuka nepalyginamai greičiau, - pasakojo T.Leonavičienė. - Žinoma, nuolat auganti paklausa verčia galvoti apie gamybinių pajėgumų plėtrą, tačiau kol kas nesame įsitikinę, kad rinka tam pribrendo.”
“Vėtrungės” vadovė taip pat pastebėjo, kad galimybes priimti daugiau užsakymų riboja kvalifikuotų meistrų trūkumas. Bendrovėje teoriškai yra 25 darbo vietos, tačiau realiai dirba tik 18 meistrų.
“Priimti atsitiktinių žmonių nesinori, nes dirbame su brangiomis medžiagomis, o kokybei keliami iš tiesų dideli reikalavimai. Kol kas su šia užduotimi sėkmingai susitvarkome. Įmonės partneriai, pristatę “Vėtrungės” valtis parodoje Prancūzijoje bei Italijoje, tvirtino, kad tenykščiai meistrai mus laiko labai rimtais konkurentais”, - pasidžiaugė T.Leonavičienė, praeityje drauge su vyru Aleksandru buvusi garsi buriuotoja.
Beje, valtims gaminti naudojamas Sibiro maumedis, baltasis ąžuolas ir raudonmedis. Medis, kaip ir kitos gamyboje naudojamos medžiagos, turi specialius sertifikatus, liudijančius atitikimą tam tikriems “vandenių” standartams.
Pasakodama apie populiariausius modelius T.Leonavičienė teigė, kad žvejai profesionalai bei mėgėjai pasiirstyti dažniausiai užsako klasikinio modelio valtis. Jos stabilios vandenyje, ant bortų galima pritvirtinti žvejybos amuniciją (krepšelius virvutėms, meškerių laikiklius, žuvų sietelio laikiklį išorinėje borto pusėje) bei variklius.
Taip pat populiarios nedidukės jachtos, kurias mielai buriuoja tiek patyrę meistrai, tiek jauni buriuotojai. Ponia Tamara pasidžiaugė, kad “Vėtrungės” pagamintos jachtos yra dalyvavusios ir užėmusios prizines vietas Lietuvos buriavimo regatose.
Pagal individualius užsakymus įmonė gamina nedidelių gabaritų, iki 10 m burines jachtas (įskaitant katamaranus ir trimaranus), skirtas plaukioti ežeruose ir jūros pakrančių vandenyse. Trimaranų ir katamaranų maža grimzlė leidžia priplaukti prie seklių krantų.
Svarbi “Vėtrungės” veiklos dalis - jachtų ir katerių visiškas restauravimas bei dalinis remontas. Jo metu įmonės meistrai gali pakeisti kajučių vidaus apdailą, pagaminti specialius baldus, pakeisti rangautus, suremontuoti denį ir t.t.
Olimpinis užsakymas - Lietuvai
Tuo tarpu bendrovės “Armuotas plastikas” vadovas teigė, kad jie užima visiškai kitą rinkos segmentą nei medinių valčių gamintojai, todėl pastaruosius laiko kolegomis, o ne konkurentais.
“Plastikinis laivas nuo medinio visų pirma skiriasi ilgaamžiškumu ir priežiūra. Iš tradicinių medžiagų padarytą valtį kiekvienais metais reikia hermetizuoti ir rengti plaukiojimui, o plastikinis, tvarkingai eksploatuojamas ir tinkamai saugomas, tarnauja ne mažiau kaip 20-30 metų. Be to, juos galima gaminti serijiniu būdu, naudojant standartizuotas formas, todėl plastikiniai laiveliai yra pigesni. Tuo tarpu mediniai analogai dažnai yra vienetiniai gaminiai, kuriems reikia žymiai daugiau rankų darbo. Ši aplinkybė lemia medinių valčių kainą”, - pasakojo M. Volosevičius.
Beje, plastikinių valčių ir katerių gamyba Lietuvoje atsirado prieš 35 metus, tuometiniams respublikos vadovams nusprendus planingai plėtoti šalies ūkį. 1972-aisiais netoli Prienų buvo pastatyta sklandytuvų, o Šalčininkų rajone - plastikinių valčių gamykla. Įmonėje “Armuotas plastikas” lig šiol dirba keletas veteranų, prisimenančių, kaip vadinamojo DOSAF užsakymu buvo liejami pirmieji laiveliai.
Klausiamas, ar tokia solidi patirtis leidžia patiems diktuoti valčių madas, M.Volosevičius teigė, kad klientams Norvegijoje ir Anglijoje gaminamos valtys pagal jų pateiktus brėžinius. Paprastai jie pageidauja masyvesnių, didelės keliamosios galios valčių.
“Turime nemažai savų modelių, nuo 360 iki 600 centimetrų ilgio, kuriuos mielai renkasi vietiniai pirkėjai”, - pasakojo bendrovės “Armuotas plastikas” vadovas.
Jis taip pat akcentavo, kad visos gamyboje naudojamos medžiagos turi sertifikatus “Det Norske Veritas” ir “Lloyd’s Register of shipping”. Lietuviškoms valtims ir kateriams, kurie yra gaminami atsižvelgiant į ES direktyvas ir atitinka ES reikalavimus pagal “D” klasę, suteikiama 2 metų garantija.
Įdomu tai, kad Šačininkuose veikianti įmonė laimėjo konkursą ir seriją katamaranų 2004-aisiais gamino Atėnų olimpinių žaidynių organizatorių užsakymu. Juos naudojo teisėjai, dirbę irklavimo bei buriavimo varžybose.
kaunodiena.lt
Comment
-
Pramoginių laivų flotilę papildė kateris "Vakarų ekspresas"
Vakar Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija išdavė pramoginio laivo "Vakarų ekspresas" dokumentus ir jis išplaukė į pirmąjį bandomąjį kruizą Kuršių mariomis.
Taigi nuo šiol ir dienraštis "Vakarų ekspresas" turi savo laivą, kuris bus skirtas reporteriniam darbui, pramogoms ar svečiams plukdyti.
Prieš kelerius metus su dienraščio vyriausiuoju redaktoriumi Gintaru Tomkumi tariantis, kaip galėtume pagerinti reporterių darbo operatyvumą, be kita ko, kalbėta, kad uostamiesčio dienraštis privalo turėti katerį, idant pirmas suskubtų į įvykio vietą - ar gaisras Smiltynėje, ar brakonierių tinklai aptikti, ar pan. Tačiau tada tai dar buvo utopinės svajonės.
Netgi tada, kai 2005 metų pavasarį Klaipėdos visuomenės sveikatos centro surengtame aukcione buvo nupirktas senas kateris, mažai kas tikėjo, kad jis greitai plauks.
Kateris "Vakarų ekspresas" pastatytas 1993 m. Rusijoje, Rybinsko laivų statykloje. Joje nemažai buvo statoma katerių, skirtų kariškių tarnybiniam naudojimui, vaizdžiai tariant, - admirolams plukdyti. Todėl jie buvo vadinami admiroliniais kateriais. Vieną jų prikelti naujam gyvenimui nutarė "Vakarų ekspreso" kolektyvas.
2005 m. balandį jis buvo pradėtas remontuoti AB "Laivitė". Šiemet birželio 1 d. laivas jau buvo nuleistas į vandenį. Birželio 4 d. buvo atlikti eigos bandymai. Po jų nurodytus trūkumus likvidavo "Laivitės" darbuotojai.
"Vakarų ekspreso" darbuotojas Vladislavas Gvozdevas teisę vairuoti nedidelį laivelį turi nuo 1988 metų. Tačiau laikė kitą egzaminą ir šiemet balandžio 12-ąją gavo motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinės kvalifikacijos liudijimą. V. Gvozdevas atliko ir laivo remonto priežiūrą.
Kateris aprūpintas visa būtina tokio tipo laivui navigacine įranga, kurią įrengė UAB "Navikontas". Jis gali plaukioti Kuršių mariomis ir jūros pakrantėmis, bangavimui neviršijant 4 balų.
Pakeitus seną didelį variklį tokio paties galingumo mažesniu, bet modernesniu, buvo atkovota daugiau erdvės katerio keleiviams. Dabar jis gali plukdyti 12 žmonių.
"Vakarų ekspreso" laivas buvo remontuojamas "Laivitės" Katerių ceche, kuriame statomi ir pačios "Laivitės" kateriai.
Comment
-
Susisiekimo ministerijoje aptarta vidaus vandenų laivybos plėtra
Birželio 12 d. Susisiekimo ministerijoje vykusiame pasitarime dėl šių metų laivybos ypatumų šalies vidaus vandenyse ministras A.Butkevičius pažymėjo, kad vidaus vandenų laivyba tampa vis svarbesnė transporto ir turizmo sektoriaus dalis.
Pasak ministro, masiškai augančių pramoginių laivų skaičius rodo sparčiai augantį Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygį, todėl būtina skirti ypatingą dėmesį savalaikiam vidaus vandenų kelių investicinių projektų įgyvendinimui.
2007 m . birželio 1 d. vidaus vandenų registre buvo įregistruotos 48 665 vandens transporto priemonės. Jų skaičius ypač šiais metais sparčiai didėja – vien per šių metų gegužės mėnesį įregistruotos 839 vandens transporto priemonės.
Gerindama laivybos sąlygas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2006 m . atnaujino Kuršių mariose esančius navigacijos ženklus, 16 km pailgino eksploatuojamus vidaus vandenų kelius Nemuno upės ruože nuo Birštono iki Žemaitkiemio. Kauno mariose Kauno HE – Rumšiškės paženklintas farvateris šviečiančiais navigaciniais ženklais, papildomai pastatyti greitį ribojantys ženklai Minijos upėje ant Povilų tilto ir Kauno marių įlankoje ties Rumšiškių muziejumi.
Pasitarimui pirmininkavęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pažymėjo, kad laiku įgyvendinti visi 2006 m . vykdyti investiciniai vidaus vandenų laivybos plėtros projektai.
Iki šių metų liepos 1 d. bendromis Susisiekimo ministerijos ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos pastangomis Nemune bus įrengta 18 prieplaukų.
Iki 2007 m . navigacijos pabaigos Kuršių mariose bus užtikrintas 2,0 m garantinis gylis, o iki 2008 m . navigacijos pabaigos – 2,5 m garantinis gylis. Pasitarime taip pat aptarta planuojama skystojo kuro degalinės laivams pripildyti statyba - 2007 m . bus parengtas plaukiojančios skystojo kuro degalinės laivams pripildyti techninis projektas, o 2008 m . planuojama pastatyti pirmąją plaukiojančią skystojo kuro degalinę Lietuvoje ir ją eksploatuoti Kuršių mariose ir Nemuno deltoje.
Sutarta, kad Vidaus vandenų kelių direkcija per dvi savaites išnagrinės ir pateiks pasiūlymus dėl kuro degalinės laivams statybos Uostadvaryje.
Iki 2012 m . bus įrengtas tinkamas eksploatacijai vidaus vandens kelias Nemuno upės ruože Žemaitkiemis – Aukštutinė Privalka. Šiuo metu Nemuno upėje nuo Kauno HE iki Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos eksploatuojamos tik dvi šio vandens kelio atkarpos – Kauno HE – Žemaitkiemis ( 83 km ) bei Druskininkai – Liškiava ( 11 km ). Likusi Nemuno upės dalis šitame ruože yra neeksploatuojama. Įrengus vidaus vandens kelią atkarpoje Žemaitkiemis – Aukštutinė Privalka susidarys vientisas eksploatuojamas valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias nuo Kauno HE iki Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos. Tokiu būdu bus išplėtotas Lietuvos eksploatuojamų vidaus vandens kelių tinklas, paspartintas turizmo infrastruktūros vystymasis.
Iki 2008 m . planuojama baigti įgyvendinti projektą „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Klaipėdos iki Kauno sutvarkymas“, kuriuo siekiama sukurti vidaus vandens kelio sistemą Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Klaipėdos iki Kauno. Įgyvendinus projektą bus rekonstruota Kauno keleivinė prieplauka ir Uostadvario vidaus vandenų uoste pastatyta stacionari krantinė keleiviniams laivams aptarnauti.
Pasitarimo dalyviai pažymėjo, kad būtina stiprinti laivybos kontrolę bei griežtinti laivų savininkų administracinę atsakomybę, taip pat aptartos naujų krovinių bei keleivių prieplaukų statybos galimybės.
Kelias
Comment
-
Parašė senis Rodyti pranešimąSusisiekimo ministerijoje aptarta vidaus vandenų laivybos plėtra
Iki 2012 m . bus įrengtas tinkamas eksploatacijai vidaus vandens kelias Nemuno upės ruože Žemaitkiemis – Aukštutinė Privalka. Šiuo metu Nemuno upėje nuo Kauno HE iki Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos eksploatuojamos tik dvi šio vandens kelio atkarpos – Kauno HE – Žemaitkiemis ( 83 km ) bei Druskininkai – Liškiava ( 11 km ). Likusi Nemuno upės dalis šitame ruože yra neeksploatuojama. Įrengus vidaus vandens kelią atkarpoje Žemaitkiemis – Aukštutinė Privalka susidarys vientisas eksploatuojamas valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias nuo Kauno HE iki Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos. Tokiu būdu bus išplėtotas Lietuvos eksploatuojamų vidaus vandens kelių tinklas, paspartintas turizmo infrastruktūros vystymasis.
Kaip matome nėra taip problematiška laivyba Nemunu aukščiau HES-o, o atsiradus turistiniams maršrutams, tikėtina, kad atsiras ir pramoninė laivyba, krovinių pervežimas. Tuomet su laiku bus tikslinga ir šliuzus įrengti Kauno HES .Parašas :)
Comment
-
PRIEPLAUKOS. Vakar Zapyškyje oficialiai atidaryta penktoji iš dvylikos Nemuno trasos kilnojamoji prieplauka. Jau anksčiau Nemune įrengtos 6-ios stacionarios prieplaukos. Jas statė Klaipėdos hidrotechnikos bendrovė. Stacionariosios prieplaukos įrengtos Šilutėje, Jurbarke, Kaune, Birštone, Alytuje, Druskininkuose, o kilnojamosios bus Pagėgiuose, Jurbarke, Šakiuose, Kaune, Kaišiadoryse, Prienuose,Varėnoje. Taip pat bus išleistas Nemuno vandens turistinės trasos vadovas lietuvių ir keliomis užsienio kalbomis, žemėlapiai, reklaminiai bukletai, lankstinukai. Nemuno turizmo trasos plėtros vertė siekia beveik 10 mln. litų.
www.klaipeda.daily.lt
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąPRIEPLAUKOS. Vakar Zapyškyje oficialiai atidaryta penktoji iš dvylikos Nemuno trasos kilnojamoji prieplauka. Jau anksčiau Nemune įrengtos 6-ios stacionarios prieplaukos. Jas statė Klaipėdos hidrotechnikos bendrovė. Stacionariosios prieplaukos įrengtos Šilutėje, Jurbarke, Kaune, Birštone, Alytuje, Druskininkuose, o kilnojamosios bus Pagėgiuose, Jurbarke, Šakiuose, Kaune, Kaišiadoryse, Prienuose,Varėnoje. Taip pat bus išleistas Nemuno vandens turistinės trasos vadovas lietuvių ir keliomis užsienio kalbomis, žemėlapiai, reklaminiai bukletai, lankstinukai. Nemuno turizmo trasos plėtros vertė siekia beveik 10 mln. litų.
www.klaipeda.daily.ltParašas :)
Comment
-
Buriavimo pradininkai Klaipėdoje
Venantas Butkus
Daugelis sporto rūšių, išskyrus nebent ripką, į Lietuvą atkeliavo iš kitų kraštų. Ne išimtis ir buriavimas.
Pirmąjį nedidelį pramogai skirtą burlaivį prieš maždaug 170 metų tų laikų Memelyje į vandenį nuleido čia įsikūręs ir prakutęs ateivis iš ūkanotojo Albiono. Netrukus jo pavyzdžiu pasekė ir vietiniai turtingi vokiečiai. Pagaliau jie įkūrė pirmąją Klaipėdoje buriuotojų draugiją „Memeler Segelverein“ (MSV), kuri gyvavo 78 metus ir pergyveno du pasaulinius karus. Neturint kitokių duomenų, juos turbūt ir reikėtų laikyti buriavimo pradininkais dabartinės Lietuvos pajūryje.
Senos draugijos pėdsakais
Apie šį vokiečių jachtininkų klubą, veikusį Klaipėdoje, pirmą kartą išgirdau prieš daugelį metų iš šiandien jau legenda tapusių buriuotojų – S.Šemerio, S. Marcinkevičiaus ir F. Vainoro. Atseit tarpukarį veikė čia toks vokiečių gana turtingas jachtklubas. Jų nariai į pradedančius buriuoti lietuvaičius žiūrėję iš aukšto, o šie irgi nesipiršę jiems į kompaniją. Tuo kalba ir baigdavosi. Kaip ten klostėsi jų santykiai, ne taip jau labai ir domino. Man, užsikrėtusiam buriavimo virusu, pirmiausia buvo smalsu sužinoti, kas tą „užkratą“ paleido Lietuvos pajūryje.
Dar sovietmetį kažkas į jachtklubą atsinešė seną vokiško laikraščio, tikriausiai „Memeler Dampfboot“, iškarpą su nedideliu straipsneliu apie vienos jachtos, priklausiusios „Memeler Segelverein“ draugijai, išvyką. Deja, apie pačią draugiją nė žodžio. Vėliau viename Kylio jachtklube teko sutikti garbaus amžiaus buriuotoją, kuris, sužinojęs, iš kur mes, sakė girdėjęs, kad Hamburge dar neseniai veikęs „memelenderių“ jachtklubas. Pagaliau pasitaikė proga nuburiuoti į Hamburgą ir pratęsti paieškas. Pasirodo, po karo Vakarų Vokietijoje atsidūrę „Memeler Segelverein“ draugijos nariai dar iki 1962 metų tęsė savo veiklą. Mums pavyko susitikti tik su paskutiniuoju ir vieninteliu šiame pasaulyje likusiu šios draugijos nariu Heinrichu Dumbriu. Aštuntą dešimtį bebaigiąs vyras, kuriam Klaipėda yra gimtasis miestas, įteikė mums, „Marinus“ klubo buriuotojams, karališką dovaną – senos dviejų dalių knygos kopiją. Tai – 1912 metais Klaipėdoje išleista 90 puslapių brošiūra. Pirmojoje dalyje „Bericht des Memeler Segel-Vereins für die Jahre 1909/1911“ pateikta trumpa MSV veiklos metinė ataskaita, o antroji dalis „Fünfundzwanzig Jahre Vereingeschichte. 1884-1909“, kurią parašė aktyvus ir ilgametis draugijos narys Richardas Lankovskis, atspindi draugijos 25 metų gyvavimo istoriją.
Be to, Hamburge mums į rankas pateko dar viena solidi jau mūsų laikais, 1980 metais, išleista knyga – „SC Rhe. Aus 125 Jahren deutscher Segelsportgeschichte“, kurioje keletas straipsnių skirta ir Klaipėdoje veikusiai vokiečių buriuotojų draugijai. Dar šį tą pavyko ištraukti naršant po vokiečių buriavimo ir jūreivystės entuziastų tinklalapius internete.
Taip ir susidėliojo ilgą laiką nutylima ir beveik nežinoma kadaise Klaipėdoje veikusios vokiečių buriuotojų draugijos istorija.
Pradėjo anglai
Nors pirmąją buriuotojų draugiją Klaipėdoje įkūrė vokiečiai, tačiau jie savo leidiniuose neslėpė, kad buriuoti juos paskatino čia įsikūrę anglai. Maždaug nuo XVIII a. vidurio Memelyje (taip tuomet ir dar ilgai Klaipėdą vadino ne tik vokiečiai, bet ir kitų šalių gyventojai) veikė gana didelė ir įtakinga anglų kolonija. Pasak vieno čia apsilankiusio keliautojo, jeigu koks rusas ar vokietis žada vykti į Angliją, tai jam praverstų pirmiausia pagyventi Memelyje, kur jis rastų geriausią progą priprasti prie anglų papročių ir manierų. O viena iš tokių jų „manierų“ – demonstruoti savo polinkį jūreivystei. Tuo metu Anglijoje buvo įėjęs į madą pramoginis buriavimas, kurį pamėgo ne tik anglų aristokratai, įkūrę pirmuosius jachtklubus, bet ir turtingi miestelėnai. Kadangi anglai visada pasižymėjo snobiškumu, tai jiems ne tiek svarbu buvo plaukioti, kiek turėti nuosavą jachtą ir priklausyti prestižiniam buriuotojų klubui. Iki šiol jie garsėja „anglišku buriavimu“ – pasisėdėjimu prie krantinės stovinčioje jachtoje gurkšnojant viskį. Tad nieko nuostabaus, kad šią tradiciją anglai atsivežė ir į Memelį.
Viename iš leidinių nurodoma, kad 1822 metais į Memelį atvyko jaunas anglų verslininkas Džonas Meisonas (John Mason). Matyt, tai būta apsukraus ir išprususio vyro, nes versdamasis medienos eksportu jis tapo vienu turtingiausiu Memelio gyventoju. Teigiama, kad jis pastatė pirmąją mieste garinę lentpjūvę, miesto teatrą, „British Hotel“ viešbutį ir dar daugelį kitų objektų. Už nuveiktus darbus miesto labui jam buvo suteiktas komercijos patarėjo garbės titulas. Ketvirto dešimtmečio viduryje D. Meisonas savo sūnums pastatė nedidelį burlaivį, pavadinęs jų garbei „Bob&Bill”. Kaip tvirtina MSV istorijos autoriai, tai – pirmoji sportinė jachta, atsiradusi Klaipėdoje. Pasak jų, tai buvęs kilinis botas su dviem liugerinėmis (įstrižomis netaisyklingos trapecijos formos) burėmis. Iki pat savo mirties (1896 m.) D. Meisonas aktyviai dalyvavo vystant Memelyje buriavimo sportą: turėjo vieną didžiausių jachtų, plaukiojo ja į kaimyninius uostus, net šešerius metus iš eilės buvo renkamas „Memeler Segelverein“ pirmininku.
http://www.klaipeda.daily.lt/
Comment
-
Jūrų muziejus turės plaukiojančią dorę
Adelė Žičkuvienė
Šią vasarą svarbiausias Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus darbas – pastatydinti Kuršmarių dorę.
Dorės išstūmė kurėnus
Pokario pagrindinės Kuršių marių darbininkės, pakeitusios bemotorius kurėnus, griaučiai baigia subyrėti Jūrų muziejaus laivų ekspozicijos aikštelėje.
Apie 1950 metus statytą dorę, anot Laivybos istorijos skyriaus vedėjo Romaldo Adomavičiaus, lopyk nelopęs, į vandenį nebenuleisi, kiaura kaip rėtis. Daugelį metų ištikimai tarnavusią žvejams ją Jūrų muziejui kaip eksponatą padovanojo buvęs Neringos žuvininkystės ūkio vadovas, jūrų kapitonas Zenonas Kaupas.
Likimo ironija, po karo Seredžiuje, ant Nemuno kranto, Upių laivininkystės dirbtuvėse Kriukuose pradėtos statyti pūstašonės dorės greitai išstūmė lėtaeiges burvaltes kurėnus. Tačiau, nepraėjus nė pusei amžiaus, dingo iš marių peizažo ir krypavusios kaip antys motorinės dorės. Viena dar kurį laiką prieš keletą metų tysojo ant kranto „išlipusi“ Melnragėje prie šiaurinio molo. Kita senokai ilsisi Jūrų muziejaus laivų ekspozicijos aikštelėje. Nieko nedarant dorės, anot muziejaus darbuotojo, dings iš pamario žvejų gyvenimo taip pat, kaip po karo atsitiko su kurėnais.
Stato patyrę meistrai
Nuo vasaros pradžios Kopgalyje sukiojasi tie patys auksarankiai meistrai iš Švėkšnos, kurie pastatė kurėną. Šį kartą jiems teko ne ką lengvesnė užduotis. Nors praėjo palyginti nedidelis laiko tarpas, ir vyresniosios kartos marių žvejų atmintyje dar tebegyvena prisiminimai apie žvejybą dorėmis, jų brėžinių meistrams aptikti nebepavyko. Statyti naują tenka metrais, centimetrais, sprindžiais matuojant senąją, pasitikslinant, ar tikrai einama teisinga kryptimi.
Ne ką lengviau buvo ir surasti autentišką 1950 metų serijinės gamybos dorėse naudotą rusišką variklį. R.Adomavičius prisipažino, kad, tik išlandžiojus visus sendaikčių turgus ir išsiklausinėjus šiaip laivų dalimis prekiaujančių antikvarinių daiktų mėgėjus, pavyko viename sandėlyje rasti autentišką dorės variklį. Jis gerai išsilaikęs ir bus sumontuotas taip, kaip tai darė Seredžiaus meistrai. Tačiau iki tol, kol bus galima į valtį kelti variklį, dar laukia nelengvas darbas - išlenkti ir sumeistrauti pūstašonius dorės bortus, juos užsandarinti, įrengti triumą.
Sulaukė įvairių siūlymų
Lietuvos jūrų muziejaus laivus eksponatus sovietmečiu buvo stengiamasi kaip paminklus išrikiuoti krante specialioje laivybos temai skirtoje aikštelėje po atviru dangumi.
Jie, praradę tikrąją paskirtį, greitai sunyko. Teko iš pagrindų atnaujinti vidutinįjį žvejybos tralerį „Dubingiai“, po to restauravo jo mažąjį broliuką.
Dabar, atėjus laikui atnaujinti dorę, susimąstyta, ar yra prasmė skirti nemažus pinigus atkurti eksponatams, kad jie toliau trūnytų po atviru dangumi. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai estai yra sukaupę ištisą veikiančių senovinių laivų flotilę ir ją laiko prie krantinių uoste. Jie turi net XX amžiaus pradžioje statytą povandeninį laivą, kurį rodo svečiams, jame rengia priėmimus. Kaip bus panaudota atstatytoji Lietuvos jūrų muziejaus dorė - neapsispręsta.
Anuomet žvejai dorėmis leisdavosi ir į priekrantės vandenis, kuriuose užmesdavo tinklus. Atkurtoji tikriausiai „pareigas eis“ marių vandenyse. Vieni siūlo pasidirbinus originalų laivelį juo po marias plukdyti garbingus svečius, kiti - dalyvauti įvairiose iškilmėse. Tačiau, R.Adomavičiaus nuomone, atkurtą eksponatą teisingiausia būtų naudoti pagal jo ankstesnę paskirtį. Juo plaukti į marias žvejoti.
www.klaipeda.daily.lt
Comment
-
Parašė laSSas_ Rodyti pranešimąPadėkit neapsišvietusiam, ar Nemuno - Klaipėdos kanalas naudojamas laivybai? Ar laivai plaukia Kuršmarėmis?
Comment
-
Parašė Adomux Rodyti pranešimąŠiandiena barža su žvyru atplaukė. Jau baigiama iškrauti Hidrotechnikos krantinėje
Comment
-
Kaune - pirmas Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo pastatytas laivas
Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardu pavadintas laivas bus skirtas buksyruoti ir aptarnauti žemsiurbes. M.Patašius
Modestas Patašius 2007-07-26 18:44
Trečiadienį prie Vytauto bažnyčios esančioje senojoje miesto prieplaukoje buvo pakrikštytas Viljampolės laivų technikos priežiūros bazėje pagamintas naujutėlaitis upių vilkikas. Videonaujienose apie tai žiųrėkite reportažą.
Laivo „krikštamote“ sutiko būti Seimo narė Milda Petrauskienė. Tik iš trečio bandymo susisiekimo ministrui Algirdui Butkevičiui pavyko sudaužyti skirtą laivų krikštynoms tradicinį šampano butelį.
Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardu pavadintas laivas bus skirtas buksyruoti ir aptarnauti žemsiurbes. Tai pirmas laivas, šioje įmonėje pastatytas nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Vidaus vandens kelių direkcija šiuo metu turi 40 įvairios paskirties sovietmečiu pagamintų plaukiojančių objektų: žemsiurbių, baržų, katerių, vilkikų, keleivinių laivų.
Generalinis direktorius Gintautas Labanauskas teigė, kad kai kurių jų amžius siekia net 50 metų, tad atsinaujinimas jau seniai buvo būtinas kaip žuvims vanduo.
Pagal upeivių parengtą techninę užduotį, apie 2,5 milijono litų kainavęs laivas pagamintas pagal suomių bendrovės ILS OY projektą.
Norint įsigyti tokį laivą užsienyje, tektų pakloti apie 1,5 mln. eurų. Jis nuo kitų laivų skiriasi maža grimzle, buku priekiu ir galu.
Laive sumontuotos modernios gervės, kranai, kiti reikalingi eksploatacijai įrenginiai. Apžiūrėję dažais kvepiantį laivą upeiviai jį lygina su naujausios markės automobiliu.
Pakrikštinus laivą iškilmėse dalyvavę svečiai buvo pakviesti į keleivinį laivą „Tolstojus“ kuris palydėjo „Gediminą“ į žiemos uostą.Paskutinis taisė SkyMan; 2007.07.26, 19:59.Rieda gatvėmis, keliais, laukais mėlyna citrina - pagauk, jei sugebėsi...
Comment
-
MAITINIMAS. Nidoje pradėta nauja paslauga – “Čili” picų pristatymas kateriu į Kuršių marias ten jachtomis ar poilsio laivais plaukiojantiems žmonėms. Maistą į Kuršių marias klientams pristatys iš itin lengvo aliuminio pagamintas kateris, kuris gali išvystyti net iki 100 kilometrų per valandą greitį.
www.klaipeda.daily.lt
Comment
Comment