Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Naujojo Lietuvos oro uosto vizijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Viena esminė priežastis nesugebėjimo net suplanuoti (nekalbant jau apie įgyvendinimą) kietų valstybinių projektų Lietuvoje yra ir kultūrinis atsilikimas. Net toje pačioje Lenkijoje (nekalbant apie kietas vakarų Europos šalis) sugebėjimas pasiūlyti didelę, kietą idėją yra laikoma drąsu ir cool, žmonės noriai apie tokias diskutuoja ir jas siūlo, o galiausiai jos būna įgyvendintos. Taip atsiranda jau patvirtinti Krokuvos LRT linija su 6km. tunelių, Solidarity Transport Hub ir pan. projektai. Lietuvoje vis dar labiausiai cool yra,net ir sėdint visiškame mėšle:
    - sakyti, kad niekas neapsimoka
    - siūlyti pirma padaryti kažką kitą, pvz. pensijas padidinti ar sutvarkyti kokį nors nesusijusį dalyką
    - didesnius projektus vadinti Naujaisiais Vasiukais, cirkais ir nesąmonėmis, pačiam/pačiai nepasiūlant nieko kito (išskyrus gal kelių plėtrą ar kosmetinį remontą)
    - prigalvoti durnų priežasčių ir pasiteisinimų kodėl nieko keisti nereikia

    Yra žmonių, kurie net šiais metais visą savo politinę kampanija ant tokio požiūrio pastatė ir, panašu, kad, deja, tai labai neblogai šiame kaime 'sueis'. Visi paplos, pasijuoks iš pasiūlymų ir toliau maudysimės mėšle šių nevykėlių dėka.
    Paskutinis taisė VLR; 2022.10.22, 19:32.

    Comment


      Tai yra valstietiškas mentalitetas. Jis mūsų genuose. Neturėjom pirklių, kurie sukauptų kapitalą, plauktų į prekybos ekspedijas į Afriką ar Aziją. Net latviai turėjo kolonijų Afrikoje ir Karibuose. Gal todėl ir AirBaltic pas juos, ne pas mus.

      Comment


        Jeigu priklių mentalitetas būtų pranašesniu Lietuvoje, Pajūrio regionas klestėtų labiau negu Vilnius. Manau, kad tik bendros strategijos su latviais ir estais dėka galėtume tapti labiau pastebimi pasaulio rinkoje. Rail Baltica galbūt bus paskata stiprinti susiekimą tarp įvairių miestų ne tik keliuose regionuose. Geležinkelio linija Klaipėda-Liepoja-Ventspilis, susieta su Rail Baltica, taip pat būtų naudinga skatinant naują investicijų impulsą į Pajūrio miestus. Tegul Rygos oro uostas išlieka vienu stipriu hub'u, o esant geram susiekimui traukiniais tikrai bus mažiau skirtumo pasirenkt skristi iš Rygos as Varšuvos. Kol kas panašu, jog Estija - vandens transporto hub'as, Latvija - oro transporto hub'as, o Lietuva - geležinkelių (jeigu neprisioptimizuosime iki bėgių ardymo). Nemanau, kad ilgalaikėje perspektyvoje protinga investuoti į naują oro uostą Lietuvoje dėl anksčiau šioje temoje paminėtų priežasčių (nėra savų oro linijų, nėra garantijos pritraukti užsienio oro lininas strigti hub'ui, kt.). Stiprūs regionai lyg ir buvo ilgalaikė ES straterija, todėl stiprindami ryšius ir investicijas kartu su latviais ir estais į strateginius projektus, pasiektume daugiau. Pagrindinė mintis, kad kelios šalia esančios mažos rinkos turi daugiau potencialo inegralumui strategiškai skirstant investicijams infratsruktūros projektams.
        Paskutinis taisė Silber418; 2022.10.22, 22:12.

        Comment


          “Jeigu priklių mentalitetas būtų pranašesniu Lietuvoje, Pajūrio regionas klestėtų labiau negu Vilnius”
          Tai kad ten po 1944 neliko vietinių gyventojų, memelenderių.

          Lietuva - geležinkėlių hub’as? Kokių? Krovinių? Kur tas hub’as-bubas? Kaune?

          Comment


            Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
            “Jeigu priklių mentalitetas būtų pranašesniu Lietuvoje, Pajūrio regionas klestėtų labiau negu Vilnius”
            Tai kad ten po 1944 neliko vietinių gyventojų, memelenderių.

            Lietuva - geležinkėlių hub’as? Kokių? Krovinių? Kur tas hub’as-bubas? Kaune?
            Kelievių ir krovinių. Nebūtinai turėti vieną hub'ą. Svarbu, kad būtų geras, patikimas ir patogus susiekimas traukiniais tarp Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Latvijos (kelių didžiausių Pajūrio miestų ir Rygos) bei Estijos.

            Skrydis iš Rygos - pusantros valandos maksimum iš betkurios vietos Lietuvoje ir esi RIX.

            Poilsis Latvijos pajūryje - valanda maksimum ir esi Ventspilyje ir pan.
            Paskutinis taisė Silber418; 2022.10.22, 22:56.

            Comment


              Tai kiek tų geležinkelio hub’ų jūs įsivaizduojate? Juk hub’as arba yra kažkur, arba nėra. Hub’as negali būti visa Lietuva. Hub’as, galų gale yra, inžinerinis įrenginys.

              Comment


                Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
                Tai kiek tų geležinkelio hub’ų jūs įsivaizduojate? Juk hub’as arba yra kažkur, arba nėra. Hub’as negali būti visa Lietuva. Hub’as, galų gale yra, inžinerinis įrenginys.
                Jeigu turėtume pasirinkti vieną vietą, tai Kaunas, manau.

                Comment


                  Jau matau, kad diskusija krypsta nuo apgailetino Lietuvos ir Vilniaus pasiekiamumo ir civilines aviciajos infrastrukturos bukles link identiteto paiesku ir kazkokiu aiskinimu, kad Hub'as Rygoj mum yra gerai. Tai pirma, Vilniaus, Kauno ir Palngos oro uostam truksta ilgalaikio ir aiskaus infrastrukturos pletros plano. Kas bus daroma po 1,3, 5, 10 metu, kaip bus perstatomi oro uostai, atvedamas gelezinkelis ir pan. Dabr viskas tiesiog daroma padrikai ir simptomatiskai, o ne planuojant ir bandant numatyt ateities tendencija. Antra, kurt viena oro uosta tarp Vilniaus ir kauno neapsimoka. Oro uostai kuria daug darbo vietu, ypac lektuvu aptarnavimo ir remonto srityse. Perkelus viska i viena oro uosta galima visa tai rarast. Paprasciau tieiog tuos pinigus invest i oro uostu terminalu staybas, Vilniaus atveju ir tako ilginima arba naujo tiesima. Trecia, Lietuvai ir ypac Vilniui reikia ne HUB'o o gero pasiekiamumo tiesioginiais skrydziais. Del gerejancios lektuvu ekonomijos ir nauju ilgo nuotolio- mazesnio dydzio lektuvu atsirdimo HUB'u modelis darosi vis maziau patrauklus ir populereja point-to-point skrydziai. Kad pagerint pasiekiamuma Vilniuj ir Lietuvoj yra 3 opcijos: 1) Nacionalines avialinijos (brangu, didele konkurencija, sudetingas kurimas ir didelis sansas, kad nepasiteisins), 2) AirBaltic dalies pirkimas (nepigu, esama baze jau sukurta, galimos problemos su valdymu, kas lydi i galimai nemazus nuostolius, kuriuos dabar Latvijos vyriausybe brangiai dengia), 3) virtualus vezejas/skrydziu subsidijos (priklausomumas nuo kitu komapaniju,jau esama lektuvu ir aptarnavimo baze, lankstumas). Benrdai ziurint 3 opcija skamba geriausiai, po to eina 2 ir tada pirma. 3 modelis iyra pranasus ir del to, kad jame maziausiai rizikos, kad avialinisjos bankrutuos ir valstybes nasta dar isaugs ir lankstumas renkantis skrydzius kryptis nepriklausomai nuo turimo avia parko (subsidijuot skrydzius galima ir i New York'a, Chicago, Dubaju, Madrida, Deli ir pan. nes tu perki paslauga is tu kurie jau galitave skraidint.).
                  Dabartine problema yra, kad nei ministerija ar vyriausybe nesuvokia, kad norint ddidint pasiekiamuma reikia leisti pinigus, kurie neatsipirks tiesiogiai, t.y. skrydziai generuos pajamas ne tiesiogiai per bilietu pardavimus, o per genresni investicini klimata, turistu paliktus pinigus, pritrauktas investicijas ir pan. Galima tam isleist ir 20, 30, 40 ar net 50 mln. per metus, bet tai duos naudos, kelis kart daugiau negu ikista pinigu. Tuo tarpu yra vis dar laukiama, kad ateis geras dede su avialinijom, padarys labdaros akcija ir visi nemokamai skraidys visur. Problema, kad taip nebuna ir norint lenktyniaut F1 reikia pirkti F1 bolida, o ne Audi Bulka ir paskui verkti, kad vaziuoji leciausiai is visu.

                  Comment


                    Parašė TIME Rodyti pranešimą
                    Nera net vakarinio traukinio tarp Kauno ir Vilniaus, net po Zalgirio rungtyniu paskutinis isvaziuoja kazkur per ilgaja pertrauka. Plius, nera jokio naktinio tranaporto Vilniuje. Daugybe skrydziu isskrenda 6 ryto ir atskrenda vidurnakti, be naktinio transporto nuvykti i ta oro uosta rytais butu neimanoma, taksas kainuotu daugiau nei skrydzio bilietus. Geriau vietoj nepilnavertiskumo komplekso rodymo kazkokio oro uosto statybom, sutaupytus pinigus panaudot susisiekimi gelezinkeliu gerinimu salies viduje ir nac.avialiniju steigimui, uztikrinant nors 1x diena tiesioginius reisus i tokius essential miestus ir hubus kaip Paris CDG, Briuselis, Amsterdamas, Berlynas ar Roma
                    Būtent, tas naujo oro uosto statymas šiuo metu labiau skamba kaip kažkoks ego pasiglostymas, nei ekonomiškai pagrįstas planas. Jei 2019 metais buvo stipriai abejojama, kad tas oro uostas gebėtų dirbti pelningai, tai šiuo metu nėra net kruopelytės abejonių - mes šiuo metu esame bene blogiausioje lokacijoje turėti "hub'ą" visa oro erdvė į rytus yra uždaryta ir kaip per šaltąjį karą ji gali būti uždaryta ištisus dešimtmečius. Mes matome Finnair, Norwegen airlines, Air Baltic patiriančias didžiulius nuostolius. Be to lenkai statosi tikrą transporto hub'ą su kuriuo tikisi konkuruoti visos Europos lygmeniu. Kokie ekonominiai argumentai pagrindžia naujo oro uosto reikalingumą?

                    Vilniaus vystimuisi į pietus reikia uždaryti oro uostą, faktas. Klausimas koks dar liko miestui potencialas plėstis? Dabartinės prognozės rodo, kad 2050 Lietuvoje gyventojų sumažės iki +/- 2mln. žmonių. Tas iš kaimų atvykstančio jaunimo skaičius senka, pagal optimistiškiausias prognozes bus išlaikytas tas pats gyventojų skaičius.

                    Manau yra n+1 didesnio prioriteto projektų pradedant energetika, baigiant ta pačia rail baltica, kad sau galėtume taškytis pinigais abejotino reikalingumo projektui.

                    Comment


                      Parašė Skeptikas Rodyti pranešimą

                      Manau yra n+1 didesnio prioriteto projektų pradedant energetika, baigiant ta pačia rail baltica, kad sau galėtume taškytis pinigais abejotino reikalingumo projektui.
                      Taip, toks projektas būtų tikri Naujieji Vasiukai, žymiai geriau yra pensijas pakelt. Jei norime statyti naują oro uostą tai gal iš viso geriau kosmodromą iš karto pastatom?

                      Turėjimas dviejų panašaus lygio pusiau oro uostų, pusiau daržinių, kurios kanibalizuoja viena kitą iki tokio lygio, kad abi pasilieka Albanijos kaimo lygio, veikia puikiai. Taip, turime šūdiniausią susisiekimą Europoje, bet, kai oro uostai bus perdažyti, čia iš karto privažiuos japonų turistų, atsiras daug naujų krypčių, apie mus rašys New York Times ir BBC.

                      Vilnius tegul toliau masiškai plečiasi į šiaurę, nes net stoties rajone gyvenant jau lėktuvo pakilimo garsas gali pažadinti net su gerais langais, nekalbant apie namus dar arčiau oro uosto. Koks skirtumas - ten šiaurėje jau yra pastatyti greitkeliai, kuriuos tiesiog reikia praplėsti. Geležinkelio integravimas? Naujieji Vasiukai.

                      #KaimųKaimas

                      Comment


                        Truputį rimčiau dėl šito pointo:

                        Parašė Skeptikas Rodyti pranešimą
                        pagal optimistiškiausias prognozes bus išlaikytas tas pats gyventojų skaičius.
                        O nėra taip, kad Vilniaus masinė plėtra tiek statant suburbus, tiek daugiabučius, įvyko miesto gyventojų skaičiui smarkiai nesikeičiant (o šaliai prarandant net penktadalį žmonių)? Ar nėra taip, kad po tokios plėtros, būsto Vilniuje vis dar labai trūksta? Tam priežasčių yra daug, štai kelios iš jų:

                        - Lietuva nepriklausomybės pradžioje turėjo gerokai mažesnį kvadratinių metrų skaičių vienam žmogui nei vakarų Europa. Po masinės statybos Vilniuje ir dėl sumažėjusio gimstamumo tai pasikeitė, bet plėstis dar vietos yra: https://entranze.enerdata.net/
                        - Kvadratiniai metrai nėra lygūs kvadratiniams metrams - Lietuvoje yra labai daug prastos kokybės NT, kuriame žmonės nebenori gyventi. Kraustymasis iš komiblokų į naują statybą toliau tęsis, dėl to nėra jokių abejonių
                        - Nauja tendencija šalyje yra NT rinkos 'debutizacija' - apie tai jau nemažai rašyta spaudoje. Žmonės nori turėti daugiau privatumo ir erdvės lauke, todėl vis dažniau renkasi namus, o ne butus. Kokie dešimt komiblokų perkelti į privačius namus jau užima reikšmingą miesto dalį, kuriai reikia brangios infrastruktūros.
                        - Šalyje imigracija neabejotinai augs ir dauguma jos nusės būtent Vilniuje

                        Taigi Vilniui plėtrai vietos reikės dar ilgai ir jos reikės daug. Dėl šitos daržinės su penkiomis darbininkų jungtimis į Kazakhstaną ar šiaurės Anglijos kaimus, miesto plėtra į pietus vykti negali. Dėl to vietoje statymo netoli centro su mažais sub centrais prie geležinkelių stotelių kaip normalioje šalyje, miestas plėsis arčiau Širvintų centro nei Vilniaus ir be jokios infrastruktūros. Tokios nedarnios plėtros rezultatai bus, visų pirma, šūdinesnis miestas. Pinigų prasme, tokios plėtros neigiamą piniginį efektą paskaičiuoti yra labai sunku (nors įmanoma), bet per dešimt metų ji tikrai taps didesne nei naujojo oro uosto kaina, nekalbant apie per dvidešimt.

                        Comment


                          i ta miesto dalis zmones nenorejo keltis del netoli esancio taboro ir prastos Naujininku reputacijos, ne del oro uosto - Antakalnis, Pavilnys ar Paupys nuolatos pleciasi su didelemis kainomis, nepaisant besileidzianciu lektuvu sukeliamo garso

                          Comment


                            Esminiai dalykai yra šie:
                            - Vilniaus oro uosto teritorija su taku ir apsauginėmis zonomis (t.y. kur statyti fiziškai nėra įmanoma) yra panašaus dydžio į viso Vilniaus senamiesčio. Pridėjus vietas aplink oro uostą, kur gyventi yra nepatrauklu dėl per didelio triukšmo (dėl ko ten pristatyta visokių lūšnų), gaunasi (priklausomai nuo skaičiavimo metodikos) viso Vilniaus centro teritorija, t.y. milžiniška teritorija
                            - nuo Vilniaus geležinkelio stoties Oro uosto teritorijos pradžia yra tokiu pačiu atstumu, kaip Lukiškių aikštė
                            - pro tas vietas jau yra nutiesta traukinio linija, tad galima dalykus planuoti aplink ją

                            VNO uždarymas visam laikui ir tos teritorijos perplanavimas būtų neįtikėtino lygio boost'as miestui. Ką mes gauname dabar, kad galėtume tai paaukoti? Šitą bevertę daržinę? Kelias sutaupytas minutes važiuojant į ją lyginant su RB jungtimi su NOU? Not good enough.

                            Comment


                              Supratau, argumentas - oro uostas = susisiekimas. Tada manau čia nebėra apie ką diskutuoti, tiesiog emocinis minčių srautas. Be ekonominio pagrindimo čia tėra tuščias oro virpinimas. Turime Europoje pavyzdžių kur nauji "hub'ai" virto tuščiomis nacionalinėmis gėdomis.

                              Dėl Vilniaus plėtros, tai vien konvertuojant dabar esančius bulvių laukus pačiame mieste ir gamyklines teritorijas paklausą bus galima užtikrinti dar n metų. Dėl ploto, tai Lietuva jau menkai atsilieka nuo kai kurių vakarų šalių, o pagal dabartines demografines tendencijas, tas plotas didės vien dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. Argumentai apie privačius namus čia ne į temą, nes nieko blogesnio nei privačių namų rajonas toje vietoje nesugalvosi. O aplink plėstis suburbijai oro uostas netrukdo, case in point - salininkai.

                              Comment


                                būtent, žiūriu kai kurie šitos diskusijos dalyviai sugeba tik emocinius argumentus pateikti, " trūks plyš noriu naujo oro uosto !!!". Nesuprantu, kodėl nesugebama įsisavinti argumento kad infrastruktūra keleivių srautų nekuria. Ok, pasistatysim naują modernų oro uostą kažkur viduryje laukų, kas juo skraidys ? Tie patys, kas dabar skraido iš VNO ? Tai kam tada tasai naujas oro uostas ? Norint generuoti naujas kryptis tokio dydžio šaliai kaip Lietuva reikia "prisidurti" srautų iš kažkur kitur - kaip kad pvz. mūsų kaimynai latviai atsiskraidina jungiamųjų keleivių iš Talino, Vilniaus ar mažesniųjų Suomijos miestų. Bėda ta, kad su oro linijų steigimų Lietuva jau pavėlavo, ir mūsų regionas jau ir taip padengtas oro susisiekimo hub'ais labiau negu reikia (Varšuva, Ryga, Kopenhaga)

                                O šiaip nereikia užmiršti, jog 2025m. jau turėsime naują modernų VNO terminalą, galintį aptarnauti 10 milijonų keleivių per metus. Atsižvelgiant į tai, kad rekordiniais 2019-aisiais turėjome 5 milijonus keleivių, reiškiasi galimybės augti dar yra dvigubos. Manau, kad atsižvelgiant į prastėjančias demografines tendencijas tas oro keleivių skaičius anksčiau ar vėliau nustos augti dėl natūralių priežasčių, dėl to klausimas ar pasiekus tuos 10 milijonų keleivių dar bus kažkoks poreikis tolimesnei plėtrai - manau, kad ties ta riba keleivių srautai gali daugmaž stabilizuotis. Taip, Lietuva boom'ino kai įstojome į ES ir atsivėrė Europos valstybių sienos, kai pagėrėjo žmonių materialinė padėtis, kai buvo daug emigrantų, bet dabar kadangi ekonomiškai jau vejamės Europos vidurkį, o emigrantiniai sąryšiai irgi silpnėja (buvo laikas, kuomet Wizz Air turėdavo skrydžius iš Vilniaus į 5 skirtingus JK miestus. Dabar liko tik 1), todėl reikia suprasti jog po truputį pasieksime savo plateau fazę ir tokio staigaus augimo nebebus. Na, pažiūrėkite į Vakarų Europos oro uostus - būna koks nors simbolinis 1-2% augimas kasmet, but that's it. Tai ir Lietuva dabar pamažu pereidinėja į tą stadiją.

                                O šiaip liūdna, kad per tokius svaičiojimus viešajame diskurse praleidžiamos iš tikrųjų svarbios temos - kaip kad pvz. šią savaitę paaiškėjo, kad skrydžių skatinimo programos kitais metais nebus - biudžete numatyta pinigų visokioms ten kavinių ir restoranų PVM lengvatoms, bet 6 milijonų eurų Vilniaus pasiekiamumui didinti neatsirado.

                                https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...grama-24912356

                                Comment


                                  kažkas ketino visiškai uždaryti Vilniaus oro uostą pastačius tą naują vidury nieko, kad kalbat apie perplanavimus?
                                  kur galima apie tuos planus paskaityti?

                                  Comment


                                    Į argumentų ištraukimus iš konteksto, jų suabsurdinimus ir primityvų ad hominem (kol kas) neatrašinėsiu.

                                    Parašė Skeptikas Rodyti pranešimą
                                    Be ekonominio pagrindimo čia tėra tuščias oro virpinimas.
                                    Apie ekonominį pagrindimą galime pakalbėti, tik patempiam visą diskusiją į kiek aukštesnį lygį, nei įprastas Lietuvoje. Konkrečiai kalbu apie tai, kad nieko nedarymas yra irgi labai konkreti strategija, kurią reikia pagrįsti ir įvertinti ekonomiškai, tad tokį ekonominį pagrindimą reiktų parašyti ir tau, ne tik man. Kitu atveju prieisime iki Šimašiaus lygio, kuris, nuvaręs Vilniaus VT iki kolapso, toliau juokiasi iš visų, kas siūlo bet ką rimtesnio, lyg nieko nedarymas neturėtų jokių pasėkmių ir jo nereiktų pateisinti. Taigi tavo strategija yra:

                                    - toliau turėti du neaiškios paskirties oro uostus, t.y. toliau tęsti taktiką, kuri nepasiteisino dešimtmečiais ir tokio mažo populiacijos dydžio regione negalėjo pasiteisinti, ką galėjo nuspėti ir nuspėjo bet kas, kas bent minimaliai domisi aviacija
                                    - toliau laikyti uždarytą labai netoli centro esančią milžinišką teritoriją, idealiai tinkančią Vilniaus plėtrai
                                    - toliau skleisti taršą ir triukšmą mieste, įskaitant centrinius rajonus
                                    - toliau tęsti miesto plėtrą į šiaurę taip didinant automobilizacjią, nepasiūlant jokios alternatyvos

                                    Visa tai vien tam, kad būtų galima sutaupyti kelias minutes kelionei į oro uostą iš Vilniaus ir kelis šimtus milijonų eurų, kurie tokio dydžio valstybei per kokius dešimt metų yra nulis. Sorry, tai yra šūdina taktika, kuriai ekonominio pagrindimo tu neparašysi, nes jo jai neįmanoma parašyti.

                                    Parašė Skeptikas Rodyti pranešimą
                                    Turime Europoje pavyzdžių kur nauji "hub'ai" virto tuščiomis nacionalinėmis gėdomis.
                                    Turime ir situaciją, kur ne hubai tapo nacionalinėmis gėdomis (VNO) ir kreivos miesto plėtros priežastimis. Tu siūlai tą taktiką tęsti, reiškia tokie žmonės kaip tu turi prisiimti dalį šitos tragedijos kaltės.

                                    Parašė Skeptikas Rodyti pranešimą

                                    Dėl Vilniaus plėtros, tai vien konvertuojant dabar esančius bulvių laukus pačiame mieste ir gamyklines teritorijas paklausą bus galima užtikrinti dar n metų.
                                    Vilniuje masiškai trūksta vietos statymui pakenčiamu atstumu nuo centro, apie tai kalba visi vystytojai ir tai yra faktas. Būtent dėl to miestas plečiasi į laukus - niekas nesikrausto į daugiabučius toli nuo centro šiaip sau.
                                    Paskutinis taisė VLR; 2022.10.23, 16:14.

                                    Comment



                                      Parašė VLR Rodyti pranešimą
                                      Esminiai dalykai yra šie:
                                      - Vilniaus oro uosto teritorija su taku ir apsauginėmis zonomis (t.y. kur statyti fiziškai nėra įmanoma) yra panašaus dydžio į viso Vilniaus senamiesčio. Pridėjus vietas aplink oro uostą, kur gyventi yra nepatrauklu dėl per didelio triukšmo (dėl ko ten pristatyta visokių lūšnų), gaunasi (priklausomai nuo skaičiavimo metodikos) viso Vilniaus centro teritorija, t.y. milžiniška teritorija
                                      - nuo Vilniaus geležinkelio stoties Oro uosto teritorijos pradžia yra tokiu pačiu atstumu, kaip Lukiškių aikštė
                                      - pro tas vietas jau yra nutiesta traukinio linija, tad galima dalykus planuoti aplink ją

                                      VNO uždarymas visam laikui ir tos teritorijos perplanavimas būtų neįtikėtino lygio boost'as miestui. Ką mes gauname dabar, kad galėtume tai paaukoti? Šitą bevertę daržinę? Kelias sutaupytas minutes važiuojant į ją lyginant su RB jungtimi su NOU? Not good enough.
                                      Vienas argumentas prieš naują oro uostą, mano galva, visai logiškas: labai toli nuo Vilniaus. „Pasiskraidėm“ apie tai kažkada šnekėjo. Taip, kai kurie Europos miestai irgi turi gana nutolusius oro uostus, bet tai dažniausiai žymiai didesni miestai. Taip, gal Rail Baltica būtų galima atvažiuoti per 20-25 minutes. Bet jei kažkurie verslai žiūri, kokiu atstumu nuo oro uosto yra apgyvendinimas/klientai/kiti dalykai (ir kokia važiavimo kaina), tai susisiekimas su Vilniumi taptų komplikuotesnis (lyginant su panašiais miestais). Kaunas irgi nutolęs.

                                      Kažkas rašo, kad iš Vilniaus žmonės į oro uostą važinės traukiniais. Norėčiau tuo tikėti, bet netikiu. Kol nebus greito transporto bent nuo viso komiblokyno iki geležinkelio stoties, to tikėtis neverta. Lygiai tas pats su Kaunu. Bet čia atskira potemė.

                                      Kauno oro uostas, žiūrint Lietuvos mastu, labai geroje pozicijoje. Ten bus naujas terminalas su Rail Baltica stotimi – deja, pagal dabartinius planus, tik regioniniams maršrutams. Stotis – svarbiausioje šalies geležinkelių „sankryžoje“ (būsimasis trikampis, kur nuo šiaurės-pietų RailBalticos atsišakoja atkarpa į Vilnių). Pradėjus veikti Rail Balticai, sudažninus visus maršrutus ir priverčiant KUN sustoti greituosius, būtų geras pasiekiamumas iš Marijampolės, Šiaulių (Klaipėdos), Panevėžio.

                                      Dėl oro uostų „neaiškios paskirties“. Kažkokią panašią mintį girdėjau apie fokusavimąsi. Didesnė plėtra koncentruotųsi į KUN. VNO paliekamas labiau svarbesniems tiesioginiams, prabangesniems skrydžiams (pvz. į sostines, Briuselį). Triukšmo problemą galima spręsti draudžiant skraidymą naktimis (pvz. 23-7 val.) ir ribojant skrydžių skaičių.

                                      Beje, ar nebūtų įmanoma priversti VISŲ lėktuvų leistis ir kilti tik pietinėje pusėje, o ne virš centro? Manyčiau, tada dar labiau sumažėtų triukšmas, nes lėktuvai neskraidytų tiesiai virš galvos. Gal kas gali pakomentuoti, kiek toks žingsnis įmanomas. Spėju, kad dabar skraidoma virš centro ir dar naktimis vien todėl, kad niekas neuždraudė (t. y. triukšmas – visiškai nusispjaut).

                                      Man KUN ir VNO vaidmenų paskirstymas skamba logiškai. Jeigu VNO pozicionuojamas kaip labiau „premium“ oro uostas, tada galima jau ir reikalavimus išstatyti dėl skraidymo laiko bei krypčių. Dabar, spėju, bijotų, nes atkristų daug pigių skrydžių...

                                      Dar reikėtų nepamiršti apie naktinius traukinius. Kažkodėl naktiniai traukiniai, kurie taps įmanomi pastačius Rail Balticą, planuojami tik nuo 2036 m. Bet ir tai neaišku, kaip bus su jų pirkimais per bendrą bendrovę, nes latviai ir estai bus akivaizdžiai mažiau suinteresuoti – ten važiavimo laikas šiek tiek per didelis.
                                      Todėl Lietuva galėtų parodyti iniciatyvą, gal net planuoti savarankiškai pirktis naujus austriškus naktinius traukinius ar bent jau kažkaip kooperuotis su lenkais, nelaukiant „bendro pirkinio“ kažkada 2036 metais. Naktiniai traukiniai leistų patogiai pasiekti artimiausias sostines – Vieną, Berlyną, labai norint, įmanoma ir Prahą. Aišku, reikėtų šitus maršrutus subsidijuoti, bet normalios valstybės subsidijuoja naktinius traukinius. Latviai gali sau leisti subsidijuoti savo airBaltic. O dabar naktiniai traukiniai – ant bangos, atitinka ES politiką, žmonės taip pat vis noriau renkasi tokį kelionės būdą. Manau, kad ir visokiems turistams būtų gana patrauklus pasiūlymas iš Berlyno, Prahos ar Vienos per vieną naktį atvykti tiesiai į Vilniaus centrą išsimiegojus.
                                      100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                                      Comment


                                        Parašė taccido Rodyti pranešimą
                                        Beje, ar nebūtų įmanoma priversti VISŲ lėktuvų leistis ir kilti tik pietinėje pusėje, o ne virš centro? Manyčiau, tada dar labiau sumažėtų triukšmas, nes lėktuvai neskraidytų tiesiai virš galvos. Gal kas gali pakomentuoti, kiek toks žingsnis įmanomas. Spėju, kad dabar skraidoma virš centro ir dar naktimis vien todėl, kad niekas neuždraudė (t. y. triukšmas – visiškai nusispjaut).
                                        Ne visai. Kilimo-tūpimo kryptis priklauso nuo vėjo. Dažniausiai pasitaikantis vėjas prie VNO yra kaip tik toks, kad lėktuvams efektyviai ir saugiau leistis iš šiaurės (Antakalnio pusės), o kilti - į pietvakarius (link Pagirių). Kartais būna ir atvirkščiai.

                                        Esant pilnam štiliui, be abejo, reikėtų stengtis leistis ir kilti tik pietinėje pusėje, tik kad štilis pasitaiko pakankamai retai.

                                        Su VNO yra dar kita problema - rūkas. Kaip tik prieš porą savaičių dėl rūko keletas skrydžių buvo nukreipta į Kauną.

                                        Comment


                                          Vilniaus oro uosto temoje vyksta diskusija, kur prasto Lietuvos pasiekiamumo, Vilniaus plėtros į pietus ar naujo VNO terminalo šiek tiek kabinama ir naujojo Žasllių oro uosto idėja.

                                          Parašė VLR Rodyti pranešimą
                                          Vilniaus susisiekimo oru situacija yra visiškai tragiška, esame blogiausiai oru sujungtas tokio dydžio ir svarbos (vis tik sostinė) miestas ES. (...)
                                          Roko Masiulio, (...)idėja buvo gera - Lietuva yra per maža, kad galėtume sau leisti išskaidyti oro srautus į du ar daugiau panašaus dydžio oro uostus, iš kurių vienas dar ir turi labai ribotas plėtros galimybes. Rail Baltica atveria idealias galimybes pasistatyti tikrą nacionalinį oro uostą su kietu terminalu, neribotomis plėtros galimybėmis ir puikiu susisiekimu gerokai patogesnėje vietoje daugumai šalies. Tokį pasistatę, pagaliau sukurti kažką, kas gali konkuruoti su Ryga, o ,tuo pačiu metu, Vilniaus geležinkeliais išraižytą pietinę dalį galima atverti europietiško stiliaus priemiestiniam vystymui, mieste sumažinti triukšmo ir taršos lygį.

                                          Tačiau 'praktiški' ir 'cirkų nepripažįstantys' ūkvedžiai, save vadinantys politikais, padarė savo - sutaupė mums visiems bandydami karts nuo karto padažant išlaikyti du oro uostus už Madridą mažesnėje šalyje. Statėme du - neturėsime nei vieno tikro: šiaurės Lietuva toliau važinės į tikrą miestą su tikru oro uostu - Rygą, baltarusių srautai užsilenkė, o mums liks visokie antraeiliai low cost'ai, na ir gal keli subsidijuoti skrydžiai. (...)
                                          Parašė VLR Rodyti pranešimą
                                          Nacionalinis vežėjas yra pervertintas reikalas, tai tėra būdas subsidijuoti nekonkurencingus skrydžius - tai galima nesunkiai padaryti ir be nacionalinio vežėjo, kaip yra daroma su LOT skrydžiais į Londoną. Lygiai taip pat galima subsidijuoti to paties AirBaltic skrydžius, arba, dar geriau, skelbti konkursus skirtingoms kryptims. Tokiu subsidijavimu fundamentalių problemų, kaip pasiekiamumo ar vietinės rinkos fragmentacijos, neišspręsi, jas reikia spręsti statant konkurencingą infrastruktūrą.

                                          Parašė TIME Rodyti pranešimą
                                          (...) Perkelus oro uosta toliau nuo miesto kaip tik galetu sumazeti skraidanciuju srautai, nes jis gali pasidarytoi nebepatrauklus skraidyti. Jeigu yra tokia milziniska pkalausa i/is Kauno, availinijos ir taip ten gali skristi - niekas nedraudzia, kaip tik skatina juokingomis kainomus KUN (ypac kai neseniai siek tiek pakele VNO kainas, skirtumas pasidare ypac ryskus). Ryga patapo avialiniju hubu ne del oro uosto, o del nuoseklaus investavimo i nacionalines avialinijas, kurios uztikrina gera susisiekima, nepriklausomai nuo visu isores veiksmu
                                          'Toliau' nėra svarbu, svarbu yra patekimo į oro uostą iš miesto greitis. Jei mes planuojame, kad į oro uostą ateityje važiuosime VT, o ne automobiliais, tai į naująjį oro uostą iš Vilniaus stoties su RB būtų galima patekti per 20 min. ir, svarbiausia, labai dideliu dažniu, tad skirtumas su dabartiniu oro uostu būtų ne toks jau ir didelis. Tuo pačiu būtų galima 'pajungti' kur kas didesnę dalį Lietuvos, atverti Vilniaus pietinę dalį vystymui, didinti maršrutų dažnį tarp Vilniaus ir Kauno tad ir gerinti viso regiono patrauklumą. Dabar kapstysimės mėšle dar gerą dešimtmetį ar du kol vis tiek naujesnė karta ateis į protą ir padarys taip, kaip reikia.
                                          Parašė TIME Rodyti pranešimą
                                          Nera net vakarinio traukinio tarp Kauno ir Vilniaus, net po Zalgirio rungtyniu paskutinis isvaziuoja kazkur per ilgaja pertrauka. Plius, nera jokio naktinio tranaporto Vilniuje. Daugybe skrydziu isskrenda 6 ryto ir atskrenda vidurnakti, be naktinio transporto nuvykti i ta oro uosta rytais butu neimanoma, taksas kainuotu daugiau nei skrydzio bilietus. Geriau vietoj nepilnavertiskumo komplekso rodymo kazkokio oro uosto statybom, sutaupytus pinigus panaudot susisiekimi gelezinkeliu gerinimu salies viduje ir nac.avialiniju steigimui, uztikrinant nors 1x diena tiesioginius reisus i tokius essential miestus ir hubus kaip Paris CDG, Briuselis, Amsterdamas, Berlynas ar Roma
                                          Parašė Skeptikas Rodyti pranešimą
                                          Būtent, tas naujo oro uosto statymas šiuo metu labiau skamba kaip kažkoks ego pasiglostymas, nei ekonomiškai pagrįstas planas. Jei 2019 metais buvo stipriai abejojama, kad tas oro uostas gebėtų dirbti pelningai, tai šiuo metu nėra net kruopelytės abejonių - mes šiuo metu esame bene blogiausioje lokacijoje turėti "hub'ą" visa oro erdvė į rytus yra uždaryta ir kaip per šaltąjį karą ji gali būti uždaryta ištisus dešimtmečius. Mes matome Finnair, Norwegen airlines, Air Baltic patiriančias didžiulius nuostolius. Be to lenkai statosi tikrą transporto hub'ą su kuriuo tikisi konkuruoti visos Europos lygmeniu. Kokie ekonominiai argumentai pagrindžia naujo oro uosto reikalingumą?
                                          Vilniaus vystimuisi į pietus reikia uždaryti oro uostą, faktas. Klausimas koks dar liko miestui potencialas plėstis? Dabartinės prognozės rodo, kad 2050 Lietuvoje gyventojų sumažės iki +/- 2mln. žmonių. Tas iš kaimų atvykstančio jaunimo skaičius senka, pagal optimistiškiausias prognozes bus išlaikytas tas pats gyventojų skaičius.

                                          Manau yra n+1 didesnio prioriteto projektų pradedant energetika, baigiant ta pačia rail baltica, kad sau galėtume taškytis pinigais abejotino reikalingumo projektui.
                                          Parašė 10.000 Rodyti pranešimą
                                          būtent, žiūriu kai kurie šitos diskusijos dalyviai sugeba tik emocinius argumentus pateikti, " trūks plyš noriu naujo oro uosto !!!". Nesuprantu, kodėl nesugebama įsisavinti argumento kad infrastruktūra keleivių srautų nekuria. Ok, pasistatysim naują modernų oro uostą kažkur viduryje laukų, kas juo skraidys ? Tie patys, kas dabar skraido iš VNO ? Tai kam tada tasai naujas oro uostas ? Norint generuoti naujas kryptis tokio dydžio šaliai kaip Lietuva reikia "prisidurti" srautų iš kažkur kitur - kaip kad pvz. mūsų kaimynai latviai atsiskraidina jungiamųjų keleivių iš Talino, Vilniaus ar mažesniųjų Suomijos miestų. Bėda ta, kad su oro linijų steigimų Lietuva jau pavėlavo, ir mūsų regionas jau ir taip padengtas oro susisiekimo hub'ais labiau negu reikia (Varšuva, Ryga, Kopenhaga)
                                          O šiaip nereikia užmiršti, jog 2025m. jau turėsime naują modernų VNO terminalą, galintį aptarnauti 10 milijonų keleivių per metus. (...) O šiaip liūdna, kad per tokius svaičiojimus viešajame diskurse praleidžiamos iš tikrųjų svarbios temos - kaip kad pvz. šią savaitę paaiškėjo, kad skrydžių skatinimo programos kitais metais nebus - biudžete numatyta pinigų visokioms ten kavinių ir restoranų PVM lengvatoms, bet 6 milijonų eurų Vilniaus pasiekiamumui didinti neatsirado.

                                          https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...grama-24912356
                                          Parašė VLR Rodyti pranešimą
                                          Apie ekonominį pagrindimą galime pakalbėti, tik patempiam visą diskusiją į kiek aukštesnį lygį, nei įprastas Lietuvoje. Konkrečiai kalbu apie tai, kad nieko nedarymas yra irgi labai konkreti strategija, kurią reikia pagrįsti ir įvertinti ekonomiškai, tad tokį ekonominį pagrindimą reiktų parašyti ir tau, ne tik man. Kitu atveju prieisime iki Šimašiaus lygio, kuris, nuvaręs Vilniaus VT iki kolapso, toliau juokiasi iš visų, kas siūlo bet ką rimtesnio, lyg nieko nedarymas neturėtų jokių pasėkmių ir jo nereiktų pateisinti. Taigi tavo strategija yra:

                                          - toliau turėti du neaiškios paskirties oro uostus, t.y. toliau tęsti taktiką, kuri nepasiteisino dešimtmečiais ir tokio mažo populiacijos dydžio regione negalėjo pasiteisinti, ką galėjo nuspėti ir nuspėjo bet kas, kas bent minimaliai domisi aviacija
                                          - toliau laikyti uždarytą labai netoli centro esančią milžinišką teritoriją, idealiai tinkančią Vilniaus plėtrai
                                          - toliau skleisti taršą ir triukšmą mieste, įskaitant centrinius rajonus
                                          - toliau tęsti miesto plėtrą į šiaurę taip didinant automobilizacjią, nepasiūlant jokios alternatyvos

                                          Visa tai vien tam, kad būtų galima sutaupyti kelias minutes kelionei į oro uostą iš Vilniaus ir kelis šimtus milijonų eurų, kurie tokio dydžio valstybei per kokius dešimt metų yra nulis. Sorry, tai yra šūdina taktika, kuriai ekonominio pagrindimo tu neparašysi, nes jo jai neįmanoma parašyti. (...)

                                          Parašė taccido Rodyti pranešimą
                                          Vienas argumentas prieš naują oro uostą, mano galva, visai logiškas: labai toli nuo Vilniaus. „Pasiskraidėm“ apie tai kažkada šnekėjo. Taip, kai kurie Europos miestai irgi turi gana nutolusius oro uostus, bet tai dažniausiai žymiai didesni miestai. Taip, gal Rail Baltica būtų galima atvažiuoti per 20-25 minutes. Bet jei kažkurie verslai žiūri, kokiu atstumu nuo oro uosto yra apgyvendinimas/klientai/kiti dalykai (ir kokia važiavimo kaina), tai susisiekimas su Vilniumi taptų komplikuotesnis (lyginant su panašiais miestais). Kaunas irgi nutolęs.

                                          Kažkas rašo, kad iš Vilniaus žmonės į oro uostą važinės traukiniais. Norėčiau tuo tikėti, bet netikiu. Kol nebus greito transporto bent nuo viso komiblokyno iki geležinkelio stoties, to tikėtis neverta. Lygiai tas pats su Kaunu. Bet čia atskira potemė.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X