Sveiki.Ne i tema as,bet labai Nustebau ana sestadieni skrisdamas su AIRBUS A321 lektuvu 1017km/h greiciu.Niekada negalvojau,kad lektuvas gali pasiekt toki greiti.Koki maximalu greiti gali pasiekti keleiviniai lektuvai?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pasaulio aviacijos naujienos
Collapse
X
-
Parašė Jopapa Rodyti pranešimąSveiki.Ne i tema as,bet labai Nustebau ana sestadieni skrisdamas su AIRBUS A321 lektuvu 1017km/h greiciu.Niekada negalvojau,kad lektuvas gali pasiekt toki greiti.Koki maximalu greiti gali pasiekti keleiviniai lektuvai?
Comment
-
Parašė Jopapa Rodyti pranešimąSveiki.Ne i tema as,bet labai Nustebau ana sestadieni skrisdamas su AIRBUS A321 lektuvu 1017km/h greiciu.Niekada negalvojau,kad lektuvas gali pasiekt toki greiti.Koki maximalu greiti gali pasiekti keleiviniai lektuvai?
Senas geras pavizdys, kuris padeda lengvai suprasti principą. Tarkime tu važiuojančio autobuso viduje iš jo galo eini į priekį kokių 5km/h greičiu, o autobusas tuo tarpu važiuoja 50 km/h greičiu. Autobusų stotelės atžvilgiu tu nuo jos tolsi 55 km/h greičiu nors realus tavo paties judėjimo greitis bus 5 km/h.
Tas pats ir čia, lėktuvas skrenda sau įprastu greičiu, bet dėka palankia kryptimi judančių oro masių lėktuvo greitis žemės atžvilgiu buvo didesnis. Realiai lėktuvas skrido sau įprastu greičiu, tiesiog autobusas, kurio viduje lėktuvas iš jo galo į priekį judėjo, važiavo ta pačia kryptimi :-).
Comment
-
Parašė pauliaK Rodyti pranešimąNegali A321 tokiu greičiu skristi ir tu tokiu greičiu tikrai neskridai . Toks greitis galėjo būti žemės paviršiaus atžvilgiu (ground speed) esant palankioms metereologinėms sąlygoms (pavėjui), bet ne lėktuvo judėjimo oru (air speed).
Senas geras pavizdys, kuris padeda lengvai suprasti principą. Tarkime tu važiuojančio autobuso viduje iš jo galo eini į priekį kokių 5km/h greičiu, o autobusas tuo tarpu važiuoja 50 km/h greičiu. Autobusų stotelės atžvilgiu tu nuo jos tolsi 55 km/h greičiu nors realus tavo paties judėjimo greitis bus 5 km/h.
Tas pats ir čia, lėktuvas skrenda sau įprastu greičiu, bet dėka palankia kryptimi judančių oro masių lėktuvo greitis žemės atžvilgiu buvo didesnis. Realiai lėktuvas skrido sau įprastu greičiu, tiesiog autobusas, kurio viduje lėktuvas iš jo galo į priekį judėjo, važiavo ta pačia kryptimi :-).
Comment
-
Parašė pauliaK Rodyti pranešimą/\
Aš nesakau, kad jis neaktualus. Aš tik pabandžiau paaiškinti, kad egzistuoja skirtumas tarp pačio orlaivio judėjimo greičio ir jo judėjimo greičio žemės atžvilgiu. Komerciniai orlaiviai 1000+ km/h greičiu deja bet neskrenda, tai būtų praktiškai garso greitis 11 km aukštyje (~1060 km/h) .Paskutinis taisė John; 2015.05.10, 01:41.
Comment
-
Skridom su NOVAIR is Oslo i Kreta.Gaila nenufotkinau as tu ekrano rodmenu.Bet nuskridom valanda anksciau nei turejom nuskristi beveik.Ekranuose virs galvu kur rodo skrydzio duomenis greiti rode 1017km/h ir pilotas netgi pasake kokiu greiciu skrendam.Atgal vakar skrisdami didziausia greiti koki rode buvo 806km/h.Cia greiti rode ground speed lygtais kiek pamenuPaskutinis taisė Jopapa; 2015.05.10, 12:38.
Comment
-
Parašė Jopapa Rodyti pranešimąTai tas ground speed nera tikrasis lektuvo greitis?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąIš tokrųjų, tai tiesiog priklauso, kuris greitis tuo metu tau aktualus. Važiuojant žeme ar skrendant arti jos (tarkim, 100 metrų aukštyje) tikriausiai labiausiai domins būtent ground speed, nes airspeed neturės daug prasmės. Skrendant 11km aukštyje airspeed įgauna kur kas daugiau prasmės. O kaip skrendant kur nors tarp Žemės ir Marso? Ground speed tokiu atveju išvis netenka prasmės ir mums rūpi tik airspeed.
Comment
-
Parašė Jopapa Rodyti pranešimąTai tas ground speed nera tikrasis lektuvo greitis?
Parašė John Rodyti pranešimąIš tokrųjų, tai tiesiog priklauso, kuris greitis tuo metu tau aktualus. Važiuojant žeme ar skrendant arti jos (tarkim, 100 metrų aukštyje) tikriausiai labiausiai domins būtent ground speed, nes airspeed neturės daug prasmės. Skrendant 11km aukštyje airspeed įgauna kur kas daugiau prasmės. O kaip skrendant kur nors tarp Žemės ir Marso? Ground speed tokiu atveju išvis netenka prasmės ir mums rūpi tik airspeed.
Skrendant kosmosu greitis skaičiuojamas visiškai kitaip ir čia jau kita tema apskritai. Bet air speed ten tikrai nėra aktualus, nes oro kosmose paprasčiausiai nėra. Skrendama praktiškai vakume todėl greičio aplinkos prasme kaip ir nėra, nes nėra pastovios aplinkos, kurios atžvilgiu tą greitį būtų galima pamatuoti . Dėl šios priežasties greitis kosmose matuojamas kokio nors didelio kūno atžvilgiu, tarkime kokiu greičiu tolstama arba artėjama nuo saulės/žemės ir pan. .
Šiaip bendrai reikia vieną dalyką iš fizikos prisiminti, kad greitis yra releatyvus, o ne absoliutus. T.y. greitis visuomet priklauso nuo to, kieno atžvilgiu tu jį matuoji, nėra vieno absoliutaus greičio, kurį galima naudoti universaliai.
Comment
-
Kalbant apie naujus lėktuvus, "airspeed" indikuoja, kokiu greičiau oro srautas keliauja "pitot tube", tiksliau kokį oro slėgį pitot indikuoja. Ekranuose dažnai rodomas ir "tail wind", kuris rodo visgi koks vėjas pučia. Tada belieka iš ground speed- atimti tailwind ir žinosi tikrąjį greiti kuriuo judi, daugmaž
Valandą galima suvalgyti, tik dideliuose maršrutuose, kaip į pvz. į Aziją iš Europos, bet dar yra vyraujantys pasauliniai oro srautai, kurių principas toks, iš vakarų rytus pasieksi visada greičiau, nei iš rytų vakarus, skirsdamasi tą patį atstumą.Paskutinis taisė Ciurlionis; 2015.05.11, 10:24.Aviate, navigate, communicate
Comment
-
Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą<...> bet dar yra vyraujantys pasauliniai oro srautai, kurių principas toks, iš vakarų rytus pasieksi visada greičiau, nei iš rytų vakarus, skirsdamasi tą patį atstumą.
Comment
-
Žemės sukimasis nedaro jokios įtakos lėktuvo greičiau, nei vertikaliam, nei horizontaliam, nes žemės atmosfera sukasi kartu su žemės paviršiaus.Paskutinis taisė Ciurlionis; 2015.05.11, 11:10.Aviate, navigate, communicate
Comment
-
Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimąŽemės sukimasis nedaro jokios įtakos lėktuvo greičiau, nei vertikaliam, nei horizontaliam, nes žemės atmosfera sukasi kartu su žemės paviršiaus.
Comment
-
Nauji lėktuvai turi įrangą leidžiančią nuolat koreliuoti lėktuvo padėtį pasaulio krypčių atžvilgiu, bei naviguoti tarp aško a ir b, su mažiausiais įmanomais nukrypimais, bet tai daugiau padėties koordinavimas, nei įtaka greičiui, laiko atžvilgiu, per esamą padėtį.
Nors teoriškai tai susiję dalykai, kintantis atstumas su turimu įveikti atstumu per greičio išraišką, bet praktinės reikšmės moderniojoje aviacijoje, dėl lėktuvo kompiuterinių sistemų neturi realios įtakos.Paskutinis taisė Ciurlionis; 2015.05.11, 12:32.Aviate, navigate, communicate
Comment
-
„airBaltic“ siūlo jungiamuosius skrydžius į Niujorką
Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ praplėtė partnerystę su Uzbekistano oro linijomis „Uzbekistan Airways“.
Bendradarbiaudama su šia oro bendrove „airBaltic“ pasiūlys savo klientams skrydžius į pasaulinį mados, finansų, kultūros ir meno centrą – Niujorką.
„airBaltic“ klientai keliaudami iš Niujorko į Rygą sės į Uzbekistano oro linijų orlaivį „Boeing 767“. Skrydis bus vykdomas du kartus per savaitę. Likusią kelionės dalį tarp Rygos ir visų kitų Baltijos jūros regiono oro uostų keleivius skraidins „airBaltic“.
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-...i-niujorka.htm
p.s. prikolnai skamba Uzbekistano avialinijomis į Niujorką.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
Comment