[SQQ] Šiaulių oro uostas

[Al&G]

straipsnis is www.skrastas.lt

Pazystu Roma asmenishkai ne vieni metai (persimetam ir dabar Skypeje gan daznai )ir ash tikiu ,kad jis turi ..kaip chia pasakius....kiaushinius! Visa problema ne Shiauliuose o aukshchiau..O jis tik naudojasi to pakilimo taku kaip korta ,bet zaidejai susirinke tame zaidime zaidzia kiekvienas i savo varus

[FruityLoopsas]

Šiaulių civilinis-karinis oro uostas. realybė ar tuščios viltys.

Šiaulių civilinis-karinis oro uostas. realybė ar tuščios viltys.

2006-2012 metais Šiauliuose numatyta LEZ(laisvoji ekonominė zona su civiliniu kariniu oro uostu šalimais....ES palankiai vertina Šiauliu karini oro uosta pritaikant komerciniam naudojimui ir kėtina investuoti apie 700 000 000 LT.... bus smagu padiskutuot sia tema...

26. Šiaulių industrinis parkas (Laisvoji ekonominė zona, LEZ) Spausdinti
Projekto tikslai:
· įkurti Šiaulių industrinį parką;
· sukurti industriniame parke šiuolaikišką logistikos zoną;
· skatinti plyno lauko investicijas;
· sudaryti palankias sąlygas pramonės plėtrai

Projekto stadija: planuojamos

Geografinė padėtis: iki geležinkelio – 0,5 km, iki Šiaulių oro uosto – 0,5 km, iki greitkelio „Via Hanseatica“ – 0,5 km, iki Klaipėdos jūrų uosto – 150 km

Investicinė aplinka: 2005–2006 m. 150 ha teritoriją planuojama pritaikyti pramonės plėtrai, nutiesti inžinerinius tinklus, kelią. Investiciniu požiūriu sklypas patrauklus tuo, kad yra šalia pagrindinių transporto arterijų: geležinkelio, oro uosto, kelių transporto koridoriaus. Saugumą garantuoja kaimynystėje veikianti NATO bazė. Teritorija patogi ne tik pramonės plėtrai, bet ir logistinei veiklai. Šiuo metu investuotojams rengiami paslaugų ir mokesčių lengvatų paketai

Teisinis nuosavybės statusas: valstybinė nuosavybė, 2005 m. balandį teritorija perėjo Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn

Infrastruktūros būklė: projektuojama teritorija nėra apstatyta. Tiesiamas Pietinis aplinkkelis (numatoma pabaiga 2007 m.), 2006 m. planuojama nutiesti inžinerinius tinklus iki sklypų ribų. Šiuo metu artimiausia inžinerinė infrastruktūra yra 3 km atstumu nuo teritorijos. Komunikaciniai tinklai yra geros būklės, tinkami pramonės veiklai ir plėtrai. Tarptautinis oro uostas teikia logistikos paslaugas, priima privačius užsakymus. Geležinkelio „Rail Baltica“ linija šiuo metu pertvarkoma, tačiau už 15 km veikia didžiausias Baltijos šalyse geležinkelio mazgas

Žemės naudojimo pobūdis: pramonės, sandėliavimo, infrastruktūros

Sklypo plotas: apie 210 ha, per I stadiją bus panaudota 66 ha

Statymo galimybės: per I stadiją bus apstatyta apie 180 000 kv. m

Leistinas aukštis: neribotas

Automobilių stovėjimo vietų skaičius: I stadija – apie 6 000

Bendrasis statinių plotas: I stadija – apie 7 000 000 kv. m

Investicijos: I stadija – apie 690 mln. Lt

Projekto vykdytojas: Šiaulių miesto savivaldybės administracija

Projekto autorius: Šiaulių miesto savivaldybės administracija

Dokumentacijos rengimo laikotarpis: 2005–2006

Statybos laikotarpis: 2006–2012

www.development.lt

[FruityLoopsas]

1993 m. balandžio 20 d. buvo įregistruota savivaldybės įmonė „Šiaulių aerouostas“, jos direktoriumi paskirtas ilgametis sportinės aviacijos klubo viršininkas Zigmantas Zdzichauskas. O kitą dieną Zoknių padangę užtemdė dūmai - degė sovietinės armijos palikimas, aviacinis žibalas, kurio tūkstančiai tonų masinio neūkiškumo laikais buvo išpilta ir susigėrė į Zoknių žemę. Išspręsti šią ekologinę problemą pasisiūlė Danijos vyriausybė, skyrusi 2 mln. kronų užterštumo lygiui nustatyti ir grunto valymo darbams. JAV aplinkosaugininkas Valdas Adamkus į Šiaulius atvežė grupę karinių ekologų, kurie parengė keletą pasiūlymų, kaip valyti teritoriją. Bet realūs grunto valymo darbai pradėti tik 1997 m., kai didžiąją dalį teršalų jau buvo nusėmę vietiniai šulinių kasėjai.

Buvusiame transporto aviacijos pulko štabe įsikūrė Zoknių policijos nuovada, įsisteigė „Hermio“ ir Šiaulių bankų filialai, įrengtas laikinas keleivių terminalas, atkuriamos navigacinės, ryšių ir meteosistemos. Netrukus po rusų kariuomenės išvedimo, 1993 m. spalio 13 d., Zokniuose jau nusileido pirmasis „Lietuvos avialinijų“ lėktuvas, o po poros dienų Susisiekimo ministerijos valstybinė civilinės aviacijos inspekcija leido eksploatuoti aerodromą. 1994 m. balandžio 6 d. Vyriausybės nutarimu Šiaulių oro uostui suteiktas tarptautinio oro uosto statusas.

1994 m. kovo 31 d. savivaldybė sudarė sutartį su konkursą laimėjusia Olandijos kompanija „Nederlandse Philips Bedrijven B.V“ dėl oro uosto rekonstrukcijos ir vystymo projekto, kurio suma 29,343 mln. USD. Kredituoti projektą sutiko Anglijos „Midland“ bankas, kreditui buvo suteikta Lietuvos valstybės garantija. Tačiau dėl lėšų stokos teko atsisakyti kompleksinio oro uosto išvystymo programos, kuri būtų kainavusi per 250 mln. USD.

1994 m. gegužės 20 d. LEZ kūrimu suinteresuotos 29 šalies ir miesto įmonės, „Šiaulių aerouostas“, „Šiaulių aviacija“, Šiaulių bankas ir miesto savivaldybė įsteigė konsorciumą, kuris finansavo LEZ steigimui būtinų dokumentų ir norminių aktų ruošimą. Rugsėjo 8 d. Šiaulių ir Klaipėdos prekybos ir pramonės rūmai įsteigė abiejų miestų LEZ steigimo koordinacinę tarybą. Pirmasis įstatymo variantas Vyriausybei pateikiamas 1994 m. lapkričio 4 d., tačiau ministerijos pasiūlo naujas pataisas ir projektas Seimą pasiekia su žymiais pakeitimais. Į kovą prieš laisvąsias ekonomines zonas įsijungė tuomet opozicinės dešiniosios politinės partijos.

1995 m. birželio 28 d. Seimas vardiniu balsavimu pagaliau priėmė „Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą“, bet zonas nutariama steigti atskirais įstatymais. Seimas Šiaulių LEZ įstatymo projektą pradėjo svarstyti 1996 m. kovo 22 d. Jis kelis kartus buvo grąžintas Vyriausybei, daromos pataisos, kurias iš naujo teko derinti ministerijose. Įstatymas priimtas tik liepos 2 d. Tačiau rinkimus į Seimą laimėję konservatoriai ir krikdemai pradėjo vilkinti konkurso rezultatų patvirtinimą. Sugalvojamos papildomos sąlygos, kurių nebuvo konkurso nuostatuose, pareikalaujama naujų projektų ir garantijų. Tai galutinai sužlugdė oro uosto konversijos sumanymus.

1995 m. gegužės 19 d. Zokniuose buvo surengta aviacijos šventė, kurioje dalyvavo daugelio šalių ambasadoriai, šalies vadovai, o savo meistriškumą demonstravo Italijos karo lakūnai akrobatai iš „Air team flight academy“. 1996 m. vasario 20 d. 17 val. Zokniuose nutūpė pirmasis ilgai lauktas krovininis BOEING 747 200B, iš Irano atgabenęs 100 t krovinį. Tačiau pūga ir plikšala kelioms dienoms lėktuvą „įkalino“ Zokniuose, todėl planai, kad šis lėktuvas skraidys kas savaitę, sugriuvo.

Ispanijos oro policijos Mirage Zoknių aerodrome

Kertinis akmuo skrydžių valdymo bokštui buvo padėtas 1996 m. gegužės 3 d. Oro uosto teritorija savivaldybės lėšomis buvo aptverta 14 km ilgio gelžbetonine ir tinklo tvora, pastatyti paviršinio vandens valymo įrenginiai, pradėta melioracija, atstatytas drenažas. Oficiali pirmosios Šiaulių oro uosto rekonstruotos dalies atidarymo ceremonija įvyko 1997 m. rugpjūčio 28 d. Tačiau pagrindinio pakilimo - tūpimo tako nepavyko padengti nauja asfaltbetonio danga - 18 milijonų litų pagailėjo šalies valdžia, o miesto biudžete tokių lėšų neatsirado. Dėl to Šiaulių oro uostas, nors ir atitikdamas pirmąją ICAO - Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos kategoriją, negalėjo funkcionuoti visu pajėgumu, sumažėjo ir kreditų grąžinimo galimybės. UAB „Šiaulių aerouostas“ dėl vis blogėjančios pakilimo tako būklės ir sumažėjusių skrydžių buvo priverstas bankrutuoti. Tačiau įmonės likvidavimas užtruko. Jos turtas, kartu su visais aerodromo statiniais ir įranga buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai.

2005 m. reikalaujant miesto verslininkams buvo įsteigta Šiaulių miesto savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“. O Lietuvai tapus NATO nare prasidėjo ir aerodromo pakilimo takų remontas. 2005 m. atlikta atsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kainavusi kelis kartus daugiau, negu būtų reikėję prieš 8 metus - 38 mln. litų. Tiesa, šias lėšas skyrė NATO. Pagrindinio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija oficialiai baigta 2006 m. spalio 26 d. iškilmingu tako atidarymu. Pagrindinio tako atnaujinimui 47 mln. litų buvo skirta iš NATO Saugumo investicijų programos. Dar 8,5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio KAM sumokėjo iš biudžeto asignavimų. Atnaujinta 280 000 kv. m ploto 3,5 km ilgio ir 45 m. pločio kilimo ir tūpimo tako danga, jo galuose įrengtos papildomos 13 500 kv. m ploto betono dangos forsažo aikštelės, išasfaltuota 144 000 kv. m. bazės teritorijos, įrengti privažiavimo takai, atnaujintos drenažo sistemos. Didžiąją darbų dalį atliko AB „Šiaulių plentas“. Moderniausią Lietuvoje pagrindinio ir atsarginio takų signalinių žiburių sistemą su kompiuterizuotu sistemos valdymu, galinčią keisti šviesų intensyvumą priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, kainavusią daugiau kaip 2 mln. litų ir pagamintą koncerne „Siemens“, įrengė UAB „Fima“.

Atnaujintas Zoknių oro uostas atitinka ne tik ICAO, bet ir specialiuosius NATO reikalavimus. Rekonstruoto aerodromo apskraidymą ir sertifikavimą atlikę specialistai pripažino jį geriausiu visoje Rytų Europoje. Sertifikatas pirmą kartą oro uosto istorijoje išduotas ilgam laikui - 5 metams. Pradėjus eksploatuoti pagrindinį taką atnaujinami ir civilinių krovininių orlaivių skrydžiai. 2008-2009 m. numatyta naujų naikintuvų ir transporto orlaivių peronų bei aviacinio kuro saugyklos statyba. Greta oro uosto 2007 m. pradedamas kurti industrinis parkas su keliomis gamybos ir logistikos įmonėmis.

[FruityLoopsas]

http://www.airport.siauliai.lt/
Siauliu esamo oro uosto puslapis...

[FruityLoopsas]

Šiaulių oro uoste atidarytas kilimo ir tūpimo takas

Spalio 26 d. Šiaulių oro uoste įvyko rekonstruoto pagrindinio kilimo ir tūpimo tako iškilminga atidarymo ceremonija. Įvykdžius dvejus metus trukusį pagalbinio ir pagrindinio takų projektą, Šiaulių oro uostas tapo vienu moderniausių Rytų Europoje.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo premjeras Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus, KOP vadas pulkininkas Artūras Leita, Šiaulių miesto meras Vytautas Juškus ir kiti garbingi svečiai. Ceremonijos metu buvo perkirpta simbolinė juosta, o KOP kapelionas Virginijus Veilentas palaimino rekonstruotą pagrindinį kilimo ir tūpimo taką. Iš karto po simbolinės juostos perkirpimo, naujai rekonstruoto tako dangą pirmieji išbandė du Ispanijos naikintuvai F-1 „Mirage“, pilotuojami šiuo metu oro policijos misiją virš trijų Baltijos valstybių atliekančių Ispanijos kariškių.
Pagrindinio kilimo ir tūpimo tako ilgis – 3,5 km, plotis – 80 metrų.
Pagrindinio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbus atliko Krašto apsaugos ministerijos (KAM) skelbtą 55 milijonų litų vertės konkursą laimėjusi bendrovė „Šiaulių plentas.

Šiaulių savivaldybė

[FruityLoopsas]

Lietuvos oro neginkluotos pajegos... Nesenai restauruotas pakilimo tupimo takas zada zada nei mazai nei daug... lektuvu kokybiska atvykima ir isvykima...

[Karolis!]

'Šiaulių oro uostą' siūloma išbraukti iš Strateginių įmonių sąrašo
Seimas gruodį svarstys Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo pataisų projektą. Jį parengusi Susisiekimo ministerija siūlo išbraukti bankrutavusią bendrovę 'Šiaulių oro uostas' iš strateginių įmonių sąrašo.

EZ

[FruityLoopsas]

As nesuprantu zmoniu, seimas sako: JEI NERA REZULTATO TAI JO IR NEPRADEKIME DARYTI.... :-) ir nesvarbu kad visos salygos jau yra, tereikia trupucio noro ir investiciju.... jie isbrauks... tai isbraukim viska kas dar nebaigta statyt lietuvoj, nes tai neturi vertes... nesvarbu kad tures... ane?? :-) cia mano monologas :-P

[AIRzol]

Zokniuose tūps rekordiškai daug NATO naikintuvų

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...3607&com=1&s=1

[Karolis!]

Kinai žvalgosi į Šiaulių oro uostą

2006 m. Gruodžio 6 d

Šiaulių savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Stanislovas Gurėjevas gavo Vilniuje įsikūrusios Kinijos ambasados atašė ekonomikai Bai Ming bei konsulo ekonomikai ir komercijai Tang Jun elektroninį laišką. Kinai dėkoja už susitikimą Šiauliuose, įvykusį praėjusią savaitę verslo parodoje.

Susitikti su Šiaulių miesto Savivaldybės atstovu ekonomikai kinai norėjo dar prieš parodą „Šiauliai–2006“ ir laiką derino iš anksto.

Pasak S. Gurėjevo, kinai domisi ne tik Šiauliais, bet ir visa Lietuva. Konkrečiai Šiauliuose kinus domina industrinis parkas, logistikos centras, tolimi svečiai klausė, ar Šiaulių neaplenkia ES struktūrinių fondų parama.

Tačiau patraukliausias objektas jiems yra oro uostas — po ES kvotų Kinijos importui, kinai ieško naujų nišų logistikai. Pasak S. Gurėjevo, iš Šiaulių oro uosto kinams pasiekiama visa Europa.

Konkrečių pasiūlymų kinai nepateikė, tačiau jų tikimasi sulaukti netolimoje ateityje. Savivaldybės ekonomikos skyriaus vedėjas patikino, kad kinai „nori lošti stambiau“ — norėtų perkelti įmones, technologijas.

„Jie renka informacija ir gali būti visokių pasiūlymų. Apie siuvimą, mezgimą, tekstilę nekalbama“, — “Šiaulių kraštui“ sakė S. Gurėjevas.

www.skrastas.lt

[Karolis!]

Dar vienas oro uosto gelbėjimo planas

2006 m. Gruodžio 12 d.
Petras BALČIŪNAS

Iš dalykinės kelionės Vokietijoje sugrįžęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Justinas Sartauskas teigia, jog vokiečiai siūlo tarp Šiaulių ir Lahro oro uostų tiesti turistinę trasą.

Į Vokietiją domėtis Lahro oro uosto, esančio netoli Bazelio, veikla ir galimais ryšiais su Šiauliais dar vyko miesto Tarybos narys Alfredas Lankauskas ir Šiaulių oro uosto direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Kvietkauskas.

Likimas panašus

Lahro oro uosto — buvusio karinio oro uosto, kurį valdė kanadiečiai, likimas panašus į Šiaulių. Pasitraukus kariškiams, galvota, ką daryti su oro uostu, kurio tako ilgis trys kilometrai, gera infrastruktūra. Pasak J. Sartausko, Lahro savivaldybė oro uostą išpirko iš valstybės, sumokėdama keliasdešimt milijonų eurų. Po to oro uostas buvo išnuomotas vienai bendrovei, kuri netrukus bankrutavo. Dabar oro uostas išnuomotas vienai Australijos kompanijai ir pradeda atsigauti. Savivaldybė į jį nebeinvestuoja nė cento.

J. Sartausko teigimu, Lahro oro uosto sunkumai labai panašūs į Šiaulių, nes aplinkui daug oro uostų ir aštri konkurencija. Vokiečiai prie uosto įsteigė industrinį parką, kurį valdo dvylika savivaldybių, pastatytas krovinių terminalas.

Siūlo turizmo verslą

Lietuviams vokiečiai siūlo pamėginti tarp Šiaulių ir Lahro nutiesti turistinę trasą. Netoli šio miesto yra labai populiarus Europos atrakcionų parkas, kuriame per metus apsilanko po 3,5 milijono žmonių. Vokiečiai paprašė šiauliečių suskaičiuoti, kiek tokios kelionės galėtų kainuoti ir ar būtų populiarios. Šiuo pasiūlymu domisi ir „Busturo“ kelionių agentūra.

Pasak J. Sartausko, nėra ko ir galvoti apie reguliarius reisus, pradėti reikėtų nuo nereguliarių čerterinių reisų.

Tvirtinama, jog po oro uosto kilimo— tūpimo tako rekonstrukcijos pabaigos, lapkritį Šiaulių oro uosto įmonė jau užsidirbo lėšų, kad galėjo išsilaikyti. Labiausiai padėjo tai, kad NATO viršūnių susitikimo Rygoje metu Šiauliuose bazavosi daug lėktuvų ir buvo parduota daug kuro. Skrydžių esama ir gruodį, skraidinami žvejai, atskrido krepšininkai.

Justinas Sartauskas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Šiaulių oro uosto valdybos pirmininkas: „Oro uosto veiklą reikia pradėti nuo nereguliarių reisų ir aktyvios lėktuvų paieškos“.

straipsnis is www.skrastas.lt

[Karolis!]

Zokniuose - Kalėdų nuotaika

Šiaulių kariniame aerodrome nusileido transportinis lėktuvas C-27J Spartan - pirmasis iš Lietuvos kariuomenės įsigyjamų trijų tokių lėktuvų. C-27J 'Spartan' atsrkaidintas iš Italijos. Penktadienį (12.22) atliktas jo kontrolinis skrydis.

Lietuvos kariuomenės ir Italijos bendrovės 'Alenia Aeronautika S.p.A.' sutartis dėl trijų taktinių transporto lėktuvų C-27J 'Spartan' pirkimo pasirašyta šių metų birželį. Projektas bus užbaigtas 2009 m. Bendra sutarties vertė – 75 mln. eurų (įskaičiuota atsarginės detalės, logistinė įranga, speciali salono svarbiems asmenims įranga, lakūnų ir techninio personalo mokymai).

'Spartan' lėktuvai gali būti naudojami karių ir krovinių transportavimui bei desantavimui, medicininei evakuacijai, kt. Šiam lėktuvui pakilti užtenka 500 metrų trasos. Pakanka vieno degalų pasipildymu ore, kad lėktuvas nuskristų iki Lietuvos karių misijų vietų Irake ir Afganistane. Valdyti ir aptarnauti įsigyjamus lėktuvus 'Alenia Aeronautika S.p.A.' bendrovės mokymo centre Turine yra jau parengta 12 Lietuvos karinių oro pajėgų karių (keturi iš jų – lakūnai). Dar dvi įgulos ir techninis personalas Turine bus rengiami kitais metais, sakoma ministerijos pranešime.

EZ



pilotų kabina

[Karolis!]

Taip, atrodo Šiauliu oro uostas iš viršaus !

[x21]

taip jis atrode 2004 rugpjuti...

[Karolis!]

taip jis atrode 2004 rugpjuti...

Jo, dabar turėtų būti juoda danga !

[x21]

abeju taku...
Pagal sita fotke galima spresti ant kiek Google Maps atsilieka nuo gyvenimo...

[balietis]

Pagal sita fotke galima spresti ant kiek Google Maps atsilieka nuo gyvenimo...

Pagal šitą fotkę galima spręsti, kokia niekam neįdomi yra mūsų šalelė. Man taip rodos, kad yra tokių vietų, kur nuotraukos atnaujinamos gana dažnai, net kažkokį ten trimatį paviršių suorganizuoja.

[Karolis!]

Iš Šiaulių oro uosto - į Europos parką

Šiaulių miesto savivaldybės valdininkai ir verslininkai, lankydamiesi Vokietijos Laro oro uoste ir Europos parke, svarstė, kokių idėjų iš ten būtų galima parvežti į Šiaulius. Viešnagė nenuėjo veltui - Šiaulių oro uosto vadovybė suka galvą, kaip ir už kiek galėtų skraidinti lietuvius į Europos parką, o "Beržynėlis" pasipildys naujais atrakcionais. Apie tai kalbamės su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Justinu Sartausku, viešėjusiu Europos parke bei Šiaulių oro uosto logistikos ir verslo plėtojimo konsultantu Ernstu Kreppenhoferiu, siūlančiu oro uosto plėtojimo galimybes.

Panašūs oro uostai

Į Vokietiją šiauliečiai vyko keliais tikslais. Pirmiausia norėjosi pažvelgti, kaip plėtojamas Šiaulių oro uostą primenantis Laro oro uostas ir kaip jis konkuruoja su dauguma netoliese esančių oro uostų. "Nors kanadiečių kariai Laro oro uostą paliko geros būklės - ilgi pakilimo takai, geri pastatai, įskaitant ir administracinius, keleivinius ir krovinių terminalus - iš pradžių jis plėtojosi sunkiai. Aptarnaujami krovininiai, priimami nereguliarūs keleiviniai lėktuvai, šalia įsikūręs industrinis parkas bei logistikos centrai. Žodžiu, modelis labai panašus į Šiaulių oro uostą, tik skirtumas tas, kad aplink mūsų miestą nėra tiek daug kitų oro uostų. Šiauliams nepalanku, kad arti yra Rygos ir plečiamas Kauno oro uostai", - sako J. Sartauskas.

Asmeninis Europos parko oro uostas

Šiaulių oro uosto logistikos ir verslo plėtojimo konsultantas Ernstas Kreppenhoferis siūlo mūsų oro uostui sekti į jį panašaus Laro oro uosto pavyzdžiu. Jis kviečia susiburti verslininkus bei valdininkus, susėsti kartu ir aptarti oro uosto plėtojimo galimybes.

"1999 metais 70 procentų Laro oro uosto teritorijos buvo parduota privačioms struktūroms, įkurtas industrinis ir technologijų parkas, trys naujos logistikos įmonės. Likusią oro uosto žemę vyriausybė išnuomojo oro linijoms. Ateityje ketinama visą teritoriją atiduoti į privačias rankas, pasiliekant teisę kontroliuoti skrydžius, - Vokietijos oro uosto istoriją pasakoja E. Kreppenhoferis.

Viena iš Laro oro uosto veiklos sričių - organizuoti turistines keliones į Europos parką. Šiuo metu Austrijos, Vokietijos ir Anglijos turistai, atskridę į Laro oro uostą, iš jo į parką nuvežami autobusu. Vokiečiai bando užmegzti ryšį ir su kitomis šalimis.

"Ir mūsų, ir jūsų oro uostai buvo kariniai. Dabar abu apmirę, todėl reikia galvoti, kaip juos atgaivinti. Štai kodėl kilo idėja padaryti Laro oro uostą kone asmeniniu Europos parko oro uostu. Nauja paslauga pasiūlyta kelioms šalims ir per šiuos metus į Europos parką planuojama atskraidinti 150 tūkstančių turistų. Manau, kad susirinks ir lietuvių grupės, nes Lietuva turtingėja", - dėsto konsultantas E. Kreppenhoferis.

Pasiūlymas Šiauliams

Lėktuvams pakilti siūloma ir iš Šiaulių oro uosto, tad Šiaulių savivaldybė nesnaudžia - skyrė užduotį "Busturui" ir oro uostui, kaip būtų galima surinkti žmonių grupes iš įvairių Lietuvos vietovių ir iš Šiaulių skraidinti į Europos parką. Tai būtų abipusiai naudinga.

Anot J. Sartausko, iš Šiaulių vienu reisu galėtų skristi mažiausiai 50 keleivių. Manoma, kad kelionė lėktuvu ir autobusu iki minėto parko vienam asmeniui galėtų kainuoti apie 200 eurų. Iš parko patogu aplankyti ir įžymius kitų šalių miestus: Strasbūrą, Liucerną ar Ciurichą.

Mini Europa

Antra viešnagės priežastis - pasisemti idėjų, pasidairius po Europos parką, kurio J. Sartausko žodžiais, negalima palyginti su jokiais kitais parkais. Vienoje vietoje, tik skirtinguose kampeliuose galima pamatyti visa, kas būdinga senojo žemyno valstybėms - nuo Olandijos kanalų ir malūnų iki Rusijos cerkvių ir kosminių stočių. Ekstremalių pojūčių išsiilgę lankytojai renkasi atrakcionus, kuriuose vagonėliai važiuoja ir aukštais, stačiais kalniukais, ir zigzagais, ir tamsoje, keliasi į viršų ir, kudakuojant gyvoms vištoms, krinta žemyn. Laiką mėgstantys leisti ramiai žmonės plaukioja valtelėmis, kurios nenukrypsta nuo trasos, arba keliauja traukiniu gerokai pakilę virš visos teritorijos, tada prieš akis atsiveria visa parko panorama.

Kasdien Europos parke apsilanko per 10 tūkstančių, o kasmet - apie keturis milijonus žmonių. Per trisdešimt gyvavimo metų parko atrakcionuose pabuvojo jau 70 milijonų lankytojų. Šeimos verslo pradžioje žmonės buvo vežiojami arklių traukiamais vežimaičiais. Vėliau buvo investuojama į atrakcionus. Dabar stovi trys vis kitokią šalį, stilių ir laikmetį atspindintys viešbučiai, galintys vienu metu priimti apie keturis tūkstančius žmonių. Kasmet į parką investuojama po keliasdešimt milijonų.

"Beržynėlio" ir miesto parkų planai

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas J. Sartauskas džiaugiasi, kad ir mūsų žmonės turi pramogų. "Atrakcijomis neišlepintiems šiauliečiams ir "Beržynėlis" yra atradimas. Laikui bėgant ketiname išnaudoti visą keturių hektarų plotą. Jau šiemet atvešime pramoninį atrakcioną. Vaikams nučiuožti vamzdžiais iš šešių metrų aukščio, manau, bus įvykis. Reikėtų ir labirinto. Mažai pramogų pritaikyta neįgaliesiems, todėl jau pavasarį įrengsime patrauklų, azartišką ir įdomų žaidimą, pritaikytą ir jiems. Žaidimą "Boči" primenančią įrangą Savivaldybei padovanojo švedų "Rotary" klubas, belieka įrengti aikštelę. Šį žaidimą galės žaisti visi" , - žada J. Sartauskas.

Jau atėjo žiema, todėl turėtų pradėti veikti "Beržynėlio" čiuožykla. Vasarą, atvežus smėlio, ši vieta pavirs paplūdimio tinklinio aikšte. Bus supilta daugiau kalnelių, baigti asfaltuoti takeliai, o teritorija gausiai papuošta gėlėmis. Savivaldybė ateityje ketina atrakcionus pastatyti kiekviename laisvame kampelyje. Kai paaiškės naujos bažnyčios ribos, "Beržynėlio" teritoriją, kad būtų saugiau, ruošiamasi aptverti.

www.siauliaiplius.lt

[x21]

>..."Ir mūsų, ir jūsų oro uostai buvo kariniai. Dabar abu apmirę...
tai kad musu ir dabar karinis...

[praetor]

Bet tai ar yra toks didelis skirtumas, jog tai karinis, kuris naudojamas ir civilinem reikmem ar tarptautinis kuriam bilekiek "kukuruznyku"?
Ir vienu, ir kitu atveju kazkiek sudaroma nepatogumu didesniem orlaiviam. Pvz. Reykjavike domestic airport tiek tu maziu skraido, kad siaubas, bet kartu su jais dazni reisai su Grenlandija, kitom salies vietovem.