Šeštadienį Chicagos Tribune perskaičiau įdomų straipsnį apie Nikaragvos vyriausybės paskelbtą sprendimą statyti kanalą tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno. Tokio projekto sąmata - 18 mlrd. USD.
Šio straipsnio santrauka būtų tokia:
Nikaragvos teritorija buvo pasirinkta pradiniuose kanalo tarp Atlanto vandenyno ir Ramiojo planuose. Bet dėka politinių intrigų buvo prastumtas Panamos kanalas, kuris sėkmingai buvo užbaigtas 1914m. Taip buvo sukurtos sąlygos klestėjimui Panamos miestui ir visai nedidelei Panamos valstybėlei. Tačiau Nikaragvos gyventojai neužmiršta praleistos istorinės galimybės. Nuo 1850m. inžinieriai nagrinėjo galimybę tiesti kanalą per Nikaragvos teritoriją, bet galų gale, JAV senatas nubalsavo už Panamą. Pagrindinė priežastis, nulėmusi neigiamą sprendimą Nikaragvos atžvilgiu buvo vulkaninių išsiveržimų grėsmė. Tačiau dabar akivaizdu, kad ta grėsmė buvo perdėta, o buvo įgyvendintas sunkesnis Panamos kanalo projektas.
Tačiau spartėjant pasaulinės prekybos tempams susiformavo akivaizdus poreikis Panamos kanalo pralaidumui didinti. Todėl Panamos vyriausybė priėmė sprendimą investuoti apie 5 mlrd. USD į savo kanalo rekonstrukciją. Nors daugelis ekspertų apskritai labiausiai finansiškai pagrįstu planu laikė naujo kanalo, lygiagrečio esamam, statymą. Net ir su planuojama esamo kanalo rekonstrukcija, Panama negalės aptarnauti didžiausių pasaulinių konteinerių pervežimo laivų. Didžiausi gali gabenti ~14 000 konteinerių ir jų poreikis tik didėja.
Esant tokiai situacijai visiškai realu atrodo kanalo statymas Nikaragvos teritorijoj. Toks kanalas galėtų aptarnauti didžiausiu pasaulinius konteinervežius, ir apsimokėtų finansiškai. Tačiau man atrodo, kad viskas susives į Nikaragvos valdžios nesugebėjimą suburti reikiamą komandą tokio projekto įgyvendinmui. Lapkričio mėnesį išrinktas prezidentas - buvęs žymus marksistas- revoliucionierius Danielis Ortega - garantavo verslo teisių gynimą ir užsienio investicijų skatinimą, bet aš abejoju, ar atsiras daug finansinių institucijų, kurios norėtų kišti pinigus į tokią nestabilią valstybę. Panašu, kad Nikaragvos gyventojams reikės užsiimti revoliucijom, perversmais, sukilimais, kyšininkavimu, narkotikų prekyba ir t.t., o planus apie kanalą ir ramų bei sotų gyvenimą palikti svajotojams.
P.S. budulis atsiprašo už gramatines ir stiliaus klaidas Bet, sakau, reikia pasidalinti įdomia informacija su kolegomis forumiečiais.
Šio straipsnio santrauka būtų tokia:
Nikaragvos teritorija buvo pasirinkta pradiniuose kanalo tarp Atlanto vandenyno ir Ramiojo planuose. Bet dėka politinių intrigų buvo prastumtas Panamos kanalas, kuris sėkmingai buvo užbaigtas 1914m. Taip buvo sukurtos sąlygos klestėjimui Panamos miestui ir visai nedidelei Panamos valstybėlei. Tačiau Nikaragvos gyventojai neužmiršta praleistos istorinės galimybės. Nuo 1850m. inžinieriai nagrinėjo galimybę tiesti kanalą per Nikaragvos teritoriją, bet galų gale, JAV senatas nubalsavo už Panamą. Pagrindinė priežastis, nulėmusi neigiamą sprendimą Nikaragvos atžvilgiu buvo vulkaninių išsiveržimų grėsmė. Tačiau dabar akivaizdu, kad ta grėsmė buvo perdėta, o buvo įgyvendintas sunkesnis Panamos kanalo projektas.
Tačiau spartėjant pasaulinės prekybos tempams susiformavo akivaizdus poreikis Panamos kanalo pralaidumui didinti. Todėl Panamos vyriausybė priėmė sprendimą investuoti apie 5 mlrd. USD į savo kanalo rekonstrukciją. Nors daugelis ekspertų apskritai labiausiai finansiškai pagrįstu planu laikė naujo kanalo, lygiagrečio esamam, statymą. Net ir su planuojama esamo kanalo rekonstrukcija, Panama negalės aptarnauti didžiausių pasaulinių konteinerių pervežimo laivų. Didžiausi gali gabenti ~14 000 konteinerių ir jų poreikis tik didėja.
Esant tokiai situacijai visiškai realu atrodo kanalo statymas Nikaragvos teritorijoj. Toks kanalas galėtų aptarnauti didžiausiu pasaulinius konteinervežius, ir apsimokėtų finansiškai. Tačiau man atrodo, kad viskas susives į Nikaragvos valdžios nesugebėjimą suburti reikiamą komandą tokio projekto įgyvendinmui. Lapkričio mėnesį išrinktas prezidentas - buvęs žymus marksistas- revoliucionierius Danielis Ortega - garantavo verslo teisių gynimą ir užsienio investicijų skatinimą, bet aš abejoju, ar atsiras daug finansinių institucijų, kurios norėtų kišti pinigus į tokią nestabilią valstybę. Panašu, kad Nikaragvos gyventojams reikės užsiimti revoliucijom, perversmais, sukilimais, kyšininkavimu, narkotikų prekyba ir t.t., o planus apie kanalą ir ramų bei sotų gyvenimą palikti svajotojams.
P.S. budulis atsiprašo už gramatines ir stiliaus klaidas Bet, sakau, reikia pasidalinti įdomia informacija su kolegomis forumiečiais.
Comment