Vidaus vandens keliai

[Tylus]

[Tylus]

[Depeche]

Viskas atrodo gana apgailėtinai

[nepolitikas]

Viskas atrodo gana apgailėtinai

sausra, labai žemas vandens lygis, visiems blogai

[Ramūnas kns]

Nėra tikro šeimininko. Turtingos šalys davė pinigų jurbarkiečiams, kad pasistatytų uostą, o šie net prižiūrėti nesugeba. Kai lengvai gauni tai nevertini.

[Tylus]

Straipsnis Jurbarko 'Šviesoje'.

[Tylus]

Uosto projektai – tarp prioritetinių

...

Su Klaipėdos uosto veikla galima bent iš dalies sieti vidaus vandens keliui nuo Klaipėdos iki Kauno tvarkyti numatytus projektus. Iki 2018 metų 6,8 mln. eurų (iš jų 5,8 mln. eurų ES parama) planuojama skirti europiniu laikomo vandens kelio E 41 nuo Kauno iki Klaipėdos modernizavimo I etapui.

Modernizavimo darbai jau pradėti. Tvarkomi atskirti šio vandens kelio ruožai, statomos naujos bunos. Dabar vandens keliu E 41 gali plaukti mažos gramzdos laivai iki 100 metrų ilgio ir 10 metrų pločio. Nuo Klaipėdos iki Jurbarko yra palaikomas 1,5 metro gylis, o nuo Jurbarko iki Kauno - 1,2 metro. Ateityje šiame europiniame E lygio vandens kelyje gylis turėtų būti toks, kad juo galėtų plaukti laivai su ne mažesne kaip 2,5 metrų grimzle.

Kol kas uosto kroviniams gabenti vienintelis Lietuvos E lygio vidaus vandens kelias beveik nenaudojamas. Tikėtina, kad Kaune pastačius specialią krovininį prieplauką juo vis dažniau plaukios vidaus vandenų laiveliai su kroviniais.

Ar Nemunas kada nors gali tapti svarbiu Lietuvos transporto mazgu liudija? Tokios vizijos yra. Nemuno prieplaukų išvystymo planai yra įtraukti į perspektyvinių transporto priemonių kategorijas. Planuojama, kad iki 2040 metų Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymui reikėtų skirti iki 85 mln. eurų. Kada ir kokios konkrečios lėšos ir kokiems konkretiems objektams būtų skirtos kol kas nenumatyta.

Lietuvos saugios laivybos administracija nuo 2016 iki 2019 metų už 2,4 mln. eurų (ES parama 2 mln. eurų) įdiegs hidrografinės, geodezinės, kartografavimo ir gautų duomenų apdorojimo sistemą. Ši institucija norėtų įsigyti ir 628 tūkst. eurų vertės specializuotas jūrinio kartografavimo sistemas. Bet tam pinigai kol kas nenumatomi. Jie atsiras, jei būtų skirtas papildomas ES finansavimas arba neįvykdyti kokie nors projektai.

...

[Tylus]

Pasipildė Lietuvos vidaus vandens keliai

Lietuvos vidaus vandens kelių sąrašą papildė vandens keliai Zaraso ir Zarasaičio ežeruose. Lietuvoje iš viso yra 915,1 km vandens kelių.

Iš jų 820,1 km valstybinės, 60 km – vietinės ir 35 km – perspektyvinės reikšmės. Lietuvoje yra 30 prieplaukų mažiesiems laivams - ir nė vienos Klaipėdoje.

[Tylus]

Nemune prie Zapyškio neliko kliūčių laivams

Zapyškio gyventojai džiaugiasi nusausinta pelke ir nauju paplūdimiu, kurį suformavo Vidaus vandens kelių direkcijai priklausančios žemsiurbės „Nemunas 11“ darbuotojai.

Šią vasarą Nemunas buvo labai nusekęs, upėje iškilo daug seklumų, dėl kurių teko anksčiau laiko nutraukti turistinio laivo „Tolstojus“ keliones iš Kauno į Kulautuvą.

Žemsiurbės įgula kurį laiką darbavosi ties Vilkija, kur pašalino maždaug 4 tūkst. kubinių metrų sąnašų. Ši sekluma ypač trukdė dirbti „Vilkynės“ upių keltui.

Nemaža sekluma susiformavo ir ties Zapyškiu, todėl Kauno rajono savivaldybės tarybos narė Evelina Valskytė kreipėsi į Vidaus vandens kelių direkcijos generalinį direktorių Antaną Ivanauską, prašydama pašalinti laivybai trukdančias sąnašas.

Grįždama iš Vilkijos į žiemos uostą Marvelėje, žemsiurbė „Nemunas 11“ keletą dienų darbavosi ir ties Zapyškiu. Įgulos kapitonas Vygantas Runas pasakojo, kad kartu su kolega Kęstu Kasiliausku dirbo pamainomis.

Po savaitės Zapyškio pakrantėje, netoli Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, buvo suformuotas įspūdingas smėlio paplūdimys. Kita dalis sąnašų užpildė pelkėtą vietą.

„Manau, kad kitąmet sąlygos laivininkystei bus geresnės“, – vylėsi V. Runas.

„Sąlygos maudytis – taip pat“, – šypsojosi Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas, dėkodamas upeiviams už jų atliktus darbus.

[Tylus]

Darbai, pasibaigus navigacijos sezonui

Pasibaigus navigacijos sezonui, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai priklausantys kelio priežiūros laivai surinko kelią žyminčius ženklus – bojas ir grįžo į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą. Dalis laivų, kuriems reikalingas dokavimas, t.y., povandeninės laivo dalies apžiūra ir / ar remontas, slipu yra iškeliami į krantą. Kiti laivai, kurių priežiūros ir remonto darbams nereikalingas iškėlimas į krantą, tarpnavigaciniu laikotarpiu liks stovėti uoste.

Užsitęsus šiltiems orams, vagos valymo darbus atliekantys laivai toliau šalina seklumas Nemuno upėje. Žemsiurbė „Nemuno-11“ darbuojasi ties Marvelės krovinine prieplauka, plaukiojantis kranas ir kiti laivai šalina susikaupusias sąnašas žiemos vidaus vandenų uoste.

[Ramūnas kns]

[Vitas]

Atlikdamas virtualią Galvės ežero pakrante einančio kelio į Užutrakio dvarą žvalgybą, netikėtai aptikau pakrantėje stovintį laivą. https://www.google.lt/maps/@54.66848...7i13312!8i6656
Ten pat stovintis pažymėtas žemėlapyje
http://www.maps.lt/map/default.aspx?...5d,stops,zebra
Tikriausiai tai laivas "Skaistis" ?

[Tylus]

Užvakarykščios dienos blyksniai iš Jurbarko mažųjų laivelių prieplaukos.

[Tylus]

Rusija intensyvina laivybą Nemunu

Rusijos Vyriausybė atidarė naują vidaus vandens kelią Kaliningrado srityje. Jis iš Sovetsko Nemunu eitų iki Skirvytės (Rusijoje vadinama Severnaja upė) ir per ją į Kuršių marias.

Naujas kelias Rusijai užtikrintų laisvą išėjimą iš Sovetsko į Kuršių marias. Tuo pačiu būtų atgaivintas Sovetsko upinis uostas. Nurodyta, kad atsivertų kelias į Sovetską plaukti kariniams, pasienio, muitinės, hidrografiniams laivams.

Taip pat akcentuojama, kad kelias pagerins Rusijos žvejybos, turizmo vystymą Kuršių mariose. Kaip pagrindiniu Rusijos Kaliningrado srities uostu Kuršių mariose nurodomas Zelenogradskas. Nuo jo iki Sovetsko yra apie 35 kilometrai.

Dokumente, kuri pasirašė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, nurodoma, kad Zelenogradskas taptų Kaliningrado srities vandens turizmo, taip pat sportinių ir burinių jachtų sustojimo centru.

Tačiau šis Kuršių marių uostelis yra problematiškas, nes į jį yra per seklus įplaukimo kanalas.

[Tylus]

Norima leisti neregistruoti mažųjų laivelių ir jachtų

Susisiekimo ministerija siekia, kad į vidaus vandenų laivų registrą nebūtų įtraukiami maži laiveliai ir jachtos.

Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, kad į registrą galėtų būti neįrašomi sportiniai laivai, vandens dviračiai ir irklinės valtys, kurių ilgis mažesnis nei 6 metrai. Į registrą taip pat nepatektų ir trumpesnės nei 6 metrų burinės jachtos ir irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia mažesnė nei 500 kilogramų.

Manoma, kad, supaprastinus registracijos taisykles, į registrą nebus privaloma įtraukti apie 30 tūkst. mažųjų laivelių.

[Tylus]

Laivavedžio liudijimą bus galima gauti paprasčiau

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo numatyta paprastesnė tvarka asmenims įgyti motorinio pramoginio laivo, t. y. asmeniniam naudojimui skirto motorą turinčio laivo, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų, laivavedžio kvalifikacijos liudijimus. Tarp kitų pakeitimų taip pat numatoma, kad išduodami pažymėjimai nebus skirstomi pagal valdomos motorinės pramoginės transporto priemonės variklio galią.

Gera žinia ta, kad mažųjų plaukiojimo priemonių, kurių variklių galingumas bus ne didesnis nei 10 AG (arklio galių) ir kurie plaukioja šalies vidaus vandenyse, laivavedžio kvalifikacijos liudijimas nebus privalomas. Iki šiol ši riba buvo 5 AG. Didesnių laivų valdytojams ar savininkams, kuriems privalu turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą, tai padaryti bus paprasčiau, nes teks laikyti lengvesnį teorijos egzaminą.

...

„Šiuo įsakymu numatytos trumpesnės laivavedžių rengimo programos, kurios bus diferencijuojamos pagal plaukiojimo rajonus. Laivavedžių kvalifikacijos liudijimus, suteiksiančius teisę plaukioti vidaus telkiniuose, kuriose nėra vidaus vandenų kelių, pavyzdžiui, ežeruose, bus galima įgyti išlaikius teorijos egzaminą eksternu arba baigus mokymo kursus pagal minimalią 20 val. mokymo programą“, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Norinčiųjų įgyti teisę valdyti tokius laivus vidaus vandenų keliuose – laivybai tinkamose upėse, ežeruose, dirbtiniuose vandens telkiniuose, Lietuvai priklausančioje Kuršių marių dalyje, kuriuose yra navigacijos ženklų – ir teritorinės jūros ribose rengimo programa sutrumpėjo maždaug perpus.

...

Vidaus vandenų laivų kapitonams, kapitonams-mechanikams, laivavedžių arba jūrinių laivų kapitonams bus leidžiama valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimo šalies vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje arba įgyti tokio laivo laivavedžio kvalifikacijos dokumentą.

[Tylus]

Jurbarko mažųjų laivelių prieplauka (2016.02.18.)

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]