Nelaimingi atsitikimai ir incidentai aviacijoje

[Jopapa]

Trukt uz vadziu vel is pradziu Bėda po vieną nevaikšto: dar vieną „AirAsia“ lėktuvą ištiko nelaimė

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...#ixzz3NOfF73HZ
Follow us: @15minlt on Twitter | 15min on Facebook

[Ciurlionis]

Matau, kad tamsta techninis žmogus, todėl pataisau nedidelį netikslumą - ne pagreitis mažėja, o greitis...

Dekui uz pastaba, jus teisus, kalbejau apie negiama pagreiti, ty greicio mazejima.

Griztant prie pitot vamzdeliu, kiek mano atmintis nesa Airbus, po AF447 katastrofos, 2009m. pakeite vamzdelius arba bent jau issiunte ispejimus, kad a330 ir a340 vamzdeliai privalo buti pakeisti. O a320 operatoriai greiciausiai gavo laiska, rekomenduojanti atnaujinti vamzdelius.

Nezinau ar naujo tipo vamzdeliai i a320 buvo pradeti instaliuoti po katastrofos. Lygiai taip pat nezinau, butent kokio tipo vamzdeliai buvo naudojami AirAsia a320, bet faktas, kad AirAsia a320 lektuvas, buvo pagamintas 2008m. t.y. kuomet nebuvo garsiai kalbama, apie sia problema.

Esme ta, kad net sildant vamzdelius ledo kristalai susidaro vamzdelio viduje, bei faktas, kad Airbus, issiunte pataisymus apie autopiloto, kad esant klaidingom greicio indikacijom, autopilotas, neturetu buti ijungtas is naujo.

[Ciurlionis]

Kalbant apie variklius reiktu pamineti, kad a320 naudoja IAE V2500/CFM56 variklius, tuo tarpu a330 ir a340 atitinkamai, Pratt & Whitney/Rolls-Royce ir CFM56/ RR Trent ilgesniem modeliam.

Vandens pasiskirstymui itakos turi ir variklio diametras.

[goolfietis]

Jei gerai pamenu, QF32 pirmo variklio vandeniu nepavyko užgesinti. Buvo panaudotos gesinimo putos, kurios "užkimšo" variklį ir tik tada jis išsijungė.

Vis tik panašu, kad QF32 atveju tas variklis daugiau ar mažiau užgeso pats, pasibaigus kurui... Kažko buvau matyt nedaskaitęs apie šį atvejį...

Ištraukau iš oficialios incidento tyrimo ataskaitos:

http://www.atsb.gov.au/media/4173625...-089_final.pdf

[Jopapa]

Siokios tokios naujienos apie AirAsia lektuva http://www.15min.lt/m/id/aktualu/pas...7-475969?cf=df

[Ciurlionis]

Stiprus vėjas Škotijoje privertė nuvažiuoti lėktuvą nuo tako

[John]

Man dabar žiauriai įdomu dėl AirAsia A320 nukritimo. Panašu, kad priežastis buvo stall'as. Arba bent jau visi žinomi duomenys leistų tai patvirtinti. Tik neaišku, kodėl taip galėtų atsitikti.

Kaip gali būti, kad lėktuvas, kaip rašoma spaudoje, kilo per staigiai aukštyn ir per mažu greičiu? Ar esant ekstremaliam poreikiui staigiai kilti, negalima tiesiog duoti maksimalią trauką varikliams, kurie bet kokiu taveju turi nemažą galios rezervą? Juk tokių lėktuvų dizainas leidžia skristi (ir net pakilti) tik su vienu veikiančiu varikliu. Davus maksimalią trauką abiems varikliams, lėktuvas turėtų atlaikyti pakankamai statų climb'ą. Be to, pilotas turėtų žinoti bent apytiksles lėktuvo fizines galimybes ir nelaužti daugiau, nei realiai įmanoma pasiekti. Pilotas buvo patyręs ir anksčiau buvo karinių oro pajėgų pilotu.

Net esant netiksliems greičio rodmenims (kaip AF atveju), pilotas turėtų daugmaž žinoti, kokiu statumu kylant koks traukos nustatymas reikalingas. O kadangi lėktuvas tuo metu gana stačiai kilo aukštyn, pilotas turėjo puikiai žinoti, kad reikia duoti pakankamai traukos varikliams.


Ar gali būti taip, kad ypatingai stipri audra tiesiog fiziškai dezintegravo fiuzeliažą (tarkim, nulaužė sparną)? Ar tai apskritai įmanoma?

[Eidvis]

Čia gal atsiras žinančių ką nors konkrečiau, tačiau mano supratimu įveikti gravitaciją reikalingi nepalyginamai didesni pajėgumui, nei šiaip skrendant. Pvz. tarptautinė kosminė stotis skrieja tik apie 300 km. nuo žemės, tačiau iki ten nuskristi reikalinga raketa, kurios beveik visą svorį sudaro kuras. Panašiai kaip Boeing'as visas būtų pripildytas kuro ir tik pilotų kabina liktų tik tam, kad nuskristų nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Beto kuo arčiau žemės paviršiaus - tuo gravitacija didesnė, dėl to jeigu kilimas yra per status - varikliai neišgelbės, o nuo tam tikro laipsnio tik raketos paskrenda.

Kitas klausimas būtų kodėl jis galėjo kilti per stačiai ir per lėtai. Nebūtinai dėl patirties stokos - dažnai pilotų vienintelis informacijos šaltinis yra prietaisų skydelis, ypač per visokias audras, o vieno iš jų gedimas gali suteikti klaidingą informaciją, ko pasekoje priimamas klaidingas sprendimas.

Nežinau dėl audros galimybių nulaužti sparną.

[goolfietis]

Pirmiausia klausimas yra ar pilotas pats pilotavo lėktuvą (buvo perėmęs valdymą), ar tai darė AP kartu su kitomis sistemomis.

Jei tai buvo AP, tada teks išsiaiškinti, kas suveikė neteisingai, arba kokios aplinkybės susidėliojo taip, kad visi valdymo algoritmai nesusitvarkė.

Bet kokiu atveju daug kas (jei ne viskas) paaiškės suradus FDR ir CVR. Manau kitaip nei AF447 atveju šį kartą tą padaryti bus kur kas lengviau...

[goolfietis]

Čia gal atsiras žinančių ką nors konkrečiau, tačiau mano supratimu įveikti gravitaciją reikalingi nepalyginamai didesni pajėgumui, nei šiaip skrendant. Pvz. tarptautinė kosminė stotis skrieja tik apie 300 km. nuo žemės, tačiau iki ten nuskristi reikalinga raketa, kurios beveik visą svorį sudaro kuras. Panašiai kaip Boeing'as visas būtų pripildytas kuro ir tik pilotų kabina liktų tik tam, kad nuskristų nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Beto kuo arčiau žemės paviršiaus - tuo gravitacija didesnė, dėl to jeigu kilimas yra per status - varikliai neišgelbės, o nuo tam tikro laipsnio tik raketos paskrenda.

Nemaišyk raketų ir lėktuvų. Tam, kad išvesti raketą į apskritiminę orbitą virš žemės, reikia pasiekti pirmą kosminį greitį (8km/s). Tam kad palikti žemę ir nuskristi toliau, reikia pasiekti antrą kosminį greitį (11km/s). Tam kad įveikti saulės gravitaciją, reikia pasiekti trečią kosminį greitį (17 km/s).

Lėktuvui gi reikia tik pasiekti tam tikrą greitį, kai sparnai pradeda generuoti pakankamą keliamąja jėgą, reikalingą pakilti.

Didinant sparno atakos kampą, iki tam tikros ribos keliamosios jėgos koefc. didėja. Bet didėja ir pasipriešinimo koefc. Nuo tam tikro kritinio atakos kampo srautas nutrūksta, ir tada lėktuvas nuvirsta į suktuką....

http://en.wikipedia.org/wiki/Lift_coefficient

[Eidvis]

Nemaišyk raketų ir lėktuvų. Tam, kad išvesti raketą į apskritiminę orbitą virš žemės, reikia pasiekti pirmą kosminį greitį (8km/s). Tam kad palikti žemę ir nuskristi toliau, reikia pasiekti antrą kosminį greitį (11km/s). Tam kad įveikti saulės gravitaciją, reikia pasiekti trečią kosminį greitį (17 km/s).

Sutinku, gal ir netinkamas pavyzdys buvo, bet norėjau pasakyti, kad pakilimui reikia labai didelės jėgos, kuo stačiau kyla - tuo jos didesnės reikia, kurios ir keli varikliai neatlaiko, dėl to visai tikėtina, kad tai ir galėjo įtakoti nelaimę.

O šiaip, nors ir vėl nesu tikras, bet regis pakilimui auto pilotas nėra naudojamas. Nors gal jau patobulėjo ir iki to.

[Ciurlionis]

Reiktų paminėti faktą, kad jei pilotas skrido turbulencinėje zonoje išjungęs AP, ir nusprendė kilti aukštyn įjungdamas AP ir jei pitot vamzdelyje buvo ledo kristalai susidarę, viso šito derinys galėjo sukelti stall, kaip ir AF447 atveju.

Nors sparnai atrodo pakankamai rigidiški, jų lankstumas yra neįtikėtinas, pvz. 777 sparnas gali atsilenkti iki 7m prieš nulūždamas. Esant stipriai turbuliancijai sparnas juda apie 50cm-1m amplitudėje. Kitas indikatorius, kad lėktuvas nesubyrėjo ore turbūt yra tai, kad randama pakankamai mažai nuolaužų vandens paviršiuje.

[John]

Reiktų paminėti faktą, kad jei pilotas skrido turbulencinėje zonoje išjungęs AP, ir nusprendė kilti aukštyn įjungdamas AP ir jei pitot vamzdelyje buvo ledo kristalai susidarę, viso šito derinys galėjo sukelti stall, kaip ir AF447 atveju.
Nors sparnai atrodo pakankamai rigidiški, jų lankstumas yra neįtikėtinas, pvz. 777 sparnas gali atsilenkti iki 7m prieš nulūždamas. Esant stipriai turbuliancijai sparnas juda apie 50cm-1m amplitudėje.Kitas indikatorius, kad lėktuvas nesubyrėjo ore turbūt yra tai, kad randama pakankamai mažai nuolaužų vandens paviršiuje.

Tai turbūt reiškia, kad lėktuvas plojosi pilvu į vandenį, kaip ir AF arba netgi padarė emergency landing vandenyje (ar bent jau bandė tai daryti).

[Ciurlionis]

Visokios versijos galimos, kol nėra ištrauktos juodosios dėžės. Prisiminiau dar vieną incidentą su Airbus, nemanau, kad čia šitas atvejis, tiesiog, kaip pavyzdys, kiek nedaug reikia aviacijoje iki katastrofos. Aeroflot_Flight_593

[Sula]

Visokios versijos galimos, kol nėra ištrauktos juodosios dėžės. Prisiminiau dar vieną incidentą su Airbus, nemanau, kad čia šitas atvejis, tiesiog, kaip pavyzdys, kiek nedaug reikia aviacijoje iki katastrofos. Aeroflot_Flight_593

Na, šitas atvejis yra kaip tik "labai daug".

[goolfietis]

Sutinku, gal ir netinkamas pavyzdys buvo, bet norėjau pasakyti, kad pakilimui reikia labai didelės jėgos, kuo stačiau kyla - tuo jos didesnės reikia, kurios ir keli varikliai neatlaiko, dėl to visai tikėtina, kad tai ir galėjo įtakoti nelaimę.

O šiaip, nors ir vėl nesu tikras, bet regis pakilimui auto pilotas nėra naudojamas. Nors gal jau patobulėjo ir iki to.

Na čia toks laaaabai jau grubus įsivaizdavimas. Realybėje gi šiuolaikiniai lėktuvai yra ant tiek protingi, kad pakilus pilotų darbas apsiriboja [laabai grubiai šnekant] dviejų mažyčių rankenėlių sukiojimu AP panelėje. Viena rankenėlė reguliuoja skrydžio aukštį, kita rankenėlė - skrydžio kursą. Visą kita atlieka automatinės lėktuvo sistemos.

Kita kalba kylant ir leidžiantis - tada pilotai valdo daugiau lėktuvo parametrų, bet ir čia veikia visokios autothrottle ir pan. sistemos...

Pakilimo metu AP nenaudoja, bet Airasia ir nesudužo pakilimo metu. Nelaimė atsitiko kreiserinio skrydžio metu...

[Ciurlionis]

Teorija, kuri galėtų aiškinti staigų orlaivio kylima dėl susidūrimo pavojaus.

Tarkim QZ8501 po kontakto su ATC, nusprendė visviena padidinti aukštį, nepaisant perspėjimų apie aukštesniuose koridoriuose judančius orlaivius. Pradėjus kilti suveikė TCAS (Traffic collision avoidance system), kas lėmė piloto veiksmus staigiai padidinti aukštį, bandant išvengti susidūrimo.

Kita vertus turėtų būti ir raportų iš kitų orlaivių apie suveikusią TCAS sistemą.

[Ciurlionis]

AirAsia: Large metal objects found

[Jopapa]

Jau rastos ir juodosios dėžės. Sudužusio „AirAsia“ lainerio ieškotojai rado dvi dideles dalis, aiškėja skrydžio aplinkybės

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...#ixzz3NmYWmavu
Follow us: @15minlt on Twitter | 15min on Facebook

[Ciurlionis]

Deja pačios dėžės dar nėra rastos, jas turi ištraukti narai, nėra patvirtinta ir kad rastos nuolaužos 100 proc. yra QZ8051, nors tai ir akivaizdu.