[SQQ] Šiaulių oro uostas

[Paulius]

Kiek matau visi Lietuvos oro uostai turi savo temas o musu - ne. Tai gal ka zinot?

[deep'as]

O Šiauliuose yra Oro uostas? Ar čia apie Zoknių rašai?

[Paulius]

Aisku apie Zokniu! Gi Siauliams priklauso

[deep'as]

Aisku apie Zokniu! Gi Siauliams priklauso

Visai neaišku. Tada reikėtų taip ir rašyt. O juo naudojasi tik Nato naikintuvai ar ir dar kas nors?

[Paulius]

Labai miglotose svajonese tikimasi jog ten tups ir civiliniai lektuvai

[Didmiestis]

Gal kas galite nuotrauku imesti

[Karolis!]

apie menesio senumo naujienos, bet cia tiks

Oro uostas turi tik oro
www.skrastas.lt

Po UAB Šiaulių aerouosto bankroto susikūrusi Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas yra ore: neturi nieko ant žemės, išskyrus du kompiuterius. Neturi ir plėtros vizijos. Savivaldybė įmonei jau skyrė per pusę milijono litų. Vakar į Šiaulius atvyko vokiečių architektai, norintys kurti Šiaulių oro uosto viziją, projektuoti uostą ar net statyti. Romas Mikšys, naujasis Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto direktorius, mano, kad šis vizitas – jo kelionės į kelis Vokietijos oro uostus pasekmė.

Oro uostas ore

– Daugiau kaip du mėnesius vadovaujate Šiaulių oro uostui, suvalgiusiam ne vieną milijoną Savivaldybės ir valstybės lėšų ir patyrusiam bankrotą. Kodėl manote, kad šįkart oro uostui pasiseks?

– Jei nebūtų bankroto, ekonomika nesiplėtotų. Antra, kai sužlugo Šiaulių LEZ (laisvosios ekonominės zonos) idėja, toks oro uostas Lietuvai iš tiesų buvo per didelis. Dabar situacija kita – esame Europos Sąjungoje. Šiaulių oro uostas yra didžiausias trijose Baltijos šalyse pagal tako pajėgumą. Ir jei jis būtų visiškai apkrautas ir lėktuvai leistųsi kas minutę, tai oro uostui neužtektų tos žemės, kuri numatyta Industriniam parkui.

– Kokioje situacijoje oro uostas šiandien?

– Aš Šiaulių oro uostą radau ore – jis neturi nieko ant žemės. Šiaulių oro uostas turėjo vieną kompiuterį. Nupirkau antrą. Administracinis pastatas, kuriame sėdime, angarai, technika, telefonai, baldai – yra panaudos sutartimi suteikti kariškių. Bet svarbiausia – šiandien oro uostas neturi net savo plėtros vizijos.

Štai pažiūrėkite į kariškių projektą. Jame nėra kalbos apie Šiaulių oro uostą. Pažiūrėkime į Industrinio parko projektą – čia nėra numatyta oro uosto plėtra. Taip, oro uostui numatyta skirti 17 hektarų žemės. Tačiau jei grįšime prie tako galimybių, to bus maža. Su tiek žemės galima pastatyti nedidelį keleivinį ir nedidelį logistikos terminalus, ir kalba baigta.

Kas gali paneigti

– Norite pasakyti: arba industrinis parkas, su kuriuo Šiauliai sieja didžiules viltis, arba oro uostas?

– Mes turime patį brangiausią dalyką – pakilimo taką. O kad aplink kažkas kurtųsi, turi būti oro uosto vizija. Šiandien Industrinio parko projekte oro uosto vizijos nėra. O kas gali paneigti, kad po 50 metų Šiaulių oro uostas nebus pagrindiniu Baltijos šalių oro uostu?

– Kas gali paneigti, kad valstybė ir Savivaldybė vėl sukiš milijonus litų, o oro uostas vis tiek nefunkcionuos?

– Tas kišimas turi pagrindą. Jei 1995 metais valdžia nebūtų sukišusi į Šiaulių oro uostą paskolintų pinigų, jo galėjo laukti Liepojos oro uosto, kuriame dabar ganosi karvės, likimas.

Na, ištiko įmonę bankrotas, bet oro uostas liko. Jis šiandien gali nutupdyti bet kokį orlaivį. Tačiau tas pinigų kišimas tęsis iki beprotybės, jei nebus sukurta oro uosto plėtros vizija.

Be vizijos – nė žingsnio

– Koks jūsų verslo planas? Ar jį jau turite?

– Visų pirma reikia surasti oro uosto plėtros galimybę, paskelbti konkursą, surasti architektus, kurie mus realiai įvertins, sukurti ateities vizijos planą. Be tokio projekto mes negalime eiti nė žingsnio. Apstatyti oro uostą galime greitai, bet ar nekentėsime, kad jis liks mažiukas? Tačiau tai turiu spręsti ne aš vienas, bet miestas.

– O ką jūs siūlysite Savivaldybei?

– Oro uostas turi nusileisti ant žemės: mums reikia nuspręsti, kurioje vietoje Šiaulių oro uostas bus. Kai surasime vietą, sukursime viziją, ieškosime investuotojų, pasikviesime architektus. Kai paskelbs konkursą, jų privažiuos daug.

– Kokius numatote galimus oro uosto plėtros finansavimo šaltinius?

– Yra du valdymo modeliai. Arba finansuoja Savivaldybė (bet tokį objektą Savivaldybei „išsukti“ bus per sunku), arba grįžtama į Vyriausybės glėbį.

– Susisiekimo ministerijos planuose yra trys tarptautiniai oro uostai – Šiaulių ten nėra. Ar manote, kad bus interesas vėl kišti pinigus į Šiaulių oro uostą?

– Pernai iš visų transporto priemonių tik lėktuvai padvigubino krovinių pervežimą. Tai klausimas – reikia ar ne?

– Kodėl oro uostas, jūsų manymu, iki šiol nesugebėjo realizuoti bent dalelytės savo potencialių galimybių?

– Mūsų didžiausia bėda, kad neturime ką išvežti, o ką atvežti – turime: bananai, apelsinai, braškės. O čarterinis reisas – nusikaltimas. Tačiau mes neturime ką išvežti šiandien, bet turėsime po penkių, dešimties metų. Bet jei dabar oro uostą užsėtume žole, mūsų vaikai mus kaltintų, kad pakasėme pinigus po velėna.

– Tapęs oro uosto vadovu, bendravote su kariškais. Kokia jų pozicija?

– Jei mūsų nebeliktų, išnyktų tarptautinio oro uosto statusas, o jis reikalingas kariškiams. Tokiu atveju kariškiai turėtų atskristi į Vilnių ar Palangą, praeiti patikrą ir, po to, skristi į Šiaulius – į vidinį oro uostą. Problemos.

– Kokie artimiausi realūs žingsniai?

– Kitą savaitę planuojamas Oro uosto plėtros komiteto posėdis, kuriame svarstysime dėl teritorijų, kuriose mes įsivaizduojame kurti civilinį oro uostą. Jis negali būti ore. Kai atvyks Krašto apsaugos ministerijos projektuotojai, rengiantys Zoknių oro uosto detalųjį planą, jų sąlygose turi atsirasti Šiaulių oro uosto plėtra. Patys kariškiai dabar klausia: parodykit, kur jūs norite būti.

– Kaip oro uostas išsilaiko dabar? Minėjote, kad turite planų, tačiau juos laikote paslaptyje? Kodėl?

– Tai būtų pastoviai skraidinamas krovinys iš trijų Baltijos valstybių. Užtektų dviejų skrydžių per mėnesį, kad oro uostas išsilaikytų. Tačiau atverti planų negaliu dėl konkurencijos.

Dar skaičiuojame, tačiau kol kas iš biudžeto pinigų neprašėme. Sausį išsilaikėme patys, vasaris, matyt, bus 50 procentų nuostolingas. Algas už sausį išmokėjome, už vasarį šiek tiek vėluojame.

Žinoma, pinigų iš biudžeto prašysime.

Dabar įmonėje dirba 23 žmonės, iki metų pabaigos sumažinsime iki 15, daugiau paslaugų atiduosime kitoms struktūroms.

Prabangus daiktas

– Kokie artimiausi uždaviniai?

– Nuo balandžio pakilimo takas pusmečiui užsidaro rekonstrukcijai, todėl dabar daugiausia pastangų skiriame gretutinio tako atestacijai, kad galėtume priimti 38 metrų mojos lėktuvus. Kad nenumirtume ir galėtume užsiimti vadyba.

– Esate verslininkas, automobilių turgaus prie oro uosto savininkas. Kodėl dalyvavote konkurse oro uosto direktoriaus vietai užimti?

– Kai įkūriau automobilių centrą, visą laiką maniau: čia ne taip dirbama, uostas turi veikti. Bet kas, atėjęs iš verslo pasaulio, elgtųsi kitaip. Viską daryti pačiam be piniginės negalima.

– Iš patriotizmo?

– Nurašyti Šiaulių negalima, ne veltui vokiečiai ir rusai du kartus ėmė Šiaulius. O jūs pagalvokite: kodėl toks didelis oro uostas atsirado būtent Šiauliuose? Prabangūs daiktai šiaip sau bet kur neatsiranda.

KOMENTARAI

Rūpi dotacijos suma

Vaclovas Vingras, Šiaulių miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas:

– Man, komiteto pirmininkui, labiausiai rūpi dotacijos suma. Dotavimas neturi būti besaikis. Naujasis direktorius kol kas ekspromtu formuluoja įdomiai, bet norime, kad jis tai išdėstytų oficialiai.

Praktiškai įmonė nieko neturi, tai labai reta įmonė. Įdomu, ką tokiu atveju pasiūlys? Kai pasiūlys, Taryboje šnekėsime konkrečiai, kiek miestas gali paremti.

Nenori paleisti vadžių

Kazimieras Šavinis,

Šiaulių miesto vicemeras:

– Ar reikalingas civilinis oro uostas Šiauliams? Manau, toks klausimas negali būti keliamas. Visi, kurie į politiką eina, tvirtina tą patį.

Gaila, kad Susisiekimo ministerija strateginiuose planuose rašo tris tarptautinius oro uostus: Vilniaus, Kauno ir Palangos. Tai ignoravimas. Mūsų pozicija – turėti oro uostą, mes nenorime paleisti vadžių, nes kartą praradus, susigrąžinti bus sunku. Kitose valstybėse savivaldybių oro uostų yra daug.

Tokie objektai nepasistato kaip bandelių kioskai. Tai labai rimtas dalykas“, – sakė Romas Mikšys, Šiaulių oro uosto direktorius.

Romas Mikšys, nuo sausio pradžios einantis įmonės Šiaulių oro uosto direktoriaus pareigas: „Aš Šiaulių oro uostą radau tikrą oro uostą, nes jis yra ore – jis neturi nieko ant žemės“.

[Didmiestis]

Aciu uz foto ir info!!!

[Karolis!]

Oro uostas skaičiuoja nuostolius

2006 m. Gegužės 2 d.

Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto nuostoliai praėjusiais metais sudarė 322 630 litų. Šiais metais įmonė pusmetį iš viso neturės pajamų, nes negalės priimti skrydžių dėl prasidedančios oro uosto pagrindinio tako rekonstrukcijos.

Įmonė pernai sulaukė tik 55 orlaivių. Iš jų aptarnavimo gavo 440,5 tūkstančio litų pajamų, iš jų 168 tūkstančius litų — už parduotą kurą. Per metus skrydžių sumažėjo 42 procentais. 2004 metais įmonė aptarnavo 93 lėktuvus. Miesto Taryba ketvirtadienį patvirtino nuostolingai dirbančios įmonės veiklos finansinę ataskaitą.

2003 metų pabaigoje civiliniams skrydžiams aptarnauti įsteigta Savivaldybės įmonė niekada nedirbo pelningai. Iš miesto kišenės jai jau atseikėta 620 tūkstančių litų. Miesto Taryba, suteikdama įmonei šias lėšas, per dvejus metus tris kartus didino įmonės įstatinį kapitalą.

Artimiausiame miesto Tarybos posėdyje ne vieną mėnesį be pajamų liksiančiai įmonei ketinama skirti dar 0,5 milijono litų. 70 procentų šių lėšų reikia darbuotojų algoms, išeitinėms kompensacijos mokėti. Įmonėje dirba per dvidešimt darbuotojų, kai kurie iš jų bus atleisti.

Tačiau įmonės veiklos miesto Taryba neketina stabdyti. Pasak miesto Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko Vaclovo Vingro, kariškiai palankiai žiūri į civilinės įmonės kaimynystę. Pradedamas rengti oro uosto detalusis planas, pagal kurį bus paskirstyta teritorija tarp kariškių ir Savivaldybės įmonės.

Pasak politiko, būtų nesuprantama, jeigu geriausius takus turintis oro uostas nebūtų panaudojamas ir civilinėms reikmėms.

[Karolis!]

Zokniuose atsiras vietos ir itališkiems transporto lėktuvams

Pasenusius sovietinius orlaivius 'An-26' Lietuvos Karinėse oro pajėgose pakeis italų bendrovės 'Alenia Aeronautica' gaminami modernūs nauji taktiniai transporto lėktuvai C-27J Spartan.


'C-27J Spartan' orlaivį aviacijos ekspertai vadina 'Mažyliu Herkulesu', nes jis yra panašus į populiarų transportinį lėktuvą 'C-130 Hercules'. 'Spartan' be kuro papildymo su 10 tonų kroviu gali nuskristi 2,5 tūkst. kilometrų. Jis puikiai tinka įvairioms karinėms misijoms - krovinių ir karių gabenimui, patruliavimui, taktinėms operacijoms, evakuacijai. Į orlaivį telpa visureigis arba šarvuotis, salone gali būti įrengtos 24 vietos ligoniams arba sužeistiesiems ir keturios vietos medikams. 'Spartan' tipo lėktuvų, kurie gaminami nuo 1997 m., yra įsigijusos Italijos, Graikijos ir Bulgarijos kariuomenės.

Kol nepasirašyta sutartis, Krašto apsaugos ministerija neatskleidžia nei kontrakto vertės, nei įsigijamų lėktuvų skaičiaus, nei kitų pirkimo sąlygų. KAM taip pat neatskleidžia, kada planuojama pasirašyti sutartį dėl lėktuvų įsigijimo. Anksčiau kariuomenės vadai ne kartą sakė, kad Lietuvos KOP naudijamų dviejų iš trijų 'An-26' resursas bus visiškai išeikvotas iki 2006 m. pabaigos. Neturint taktinės transporto aviacijos, sutriktų karių ir krovinių pervežimas į pratybas ir tarptautines misijas arba tektų nuomotis lėktuvus. Todėl tikėtina, kad naujieji lėktuvai pasieks Lietuvą per artimiausius mėnesius.

Lietuvos kariškių skelbtame transporto lėktuvų konkurse taip pat dalyvavo Ispanijos bendrovė CASA, gaminanti transporto lėktuvus CASA C-295.

Omni lt.

[acdc]

Dėkui už straipsnius!
Taip norisi, kad šio oro uosto ateities vizija kuo greičiai paaiškėtų, ir, žinoma, kad darbai prasidėtų.

[Karolis!]

Šiaulių oro uostas dalijasi teritoriją su kariškiais

Šiaulių miesto savivaldybėje lankėsi Karinių oro pajėgų vadas Artūras Leita, Karinių oro pajėgų štabo vadas Sigitas Gudeika ir aviacijos bazės štabo viršininkas Eltonas Meleckis. Į Šiaulius atvykę mero Vytautu Juškaus kvietimu kariškiai kartu su darbo grupės SĮ Šiaulių oro uosto plėtros problemoms spręsti nariais derino oro uosto teritorijos pasidalinimo klausimus.
Civilinius skrydžius organizuojančiai Šiaulių oro uosto įmonei yra būtinas peronas. Kariškiai neprieštaravo, kad įmonei reikalinga teritorija šalia perono, tačiau pageidavo, kad rengiant oro uosto teritorijos detalųjį planą būtų numatyta galimybė peronu dar 2-3 metus kartu naudotis ir kariškiams. Kiek sunkiau pavyko derinti angarų klausimą. Įmonei atitrenkančioje teritorijoje lieka angarai ir dėl aštuonių iš jų vyksta ginčai. Aukšto rango karininkai kalbėjo, jog dar nežino, kiek sandėliavimo patalpų ateityje kariuomenei gali prireikti. Galutinį susitarimą nuspręsta pasiekti susitikime su kariuomenės vadu ir krašto apsaugos ministru, kurį inicijuoti įsipareigojo meras V.Juškus.
Krašto apsaugos ministerija imasi rengti oro uosto teritorijos detalųjį planą. Juo bus apibrėžta ir savivaldybės įmonės, ir NATO bazės, ir mūsų Karinių oro pajėgų bazės veiklos plėtra. Savivaldybė, išduodama sąlygas rengti detalųjį planą, turi galimybes įtvirtinti civilinio oro uosto pozicijas.

siauliai.lt

[Sula]

O kaip su kosmodromu reikalai?

[Karolis!]

Na kadandi Siauliu oro uostas yra ir karinis oro uostas tai si informacija cia tinka

Lietuvos kariuomenė perka tris naujus taktinius transporto lėktuvus

2006-06-23

Lietuvos kariuomenė už 75 mln. eurų (258,75 mln. litų) perka tris naujus taktinius transporto lėktuvus „C-27J Spartan“, kurie užtikrins Karinių oro pajėgų veiklos tęstinumą nurašius senus sovietinius transporto orlaivius.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, lėktuvų įsigijimą numato penktadienį Vilniuje su Italijos įmone „Alenia Aeronautica S.p.A.“ pasirašyta sutartis. Į sutarties kainą, be lėktuvų, įeina logistinės įrangos kaina, pilotų ir techinio personalo mokymas, atsarginės dalys ir įranga, ypatingai svarbių asmenų salono sekcija, kuri gali būti įmontuojama į bet kurį iš trijų lėktuvų.

Projektą planuojama užbaigti 2009 metais. Tikimasi, kad pirmasis iš trijų lėktuvas galėtų pasiekti Lietuvą jau šių metų pabaigoje. Kad sutartis įsigaliotų, Lietuvos Ūkio ministerija ir tiekėjas turi artimiausiu metu pasirašyti papildomą sutartį dėl kompensavimo (ofseto).

Tokia sutartis numato papildomą naudą Lietuvos ekonomikai, pvz., investicijas, bendrus projektus ir panašiai.

Sutartis dėl lėktuvų įsigijimo pagal savo sumą yra didžiausia Lietuvos kariuomenės ginkluotės, įrangos ir infrastruktūros projektuose.

BNS ir lrytas.lt inf.

[Karolis!]

Ar Šiaulių oro uostas nugriebs grietinėlę?

Ar Šiaulių oro uostas nugriebs grietinėlę?

Oksana LAURUTYTĖ

Šiaulių tarptautinis oro uostas balandžio pradžioje buvo uždarytas rekonstrukcijai, tačiau jau spalio pabaigoje turėtų tęsti veiklą. Dešimt metų tarsi liūne besimurkdančio oro uosto vadovai kalba, jog jei būtų sukurta Šiaulių oro uosto, kuris yra Savivaldybės įmonė, plėtros strategija, jo veikla sparčiai pajudėtų į priekį.

Sąlygos startuoti - pačios palankiausios

Dešimt metų Šiaulių oro uostas yra nuostolingas, dėl to kaltinami jo vadovai, piktinamasi, kad milijonai nuostolingai dirbančiam oro uostui išlaikyti kišami tarsi į kiaurą maišą.

Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys mano, kad šiuo metu oro uostui startuoti yra pačios palankiausios sąlygos. Reikalas tas, kad oro uosto turtą valdant kariškiams situacija pasikeitė tik į gera. Už milžiniškus NATO pinigus (68 milijonus) baigiama kurti būtiniausioji infrastruktūra - kilimo ir tūpimo takai, todėl jau spalio 10-ąją Šiaulių oro uoste bus pats didžiausias, ilgiausias, moderniausias kilimo takas. Takus kariškiai savo lėšomis prižiūrės žiemą vasarą, dieną naktį, o Civilinis oro uostas tako priežiūrai galės skirti minimalias lėšas. Tai reiškia, kad Šiaulių oro uostas, finansine prasme, galės lengvai konkuruoti su kitais Baltijos šalių oro uostais.

"Užsieniečiai mums "bado" nosį. Jie viską įrengia už savo pinigus, todėl dabar reikia kurti Civilinio oro uosto struktūrą, kuri galėtų akumuliuoti pinigus. Juk tako patiems nereikės valyti (tai kainuoja milžiniškus pinigus), mums belieka tik grietinėlę graibyti, bet tik drauge su Industriniu parku", - tikina Šiaulių oro uosto direktoriaus pavaduotojas Zigmantas Zdzichauskas.

Šiaulių miesto valdžia jau sukūrė darbo grupę Šiaulių oro uosto problemoms spręsti. Oro uosto vadovai parengė pagrindines uosto veiklos kryptis, kad darbo grupė jas patvirtintų.

Pirmoji įvardyta problema - Šiaulių oro uostą reikia įtraukti į Lietuvos transporto sistemą, išlaikant Savivaldybės įmonės statusą. "Visi oro uostai gauna milžiniškus pinigus iš ES fondų, valstybės biudžetų, o mes apeinami. Mus apeina netgi informacija, kur kreiptis, kur kokie fondai", - apmaudžiai kalba Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys.

"Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostų akcininkė yra Vyriausybė, o dėl to, kad mes esame Savivaldybės įmonė, iš valstybės biudžeto negauname nė cento. Mes turime atsirasti toje sistemoje, mus turi įvertinti, kad būtume lygiateisiai, mums reikia teikti informaciją. Dabar nėra valstybės politikos, o mūsų meras galėtų paspartinti šių klausimų sprendimą, reikalaudamas to iš šalies Vyriausybės ir kariuomenės", - kalba Z. Zdzichauskas.


Šiuo metu pagrindinis Šiaulių oro uosto tikslas - sudominti stambų krovinių pervežimų operatorių, kuris turėtų tapti strateginiu partneriu, panaudojant Šiaulių oro uosto galimybes, geografinę padėtį bei turimus ryšius su sąlyginai pigiais Rytų vežėjais oru.

Valdymo struktūrą turi tvirtinti miesto taryba

Antroji problema - Savivaldybė turėtų derėtis ir perimti iš kariškių dalį oro uostui pagal panaudos sutartį perduoto turto, parengti detaliuosius planus, kad oro uosto ir Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teritorijos būtų atskirtos. "Oro uostas panaudos sutartimi valdo tik angarą ir terminalą. Su kariškiais jau sutarta, kad jie atiduotų Savivaldybei ir dalį sklypo, kur gali pradėti kurtis Civilinis oro uostas. Šiuo metu, pavyzdžiui, norim vinį įkalti, bėgam leidimo pas kariškius - taip dirbti negalima", - dėsto abu pašnekovai.

Trečioji problema - reikia sukurti oro uosto ateities viziją bei suformuoti bendros oro uosto ir miesto rinkodaros strategijos kryptis. Reikia sukurti ir oro uosto valdymo struktūrą. Galimi trys oro uosto struktūros tipai: valstybinis, iš dalies valstybinis ir privatus (privatizuojamos paslaugos - kuro užpylimas, orlaivių palyda, antžeminis elektros energijos tiekimas, tualeto paslaugos ir vandens tiekimas, orlaivių nuleidinimas, iškrovimas ar pakrovimas ir muitinės tarpininkų paslaugos, keleivių terminalo paslaugos). Valdymo struktūrą turėtų patvirtinti miesto taryba.

"Minėtiems tikslams pasiekti būtina įvykdyti Šengeno reikalavimus, modernizuoti turimą techninę bazę. Todėl reikia išspręsti turto, teritorijų, detaliųjų planų, lėšų klausimus. Bendradarbiaujant su KAM, galima spręsti bendro naudojimosi peronų, bendros kuro bazės ir kitus klausimus", - kalba oro uosto vadovai.

Vaisių galima tikėtis greitai

R. Mikšio teigimu, dabar kaip tik dirbama dviem strateginėmis kryptimis - deramasi su kariškiais, kad būtų surasta vieta Civilinio oro uosto teritorijai. Antras dalykas - sparčiai rieda Šengeno "traukinys", todėl į jį reikia suspėti. Todėl jau parengtas keleivių terminalo projektas, kuriam Pasienio vadovybė pritarė.

O kodėl gi Šiaulių oro uostas vis dar merdi, nors apie jį ir jo perspektyvas netyla kalbos dešimtmetį?

"Visą laiką projekto ašis buvo laisvoji ekonominė zona, bet Šiauliuose ji žlugo. Buvo pasirinktas prastas LEZ modelis, o oro uostas, kaip transporto priemonė, liko pakabintas dykumoj", - sako Z. Zdzichauskas.

"Šiaulių oro uostas yra galingas oro transporto mazgas, kuris gali aptarnauti visą Baltijos šalių regioną. Reikia, kad krovinių srautai pasuktų per Šiaulių oro uostą. Lėktuvai gali ir dabar atskristi, bet jie čia neturės ką veikti. Krovinių srautus nukreipti gali tik stipri logistikos kompanija, turinti patirties šiame versle. Tą logistikos kompaniją reikia surasti ir privilioti į Šiaulius. Nei aš, nei Z. Zdzichauskas krovinių per Šiaulius nenukreips", - sako R. Mikšys ir tęsia, kad jei tos problemos, kurias spręsti pasiūlyta Savivaldybėje sudarytai darbo grupei, bus sprendžiamos, pavyzdžiui, dvejus metus, tai oro uostas tiek laiko ir "murkdysis". Jei problemos bus sprendžiamos greičiau, tai ir vaisių galima tikėtis anksčiau.

"Jei Šiaulių oro uosto takas dirbtų pilnu pajėgumu, oro uostui nebeužtektų Industrinio parko teritorijos, o jame dirbtų 8-9 tūkstančiai žmonių. Mūsų oro uostas yra toks pajėgus, kad netgi dabartinė Lietuvos ekonomika jo nesugebėtų aptarnauti", - įsitikinęs R. Mikšys.


Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys mano, kad šiuo metu oro uostui startuoti yra pačios palankiausios sąlygos.

"Vikipedija" apie Šiaulių oro uostą

Savivaldybės įmonė "Šiaulių aerouostas" buvo įregistruota 1993 metų balandžio 20 dieną, jos direktoriumi paskirtas ilgametis Sportinės aviacijos klubo viršininkas Zigmantas Zdzichauskas. Kitą dieną Zoknių padangę užtemdė dūmai - degė sovietinės armijos palikimas, aviacinis žibalas, kurio tūkstančiai tonų masinio neūkiškumo laikais buvo išpilta ir susigėrė į Zoknių žemę. Išspręsti šią ekologinę problemą pasisiūlė Danijos vyriausybė, skyrusi du milijonus kronų užterštumo lygiui nustatyti ir gruntui valyti. JAV aplinkosaugininkas Valdas Adamkus į Šiaulius atvežė grupę karinių ekologų, kurie pateikė keletą pasiūlymų, kaip valyti teritoriją. Realiai gruntas imtas valyti tik 1997 metais, kai didžiąją dalį teršalų jau buvo nusėmę vietiniai "šulinių kasėjai".

XXX

Buvusiame transporto aviacijos pulko štabe įsikūrė Zoknių policijos nuovada, įsisteigė "Hermio" ir Šiaulių banko filialai, įrengtas laikinas keleivių terminalas, atkuriamos navigacinės, ryšių ir meteosistemos. Netrukus po rusų kariuomenės išvedimo, 1993 metų spalio 13 dieną, Zokniuose jau nusileido pirmasis "Lietuvos avialinijų" lėktuvas, o po poros dienų Susisiekimo ministerijos valstybinė civilinės aviacijos inspekcija leido eksploatuoti oro uostą. 1994 metų balandžio 6 dieną Vyriausybės nutarimu Šiaulių oro uostui suteiktas tarptautinio oro uosto statusas.

XXX

1994 metų kovo 31 dieną Savivaldybė sudarė sutartį su konkursą laimėjusia Olandijos kompanija "Nederlandse Philips Bedrijven B.V" dėl oro uosto rekonstrukcijos ir plėtros projekto, kurio suma - 29,343 milijono JAV dolerių. Kredituoti projektą sutiko Anglijos "Midland" bankas, kreditui buvo suteikta Lietuvos valstybės garantija. Tačiau dėl lėšų stokos teko atsisakyti kompleksinio oro uosto išvystymo programos, kuri būtų kainavusi per 250 milijonų JAV dolerių.

XXX

1994 metų gegužės 20 dieną LEZ kūrimu suinteresuotos 29 šalies ir miesto įmonės, "Šiaulių aerouostas", "Šiaulių aviacija", Šiaulių bankas ir Šiaulių miesto savivaldybė įsteigė konsorciumą, kuris finansavo LEZ įsteigti būtinų dokumentų ir norminių aktų ruošimą. Rugsėjo 8 dieną Šiaulių ir Klaipėdos prekybos ir pramonės rūmai įsteigė abiejų miestų LEZ steigimo koordinacinę tarybą. Pirmasis įstatymo variantas Vyriausybei pateiktas 1994 metų lapkričio 4 dieną, tačiau ministerijos pasiūlė naujas pataisas tad projektas Seimą pasiekė gerokai pakeistas. Į kovą prieš laisvąsias ekonomines zonas įsijungė tuomet opozicinės dešiniosios politinės partijos.

XXX

1995 metų birželio 28 dieną Seimas vardiniu balsavimu pagaliau priėmė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, bet zonas nutariama steigti atskirais įstatymais. Seimas Šiaulių LEZ įstatymo projektą pradėjo svarstyti 1996 metų kovo 22 dieną. Jis kelis kartus buvo grąžintas Vyriausybei, daromos pataisos, kurias iš naujo teko derinti ministerijose. Įstatymas priimtas tik liepos 2 dieną. Tačiau rinkimus į Seimą laimėję konservatoriai ir krikdemai pradėjo vilkinti konkurso rezultatų patvirtinimą. Sugalvotos papildomos sąlygos, kurių nebuvo konkurso nuostatuose, pareikalauta naujų projektų ir garantijų. Tai galutinai sužlugdė oro uosto sumanymą.

XXX

1995 metų gegužės 19 dieną Zokniuose buvo surengta aviacijos šventė, kurioje dalyvavo daugelio užsienio šalių ambasadoriai Lietuvoje, šalies vadovai, o savo meistriškumą demonstravo Italijos karo lakūnai akrobatai iš "Air team flight academy". 1996 metų vasario 20 dieną 17 valandą Zokniuose nutūpė pirmasis ilgai lauktas krovininis "Boeing 747 200B", iš Irano atgabenęs 100 tonų krovinį. Tačiau pūga ir plikšala kelias dienas lėktuvą "įkalino" Zokniuose, todėl planai, kad šis lėktuvas skraidys kas savaitę, žlugo.

XXX

Kertinis skrydžių valdymo bokšto akmuo buvo padėtas 1996 metų gegužės 3 dieną. Oro uosto teritorija Savivaldybės lėšomis buvo aptverta 14 kilometrų ilgio gelžbetonine ir tinklo tvora, pastatyti paviršinio vandens valymo įrenginiai, pradėta melioracija, atnaujintas drenažas. Oficiali pirmosios rekonstruotos Šiaulių oro uosto dalies atidarymo ceremonija įvyko 1997 metų rugpjūčio 28 dieną. Tačiau pagrindinio pakilimo ir tūpimo tako nepavyko padengti nauja asfaltbetonio danga - 18 milijonų litų pagailėjo šalies valdžia, o miesto biudžete tokių lėšų neatsirado. Dėl to Šiaulių oro uostas, nors ir atitikdamas pirmąją ICAO kategoriją, negalėjo veikti visu pajėgumu, sumažėjo ir kreditų grąžinimo galimybės. UAB "Šiaulių aerouostas" dėl vis blogėjančios pakilimo tako būklės ir sumažėjusių skrydžių buvo priverstas bankrutuoti, tačiau įmonės likvidavimas užtruko.

XXX

2005 metais, reikalaujant miesto verslininkams, buvo įsteigta Šiaulių miesto savivaldybės įmonė "Šiaulių oro uostas". Lietuvai tapus NATO nare, pradėti remontuoti oro uosto pakilimo takai.

siauliaiplius.lt

[Berliner]

O kaip su kosmodromu reikalai?

Kokiu dar kosmodromu Visai jau jūs...

[Berliner]

Iš viso Lietuvai pilnai pakanka 3 tarptautinių oro uostų. Iš Šiaulių gal atsipirktų vieną kartą per savaitą reisas į Londoną. Ir ne daugiau.

[Karolis!]

Rekonstruotas Zoknių oro uosto atsarginis kilimo-tūpimo takas 2005 m.



o čia keletas nuotrauku iš rekonstruojamo pagrindinio kilimo-tūpimo tako





nuotr. is splentas.lt

[Didmiestis]

Dekui, Rastaman, uz temos atnaujinima. Malonu girdeti, kad Siauliu oro uoste vyksta darbai!

[Sula]

Kokiu dar kosmodromu Visai jau jūs...

Negi neprisimenat? Beje, fantastinių projektų Šiauliams reikia pavydėt.

Ateities Šiauliuose - požeminiai geležinkeliai

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=9392438