[SQQ] Šiaulių oro uostas

[Berliner]

Negi neprisimenat? Beje, fantastinių projektų Šiauliams reikia pavydėt.

Ateities Šiauliuose - požeminiai geležinkeliai

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=9392438

Kosmodromas. Kam Lietuvai reikalingas kosmodromas??? Mes per toli šiaurėj ir iš viso - visoj ES tikriausiai nėra naudojamų kosmodromų (išskyrus Prancūzijos Gvianą, bet ji - Pietų Amerikoj). Jau gal geriau pirma kelius susitvarkykim ar geležinkelius, tad galvokim apie kosmodromus

Prajuokinot čia jūs mane

[Sula]

Kosmodromas. Kam Lietuvai reikalingas kosmodromas??? Mes per toli šiaurėj

Plesetskas gerokai šiauriau. Buvo planuota priimti Shuttle tipo erdvėlaivius.Tame ir reikalas, kad nėra kur kitur tokiems nusileisti. Taip kad idėja ne be pagrindo.

[AIRzol]

Negi neprisimenat? Beje, fantastinių projektų Šiauliams reikia pavydėt.

Cia vilnieciu fantazijos siaulieciai apie tokius dalykus net nesapnuoja.

[Marčiukas]

nusisnekejai....

[AIRzol]

nusisnekejai....

"Pigiau būtų pastatyti naują miestą, negu paslėpti po žeme geležinkelius", - neslėpdamas nuostabos dėl Šiaulių bendrąjį planą kuriančios Vilniaus bendrovės "Urbanistika" siūlymo, pečiais traukė Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Genadijus Mikšys.

.

[Marčiukas]

o del kosmodromo?

[Berliner]

Plesetskas gerokai šiauriau. Buvo planuota priimti Shuttle tipo erdvėlaivius.Tame ir reikalas, kad nėra kur kitur tokiems nusileisti. Taip kad idėja ne be pagrindo.

Juokautojai Shuttle tarnaus tik iki 2010, o ir dabar jais nebepasitiki... O čia įdomu: kas nors amerikiečių klausė, ar jiems reikia kosmodromo Europos rytuose, ar jie į jį leistųsi??? Jei būtu ekstremalus atvejis, shuttle galėtų nusileisti bet kuriame oro uoste - svarbu kad nusileidimo takas būtų pakankamai ilgas. Nors ir tai neaišku dėl visokių trajektorijų ir pan... Vnz, tai pati kvailiausia lietuvių idėja, kurią kada nors girdėjau.

[AIRzol]

o del kosmodromo?

Kiek pamenu, tai buvo kaunieciu ar vilnieciu fantazijos, dabar tiksliai nebeatsimenu, bet ne paciu siaulieciu.

TAISYMAS: tai buvo paciu siaulieciu sumanymas

[Sula]

bet ne paciu siaulieciu.

JAV kosmodromo miražas

http://www.skrastas.lt/?rub=11437110...&id=1146066166


"Tai labai svarbus projektas Lietuvai", - pabrėžė meras.

[Svecias]

Nesvaikit čia dėl Šatlų. Geriau prieš tai paieškokit ir paskaitykit informaciją apie techninius Šatlo parametrus. Jie negali leistis bet kokiame oro uoste, jiems reikalingas specialus nusileidimo takas. O pasaulyje tokie yra 3: Vakarinėje JAV pakrantėje, Floridoje ir Ispanijoje.

Lietuvoj sovietmečiu buvo planuojamas atsarginis rusų Burano nusileidimo takas. Tiksliai kur nežinau, girdėjau, kad Žemaitijoje. Bet tai žinios kalbų lygyje.

[Karolis!]

Oro uostą konsultuoja specialistas iš Vokietijos

Oro uostą konsultuoja specialistas iš Vokietijos


Šiauliuose lankosi logistikos specialistas Ernstas Krepenhoferis iš Vokietijos, pagal sutartį konsultuojantis Savivaldybės įmonę „Šiaulių oro uostas“ įvairiais veiklos klausimais.

Konsultantas pabuvojo pačiame oro uoste, kelis kartus bendravo su šios įmonės valdybos pirmininku, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Justinu Sartausku bei įmonės administracija.

Pasak J. Sartausko, dabar daugiausia kalbėta apie oro uosto veiklą, kai spalį bus baigtas rekonstruoti didysis pakilimo takas. Konsultanto teigimu, tada tai bus vienas geriausių oro uostų Europoje.

Specialistui pranešta apie derybas su kariškiais dėl oro uosto teritorijos pasidalijimo. E. Krepenhoferis teigė, kad tai gera naujiena, leidžianti konkrečiau planuoti oro uosto veiklą ateityje.

Konsultantas patarė, kad būtina Šiaulių oro uostą glaudžiai susieti su Zokniuose įsikursiančiu logistikos centru ir Industriniu parku. „Tą būtina visur deklaruoti. Logistikos centrų ir industrinių parkų pasaulyje daug, bet tiesioginis jų susiejimas su oro uostu — tai didelis pranašumas“, — pažymėjo specialistas.

Dabar rengiamas oro uosto verslo planas. Įmonės administracija ne kartą yra pareiškusi, kad reikia kurti atskirą marketingo įmonę, kuri užsiimtų lėktuvų ir krovinių paieška, o aviatoriai rūpintųsi oro uosto eksploatacija ir lėktuvų aptarnavimu.

Tokią įmonę sutiktų įsteigti pats E. Krepenhoferis, konsultuojantis daugelį Vokietijos logistikos firmų ir turintis marketingo patirties. Įmonė turėtų išsilaikyti iš į Šiaulius suorganizuotų lėktuvų skrydžių.

skrastas.lt

[Karolis!]

Čia dar kam įdomu yra ir internetinis puslapis Šiaulių oro uosto.

http://www.airport.siauliai.lt/index_l.html

[GNU]

Nesvaikit čia dėl Šatlų. Geriau prieš tai paieškokit ir paskaitykit informaciją apie techninius Šatlo parametrus. Jie negali leistis bet kokiame oro uoste, jiems reikalingas specialus nusileidimo takas. O pasaulyje tokie yra 3: Vakarinėje JAV pakrantėje, Floridoje ir Ispanijoje.

Lietuvoj sovietmečiu buvo planuojamas atsarginis rusų Burano nusileidimo takas. Tiksliai kur nežinau, girdėjau, kad Žemaitijoje. Bet tai žinios kalbų lygyje.

Kiek girdėjau, Buranas turėjo leistis būtent Šiaulių oro uoste. Tikriausiai iš čia kilo ideja tupdyti ir Šatlus.

[Karolis!]

Kariškiai ir civiliai dalijasi oro uosto turtą

2006 m. Rugpjūčio 30 d.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Vakar Šiaulių miesto meras Vytautas Juškus, kiti politikai bei savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto vadovas su kariškiais tęsė ginčus dėl oro uosto turto. Jo dalybos vyksta jau ne vieną mėnesį.

Ateinančią savaitę meras krašto apsaugos ir susisiekimo ministrams ketina pateikti oficialų raštą dėl oro uosto teritorijų perskirstymo tarp savivaldybės įmonės ir Karinių oro pajėgų aviacijos bazės.

Daugiausia aistrų kelia angarų bei šiaurinio perono dalybos. Ginčų objektas keturi angarai, kuriais šiuo metu naudojasi kariškiai. Angarų nuomą nori perimti Savivaldybė, o kariškiams mainais pasižadėtų rekonstruoti kitus du angarus bei iki jų nutiesti keliuką. Keliukui, pasak Karinių oro pajėgų aviacijos bazės vado pulkininko leitenanto Audronio Navicko, iš miesto reikėtų technikos ir darbo jėgos, statybines medžiagas duotų patys kariškiai.

Bet A. Navickas atmetė siūlymą minimų angarų laukti tol, kol savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas pradės normaliai veikti. „Tai gali niekada gyvenime neatsitikti, o būdami savininkai jūs galite vieną dieną ateiti ir pasakyti — su savo NATO įsipareigojimais galite važiuoti iš čia“, — sakė vadas.

Tarybos narys A. Lankauskas vadui replikavo, kad teritorija, apie kurią kalbama, yra miesto, todėl kariai turi derintis prie Savivaldybės.

Pasak A. Navicko, kariškiai ir nepretenduoja į teritoriją. „Aš už tai, kad Savivaldybės įmonė klestėtų, bet turi būti konkretūs susitarimai, kada angarai bus rekonstruoti, kokios lėšos tam bus numatytos. Angarus reikės naudoti mažiausiai du kartus per metus, keičiantis Goro provincijos Afganistane atkūrimo grupei. Kur garantijos, kad nesusidurs mūsų ir jūsų interesai? Muitinės ir logistikos sandėliai bus užkrauti, o mums jų reikės?“.

Meras diskusiją nutraukė, primindamas, kad dėl turto perėmimo ir Savivaldybės įsipareigojimų pirmiausia reikės Tarybos pritarimo.

Savivaldybė savo valdose nori turėti ir šiaurinį peroną. Po diskusijos sutartas kompromisinis variantas: šiaurinis peronas liktų Savivaldybei, kad ateityje galėtų siekti investicijų iš Europos struktūrinių fondų, o kariškiams būtų užtikrintos visos teisės juo naudotis.

Pasak A. Navicko, kompromisas priimtinas, nes iki 2016 metų kariuomenės investicijos nenumatytos, o tada šis peronas busiąs tokios būklės, kad tiesiog nebebus į ką investuoti.

A. Navickas po diskusijos sakė, kad per anksti kalbėti apie galutines išvadas, pirmiausia informacija bus perduota kariuomenės vadams, kurie ir nuspręs, kaip elgtis.

skrastas.lt

[Karolis!]

Baigiamas rekonstruoti pagrindinis kilimo - tūpimo takas Šiaulių oro uoste. Kariškiai sako, jog tokio modernaus ir didžiulio kilimo - tūpimo tako neturi mūsų kaimynės Latvija ir Estija.
Devyniasdešimt devynis procentus planuoto darbo Šiaulių oro uoste jau atliko kelininkai. Liko visiškai nedaug darbo. Turi atskristi laboratorija iš Švedijos, laukiama Civilinės aviacijos komisijos ir galop kariškių sertifikato. Iki spalio vidurio kilimo - tūpimo takas turės visus reikalingus dokumentus. Skirtingai nei iki rekonstrukcijos, dabar pagrindinis kilimo - tūpimo takas trisdešimt penkiais metrais siauresnis. Dabar ako plotis tako siekia 45 metrus, ilgis 3,5 kilometro.
Rekonstruotas ne tik pagrindinis kilimo - tūpimo takas. Įrengti privažiavimo takai, apšvietimas, drenažo sistema, atlikti dangos ženklinimo darbai. Kilimo - tūpimo tako galuose įrengta papildoma betono danga. Pagrindinio kilimo - tūpimo tako rekonstrukcijai 47-nis milijonus litų skyrė NATO iš Saugumo investicijų programos. Dar beveik 8,5 milijono litų pridėtinės vertės mokesčio sumokėjo Krašto apsaugos ministerija. Pernai buvo rekonstruotas atsarginis - kilimo tūpimo takas Šiaulių oro uoste.

informacija is splius.lt

[Sss]

2006 spalio mėn. 24 d. 13:14

Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) aviacijos bazėje Zokniuose baigtas rekonstruoti pagrindinis kilimo ir tūpimo takas. Kaip BNS sakė KOP vadas pulkininkas Artūras Leita, pasibaigus dvejus metus trukusiai pagrindinio ir atsarginio takų rekonstrukcijai, Zoknių aerodromas tapo vienu moderniausių Rytų Europos regione.

"Dabar aerodromas pajėgus priimti visų tipų orlaivius - iki pačių sunkiausių strateginių transporto lėktuvų "C-17 Globemaster" ir "An-124 Ruslan", - sakė KOP vadas.

"Zokniai - ne tik NATO vykdomos Baltijos šalių oro policijos "namai", bet ir svarbus Aljanso transporto aviacijos mazgas", - sakė A.Leita.

NATO dokumentuose Zoknių oro uostui suteikta strateginė reikšmė, jis priskirtas prie svarbiausių - "šerdinių aerodromų".

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) skelbtą 55 milijonų litų vertės konkursą Zoknių Aviacijos bazės pagrindiniam kilimo ir tūpimo takui rekonstruoti pavasarį laimėjo bendrovė "Šiaulių plentas. Pagrindinio tako rekonstrukcija buvo finansuojama iš NATO Saugumo investicijų programos (NSIP, NATO Security Investment Progamme), kurioje šiam tikslui skirta maždaug 47 mln. litų. Dar beveik 8,5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio KAM sumokėjo iš biudžeto asignavimų.

Už šias lėšas buvo rekonstruota 280 tūkst. kvadratinių metrų ploto kilimo ir tūpimo tako danga ir jo galuose įrengta papildoma 13,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto betono danga. Taip pat išasfaltuota 144 tūkst. kvadratinių metrų plotas bazės teritorijos, įrengti privažiavimo takai, rekonstruotos apšvietimo, drenažo sistemos, paženklinta danga.

Pernai įmonė "Šiaulių plentas" už maždaug 38 mln. litų atliko atsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją.

Kaip BNS sakė Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Audronis Navickas, Zokniuose liko įgyvendinti kelis mažesnius infrastruktūros projektus. "Tarp artimiausių darbų - naikintuvų ir transporto orlaivių naujų peronų bei aviacinio kuro saugyklos statyba. Projektavimas vyks 2007-siais, o pastatyti objektus planuojama 2008-2009 metais", - pasakojo A.Navickas.

Pagrindinio tako rekonstrukcijos pabaigos iškilmės įvyks spalio 26 dieną. Jose dalyvaus Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybės atstovai.

Pagrindinio kilimo-tūpimo tako Zokniuose ilgis - 3,5 km, plotis - 80 metrų.

Zoknių karinės aviacijos bazės modernizavimo konkursuose gali dalyvauti tik NATO šalių (išskyrus Prancūziją, kuri nefinansuoja šio projekto) bendrovės, turinčios specialius leidimus. Lietuvoje tokias patikimumo deklaracijas suteikia Ūkio ministerija.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=11030346

[Andrr]

Zokniai tampa vienu moderniausių karinių aerodromų

Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) aviacijos bazėje Zokniuose baigtas rekonstruoti pagrindinis kilimo ir tūpimo takas. Kaip BNS sakė KOP vadas pulkininkas Artūras Leita, pasibaigus dvejus metus trukusiai pagrindinio ir atsarginio takų rekonstrukcijai, Zoknių aerodromas tapo vienu moderniausių Rytų Europos regione.

"Dabar aerodromas pajėgus priimti visų tipų orlaivius - iki pačių sunkiausių strateginių transporto lėktuvų "C-17 Globemaster" ir "An-124 Ruslan", - sakė KOP vadas.
Reklama




"Zokniai - ne tik NATO vykdomos Baltijos šalių oro policijos "namai", bet ir svarbus Aljanso transporto aviacijos mazgas", - sakė A.Leita.

NATO dokumentuose Zoknių oro uostui suteikta strateginė reikšmė, jis priskirtas prie svarbiausių - "šerdinių aerodromų".

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) skelbtą 55 milijonų litų vertės konkursą Zoknių Aviacijos bazės pagrindiniam kilimo ir tūpimo takui rekonstruoti pavasarį laimėjo bendrovė "Šiaulių plentas. Pagrindinio tako rekonstrukcija buvo finansuojama iš NATO Saugumo investicijų programos (NSIP, NATO Security Investment Progamme), kurioje šiam tikslui skirta maždaug 47 mln. litų. Dar beveik 8,5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio KAM sumokėjo iš biudžeto asignavimų.

Už šias lėšas buvo rekonstruota 280 tūkst. kvadratinių metrų ploto kilimo ir tūpimo tako danga ir jo galuose įrengta papildoma 13,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto betono danga. Taip pat išasfaltuota 144 tūkst. kvadratinių metrų plotas bazės teritorijos, įrengti privažiavimo takai, rekonstruotos apšvietimo, drenažo sistemos, paženklinta danga.

Pernai įmonė "Šiaulių plentas" už maždaug 38 mln. litų atliko atsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją.

Kaip BNS sakė Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Audronis Navickas, Zokniuose liko įgyvendinti kelis mažesnius infrastruktūros projektus. "Tarp artimiausių darbų - naikintuvų ir transporto orlaivių naujų peronų bei aviacinio kuro saugyklos statyba. Projektavimas vyks 2007-siais, o pastatyti objektus planuojama 2008-2009 metais", - pasakojo A.Navickas.

Pagrindinio tako rekonstrukcijos pabaigos iškilmės įvyks spalio 26 dieną. Jose dalyvaus Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybės atstovai.

Pagrindinio kilimo-tūpimo tako Zokniuose ilgis - 3,5 km, plotis - 80 metrų.

Zoknių karinės aviacijos bazės modernizavimo konkursuose gali dalyvauti tik NATO šalių (išskyrus Prancūziją, kuri nefinansuoja šio projekto) bendrovės, turinčios specialius leidimus. Lietuvoje tokias patikimumo deklaracijas suteikia Ūkio ministerija.

is http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=11030346

[Karolis!]

Šiaulių oro uoste nesileis tik amerikiečių bombonešiai

2006 m. Spalio 27 d.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Vakar Šiaulių oro uoste du ispanų NATO naikintuvai „F-1 Mirage“ jau kilo atnaujintu pagrindiniu kilimo— tūpimo taku.

Pagrindinio kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas užbaigė pusantrų metų trukusį Šiaulių karinio aerodromo infrastruktūros plėtros etapą. Dabar Šiaulių oro uosto takas — vienas geriausių Rytų Europoje. Tako rekonstrukcijos vertė — apie 56 milijonai litų, beveik 47 milijonus litų skyrė NATO.

Premjero patarimai Šiaulių valdžiai

Tako atidarymo iškilmėse dalyvavo Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus, Karinių oro pajėgų (KOP) vadas pulkininkas Artūras Leita, Aviacijos bazės ir Ispanijos junginio vadovybė, Šiaulių valdžia.

Pernai G. Kirkilas dalyvavo rekonstruoto atsarginio kilimo— tūpimo tako atidaryme, tąkart — kaip krašto apsaugos ministras.

Pasak Ministro Pirmininko, baigta pagrindinio tako rekonstrukcija yra strategiškai svarbi, ji stiprina Lietuvos karines oro pajėgas ir šalies saugumą.

G. Kirkilo nuomone, Šiaulių valdžia turi plėsti didesnes aerodromo galimybes: „Duok Dieve, jiems sugalvoti projektus, kaip išnaudoti aerodromą. Daugelyje NATO šalių kariniai oro uostai yra ir civiliniai. Laikyti aerodromą tik karinėms reikmėms — sudėtinga“.

G. Kirkilas Šiaulių vadovams pataria susirasti partnerių ir galvoti apie krovinių gabenimo, iškrovimo perspektyvas aerodrome.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasidžiaugė, kad buvimas NATO nare Lietuvai suteikė galimybę turėti vieną geriausių kilimo— tūpimo takų Rytų Europoje.

Lietuvos karinių oro pajėgų vado pulkininko A. Leitos misiją Lietuvoje atlikę oro policijos kariai ne kartą klausė, kokia takų kokybė. „Juk kaip žmogus negali be batų, taip aerouostas — be tako. Linkiu, kad orlaivių pakilimų taku skaičius sutaptų su tūpimo skaičiumi“.

Pasak A. Leitos, dabar Šiauliuose galės leistis visų klasių naikintuvai, strateginiai, transportiniai lėktuvai. „Galbūt netilptų tik amerikietiški bombonešiai, kurių plotis — po 100 metrų“, — sakė A. Leita.

Taką rekonstravusios bendrovės „Šiaulių plentas“ vadovas Alfonsas Armalas KOP Aviacijos bazės vadui Audroniui Navickui įteikė simbolinį raktą: “Kai aerodromą atrakinsit, nepamirškit ir užrakinti: kad neįskristų priešo lėktuvai“.

Įvertino kokybę

Simbolinę tako juostą perkirpo G. Kirkilas, J. Olekas, V. Tutkus ir A. Leita. Karinių oro pajėgų kapelionas kapitonas Virginijus Veilentas palaimino Šiaulių karinį aerodromą bei naujai rekonstruotą taką.

Skambant smagiai karinių oro pajėgų orkestro grojamai „Viva Espania“, į dangų pakilo du Ispanijos naikintuvai F-1 “Mirage“.

Pasak A. Navicko, lietuvių ir ispanų kariai taką išbandė jau ceremonijos išvakarėse ir džiaugėsi jo kokybe bei navigacija.

Rekonstruoto pagrindinio kilimo— tūpimo tako ilgis — 3500 metrai, plotis — 80 metrų.

„Šiaulių plentas“ rekonstrukciją pradėjo balandžio pradžioje, baigė — rugsėjo 30 dieną. Rekonstruota kilimo— tūpimo tako danga, jos galuose išlieta betono danga, įrengti privažiavimo takai, drenažas, lietaus nuotėkų tinklai, nutiesti elektros ir komunikacijų kabeliai, rekonstruoti riedėjimo takeliai, atlikti ženklinimo darbai.

Pagal NATO Saugumo investicijų programą pagrindinio kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijai buvo skirta apie 46,9 milijono litų, Lietuva — 664 tūkstančių litų ir prisiėmė ir 8,5 milijono litų pridėtinės vertės mokesčio įsipareigojimus. Bendra projekto darbų vertė — 56 milijonai litų.

Pagal oro uosto infrastruktūros planą, kuriam lėšas skiria NATO ir Krašto apsaugos ministerija, rekonstrukcijos darbai numatyti iki 2020 metų.

Artimiausiuose planuose, kurie siekia 2008 metus, naikintuvų ir civilių lėktuvų peronas, aviacijos kuro saugykla su perpumpavimo terminalu.


(Iš kairės) Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus, Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Artūras Leita perkirpo simbolinę rekonstruoto pagrindinio kilimo— tūpimo tako juostą.


Vakar Ispanijos junginio naikintuvai „F-1 Mirage“ kilo rekonstruotu taku.

Jono TAMULIO nuotr.

straipsnis is www.skrastas.lt

[Karolis!]

Šiaulių savivaldybė bando gaivinti merdintį oro uostą

Merdinčiam Šiaulių oro uostui miesto savivaldybė vėl skyrė 0,2 mln. Lt, nepaisant to, kad niekaip neatgaivinamos savivaldybės įmonės perspektyva abejoja ir bendrovės vadovas, ir specialistai, pranešė LTV informacinė laida „Panorama“.

Dėl pagrindinio kilimo tūpimo tako rekonstrukcijos nuo balandžio Šiaulių civilinis oro uostas neaptarnavo nė vieno lėktuvo, įmonės veikla tuo metu buvo sustabdyta. Nepaisant to, miesto savivaldybė jos valdomai įmonei skyrė 200 tūkst. Lt ir laidavo paskolą už 300 tūkst. Lt.

Pasak oro uosto direktoriaus Romo Mikšio, už šiuos pinigus bus nupirkta speciali technika leisianti aptarnauti visų tipų „Boeing“ orlaivius.

Tačiau net ir po to, per mėnesį Šiauliuose numatyti tik 3 nuolatiniai reisai. Anot specialistų, jie abejoja, kad merdinčiai bendrovei tai duos didelį pelną. Kad oro uosto ateitis miglota, sutinka ir jo direktorius.

Oro uosto Šiauliuose reikalingumo nenubraukia pramonininkai, ypač dabar, kada yra modernus takas. Pasak verslininkų, verslui reikalingas greitis, o oro paslaugos tą gali suteikti.

„Gali atsirasti ir turės atsirasti verslai, kurie vystysis šalia oro uosto ir kuriems tiek tiekiant, tiek eksportuojant savo produkciją gali būti išnaudota galimybė naudotis oro transportu“, – sakė Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas.

Kol kas bendrovei Šiaulių oro uostas priklauso 5 kompiuteriai ir viena žoliapjovė. Visas kitas turtas – pastatai, sandėliai – kariškių nuosavybė.

Pasak susisiekimo ministerijos atstovo, Šiaulių karinis oro uostas įtrauktas į visus katalogus ir pripažįstama, kad jame gali leistis civiliniai orlaiviai. Tačiau aptarnavimo funkcijos paliktos savivaldybės įmonei. Jei ši sugebės pritraukti tiek keleivių, tiek krovinių, oro uostas funkcionuos, jei ne – liks tik kariniu.

www.lrt.lt

[Karolis!]

Šiaulių oro uoste — tik oras

2006 m. Lapkričio 6 d.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas po pusmetį trukusios pagrindinio tako rekonstrukcijos, kai negalėjo aptarnauti skrydžių, atnaujina veiklą. Pirmąjį orlaivį planuoja priimti dar šį mėnesį. Bet planai gali likti planais, nes įmonė neturi reikiamos įrangos kroviniams iškrauti, o direktorius per pusmetį supratęs, kad ne jo darbas ieškoti orlaivių. Tad ieško, kaip į veiklą „įvelti privatininką“.

Apie rimtesnius darbus kalbės po dvejų metų

Civiliniams skrydžiams aptarnauti įsteigta įmonė išsilaiko tik iš Savivaldybės dotacijų — šiemet jai jau atseikėta pusę milijono litų. Įmonės direktorius Romas Mikšys dabar teigia, kad ne jo darbas ieškoti, „iš kur oro uostui atsivežti vynuogių ar obuolių“. Pasak direktoriaus, reikia sukurti strategiją ir rasti operatorių, kuris žino, iš kur tas vynuoges ir obuolius paimti.

— Ar per pusmetį, kol buvo rekonstruojamas pagrindinis tūpimo-kilimo takas, pavyko rasti partnerių ar būsimų klientų, kurie naudosis Šiaulių oro uosto paslaugomis?

— Takas — oro uosto širdis, bet vien dėl jo lėktuvai kaip žirniai nesubyrės. Reikalingi ir peronai, ir terminalai.

Per tą pusmetį mes susiremontavome techniką, kuri irgi yra ne mūsų, o kariškių, mes ją gavome panauda.

Derimės su viena Izraelio kompanija dėl pastovių skrydžių, bet dėl konkurencijos dar nenoriu apie tai kalbėti. Kitų šalių įmonės tik paskambina, pasižiūri, bet — nieko konkretaus.

Kariškių pakviesti architektai rengia detalųjį planą, tad kitų metų liepos mėnesį tiksliai žinosime savo teritorijos ribas. Kai gausime žemę, reikės oro uosto vystymosi plano, kuris kainuos apie 300 tūkstančių litų. Rengiant planą, jau galima ieškoti operatoriaus. Dabar man nepatogu kviestis rimtų kompanijų atstovus ir kalbėti apie orą.

2008 metų pradžioje bus galima kalbėti apie rimtesnius darbus. Dabar gaudome atsitiktinius orlaivius.

Oro uostas tik kuriasi. Po bankroto visą turtą yra perėmusi kariuomenė, mes turto turime tik penkis kompiuterius ir vieną krūmapjovę, todėl negalime tikėtis, kad įmonė ženkliai žengs į priekį.

— Ko įmonei reikia?

— Technikos. Reikalingi vežimėliai, kurie veža aviacinio krovinio paletes. Esame paveldėję 8 vežimėlius, bet jie negali vežti didžiojo tonažo krovinių. Vienas vežimėlis kainuoja 2 tūkstančius eurų, o jų reikia 29.

Reikia ir krovimo technikos. Naujas krovimo įrenginys kainuoja apie 330 tūkstančių eurų, dėvėtas — apie 100 tūkstančių litų. Pusė milijono litų, kuriuos gavome iš Savivaldybės, bus panaudoti logistinei įrangai įsigyti.

Be to, įmonė, kuri turi sandėlius oro uoste, nesiruošia investuoti, o mes neturime sandėlių. Užburtas ratas.

Yra oro uostas, yra problema

— Kiek metų prireiks, kad oro uostas taptų pelninga įmone?

— Jei sutarsime nors su viena kompanija dėl nuolatinių skrydžių, kitais metais turėtume neprašyti iš Savivaldybės pinigų, kad išsilaikytume.

Jei pasiseks, tikimės trijų lėktuvų per mėnesį. Yra tikimybė nuo vieno lėktuvo uždirbti 60 tūkstančių litų.

Bet infrastruktūrai įrengti reikės pinigų iš biudžeto. Norint sparčiai stotis ant kojų, reikia didžiulių lėšų. Vien perono remontui, mano supratimu, reikėtų 15 milijonų, o išplėsti — dar apie 30 milijonų litų.

— Iš kur planuojate gauti tokias sumas?

— Geras klausimas, bet nežinau. Dėl Šiaulių oro uosto diskutavome su susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi. Gal Šiaulių oro uostu, kurį dabar atnaujina kariškiai, susidomės ir Susisiekimo ministerija.

— Kiek orlaivių planuojate priimti šiemet?

— Jei turėsime reikiamą įrangą, pirmasis lėktuvas turėtų atskristi po lapkričio 20 dienos. Iš viso šiemet aptarnausime apie 20 orlaivių. Per pirmuosius tris metų mėnesius uždirbome 150 tūkstančių litų, per likusius planuojame uždirbti panašią sumą.

— Kiek žmonių šiuo metu dirba įmonėje?

— Dabar visi sugrįžę iš atostogų. Kai atėjau dirbti direktoriumi, įmonėje buvo 26 žmonės, dabar — 19.

Mano nuomone, visą antžeminį aptarnavimą reikėtų atiduoti į privačias rankas, bet dabar nėra ką atiduoti, nes nieko neturime: nėra kaip „įvelti“ privatininką į mūsų veiklą.

— Kodėl Šiauliams reikalingas civilinis oro uostas?

— Todėl, kad jis čia yra. Nebūtų oro uosto, nebūtų problemos, jis yra — problema užprogramuota. Galime uždaryti oro uostą ir visi išsivaikščioti. Bet po kiek laiko vėl viskas bus pradėta iš naujo. Be to, vien karinis oro uostas negaus tarptautinio oro uosto statuso.

Manau, kad ateityje oro ustas gali funkcionuoti ir turėti perspektyvą, nes Lietuva modernėja, esame didelėje europinėje erdvėje.

Tiki perspektyva

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas mano, kad oro uosto sėkmė priklausys nuo palankiai suformuotos aplinkos. Pasak verslininko, iki šiol ir Lietuvos valdžia, ir konkurentai Šiaulių oro uostą tik slopina.

V. Japerto nuomone, oro uostui lėšų reikės nuolat: „Kad jis būtų funkcionalus, turi pradėti judėti krovinių srautai, susiformuoti logistikos centras. Regione didelio apkrovimo nėra, todėl Šiaulių oro uostą reikia siūlyti kaip patogią vietą kroviniams perskirstyti kitu transportu — geležinkeliu, automobiliais. Karinis oro uostas irgi turės civilinių krovinių judėjimo srautą, oro uosto įmonė gali teikti šią paslaugą“.

Užburtą ratą, į kurį yra patekęs oro uostas, pasak V. Japerto, galima įveikti.

„Taryba davė leidimą įsigyti technikos, oro uostas galės atlikti elementarius pakrovimo darbus. Industrinis parko, logistikos centro kūrimas, veikla ir Šiaulių oro uostą padės daryti gyvybingą, — įsitikinęs V. Japertas. — Bandysime pritraukti papildomas lėšas, nes nei iš Lietuvos, nei iš Savivaldybės lėšų šito projekto neįgyvendinsime — per dideli pinigai. Kuomet prasideda investicijos, tuomet lengviau pritraukti privačius klientus“.

straipsnis is www.skrastas.lt