Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[SQQ] Šiaulių oro uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    >...Bet tai ar yra toks didelis skirtumas, jog tai karinis, kuris naudojamas ir civilinem reikmem...
    Jokio skirtumo, Siauliu tarptautinis oro uostas naudoja Siauliu karini aerodroma. Aerodromas ant tiek didelis kad uztenka vietos visiems, it NATO pajegu naikintuvams ir Lietuvos oro pajegu orlaiviams ir civiliniams tarptautiniams skrydziams.

    Comment


      #62
      Oro uostas kopia į kalną
      Oksana LAURUTYTĖ

      "Va čia prasideda aviacinė logistika!" - šūkteli Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys, drauge su kolegomis ir žurnalistais pakilęs į 5 metrų 60 centimetrų aukštį. Į tokį aukštį mus iškelia prieš keturis mėnesius oro uosto įsigytas galingas keltuvas. Šiuo keltuvu į visų tipų "Boingą" galima pakelti ir iš jo iškrauti net 20 tonų sveriantį krovinį. Dabar Šiaulių oro uostas jau gali konkuruoti su Kauno oro uostu, tačiau iki visiško funkcionavimo dar trūksta daug dalykų, pavyzdžiui, modernaus trapo. Dabartinis yra dar iš tų laikų, kai į Šiaulius buvo atskridęs tuometis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.


      "Gorbačiovo" trapas pasenęs ir morališkai, ir fiziškai.

      Nebėra ko gėdytis

      "Kai reikia išlaipinti ar įlaipinti keleivius, septyniese stumiame trapą prie lėktuvo, net gėda. Leidžiame lipti vos po du žmones. Rusai į tai nereaguoja, o užsieniečiai traukia fotoaparatus ir ima mus fotografuoti - jiems tai egzotika", - apmaudžiai kalba Vytautas Navickas, Šiaulių oro uosto orlaivių aptarnavimo pamainos viršininkas.

      Ne tik jo, bet ir viso oro uosto kolektyvo svajonė būtų, kad oro uostas pagaliau gautų pakankamai lėšų ir įsigytų normalią įrangą bei techniką. Žinoma, dabartinis trapas istoriškai labai įdomus - atvežtas čia, kai maždaug prieš septyniolika metų Šiauliuose viešėjo Michailas Gorbačiovas. Trapas taip ir pasiliko, yra naudojamas iki šiol, bet ar šimtams keleivių, kurie galėtų atskristi į Šiaulius ir čia palikti pinigus, pasiūlysi tokią egzotiką? Pasaulio piliečiams juk reikia patogumo, o svarbiausia - saugumo.

      Kai į oro uostą atskrenda lėktuvas su žmonėmis, "Gorbačiovo" trapą traktorius prie lėktuvo turi tempti apie pusę kilometro. Paskui tempia atgal. Vis geriau, nei nieko - žmonės išlaipinami. Tačiau oro uostas jau gali pasigirti turintis įrangą ir techniką, reikalingą kroviniams į lėktuvus pakrauti ir iškrauti.

      Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys džiaugiasi, kad miesto savivaldybė skyrė lėšų ir leido dar šiek tiek pasiskolinti. Už skolintus pinigus oro uostas už 350 tūkstančių litų įsigijo galingą keltuvą. Keltuvas pagamintas 1993 metais, naujas kainuoja pusantro milijono litų.

      "Bet gėdos jau dabar nebėra. Kauno oro uostas tokį pat turi. Jei reikėtų iškrauti, pavyzdžiui, visų tipų "Boingo" lėktuvų atskraidintą krovinį, jokios bėdos nebebūtų. Jau ir prancūzų kariškai, kovo mėnesį pakeisiantys belgų karių misiją, susidomėjo lėktuvų krovimo tecnika ir krovinius, reikalingus misijai vykdyti, atskraidins", - patenkintas R. Mikšys.

      Lipame ant keltuvo - jis kelia mus į beveik šešių metrų aukštį. "Krovinys uždedamas ant aviacinės paletės, tada slenka tiesiai į lėktuvą. Būtų gerai, jei įranga būtų nauja, bet gerai ir taip", - šypsosi oro uosto vadovas. Vadinasi, jei į Šiaulių oro uostą būtų atskraidinta 20 tonų bananų, keltuvas vienu ypu juos iškrautų? "Lėktuvas ir 120 tonų bananų gali atskraidinti, bet kur juos sukrauti? Ne tik bananai pas mus atskristų, jei būtų terminalas, sukurtas logistikos centras. Apie ką aš visus metus kalbu? Kodėl nesukūrus stipraus Šiaulių oro uosto?" - užsidegęs kalba R. Mikšys.

      "Piramidė" nesugrius

      R. Mikšys vedasi į kitą angarą, kur sustatyti vežimėliai aviacinėms paletėms. "Naudotus vežimėlius pirkome iš Prancūzijos Šarlio de Golio oro uosto. Už vieną mokėjome po pustrečio tūkstančio eurų, o nauji kainuotų po septynis tūkstančius", - paaiškina direktorius ir tęsia, kad Šiaulių oro uostas įsigijo automobilį, kuris pasitinka ir palydi lėktuvus ir kuriame yra sumontuota visa reikalinga įranga šiai funkcijai atlikti. Pinigus šiam automobiliui pirkti oro uostas skyrė iš savo biudžeto. Seniau automobilis, skirtas pasitikti orlaivį, buvo naudojamas ir administracijos reikmėms, o to neleidžia aviacinio saugumo įstatymai.



      Šiaulių oro uostas jau gali pasigirti turintis įrangą ir techniką, reikalingą kroviniams į lėktuvus pakrauti ir iškrauti. Oro uosto direktorius Romas Mikšys džiaugiasi, kad oro uostas įsigijo galingą keltuvą, kuris gali aptarnauti visų tipų "Boingus", aerobusus ir kitus lėktuvus, pagamintus vakarų valstybėse.


      "Norime tapti atsarginiu Rygos oro uosto vežėjams. Bet tam reikia mašinos, galinčios atlikti geriamo vandens padavimo ir fekalo paėmimo funkciją. Dar ir autobusas keleiviams vežti verkiant reikalingas, juk nuo pakilimo tako iki perono yra 2,5 kilometro. Dar reikia šiuolaikinės kuro mašinos, žodžiu, daug ko reikia, bet daug ir padaryta per tuos metus", - nusišypso R. Mikšys.

      Žinoma, oro uostas kasdien turi darbo - aptarnauja karinius lėktuvus, pavyzdžiui, specialia nuledinimo mašina paruošia lėktuvą skrydžiui, atliekami kiti darbai. "Sako, pas mus lėktuvai neskrenda. Kauno oro uostas turi didelį peroną, lėktuvai gali lengvai apsisukti, šalia yra keleivių terminalas, automobilių stovėjimo aikštelė, kursuoja maršrutinis autobusas. Ir Kauno oro uostas plėtosis - jis jau susiformavęs. Jiems mažiau galva skauda, o pas mus dar daug ko trūksta - lėktuvai dėl nesuremontuoto B takelio priversti perone apsiskukti, o peronas yra per siauras. Kariškiai perono ir B tako neremontuos, todėl riekia remontuoti patiems", - kalba direktorius.

      R. Mikšys Šiaulių oro uostui vadovauja metus, o per tuos metus padaryta tikrai daug. "Šiaulių oro uostas dar tik kuriamas ir, reikia pripažinti, kad oro uostą po to, kai jį po bankroto perėmė kariškiai, reikia vėl formuoti iš naujo. Savivaldybės įmonė "Šiaulių oro uostas" neturėjo kur kurti uosto infrastruktūros. Turint tik licenciją aptarnauti orlaivius dar nereiškia, kad jis gali plėtotis", - sako oro uosto vadovas.

      Šiaulių oro uostui reikia ne tik infrastruktūros. Reikia statyti pastatus, turėti plėtros planus, projektus, žemę. Ir visus pastaruosius metus šių darbų pagrindas yra kuriamas. Kai oro uostas buvo uždarytas, jo darbuotojai remontavo techniką, formavo kolektyvą. Šiandien šis kolektyvas - 20 žmonių. Sustiprintas autoūkis, kuris tiesiogiai aptarnauja orlaivius: įpila kuro, teikia elektrą, pristato keleivių trapą, nuledina orlaivius - viską prižiūri kvalifikuoti darbuotojai. Dabar oro uoste dirba ir aštuoni licencijuoti aviacinio saugumo specialistai. "Man atėjus vadovauti to nebuvo - viskas buvo "pakabinta" ant vieno žmogaus. Dabar galime būti ramūs, kad jei koks nors darbuotojas susirgtų, piramidė nesugriūtų", - džiaugiasi R. Mikšys.

      Reikia suspėti į "Šengeno traukinį"

      Anot Šiaulių oro uosto vadovo, pastarąjį pusmetį, kai oro uostas nedirbo, buvo užsakytas terminalo dujofikavimo projektas. Itin rūpinamasi, kad oro uostas atitiktų Šengeno reikalavimus, todėl parengti net keli projektai. "Šio mėnesio pabaigoje atvažiuos specialistai iš Pasienio departamento. Jau žinau, kad Šengeno projektui bus pritarta, beliks tik jį įgyvendinti. Savivaldybei tereikės apsispręsti dėl lėšų, mat terminalą, kuris yra kariškių nuosavybė, reikia plėsti", - sako R. Mikšys.

      Kariškiai Šiaulių oro uostui terminalo pastato neatiduoda, tačiau vis tiek reikia į jį investuoti. Kitąmet kovo mėnesį įsigalioja Šengeno šalių sutartis. "Jei pastatą rekonstruotume, taptume Šengeno šalių oro uostu ir neprarastume tarptautinio oro uosto statusą. Jei nerekonstruotume, taptume tik vidiniu oro uostu", - prognozuoja oro uosto vadovas teigdamas, kad privalu atitikti Šengeno reikalavimus, nes niekas nežino, kiek gali užtrukti, norint prarastą statusą susigrąžinti.

      "Jau ir taip esame atsilikę, matome, kad kiti oro uostai plečiasi, dirba. Tai jiems lengva daryti, nes jie turi savo žemę, savo planus, projektus, o Šiauliai dar žemės neturi, bet turi galutinai suderintą projektą, kurį ruošėme su Savivaldybe. Gavome Krašto apsaugos ministro raštą, kuriame konkrečiai nurodyta, kokius žemės plotus kariškiai atiduoda Šiaulių oro uostui", - pasakoja direktorius.

      R. Mikšys sako, kad miesto savivaldybėje projektuotojai jau rengia sąlygas dėl oro uosto detaliojo plano. Projekte bus nurodyta oro uosto žemė. "Jau kitąmet bus kuriamas oro uosto plėtros planas. Šis planas būtinas, be jo oro uosto nesukursi. Savaime suprantama, kad norint pritraukti investuotojus be plano nieko nebus", - užsidegęs kalba direktorius.

      Anot jo, oro uostas gavo visas prieigas prie šiaurinio perono ir G tako šiaurinės dalies. Šiame take galėtų būti lėktuvų angarai, jie būtų aptarnaujami, remontuojami, valomi, plaunami. Vėliau būtų galima numatyti, kur statyti sandėlius, keleivių terminalą.

      Šiaulių oro uostas, dėl bendradarbiavimo su kariškiais dirba pelningiau, bet plėstis iš savo uždirbamų lėšų negali - jų per mažai. R. Mikšio įsitikinimu, Šiaulių oro uostas ir jo problemos niekur nedings - jam plėtoti reikia skirti lėšų, antraip miesto valdžiai oro uostas bus nuolatiniu galvos skausmu.
      www.siauliaiplius.lt

      Comment


        #63
        Zokniuose bus statomos naujos aikštelės lėktuvams

        Tęsiant Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Zokniuose modernizavimą, bus statomas naujas transporto lėktuvų ir naikintuvų peronas. Taip pat numatoma statyti aviacinio kuro saugyklas.

        Krašto apsaugos ministerija paskelbė viešąjį pirkimą 77,4 tūkst. kv. metrų ploto transporto orlaivių ir 15,1 tūkst. kv. metrų ploto naikintuvų stovėjimo aikštelių projektavimo paslaugoms. Sutarties trukmė - 7 mėnesiai. Aviacijos bazės vadas pulkininkas Audronis Navickas sakė, jog naujo orlaivių perono statyba bus finansuojama iš NATO Saugumo investicijų programos (NSIP, NATO Security Investment Progamme). Perono statybų projektą planuojama įgyvendinti 2008-2009 m.

        Per pastaruosius dvejus metus NSIP ir Lietuvos lėšomis - maždaug už 100 mln. litų Zokniuose buvo iš esmės rekonstruoti pagrindinis ir atsarginis pakilimo ir tūpimo takai, įrengti privažiavimo takai, rekonstruotos apšvietimo, drenažo sistemos, paženklinta danga. Abu projektus įgyvendino konkursus laimėjusi Lietuvos bendrovė 'Šiaulių plentas'.

        NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse įgyvendinančių sąjungininkų teigimu, Zoknių aerodromas tapo vienu moderniausių Rytų Europos regione. NATO dokumentuose Zoknių oro uostui suteikta strateginė reikšmė, jis priskirtas prie svarbiausių - 'šerdinių aerodromų'. Zokniuose dislokuoti oro policijos misiją vykdančių NATO šalių naikintuvai, Lietuvos KOP transporto lėktuvai 'C-27J Spartan', 'An-26', 'L-410', sraigtasparniai 'Mi-8', lengvieji atakos lėktuvai 'L-39 Albatros'. Aerodromo tūpimo takai gali priimti net ir didžiausius pasaulyje transporto lėktuvus.
        Info.lt

        C-27J Spartan


        An-26


        L-410


        L-39 Albatros
        W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
        Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
        Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

        Comment


          #64
          Kilimo-tūpimo takas prieš rekonstrukcija:





          http://skraidunai.land.ru/siauliai/siauliai.htm

          po rekonstrukcijos:

          W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
          Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
          Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

          Comment


            #65
            Rastas kompromisas su kariškiais dėl Zoknių oro uosto
            http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=12997388
            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

            Comment


              #66
              Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
              Rastas kompromisas su kariškiais dėl Zoknių oro uosto
              http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=12997388
              "Dabar kariškiai pakeis technines sąlygas"

              Lietuvos kariskiai negali pakeisti istatymo, cia seimo darbas... be to aerodroma renovavo NSIPas, manau tik jie gali leisti/neleisti kazka ten daryti/statyti...

              Comment


                #67
                Oro uosto įmonę tikimasi ištraukti iš duobės


                Šiaulių miesto taryba be diskusijų patvirtino Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uostas 2006 metų finansines bei veiklos ataskaitas, nors pernai ši civilinius skrydžius aptarnaujanti įmonė vėl dirbo nuostolingai. Nuostoliai, palyginti su 2005 metais, netgi padidėjo — nuo 323 tūkstančių litų iki 392 tūkstančių. Bet politikai tvirtina, jog yra vilčių įmonę išsaugoti. Iki šiol ji gyvavo tik Savivaldybės dotacijų dėka.

                Nepraranda vilčių

                Vien pernai Savivaldybės dotacija siekė 700 tūkstančių litų. Ja pasinaudodama Šiaulių oro uosto įmonė praturtėjo: įsigijo transporto priemonių, kitos įrangos, reikalingos skrydžiams aptarnauti. Materialiojo turto pernai jau turėjo daugiau kaip už 439 tūkstančius litų.

                Padidėjo ir pajamos už paslaugas — nuo 440 tūkstančių iki 683 tūkstančių.

                Atostogaujantis Oro uosto įmonės direktorius Romas Mikšys nepanoro kalbėti apie praėjusių metų veiklą, o jo pavaduotojas pasiūlė bendrauti elektroniniu paštu, nes yra labai užimtas.

                Atviresnis buvo kadenciją baigęs įmonės valdybos pirmininkas, buvęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Justinas Sartauskas.

                Jo teigimu, pernai Oro uostas ilgai nevykdė jokios veiklos, nes buvo remontuojamas orlaivių tūpimo-nusileidimo takas. „Be Savivaldybės dotacijos įmonė nebūtų išgyvenusi, ir perspektyvos neliktų“. Pasak buvusio vadovo, įvairios krovinių kėlimo, gabenimo technikos įsigijimas, angarų tvarkymas sudarė galimybę plėsti pastangas. Pardavimų pajamas padidino ir kariškiams teikiamos paslaugos.

                „Mano požiūris optimistiškas, įmonė turi gyvuoti ir pradėti užsidirbti pati“, — teigia J. Sartauskas.

                Savivaldybėje laukiama Oro uosto veiklos šių metų pirmojo ketvirčio ataskaitos. Girdėti signalų, kad kelis mėnesius Oro uostui pavyko išsilaikyti ant nuosavų kojų, nebeprašant paramos.

                Pro Šiaulius į pietų kraštus skraidinami nebe tik Rusijos jūreiviai, bet ir veršeliai į Izraelį. Jau įvyko keli tokie reisai, dėl kurių smarkiai konkuruota su Karmėlava ir Ryga. Šiauliais susidomėjo kelios Klaipėdos bendrovės, norinčios pro čia gabenti savo prekes.

                Bendradarbiauja su vokiečiais

                Daugelį metų Oro uosto civiline veikla domėjosi miesto Tarybos narys Alfredas Lankauskas, dabar vadovaujantis miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetui. Jame buvo nagrinėta Oro uosto veikla. A. Lankausko įsitikinimu, įmonė išgyvens.

                A. Lankausko pastangomis Oro uostui buvo parūpintas konsultantas iš Vokietijos — Ernstas Krepenhoferis, parengęs bendradarbiavimo planą, jis ieško Vokietijoje partnerių Šiaulių oro uostui.

                Konsultantas dažnai lankosi Šiauliuose, bendravo ir su naująja miesto valdžia. Tačiau pasak mero Genadijaus Mikšio, tai buvo trumpas mandagumo vizitas, ir visas problemas nuspręsta aptarti birželį išsamesnio pokalbio metu. Pasak mero, dabar E. Krepenhoferį domina logistikos centro įsteigimas prie Oro uosto, o ne paties uosto kasdieninė veikla. Toks centras leistų pagyvinti ir Oro uosto darbą.

                Šiaulių oro uostas pradėjo smarkiai reklamuotis. Internete trimis kalbomis siūlo kelias paslaugas: tranzitinių lėktuvų iš Rytų valstybių aptarnavimą, kuro tiekimą, krovinių kaupimą, krovimą ir gabenimą. Ypač daug tikimasi iš tranzito tarp Rytų ir Vakarų.

                Strateginio vardas — tik svajonėse

                Kai kas Savivaldybėje vis dar nepraranda vilties gauti Šiaulių oro uostui strateginės įmonės vardą. Kažkada tokį statusą turėjo valstybės ir savivaldybės kapitalo uždaroji akcinė bendrovė Šiaulių aerouostas, bankrutavusi prieš kelerius metus. Jos pagrindu įsteigta Savivaldybės įmonė, neturi tokio statuso.

                Bet šį entuziazmą neseniai užgesino Seimo narys Edvardas Žakaris, pareiškęs, jog toks statusas savivaldybių įmonėms negali būti suteiktas.

                Nors Šiaulių oro uosto veiklos nuostoliai dar padidėjo, praėjusiais metais ši Savivaldybės įmonė gerokai praturtėjo — iš dotacijų įsigijo modernios įrangos, leidžiančios plėsti paslaugas

                Civilinio oro uosto veiklai pernai trukdė kilimo-tūpimo takų modernizavimas
                www.skrastas.lt

                Comment


                  #68
                  Šiauliams dar, ko gero, ilgai teks modernizuoti savo oro uostą, kol galės susilyginti bent jau su Palangos-Klaipėdos oro uostu. O gaila, nes turint 3,5km pakilimo taką galima aptarnauti ir didesnius lėktuvus (pvz boeing 747). Tačiau ar atsiras krovinių ir keleivių tokiems lėktuvams?

                  Comment


                    #69
                    Buliukų "desantas" - į Izraelį

                    Oksana LAURUTYTĖ

                    Jei ne Šiaulių oro uostas, Izraelio gyventojai, ko gero, jautienos valgytų mažiau. Skamba šiek tiek juokingai, tačiau tai tiesa. Šią savaitę net 1130 buliukų "desantas" iš Šiaulių oro uosto buvo išskraidintas į Izraelį. Pasirodo, iš jokio kito šalies oro uosto su daugiau nei 100 tonų sveriančiu kroviniu boingas negalėtų pakilti - kituose šalies oro uostuose per trumpi pakilimo takai.

                    Buliukų kelionė sutrumpėjo kelis kartus

                    Antradienį apie 14 valandą 30 minučių į Šiaulių oro uostą nusileido iš Belgijos Liežo oro uosto atskridęs Izraelio orlaivis "Boing 747-200". Galingas lėktuvas atskrido tuščias - krovinys jo laukė Šiauliuose. Ir ne bet koks - daugiau nei tūkstantis maždaug šešių savaičių amžiaus buliukų. Žalmargiai, juodmargiai, mišrūnai ir mėsiniai buliukai į orlaivį buvo pakelti keltuvu dviejų aukštų aviacinėse paletėse. Apie 5 valandą ryto orlaivis išskrido į Izraelį.

                    "Skrydis į Izraelį tetrunka vos 4,5 valandos, tad keturkojai patiria mažai streso. Seniau galvijai iš Lietuvos buvo krovininiais automobiliais gabenami į Belgiją ir iš ten skraidinami į Izraelį. Dabar, kai Šiaulių oro uostas, vienintelis šalyje, turi licenciją gyvuliams transportuoti, kelionė trunka kelis kartus trumpiau", - sakė Edmundas Selvenis, Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas.

                    Šiaulių oro uostas gyvulių eksportuotojams palankus ir dėl to, kad iš čia vienu metu galima išgabenti daugiau galvijų - "Boing 747-200" gali skraidinti 120 tonų sveriantį krovinį. Į kitus šalies oro uostus boingai gali nusileisti, bet su milžiniško svorio kroviniu nepakiltų dėl per trumpo pakilimo tako. Šiaulių oro uosto kilimo tūpimo tako ilgis - 3 kilometrai 250 metrų.

                    Izraelyje buliukai užauginami

                    Šiemet buliukai iš Šiaulių oro uosto į Izraelį skraidinti jau trečią kartą. Lietuvoje yra penkios gyvulius į kitas šalis eksportuojančios įmonės, kurios mielai naudojasi Šiaulių oro uosto paslaugomis.

                    Izraelio kompanijos atstovas savaitraščiui "Šiauliai plius" teigė, kad buliukai, nuskraidinti į jo šalį, iškart neskerdžiami. "Jie auginami iki metų ir tik tada skerdžiami. Per metus buliukai Izraelio fermose priauga 800 kilogramų, o Lietuvoje per tą patį laiką - tik 400 kilogramų - skiriasi gyvulių auginimo technologijos", - sakė pašnekovas.

                    Kodėl Lietuvoje buliukai neauginami, o parduodami supirkėjams? Negi čia jautienos perteklius? E. Selvenis sako, kad Lietuvos ūkininkams finansiškai nepasimoka užauginti veršius mėsai. Mėsos perdirbėjai ūkininkams už bulius siūlo žemas kainas. Jei siūlytų realias, pakiltų jautienos kainos. "Telyčaites žmonės pasilieka, o buliukus parduoda. Neapsimoka Lietuvos ūkininkams net buliukus pienu girdyti. Pieną jie geriau parduoda, nei sušeria veršeliams. Ūkininkus, matyt, tenkina eksportuotojų pasiūlytos buliukų supirkimo kainos, rinka reguliuoja tokią situaciją", - sakė E. Selvenis.

                    Galvijai iš Lietuvos eksportuojami ne tik į Izraelį, bet ir į Olandiją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją, kitas Europos šalis bei trečiąsias šalis. Anot E. Selvenio, į Rusiją dažniausiai eksportuojamos kiaulės.

                    Į Šiaulių oro uostą orlaivis iš Izraelio atskrido be krovinio, tačiau ateityje planuojama priimti lėktuvus su kroviniu - daržovėmis, vaisiais, gėlėmis, nes Šiaulių oro uostas turi Žemės ūkio ministerijos išduotą sanitarinį leidimą tokioms prekėms priimti. Prekes transportuojant į abi puses, jų kainos būtų mažesnės.


                    Antradienį į Šiaulių oro uostą atskridęs "Boing 747-200" į Izraelį išskraidino gyvą krovinį - 1130 buliukų.


                    Vilkikuose buliukai laukė skrydžio į Izraelį.

                    Rolando PARAFINAVIČIAUS ("L. T.") nuotr.
                    www.siauliaiplius.lt
                    W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                    Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                    Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                    Comment


                      #70
                      /\

                      Neblogai...
                      ______________
                      The Division Bell

                      Comment


                        #71
                        2007-05-25

                        Civilius skrydžius aptarnaujanti savivaldybės bendrovė „Šiaulių oro uostas" per šių metų keturis mėnesius patyrė 57-is tūkstančius litų nuostolių. Tai kur kas mažesni nuostoliai nei ankstesniais metais. „Šiaulių oro uostas" šiemet aptarnavo 60-mt lėktuvų. Iš Šiaulių lėktuvais gabenami įvairūs kroviniai, net gyvuliai. Nemažos pajamos gaunamos, iškraunant karinių lėktuvų krovinius ir parduodant kurą kariškiams.
                        splius.lt
                        W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                        Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                        Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                        Comment


                          #72
                          Šiaulių aviatoriai pagailėjo krautuvo imperatoriui

                          Nors Šiaulių oro uostas verčiasi gana sunkiai, bet turi tokios technikos, kokios stokoja ir Vilnius.

                          Atsiskaitydamas už šių metų veiklą miesto Tarybai, Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys tarp kitų faktų paminėjo, kad Oro uosto vadovybė nesutiko išnuomoti specialaus krautuvo Japonijos imperatoriaus boingui aptarnauti.

                          Bijojo, kad sugadins

                          Japonijos imperatorius su žmona į Vilnių atskrenda šiandien. Pasak R. Mikšio, vilniečiai paprašė išnuomoti modernų krautuvą, kuris galėtų iškrauti ir pakrauti Japonijos imperatoriaus lėktuvą. Direktorius atsisakė nuomoti, bijodamas, kad krautuvo kas neapgadintų. Tada įmonė liktų kaip be rankų. Vilniečiams teko kreiptis į Karmėlavos oro uostą.

                          Pasak R. Mikšio, šis krautuvas, vadinamasis hailauderis — tai galinga savaeigė platforma, ant kurios krovinius galima pakelti beveik į 6 metrų aukštį ir pakrauti į lėktuvą. Direktoriaus teigimu, Šiaulių oro uostui reikėtų dar vieno tokio krautuvo, kuris būtų atsarginis, bet nėra ne tik pinigų, sunku įrenginį rasti.

                          Po ilgų paieškų šį jau naudotą krautuvą aviatoriai pirko tiesiai iš gamyklos „Trapel“ Vokietijoje už 350 tūkstančių litų. Įmonė davė garantiją ir išmokė juo dirbti.

                          Keleiviai — jūreiviai ir veršiukai

                          Šiais metais Oro uostas aptarnavo 60 lėktuvų, tarp jų ir kariškių. Pagrindinės pajamos, kurių iki šių dienų uždirbta beveik 328 tūkstančiai litų — karinių ir civilinių orlaivių aptarnavimas ir kuro pardavimas. Kariškiai, kai reikia iškrauti arba pakrauti lėktuvus, irgi naudojasi civilių paslaugomis.

                          Oro uostą maitina ir kai kurie pervežimai. Prieš kelias dienas šiauliečiai galėjo matyti žemai skrendantį didelį lėktuvą, skraidinantį į Afriką Rusijos jūreivius. Šiaulių oro uosto paslaugomis jūrininkai naudojasi jau senokai. Ateityje užsakomųjų reisų turėtų daugėti.

                          Kita „keleivių“ kategorija — veršeliai, kuriuos Lietuvos ir gretimų šalių ūkininkai parduoda Izraeliui. Šiaulių oro uostas, vienintelis Baltijos šalyse, turi licenciją tokiam kroviniui gabenti. Jau įvyko keli skrydžiai į Izraelį — po vieną kas mėnesį. Netrukus veršiukai bus skraidinami du kartus per mėnesį. Pasak direktoriaus, tai geros pajamos.

                          Perspektyvos

                          R. Mikšio teigimu, būtina kuo greičiau parengti Oro uosto vystymo planą tolimesnei perspektyvai. Toks planas pradėtas rengti.

                          Vyksta ir interesantų paieškos. Su Izraelio firmomis vedamos derybos, kad lėktuvai negrįžtų tušti, ir į Šiaulius būtų gabenami šios šalies vaisiai ir daržovės. Kita derybų kryptis — su turizmo firmomis. Joms siūloma organizuoti turistų skraidinimą į pietų valstybių kurortus. Oro uostas aktyvina pastangas pervežti kuo daugiau krovinių. Minima, kad šia galimybe susidomėjo Klaipėdos verslininkai.

                          Tačiau kitos perspektyvos gana miglotos, nes jas gožia ne tik nepritekliai, bet ir nenusistovėję santykiai su kariškiais.

                          Problemų netrūksta ir nepritrūks

                          Direktorius pasidžiaugė, kad brendama iš skolų. Dabar jos sudaro 57 tūkstančius litų. Neliko problemos dėl darbuotojuų atlyginimų.

                          Daugiau pasigirti lyg ir nėra dėl kuo. Didžiausia problema — nuosavybė. Oro uostas kol kas neturi nė pėdos žemės, visa ji priklauso kariškiams, todėl negali planuoti nei statybų, nei plėtros, negali pritraukti verslininkų, kurie imtųsi teikti įvairias paslaugas. Žadama, kad detalusis planas bus baigtas rengti iki metų pabaigos, ir teritorijos bus atskirtos.

                          Kol kas neįmanoma planuoti ir keleivių pervežimų, nes terminalas priklauso irgi kariškiams. Pasak direktoriaus, kiekvieną kartą, kai reikia pasinaudoti terminalu, tenka prašyti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) leidimo, kurio išdavimas ilgai trunka. Reikia statyti nuosavą terminalo priestatą, bet šis projektas irgi įstrigo KAM.

                          Kariškiams priklauso ir peronas, kurį būtina remontuoti. Bet KAM tai daryti planuoja tik 2016 metais. Ateityje kariškiai statys naują peroną, o senąjį žada perleisti civiliams pagal panaudos sutartį. Oro uosto tai netenkina, nes nebūtų galima investuoti į perono tvarkymą. Reikia sutarties turto patikėjimo pagrindais.

                          Michailo Gorbačiovo prisiminimas

                          R. Mikšys, išvardijęs, kokios technikos Oro uostas turi, vardija daug ilgesnį jos sąrašą, kokios būtinai reikėtų. Vienas iš būtiniausių — keleivių trapas, kuris kainuotų apie 130 tūkstančių litų. Yra trapas ir dabar, likęs nuo Tarybų sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo vizito į Šiaulius laikų. Užsieniečiai, išvydę tokį įrenginį iš paveldo laikų, mėgsta prie jo fotografuotis.

                          R.Mikšys prisiminė atvejį, kai užsieniečiai suabejojo įmonės technika. Aviatoriai patobulino gana seną kuro vežimo automobilį, kuris sukėlė abejonių NATO kariams iš Prancūzijos. Jie būtinai norėjo viską patikrinti, kas pakeista, kol įsitikino, kad viskas atlikta gerai.

                          Norėdamas skraidinti keleivius, Oro uostas dar turėtų įsigyti nemažai įvairios technikos orlaiviams ir žmonėms aptarnauti.


                          Šiaulių oro uosto darbuotojai taip tausoja šį krautuvą, kad nedavė jo net Japonijos imperatoriui aptarnauti.


                          Oro uosto direktorius Romas Mikšys tikisi, kad Oro uostas atsigaus tada, kai turės įteisintos teritorijos ir galės veikla joje sudominti verslininkus.





                          www.skrastas.lt

                          Comment


                            #73
                            Šiaulių aviatoriai pagailėjo krautuvo imperatoriui

                            Nors iš Šiaulių, bet masto ir elgiasi kaip suvalkietis

                            Comment


                              #74
                              Šiaulių oro uostui - nauja meteorologinė įranga

                              DELFI.lt
                              2007 liepos mėn. 19 d.



                              Ketvirtadienį Lietuvos kariuomenė ir elektroninių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“ pasirašė naujos meteorologinės įrangos Šiaulių kariniam aerodromui pirkimo sutartį. Bendrovės „Fima“, kuri laimėjo Lietuvos kariuomenės šiais metais paskelbtą konkursą, įranga kainuos daugiau nei 1,8 mln. litų.

                              „Nauja įranga pirmiausiai užtikrins daug aukštesnį skrydžių saugumo lygį – bus labai tiksliai nustatomos esamos meteorologinės sąlygos, greitai sudaromi pranešimai apie orus. Tokie pranešimai būtini pilotams, – sakė Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Audronis Navickas. – Nauja įranga labai svarbi užtikrinant Lietuvos kaip priimančiosios šalies paramą Baltijos šalyse oro policijos misijoje dalyvaujantiems NATO naikintuvams, taip pat Lietuvos karinių orlaivių skrydžiams.“


                              Pagal projektą Šiaulių kariniame aerodrome bus įrengtos dvi meteorologines aikšteles, kuriose bus matuojama oro temperatūra, santykinė drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo kryptis ir greitis. Naujoji įranga taip pat sugebės nustatyti matomumą, debesų aukštį, aptikti perkūniją, kontroliuos kilimo ir tūpimo tako paviršiaus būklę.

                              Už kariuomenės lėšas įsigyta ir Šiaulių kariniame aerodrome įrengta moderni įranga bus naudojama ne tik karinėms reikmėms – įrangos teikiamais meteorologiniais duomenimis naudosis ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, sudaranti orų prognozes visai Lietuvai. Naująja įranga gaunami duomenis taip pat bus panaudojami ir organizuojant civilinius skrydžius.

                              Planuojama, kad bendrovė „Fima“ naują įrangą Šiaulių kariniame aerodrome sumontuos iki šių metų pabaigos.
                              Parašas :)

                              Comment


                                #75
                                Šiaulių oro uostas vėl priims civilinius skrydžius


                                Šiandien oficialiai savo veiklą atnaujina Šiaulių savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas. Oro uostas buvo uždarytas nuo liepos 1 dienos dėl nesertifikuotos meteorologinės įrangos.

                                Pasak Oro uosto direktoriaus Romo Mikšio, pirmieji du krovininiai ir vienas keleivinis lėktuvas leisis sekmadienį.

                                Vakar iš Civilinės aviacijos administracijos grįžęs R. Mikšys sakė, kad Šiaulių oro uostui veiklą atnaujinti leista iki rugsėjo 15 dienos. Per tą laiką turi būti išspręstos su meteotarnyba iškilusios problemos. R. Mikšio teigimu, jei nebūtų įsikišę vilniečiai Seimo nariai, Šiaulių oro uostas būtų buvęs uždarytas.

                                R. Mikšys sako, kad Šiaulių oro uostas kenčia dėl nesusikalbėjimo tarp valstybinių institucijų. Pagal vyriausybės nutarimą, vienintelė meteotarnyba yra įgaliota teikti prognozes civiliniuose oro uostose, o Šiauliuose šią paslaugą teikia kariškiai, ko meteotarnyba nepripažįsta.

                                R. Mikšys paskaičiavo: viso liepos mėnesio prastova oro uostui būtų atnešusi 100 tūkstančių litų nuostolį.
                                www.skrastas.lt

                                Comment


                                  #76
                                  Šiaulių oro uostas suka galvą dėl Šengeno

                                  2007 m. Spalio 10 d.
                                  Živilė KAVALIAUSKAITĖ


                                  Šiaulių savivaldybės įmonei Šiaulių oro uostas šie metai — pagaliau pelningi. Bet uždirbtų pinigų dar neužtenka investicijoms ir Šengeno reikalavimams įgyvendinti.

                                  Tikslas — du milijonai

                                  Šiaulių savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas direktorius Romas Mikšys sako, kad oro uostas per mėnesį vidutiniškai aptarnauja dešimt karinių ir civilinių orlaivių.

                                  Orlaiviai į Šiaulius atskrenda iš įvairių šalių — JAV, Rumunijos, Prancūzijos, Čekijos, Izraelio, Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos.

                                  Per Šiaulių oro uostą keliauja įvairūs kroviniai, tarp jų — ir gyvuliai. Į Izraelį per Šiaulių oro uostą gabenami veršeliai, bet, pasak direktoriaus, licencija leidžia skraidinti įvairius gyvulius — kad ir dramblius.

                                  Pasak R. Mikšio, nuo tos minutės, kai oro uostas po kilimo-tūpimo tako remonto buvo atidarytas, įmonė nė karto iš savininko — Savivaldybės — neprašė pinigų algoms ar mokesčiams. Lėšų pakanka ir nebrangiai įrangai įsigyti.

                                  „Bet įmonės plėtrai reikia sumų su daug daug nulių. Šiandien tiek, kad galėtume investuoti, neuždirbame“, — sako R. Mikšys. Šių metų įmonės tikslas — per 2 milijonų litų apyvarta.

                                  Šiuo metu įmonėje Šiaulių oro uostas dirba 23 žmonės. Direktoriaus teigimu, darbuotojų skaičius augs pagal poreikį: jei skrydžių daugės, daugės ir darbo vietų.

                                  Kad oro uostas atitiktų tarptautinius saugumo reikalavimus, planuojama plėsti aviacinio saugumo padalinį. Oro uostui dirbant visą parą, atsiranda budėjimo grafikai — pamaininis darbas.

                                  Rūpesčiai dėl Šengeno

                                  Vienas iš svarbiausių oro uosto rūpesčių — įgyvendinti Šengeno reikalavimus.

                                  Vasaros pabaigoje įmonėje lankęsis Vidaus reikalų viceministras Regimantas Čiupaila pritarė šiauliečių pasirinktam projektui: praplėsti priestatą, kad pagal Šengeno reikalavimus būtų galima atskirti Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių srautus. Dabartiniame pastate srautams padalinti trūksta vietos.

                                  Oro uostas keleivių terminalą naudoja pagal panaudos sutartį su Krašto apsaugos ministerija (KAM).

                                  „Gavome atsakymą iš KAM, kad galime 10 procentų praplėsti terminalą. Artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas projektavimo darbams atlikti. Tik neaišku, iš kur gauti pinigų. O lėšos turi būti Šiaulių oro uosto įmonės“, — sako R. Mikšys.

                                  Pasak direktoriaus, kiti Lietuvos oro uostai terminalus pasistatė iš Europos skirtų lėšų. Šiaulių oro uostas yra Savivaldybės įmonė, Susisiekimo ministerijai nepriklauso, tad lėšų darbams — negavo.

                                  „Nors R. Čiupaila susitikime su miesto valdžios atstovais sakė, kad 1 milijonas litų Savivaldybei nėra dideli pinigai, situacija — labai paini, nes lėšas tenka investuoti į pastatą, kuris priklauso kitai struktūrai“, — sako R. Mikšys.

                                  Planuojama, kad Lietuva į Šengeno erdvę įsilies kitų metų sausio 1 dieną.


                                  Šiaulių oro uoste leidžiasi įvairių šalių lėktuvai, tarp jų — ir iš šiuo metu NATO misiją Šiaulių kariniame aerodrome atliekančios šalies — Rumunijos.

                                  Jono TAMULIO nuotr.
                                  www.skrastas.lt
                                  W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                                  Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                                  Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                                  Comment


                                    #77
                                    2007-11-27

                                    Po keleto nuostolingos veiklos metų savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas" šiemet ketina pasiekti trijų milijonų litų apyvartą. Merdintį tarptautinį Šiaulių oro uostą iš duobės ištraukė krovininių karo orlaivių ir į Izraelį veršelius išskraidinančių lėktuvų aptarnavimas. Keletą metų nešęs tik nuostolį Šiaulių oro uostas šiemet ketina pasiekti trijų milijonų litų apyvartą ir metus baigti pelningai. Geriausius takus šalyje ir tarptautinio oro uosto statusą turinčio, bet ant bankroto ribos laviruojančio Šiaulių oro uosto išsigelbėjimas - kariškių krovininių skrydžių aptarnavimas. O pastaruoju metu šiauliečiams finansinį stabilumą garantavo reguliarūs gyvojo krovinio - į Izraelį eksportuojamų veršelių - reisai.
                                    Lėktuvai iš Šiaulių vieną du kartus per mėnesį į Izraelį išskraidina maždaug po tūkstantį Lietuvos ūkiuose užaugintų veršelių. Dviejų -trijų mėnesių keturkojai emigrantai po keturių valandų skrydžio kelionės pasiekia svetimą šalį. Izraelyje jie auginami iki metų, po to skerdžiami maistui arba parduodami aukcionuose kaimyninių kiaulienos nevalgančių šalių gyventojams. Tokių skrydžių aptarnavimui Šiaulių oro uostas įsigijo krovinių keltuvą, kuris yra bene vienintelis oro uosto turtas.
                                    Šiaulių oro uostas ateities viltis sieja su sėkmingomis derybomis su Krašto apsaugos ministerija, nes dabar neturi savos žemės, pastatų ir infrastruktūros. Vieninteliai ginklai konkurencinėje kovoje - geras pakilimo - nusileidimo takas ir palankios kainos.
                                    splius.lt
                                    W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                                    Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                                    Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                                    Comment


                                      #78
                                      Naujoji įranga matuos ir radiaciją

                                      Nuo pirmadienio Šiaulių kariniame aerodrome veikia nauja meteorologinė įranga. Tokios modernios įrangos kiti Lietuvos oro uostai neturi.

                                      Pakeitė senąją įrangą

                                      Kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje vakar buvo pristatyta Šiaulių kariniame aerodrome įdiegta nauja meteorologinė įranga, kainavusi 1,8 milijonų litų. Šias lėšas skyrė Krašto apsaugos ministerija.

                                      Pasak KOP Aviacijos bazės vado pulkininko leitenanto Audronio Navicko, „nauja įranga padės itin tiksliai ir greitai sudaryti faktinių orų pranešimus“.

                                      Įrangą diegusios bendrovės generalinis direktorius Gintaras Juknevičius Šiaulių karinį aerodromą pavadino šiuo metu moderniausiu šalyje: sutvarkyti kilimo-tūpimo takai ir apšvietimo sistema, įdiegta meteorologinė įranga, kurios neturi kiti Lietuvos oro uostai.

                                      Atlieka naujus matavimus

                                      Prie kilimo-tūpimo tako buvo sumontuoti 23 jutikliai ir prietaisai. Naujoji įranga atspari oro sąlygų pokyčiams, matavimai gali būti atliekami net spaudžiant 40— 50 laipsnių šalčiui.

                                      Kilimo-tūpimo tako galuose yra sumontuotos dvi automatinės oro stotelės, kurios surenka duomenis apie temperatūrą, drėgmę, kritulių kiekį, slėgį, saulės radiaciją, spinduliavimo trukmę ir perduoda į centrinį serverį. Anksčiau saulės radiacija ir spinduliavimo trukmė nebuvo nustatoma.

                                      Meteorologinių aikštelių galuose 10 metrų aukštyje sumontuoti naujausi rinkoje ultragarsiniai vėjo jutikliai, kurie nustato vėjo kryptį ir greitį. Trijose vietose įmontuoti matomumo matuokliai, kurie nustato tako regėjimo nuotolį. Debesų aukščio matuoklis nustato debesų aukštį iki 7,5 kilometrų ir yra moderniausias šiems matavimams sukurtas prietaisas. Perkūnijos jutiklis nustatys iškrovos kryptį ir nuotolį iki 56 kilometrų.

                                      Pačiame kilimo-tūpimo take sumontuoti du paviršiaus būklės jutikliai — anksčiau aerodromas jų neturėjo. Šie jutikliai parodo tako būklę, leidžia iš anksto nustatyti numatomą tako apledėjimą.

                                      Aviacijos bazės meteorologijos grandies viršininkas Kazimieras Rupšys parodė skrydžių valdymo bokšte įrengtą centrinį kompiuterį, surenkantį visus duomenis iš lauke esančių jutiklių ir prietaisų. Pasak viršininko, įranga 1 valandą veiktų net ir dingus elektrai.

                                      Duomenų paskirstymo plokštė informaciją perduoda į šešiose darbo vietose įrengtus stacionarius ir vieną nešiojamą kompiuterį. Visi duomenys kas valandą, o pasikeitus oro sąlygomis — ir dažniau, pateikiami pasauliniams meteorologinių duomenų bankams, kitiems Lietuvos oro uostams, Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybai, kurios meteorologijos stotys stebi ir fiksuoja orus ir sudaro orų prognozes visai Lietuvai.

                                      citata: Šiaulių kariniame aerodrome įdiegta nauja meteorologinė įranga, kainavusi 1,8 milijonų litų.


                                      ĮRANGA: Automatinės oro stotelės yra sumontuotos abiejuose kilimo-tūpimo tako galuose.



                                      SENIENA: Aviacijos bazės meteorologijos grandies viršininkas Kazimieras Rupšys sako, kad senoji meteorologinė įranga jau yra atitarnavusi. savo laiką.



                                      SENIENA: Aviacijos bazės meteorologijos grandies viršininkas Kazimieras Rupšys sako, kad senoji meteorologinė įranga jau yra atitarnavusi. savo laiką.
                                      www.skrastas.lt

                                      Comment


                                        #79
                                        http://www.siauliai-airport.com/
                                        W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                                        Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                                        Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                                        Comment


                                          #80
                                          Šiaulių oro uostas. SQQ.
                                          Įdomus sutrumpinimas.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X