Manau putleris lektuvu kieki tokiu atveju smarkiai padidintu. Gal net kokia parodomaja akcija su sausumos pajegom surengtu kokiam gerai vakaruose zinomam miestui, pvz Palmyroj
Regis Egipto pareigūnai ilgai neigę pagaliau patvirtino bombos versiją, davė 90% tikimybę, kas bemaž reiškia 100%. Tiek jie galėjo sau leisti nukryptį į tą pusę, kad čia nebuvo teroristinis išpuolis. Įdomu, kas bus toliau. Ypač kaip į visą tai reaguos Putinas ir rusai.
Čia pagal nutylėjimą tokia versija visada. Nors bet kokią versiją galima suvesti iki tos versijos, priklausomai kaip geriau.
Man ji mažai tikėtina dėl pačios Rusijos reakcijos.
Kita vertus, bet kokiu atveju bet kokia sumaištis nedislokuota pačioje Rusijoje yra naudinga V.Putinui.
Rusija pagaliau oficialiai pripažino, kad lėktuvo katastrofą Egipte lėmė teroro aktas.
Manau, kad tai jau buvo aišku gerokai anksčiau, kai po kategoriškų neigimų pereita prie kiek perdėtų atsargumo priemonių.
Kaip tik šitą vakar skaičiau. Kaip suprantu, AirAsia šitą gedimą fiksavo daug kartų iki tragedijos tame pačiame lėktuve. Problemą "sprendė" tiesiog perkraudami kompą? Tik iki galo nesupratau, ar problema tebuvo warning signalai, ar kažkas rimčiau, kas realiai trukdytų lėktuvo valdymui?
Bet kokiu atveju, kas atsakingas už problemos ignoravimą? Negi tai normali praktika aviaindustirjoje?
Dar vienas niuansas:
There appeared to be miscommunication between the two men - at one point, they seemed to push their joysticks in opposite directions.
Ar ne lygiai tas pats nutiko ir su Air France 447? Irgi stall'as, irgi miskomunikacija ir disorientacija, irgi valdymo rankenų manipuliavimas priešingomis kryptymis.
Jau antra tragedija su labai panašiomis detalėmis. Ar Airbusui nereiktų pergalvoti savo valdymo joystick'ų keitimo į normalius vairus, kaip yra Boeing lėktuvuose?
Bijau pameluoti, bet mano spėjimas, kad problema būtų greičiausiai buvus spręsta lėktuvui sustojus ilgesnei patikrai (C check)? O laikinai buvo priimtas laikinas sprendimas, kuris visada padėdavo perkraunat kompą.
Bet aviacijoje, niekada nebūna vienas faktorius, kuris lemia katastrofą.
Antrasis faktorius, tai audra, kurioje jie skrido, kai gavo neteisingą signalą iš kompo. Audroje beprotiškai sunku orientuotis ir tu turi pasitelkti instrumentais AI (Attitude indicator). Nes realiai, dažniausiai tu nematai horizonto ir tau gali atrodyti, kad lėktuvas sukasi į vieną ar kitą pusę, kyla ar leidžiasi nors iš tiesų taip nėra.
Bet dėl sistemos perkrovimo ar audros lėktuvai nekrenta.
Vis dėl trečiasis, bei lemiamas faktorius tai žmogiškasis, sprendžianti iš išvadų, kai kapitonas perkrovė sistemą, antrasis pilotas, nesugebėjo orientuotis erdvėje ir kėlė lėktuvo nosį į viršų. Maža to komunikacija buvo per prasta ir jie nesugebėjo pastebėti, kad vairalazdes suka į skirtingas puses.
Atrodo, kad po John minėtos AF katastrofos turėjome išmokti bendrauti kabinoje, pasirodo, kad deja ne.
Bijau pameluoti, bet mano spėjimas, kad problema būtų greičiausiai buvus spręsta lėktuvui sustojus ilgesnei patikrai (C check)? O laikinai buvo priimtas laikinas sprendimas, kuris visada padėdavo perkraunat kompą.
Bet aviacijoje, niekada nebūna vienas faktorius, kuris lemia katastrofą.
Antrasis faktorius, tai audra, kurioje jie skrido, kai gavo neteisingą signalą iš kompo. Audroje beprotiškai sunku orientuotis ir tu turi pasitelkti instrumentais AI (Attitude indicator). Nes realiai, dažniausiai tu nematai horizonto ir tau gali atrodyti, kad lėktuvas sukasi į vieną ar kitą pusę, kyla ar leidžiasi nors iš tiesų taip nėra.
Bet dėl sistemos perkrovimo ar audros lėktuvai nekrenta.
Vis dėl trečiasis, bei lemiamas faktorius tai žmogiškasis, sprendžianti iš išvadų, kai kapitonas perkrovė sistemą, antrasis pilotas, nesugebėjo orientuotis erdvėje ir kėlė lėktuvo nosį į viršų. Maža to komunikacija buvo per prasta ir jie nesugebėjo pastebėti, kad vairalazdes suka į skirtingas puses.
Atrodo, kad po John minėtos AF katastrofos turėjome išmokti bendrauti kabinoje, pasirodo, kad deja ne.
Tie AI veikia kaip fiziniai prietaisai ar elektroniniai?
Comment