[SQQ] Šiaulių oro uostas

[C5]

Dieve, kaip graudžiai atrodo oro uostas be lėktuvų ir keleivių... O juk ir kėdes sustatę ir kavinę įrengę. Primena multiką apie pingviną ir kiaušinį...

[slasher]

Italai siūlo tiesioginius skrydžius iš Šiaulių

Šiauliuose dvi dienas viešėję Peskaros (Italija) regiono delegacijos nariai domėjosi moderniu Aukštrakių sąvartynu bei galimybe organizuoti tiesioginius skrydžius iš Šiaulių į Peskaros oro uostą.

Įtempta dienotvarkė

Peskaros provincija su Šiaulių apskrities viršininko administracija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį, Šiaulių delegacijos atstovai jau yra viešėję Peskare.

Trečiadienį Peskaros regiono delegacija, kurią sudaro tarybos nariai ir verslo atstovai Nino D'Annunzio, Alessandro di Bartolomeo, Giorgio de Luca bei Roberto Pasquali, susitiko su Šiaulių apskrities viršininku Alvydu Šedžiumi, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais, apžiūrėjo Šiaulius.

Vakar italai aplankė Kryžių kalną, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre (ŠRAC) domėjosi atliekų tvarkymo sistema bei apžiūrėjo Aukštrakių sąvartyną bei Šiaulių miesto nuotėkų valymo įrengimus.

„ŠRAC norėjome sužinoti, ar galima bendradarbiauti aplinkos atliekų tvarkymo, vandens valymo įrenginių srityse. Yra dalykų, kurių ir mes, ir lietuviai gali pasimokyti. Esame parengę projektą: maišyti dumblą su organinėmis medžiagomis, kurios lieka po vandens valymo, ir taip išgauti biodujos, iš jų — elektros energiją. Projektas dar nepradėtas, galbūt jį galėtume vykdyti su Šiaulių technologais“, — svarsto Peskaros tarybos narys Nino D'Annunzio.

Metų pradžioje Italijos mieste Neapolyje kilusi „šiukšlių krizė“, kuomet šimtai tūkstančių tonų šiukšlių dėl uždarytų ir perpildytų šiukšlynų liko gulėti miesto gatvėse, Peskaros nepalietė. Pasak italo, tokia situacija Neapolyje egzistuoja 10— 12 metų ir yra susijusi su mafija, valdančia šiukšlių verslą. “Šiukšlių krizei“ Neapolyje numalšinti Italijos vyriausybei teko siųsti net karines pajėgas.

Planuoja piligriminį turizmą

Šiaulių miesto savivaldybės įmonėje „Šiaulių oro uostas“ italai susitiko su Šiaulių miesto meru Genadijumi Mikšiu, Šiaulių oro uosto atstovais ir aptarė tiesioginių skrydžių iš Šiaulių į Peskarą galimybes.

Pasak N. D'Annunzio, Šiaulių apskritis labai panaši į Pesakros regioną ir dydžiu, ir geografine padėtimi.

Italo teigimu, Peskaroje yra nedidelis oro uostas, kurį miestas norėtų labiau išnaudoti nedidelių orlaivių skrydžiams, o Šiauliai turi oro uostą, kuris turi atgimti.

„Iš Šiaulių į Italiją galėtų skraidyti ir kitų Lietuvos miestų gyventojai: iš Peskaros patogu nuvykti į Romą, aplankyti Šventąjį Tėvą, netoli yra ir Kroatija. O italai, atskridę į Šiaulius, galėtų važiuoti į Vilnių, Klaipėdą, Rygą“, — sako N. D'Annunzio.

Italo teigimu, delegacija aptarė piligriminio turizmo perspektyvas. Prie Šiaulių yra Kryžių kalnas, o Pezare saugoma relikvija — drobė, kurioje yra atspaustas Kristaus veidas. Drobė pripažinta mokslininkų, ją lankė Šventasis Tėvas.

Viešnagę italai baigė ekskursija „Aušros“ muziejuje, kur apžiūrėjo parodą “Užgavėnių kaukės“.


BENDRADARBYSTĖ: Peskaros tarybos narys Nino D'Annunzio mano, kad Šiauliai ir Peskara turi daug bendro, todėl abu regionai gali rasti ne vieną sritį, kurioje galima bendradarbiauti.


SUSIDOMĖJIMAS: Peskaros regiono delegacijos nariai ir juos lydintys asmenys apžiūrėjo modernų Aukštrakių sąvartyną. Italai domėjosi, kaip sąvartynas funkcionuoja.

www.skrastas.lt

[x21]

Šiandien 15:20 čia planuoja nutupti Rusijos žvalgybinis lėktuvas An-30. Trečiadienį/ketvirtadienį jis atliks žvalgybinį skrydį virš Lietuvos teritorijos ir nufotografuos jiems įdomius objektus. Skrydis bus vykdomas pagal "Open Skies" sutartį, kuria Lietuva pasiraše prieš keleta metų.

[Recoiler]

O kada mes skrisim virs ju paskraidyti? Ar jau buvom?

Oi nepatink mn skriadantis ruseliai po ne savo zemes...

[x21]

/\ Lietuva buvo ir virs ju ir virs Baltarusijos... ir dar bus...

[Nikas]

O kuo "Lietuva" virš jų skrido? Sklandytuvu ar nauju "prezidento" lėktuvu, kuris sugedo?

[x21]

/\ Lietuva virš Rusijos/Baltarusijos skrydo su švedišku žvalgybiniu lėktuvu OS100..
http://www.jetphotos.net/viewphoto.p...5692999&nseq=2

[Nikas]

Aaa. tada aisku. bent nuotrauku tures. Bus "Neregeta Rusija"

[Gator]

idomiai cia su tais open skies, nesuprantu kodel Lietuvos zurnaliugos to nenusviete. Tikrai svarbesne ir idomesne naujiena nei daugiau nei puse ju pranesamu

[x21]

siandien bus daug ju reportazu... ir per Siauliu TV/Radijas ir per Lietuvos...
nes butent siandien ivyko tas zvalgomasis skrydis...

[x21]

Rusijos karinis lėktuvas atliko žvalgybinį skrydį
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=16048398

[x21]

Štai jis (An-30):

[Andrr]

Šiaulių oro uostas pagaliau pripažintas lygiaverčiu su kitais šalies tarptautiniais oro uostais: Vidaus reikalų ministerija ir Šiauliams skyrė du milijonus 750 tūkstančių litų keleivių terminalui ir peronui pritaikyti Šengeno erdvės reikalavimams.

Tačiau, kad realiai galėtų vykti keleiviniai skrydžiai, trūksta infrastruktūros. Šiaulių oro uostas išsaugojo tarptautinio oro uosto statusą, nes paklusdamas Šengeno erdvės reikalavimams, ėmėsi darbų, kad pritaikytų patalpas tiek vidaus keleiviams, tiek vykstantiems į trečiąsias šalis. Keleivių terminale jau išgriautos kai kurios pertvaros ir ruošiamas projektas, kad būtų galima atskirti vidinės ir išorinės erdvės keleivių srautus. Reikia dar pusantro milijono litų priestatui. Visus darbus planuojama padaryti iki spalio, tačiau realiai keleiviniai reisai Šiauliuose galės atsirasti tik po to, kai bus sukurta infrastruktūra. Ketinama prašyti pusės hektaro priešais pastatą automobilių aikštelei įrengti. Oro uosto bendrovės savininkė - Šiaulių miesto savivaldybė – pinigų ieško dar tolimesnės ateities darbams – kai kariškiai pasistatys savo terminalą, civilinis oro uostas galėtų įsikurti šiauriniame perone.

"S plius" informacija

[x21]

...kai kariškiai pasistatys savo terminalą, civilinis oro uostas galėtų įsikurti šiauriniame perone...

Matyt klaida pranesime... turetu buti taip:
kai kariškiai pasistatys dar viena peroną, civilinis oro uostas galėtų įsikurti šiauriniame perone, kuris taip pat priklauso Aviacijos bazei..

[Kazimieras]

keturi keleiviniai oro uostai - puiku, keleiviai bus skraidinami is keturiu salies oro uostu

[Karolis!]

Bunda ir Šiaulių oro uostas

2008-05-15 09:50

Alfa.lt

Šiaulių oro uostas šiemet rudenį planuoja rekonstruoti keleivių terminalą ir atskirti vykstančiųjų į Šengeno ir kitas šalis keleivių srautus. Šiaulių oro uosto vadovas Romas Mikšys sako, kad įmonė savo reikmėms iš Karinių oro pajėgų bazės tikisi gauti žemės sklypą, esantį tarp oro uosto šiaurinio perono ir būsimojo pramonės parko. Jame ketinama projektuoti naują keleivių terminalą, krovinių sandėlius, rašo „Verslo žinios“.

Manoma, jog šiam projektui įgyvendinti reikės 20-30 mln. litų, bus svarstoma galimybė keisti savivaldybės įmonės statusą ir pritraukti privačių investicijų.

Kaip bus finansuojamas šis projektas, kol kas nėra nuspręsta, įmonė žada prašyti steigėjų paramos, galbūt dalį pinigų skolinsis.

„Reikia turėti ambicijų, nebijoti didelių projektų. Šiaulių oro uosto kilimo-tūpimo takas yra vienas moderniausių Lietuvoje, neabejoju, kad jis bus sėkmingai išnaudojamas ne tik kariniams, bet ir civiliniams skrydžiams. Esame pakankamai konkurencingi, mums išgyventi užtenka palyginti nedidelių pajamų, todėl galime diktuoti skrydžių aptarnavimo kainas“, - tvirtino R.Mikšys.

2007 metais per šį oro uostą gabenta 1 tūkst. tonų krovinių, šiemet tikimasi 50 proc. didesnio srauto, bendrovės apyvarta buvo 2,9 mln. litų, uždirbta 127 tūkst. litų pelno.

[Karolis!]

Šiauliuose bus statomas peronas

2008 m. Gegužės 17 d.

Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose iškils naujas apie 31 milijoną litų kainuosiantis naikintuvų ir transportinių orlaivių peronas.

Krašto apsaugos ministerija jau paskelbė tarptautinį perono statybų konkursą, kuris finansuojamas NATO lėšomis.

Planuojama, kad naikintuvams skirtas plotas perone užims 15,1 tūkstantį, o transporto orlaiviams — 77,5 tūkstančio kvadratinių metrų. Bus įrengti 2 privažiavimo keliai automobiliams bei 3 riedėjimo takai lėktuvams.

Statybas numatoma pradėti šių metų rugpjūtį, o užbaigti kitų metų birželio mėnesį.

Pasak KOP Aviacijos bazės vado pulkininko leitenanto Audromio Navicko, iki 2020 metų yra numatyta keli šimtai milijonų litų iš NATO saugumo investicijų programos ir iš Lietuvos valstybės biudžeto: statyti sparno operacijų centrą, priešgaisrinės apsaugos angarus, angarus orlaiviams „Spartan“, kuro saugyklas, viešbutį, sporto aikštyną, naujus kelius, aptverti aerodromą, įdiegiant šiuolaikines apsaugos sistemas.

Vado teigimu, kada kas bus padaryta, įvardyti sudėtinga, nes kariuomenės prioritetai keičiasi: valstybė turi prisiėmusi nemažai įsipareigojimų Afganistane, Irake, Bosnijoje.

www.skrastas.lt

[Karolis!]

Oro uostas nori plėstis ir dairosi į Rygą

2008 m. Gegužės 21 d.
Petras BALČIŪNAS


Šiaulių tarybos Miesto ūkio ir plėtros komitetas svarstė Šiaulių oro uosto perspektyvas. Šio pokalbio iniciatorius — direktorius Romas Mikšys, kuriam neramu, kaip ši įmonė sugyvens su šalia atsiradusiu Industriniu parku. Esą gali pritrūkti vietos plėtrai.

petras@skrastas.lt

Rygos satelitas

Kalbėdami apie galimas Oro uosto perspektyvas, kai kurie politikai ir pats uosto direktorius Romas Mikšys buvo nusiteikę optimistiškai: per Šiaulius ateityje eis milžiniški krovinių srautai, aviatoriai dairysis į mažesnius ir pigesnius oro uostus, nes didžiuosiuose viskas labai brangsta.

Optimizmą prigesino Vidmantas Japertas, teigdamas, jog būtų avantiūrizmas tikėtis didelių krovinių srautų per Šiaulius ir dabar jiems ruoštis. To nebūsią. Šiaulių oro uostas galėtų būti saldainiukas latviams.

Meras Genadijus Mikšys ruošiasi vykti į tenykštį oro uostą, kuris nuo krovinių ir keleivių srautų dūsta. Bus mėginama latvius prikalbinti dalį jų oro uosto veiklos perkelti į netolimus Šiaulius.

Meras priekaištavo Oro uosto administracijai, kad ji nesirūpina viešaisiais ryšiais, neplatina informacijos apie Oro uosto galimybes.

Direktoriui neramu

Oro uosto direktoriui neramu, kad gali pritrūkti vietos plėtrai dėl Industrinio parko kaimynystės. Oro uostas būsiąs užspaustas, todėl jau dabar reikia palikti atitinkamą žemės rezervą. Tie sklypai, kuriuos žada atiduoti kariškiai yra per maži.

Tačiau R. Mikšys negalėjo pasakyti, kokio žemės ploto Oro uostui reikėtų, nes nėra jokio konkretaus plano, ko siekiama.

Meras priminė, kad prieš metus buvo sudaryta politikų ir specialistų komisija Oro uosto problemoms ir perspektyvoms nagrinėti, tačiau ji nieko nenuveikė.

Savivaldybės derybos su Krašto apsaugos ministerija dėl Šiaulių oro uosto teritorijos ir kai kurių statinių dalybų vyksta treji metai. Kariškiai žada Savivaldybei atiduoti šiaurinį peroną. Žada, bet detalusis planas vis dar neparengtas, stoja ir kiti darbai.

Pakibo ant plauko

Meras komiteto narių klausė, kokiomis lėšomis bus kuriama antroji Industrinio parko eilė, kuriai skirta 160 hektarų ir pusantro milijono litų techniniam projektui bei ekologiniams tyrimams rengti. „Savivaldybė tokio projekto nepatemps, reikia ieškoti strateginio investuotojo“.

Užsienio verslininkai irgi dairosi po Zoknius. Tačiau suomiai vietoj Šiaulių pasirinko Rygą, nes negali laukti metus ar daugiau, kol bus įkurta antroji parko eilė.

Kai kurie politikai neslepia, kad antroji Industrinio parko eilė apskritai nebus kuriama, nes reikia labai daug pinigų.

Tokiu atveju susiaurėtų ir Oro uosto galimybės, nes antrajame Industrinio parko sklype planuojama statyti didelį logistikos centrą.

www.skrastas.lt

[Karolis!]

Išsamesnis straipsnis apie dabartinę Šiaulių oro uosto padėtį

Kas leisis Šiauliuose?

Modesta JURGAITYTĖ

Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys sunerimo, kad dėl šalia besikuriančio industrinio parko gali nelikti vietos oro uosto plėtrai – šiaurinio perono, kurį kariškiai ketina atiduoti civiliniam oro uostui, gali neužtekti.

Prieš metus sudaryta politikų ir specialistų komisija oro uosto problemoms ir perspektyvoms nagrinėti nebuvo susirinkusi nė karto. "Juda" kiti investiciniai projektai, o oro uostas neturi kur plėstis. Tad Šiaulių oro uosto direktorius Miesto ūkio ir plėtros komitete politikų prašė numatyti žemės rezervą oro uosto plėtrai. Direktorius sulaukė mero kritikos dėl prasto įmonės veiklos viešinimo. Net Lietuvoje ne visi žino, kad Šiauliuose veikia civilinis oro uostas, o ką bekalbėti apie užsienio kompanijas... Tarybos narys Vidmantas Japertas Miesto ūkio ir plėtros komitete išsakė nuomonę, kad tokiomis lėšomis, kokios reikalingos Šiaulių oro uostui, niekas nedisponuoja, tad belieka laukti investuotojų.

Įmonė dirba perspektyviai

2007-aisiais labai pagerėjo Šiaulių oro uosto situacija – Savivaldybei nebereikia jo dotuoti. Per metus įmonė gavo 2,832 milijono litų pajamų, 127 tūkstančius litų grynojo pelno. 2006 metais Šiaulių oro uosto grynasis nuostolis siekė beveik 400 tūkstančių litų. Iš viso pernai Šiaulių oro uoste buvo aptarnauta daugiau nei 320 skydžių. Iš Šiaulių išskrido daugiau nei 600 keleivių ir buvo išskraidinta daugiau nei tūkstantis tonų krovinių.

Pernai įmonė pirmąkart aptarnavo vieną stambiausių pasaulyje krovininių orlaivių "Boing 747-200". 2007 -aisiais aptarnauta keturiolika tokių orlaivių. Daugiausia pajamų, daugiau nei 2,1 milijono, Šiaulių oro uostas gavo parduodamas reaktyvinį orlaivių kurą. Iš skrydžių aptarnavimo buvo surinkta beveik 700 tūkstančių litų.

Planuojama, kad šių metų liepą bus priimtas nutarimas dėl žemės teritorijų padalijimo tarp oro uosto ir Karinių oro pajėgų aviacijos bazės valdomų teritorijų. Dabar rekonstruojamas Šiaulių oro uosto Keleivių terminalas, kad atitiktų Šengeno reikalavimus.

Šiaulių oro uosto direktorius R. Mikšys įsitikinęs, kad prioritetai Industriniame parke sudėlioti netinkamai, negalvojant apie kaimynystėje esančio oro uosto plėtrą. "Manęs klausia, kokios teritorijos oro uostui dar reikėtų. Tačiau visų pirma turėtų būti atsakyta į klausimą, kokio oro uosto nori miestas, ir ką miestas gali. Turime gerai išplėtotą aerodromą su lėktuvų kilimo ir leidimosi takais, juos aptarnaujančiomis tarnybomis. Takas vertinamis kaip vienas geriausių Rytų Europoje. Tačiau oro uostui reikalingas ir keleivių bei krovinių terminalas, orlaivių aptarnavimo teritorijos, automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimo keliai ir t. t. Oro uostui, kuriame galėtų leistis didžiausi pasaulio orlaiviai, kuris dirbtų visu pajėgumu be "langų", reikėtų ir antrojo tako. Su infrastruktūra tai užimtų visą Industrinio parko teritoriją", - mano R. Mikšys.

"Skaičiuojame, kad įgyvendinant ir minimalią programą, kai pervežama 300 tūkstančių keleivių per metus, kai oro uoste yra po vieną keleivių ir krovinių terminalą bei 2-3 sandėliai orlaivių terminalui, tos teritorijos, kuri dabar mums numatyta, tikrai neužteks. Joje išsiteks tik vadinamoji "priešakinė" infrastruktūra. Užtat ir pradėjau kalbėti apie žemės rezervavimą oro uosto plėtrai", - aiškina įmonės vadovas.

Anot R. Mikšio, kalbama apie minimalią oro uosto programą, planą penkeriems metams, tačiau Šiaulių oro uostui reikėtų plano mažiausiai dvidešimčiai metų, kurį turėtų parengti ekspertai. "O jei pas mus norės ateiti daugiau kompanijų, ką mes jiems pasiūlysime? Išeis kitur, ir kitoje vietoje susiformuos didesnis, labiau išplėtotas transporto mazgas, su kuriuo ateityje mes nebepajėgsime konkuruoti. Man priekaištauja, kad per mažai užsiimu viešaisiais ryšiais, oro uosto reklama. Bet aš ir bijau tą daryti, nes ką galiu pasiūlyti? Žemės, turto neturime, planų - taip pat. Kai klausia, kada turėsime, sakau, kad nežinome. Visi nori rezultatų dabar, tačiau tam reikia didelių investicijų. Su dabar uždirbamais pinigais mes naujus terminalus statysime 10-15 metų, o konkurentai per tą laiką nužygiuos toli į priekį. Juk mes turime galimybę būti pigiausiu oro uostu, nes kariškiai labai neblogai prižiūri esamą infrastruktūrą. Jei Savivaldybė nepajėgi investuoti, reikia ieškoti naujo savininko. Tik svarbiausia apsispręsti, ko mes iš oro uosto norime, ir galvoti apie perspektyvą. Kai kalbu apie oro uosto perspektyvas, mane kaltina vos ne Vasiukų kūrimu, avantiūrizmu. Tuo būtų galima apkaltinti, jei oro uostą siūlyčiau kurti ganykloje su besiganančiomis karvėmis. Man dabar didesnis avantiūrizmas atrodo Industrinio parko kūrimas neatsižvelgiant į Šiaulių oro uosto galimybes ir perspektyvas", - sako R. Mikšys.

Savivaldybė laukia investuotojo

"Dabartinę oro uosto situaciją vertinu teigiamai. Nors prieš ketverius metus buvo daug diskusijų, ar reikia palikti civilinį oro uostą, ar visą atiduoti kariškiams, Taryba priėmė teisingą sprendimą. Civilinio oro uosto išlaikymas, įkuriant Savivaldybės įmonę, davė teigiamų rezultatų. Dabar kalbantis apie kokių nors projektų, renginių rengimą Šiauliuose (pavyzdžiui, tarptautinių žaidynių), civilinis oro uostas visiems yra didelis privalumas", - apie oro uosto naudą miestui kalba meras G. Mikšys.

Anot jo, derybos dėl teritorijos pasiskirstymo su kariškiais vyko dar praeitoje kadencijoje. Su krašto apsaugos ministru buvo derinamos teritorijų ribos, savivaldybei pažadėtas šiaurinis peronas. Krašto apsaugos ministerija ruošia oro uosto detalųjį planą ir tos teritorijos bus numatytos. "Šiaulių oro uosto direktorius nori rezervuoti didelę teritoriją oro uostui vystyti. Tačiau teritorijos bus tiek, kiek bus – peronas, išėjimai į pakilimo takus, daugiau iš kariškių nelabai ką gausi. Nebent atsirastų strateginis investuotas, nes nei Savivaldybė, nei oro uostas neturės pajėgų didelei oro uosto struktūrai sukurti. Šiandien nė viena savivaldybė to nevysto. Mūsų tikslas buvo, kad įmonė egzistuotų kariniame oro uoste. Dabar lauksime investuotojo", - poziciją dėsto G. Mikšys.

Meras sako, kad investuotojo nebus laukiama "sudėjus rankas". "Kiek leis galimybės, gerinsime oro uosto aplinką, remontuosime terminalą. Industrinio parko atsiradimas šalia oro uosto jam suteikia dar geresnį vystymosi stimulą", - industrinio parko kaimynystės naudą įžvelgia meras.

Gali konkuruoti kainos dydžiu

O apie kokius investuotojus kalbama? "Bandysiu važiuoti į Rygos oro uostą. Jis vystosi dideliais tempais, tačiau yra apribotas teritorija. Pasaulyje yra ne vienas pavyzdys, kai bendradarbiauja du oro uostai", - apie galimybę tapti Rygos oro uosto satelitu pasakoja meras. Juolab, kad atstumas tarp Šiaulių ir Rygos nedidelis. "Vyko diskusijos, kai Šiauliais domėjosi "DHL". Dabar šios įmonės lėktuvai leidžiasi Vilniuje ir kroviniai važiuoja į Taliną", - pasakoja G. Mikšys. Leistis Šiauliuose jiems būtų patogiau – sutaupytų 220 kilometrų, atpigtų pervežimas. Šiaulių meras mano, kad didėjant srautams iš Rytų į Vakarus investuotojo sulaukti galima. Šiaulių oro uostu domėjosi šveicarai, anglai, vokiečiai, tačiau rimtų pasiūlymų niekas nepateikė.

Šiaulių oro uostas, būdamas civiliniu-kariniu, kainos atžvilgiu gali konkuruoti su kitais oro uostais. "Šiandien oro uostą prižiūri kariškiai ir mūsiškiai už naudojimąsi takais moka tam tikrą nuomos mokestį. Taip yra daug pigiau, nei patiems taką išlaikyti, jį prižiūrėti. Esant tokiai ekonominei situacijai, kaina yra vienas svarbiausių aspektų", - sako G. Mikšys. Meras sako spaudoje skaitęs, kad karinės misijos Šiauliuose tikrai vyks iki 2018 metų. Vadinasi, infrastruktūra bus kuriama ir toliau. O panašių pavyzdžių, kuomet karinis oro uostas bendradarbiauja su civiliniu, Europoje esama nemažai – Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje.

Nors neatmetamos kitos galimybės, daugiausia, mąstant apie Šiaulių oro plėtrą, galvojama apie krovinių pervežimą, kadangi šalia bus industrinis parkas. "Šiandien teritorija šalia oro uosto labai tinkama logistikai. Kiti oro uostai susiduria su žemės nuosavybės problemomis, išpirkimais, o mums šių problemų nėra", - pasidžiaugia miesto vadovas.

Šiaulių oro uosto transporto sistemos strategijoje nėra

Tarybos narys Vidmantas Japertas Šiaulių oro uosto pespektyvas vertina optimistiškai ir palankiai. "Kai buvo sunki padėtis, sakiau, kad Šiauliai privalo išlaikyti civilinį oro uostą, kad nebūtų ištrinti iš Lietuvos ir pasaulio žemėlapio", - sako V. Japertas. Tačiau plitikas nuogąstauja, kad Susisiekimo ministerija, transporto sistemos strategai vietos mūsų oro uostui Ilgalaikėje Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje nenumato. Apskritai, anot V. Japerto, kai kurie pareigūnai yra pasisakę prieš Šiaulių oro uostą. Tad belieka užsiimti aktyvia veikla ir stengtis, kad Šiaulių oro uostas su turimomis savybėmis užimtų deramą vietą Lietuvos transporto sistemoje.

V. Japertas Miesto ūkio ir plėtros komitete pirmasis prabilo, kad ne tik Šiauliuose, bet ir, ko gero, visoje Lietuvoje nėra tokio investuotojo, kuris investuotų į Šiaulių oro uostą. V. Japertas sako, kad investuotojas gali būti ir iš Lietuvos, tik šiam projektui reikalingi didžiuliai pinigai. Be to, investuotojas turi domėtis šio oro uosto galimybėmis, turėtų būti paruošęs gerą idėją dėl logistikos terminalo, nes oro uostas ir logistika yra susiję. V. Japertas tikisi, kad iki šių metų pabaigos ar kitų pradžios bus pradėti rengti dokumentai dėl logistikos centro, o tai bus dar vienas stimulas Šiaulių oro uostui vystytis.


Dabar iš Šiaulių oro uosto gabenami veršeliai. Visi kalba apie oro uosto naudą ir plėtros būtinybę, tačiau nei Savivaldybė, nei pati įmonė lėšų tam neturi. Tad belieka laukti investuotojų. Kam Šiauliai ir šalia besikuriančio industrinio parko esantis oro uostas pasirodys patrauklūs?

Rolando PARAFINAVIČIAUS ("L. T.") nuotr.

www.siauliaiplius.lt

[Kazimieras]

nu valstybe galetu ir padeti, tas seimas, nesusitvarko pastoviai su viskuom