Pasaulio aviacijos naujienos

[Svecias]

Kadangi netinka prie konkrečių oro uostų, tai dedu čia:

Šiemet 34 proc. padaugėjo keleivių oro uostuose

www.DELFI.lt
2007 balandžio mėn. 24 d.



Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. pirmą ketvirtį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 425,5 tūkst. keleivių, tai 34,3 proc. daugiau nei tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu. Kaip praneša Statistikos departamentas, daugiausia keleivių atvyko ir išvyko į Didžiąją Karalystę, Vokietiją, Daniją ir Airiją.

Daugiausia keleivių atvyko iš ir išvyko į Jungtinę Karalystę (75,8 tūkst., arba 17,8 proc.), Vokietiją (59,6 tūkst., arba 14,0 proc.), Daniją (50,0 tūkst., arba 11,8 proc.) ir Airiją (42,3 tūkst., arba 9,9 proc.).

Didžioji dalis keleivių (88,8 proc.) atvyko ir išvyko reguliariais skrydžiais, tai 32,6 procento daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Lietuvos aviakompanijų lėktuvais per tris šių metų mėnesius vežta 151,1 tūkst. keleivių, tai 21,3 procento daugiau nei 2006 m. sausio–kovo mėn.

[Svecias]

Kompanija Boeing baigė viršgarsinio skraidymo aparato WaveRider eskizinio projektavimo etapą, bei išbandė žemėje jo tiesiasrovį variklį Pratt&Whitney X-1. Pirmasis unikalaus aparato skrydis numatomas 2009 metais.

[Aš]

Vilnių pasiekė vienas didžiausių orlaivių Baltijos šalyse

Metų pradžioje „flyLAL Group” įsteigtos bendrovės įsigytas Boeing 737-322 yra pirmasis tokio tipo orlaivis Baltijos šalyse, kurio savininku tapo lietuviško kapitalo įmonė.

Į Vilnių atskraidintas Boeing 737-322 yra 138 vietų, iš esmės atnaujintas interjeras, salone visi krėslai odiniai. Daugiau kaip 28 mln. litų kainavusiu lėktuvu iki metų pabaigos ketinama pervežti daugiau nei 40 tūkst. keleivių. Šį orlaivį iš bendrovės „Aviation assets management“ nuomosis „flyLAL Group“ valdoma aviakompanija „flyLAL – Lithuanian Airlines“.

Boeing 737-322:

[c2h5oh]

^
taigi gandai apie LAL mirtį šiek tiek perdėti ?

[Berliner]

^
taigi gandai apie LAL mirtį šiek tiek perdėti ?

O tokie gandai sklandė?

Nežinau, man rodos jie visai neblogai tvarkosi, aišku iki AirBaltic'o jiem kaip iki debesų, bet su laiku manau ras savo nišą.

[Aš]

taigi gandai apie LAL mirtį šiek tiek perdėti ?

Nežinau, man rodos jie visai neblogai tvarkosi <...>

Kaip nuostolius patirianti įmonė (bent jau neseniai ji dar dirbo nuostolingai), tai pakankamai gerai Tačiau jie jau brenda iš krizės, netrukus turėtų pradėti dirbti pelningai. Bet to nepakanka, norisi, kad dirbtų ne vien pelningai, bet ir klestėtų, kur kas sparčiau plėstųsi.

AB "flyLAL Group" šiemet tikisi uždirbti 3 mln. litų konsoliduoto pelno.

3 milijonai litų yra niekai. Kaip matot, vienas lėktuvas kainavo daugiau nė 28-is milijonus litų.

[Berliner]

Bet to nepakaka, norisi, kad dirbtų ne vien pelningai, bet ir klestėtų, kur kas sparčiau plėstųsi.

Aš irgi visada svajoju, kad mes turėtume kokį AirBaltic'ą (kuris ne tik vienavaldis Rygoj, bet ir Vilniuj). Bet manau viskas čia dėl įmonės valdymo.

Jei kas atsimena, tai AirBalticas jau seniausiai pardavinėjo bilietus internetu, kai tuometinis LAL'as savo puslapį turbūt kas metus atnaujindavo.

Dabar, kai LAL privatizavo, iš karto pasimatė kitoks požiūris, pradedant įvaizdžiu, baigiant bilietais internetu. Todėl manau, kad perspektyvos šios įmonės neblogos, jei jiems pavyktų pastatyt Vilniuj normalų terminalą, gal ir visai galėtų išsiplėst (gal galėtume svajot apie transatlantinius skrydžius?).

[Metropolis]

Radau įdomų straipsniuką Baltijos šalių civilinės aviacijos tema ir, nors, jau senokai publikuotas (2007-02-22), bet turėtų būti aktualus ir dabar.

Lietuvos žinios:

Civilinė aviacija - tai ne tik oro uostai


Lyginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro uostus, jų darbo rezultatus - įprasta dar nuo sovietinių laikų. Tačiau dėl objektyvumo derėtų lyginti ne vien tik oro uostus, bet visas civilinės aviacijos sritis.

Čia ir prasideda problemos, nes kaip galima lyginti, tarkim, lietuviškąją "flyLAL-Lithuanian Airlines" ir latvių "airBaltic"? Juk pastaroji, būdama lyderė savo šalyje, sugeba dar ir daugiau už savo pagrindinę konkurentę aptarnauti keleivių Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU). O mūsų vadinamasis nacionalinis vežėjas (beje, šio skambaus titulo lietuviškai aviakompanijai niekas nesuteikė) ničnieko negabena Latvijos rinkoje. Lyginti oro uostų darbą - visuomet buvo daug paprasčiau. Bet ir čia neapsieinama be metodologinių netikslumų.

Ar Ryga skraidina daugiau už Vilnių?

Kai kalbame, kad pernai Tarptautinis Rygos oro uostas aptarnavo 2,5 mln. keleivių, visiškai tiksliai galime pasakyti, kad tiek žmonių Latvijoje ir pasinaudojo oro transporto paslaugomis. (Tiesa, dar pridėkime ir dalį Lietuvos vakarinio pakraščio gyventojų - jiems visuomet buvo ir bus patogiau vykti į Rygą negu į Vilnių.) Rygoje veikia iš esmės vienintelis tarptautinis oro uostas visoje Latvijoje, nes tik Liepojoje ir tik vasarą funkcionuoja dar vienas oro uostas šioje šalyje, priimantis tik "Fokker-50" tipo lėktuvėlius iš Rygos ir atgal.

Analogiška padėtis ir Estijoje, nors aviacijos žinynai nurodo ten esant dar keturis oro uostus: Tartu, Pernu, Kuresarės ir Kerdlos. Tačiau visi išmanantys šios šalies oro verslo specifiką pasakys, kad vienintelis normalus oro uostas tėra Taline.

Visiškai kitokia situacija Lietuvoje. Mūsų šalis vienintelė iš trijų Baltijos valstybių turi net tris visus metus veikiančius tarptautinius oro uostus: Vilniuje, Kaune ir Palangoje.

Kaunas

Kaunas, beje, kai kuriais parametrais lenkia sostinės oro uostą: čia dažniau būna geresnis oras (tas labai aktualu žinant neretus rūkus TVOU), jo kilimo ir tūpimo takas ilgesnis bei platesnis už sostinės oro uosto, o ir apskritai jis turi didesnių perspektyvų plėstis. O štai visa Kauno oro uosto infrastruktūra - vis dar kaip vakarykštė diena. Nieko nuostabaus: šis oro uostas visada buvo laikomas kaip atsarginis Vilniui, o gerą dešimtmetį po nepriklausomybės paskelbimo jis, galima sakyti, merdėjo. Visus keleivius susirinkdavo Vilnius.

Tai ir natūralu: aviacijoje 100 kilometrų - ne atstumas, o kai yra galimybė rinktis, kiekviena aviakompanija pasirinks sostinės oro uostą. Kadangi juo naudojasi visas verslo ir valdžios elitas, diplomatinis korpusas, turistai ir pan. - žodžiu, visi tie keleiviai, kurie iki šiol sudaro (ir visada sudarys) nemažą ir "garantuotą" dalį tarp TVOU klientų. Laimei, neseniai Kauną atrado Airijos pigių skrydžių bendrovė "Ryanair". Tai ir prikėlė šią valstybės įmonę iš stagnacijos: vien pernai airiai per Kauną skraidino bemaž ketvirtį milijono keleivių. Tiesa, vienu metu čia buvo atėjusi dar viena - vengrų - pigių skrydžių bendrovė "Vizz Air", bet vėliau apsižiūrėjo, kad per daug apsižiojo - nespėja skraidinti keleivių pelningesniais maršrutais Europoje. Tačiau penkerių metų sutarties su kauniečiais vengrai nenutraukė ir pažadėjo: kai tik galės, sugrįš.

Dar derėtų pridurti, kad per Kauno oro uostą daugiausia iš visų šalies oro uostų gabenama oro siuntų. O jei tik šalia jo plėsis ir laisvoji ekonominė zona, siuntinių srautas tik didės.

Palanga

Mažiausias - Palangos oro uostas - pernai aptarnavo 110 828 keleivius ir pamažu, bet atkakliai siekia savo tikslo: aptarnauti 300 tūkst. keleivių per metus. Su ES pagalba tvarkomas šis oro uostas bei šalia kaip ant mielių auganti Klaipėda, atrodo, sudaro realias sąlygas tai vizijai išsipildyti. O jei dar aviakompanijos maksimaliai išnaudos maršrutą Palanga-Maskva, keleivių srautas turėtų dar labiau didėti. Turtingi ir pasiturintys rusai niekada nepamiršo Baltijos pajūrio.

Terminalas

Ir didžiausias Lietuvos oro uostas - TVOU - pernai aptarnavo 1,451 mln. keleivių (palyginti su 2005 metais, 13,2 proc. daugiau). Sparčiai statomas naujas keleivių terminalas (bendras trijų aukštų šio statinio plotas viršija 17 tūkst. kv. m ir lygus ankstesniems dviem). Neabejojama, kad jis ims veikti, kaip ir planuota, šių metų spalio mėnesį. Šis terminalas atliks dvejopą funkciją. Pirma, Lietuvai įsiliejus į Šengeno oro erdvę jame bus visiškai atskirti Šengeno ir ne Šengeno oro erdvių keleivių srautai. Antra, jis užtikrins vis didėjantį TVOU keleivių srauto aptarnavimą. Taigi sostinės oro uostas jau artimiausioje ateityje galės puikiai susidoroti ir su 3 mln. keleivių srautu.

Jei sudėtume visų trijų mūsų šalies oro uostų pernai aptarnautų keleivių skaičių, gautume gana įspūdingą skaičių - 1,8 mln. keleivių. Tad ar jau taip ir atsiliekame nuo Rygos ir Talino? Be to, mūsų keleiviai turi galimybę rinktis, iš kur skristi į Londoną, Dubliną, Stokholmą ar Frankfurtą: iš Vilniaus ar iš Kauno. Nei latviai, nei estai to neturi ir neturės.

Ar Lietuva statys dar vieną oro uostą?

Ši mintis vis kamuoja kai kuriuos valdininkus ir politikus. Antai Vilniaus ir Kauno merai vis nepraleidžia progos ir kartu, ir po vieną išreikšti pageidavimą, kad, girdi, būtų neblogai kažkur tarp šių dviejų didmiesčių pastatyti "naują ir gražų oro uostą". Tik abu merai (matyt, dėl savo naivumo nežinodami) nutyli, kad visame civilizuotame pasaulyje tarptautinius oro uostus steigia, stato ir valdo valstybės, o ne savivaldybės. Ir jei iš tiesų tokia būtinybė kybotų ore, atitinkamą sprendimą priimtų šalies Vyriausybė su Seimo pritarimu. Juk tokio objekto statyba - tai milijardinės išlaidos (sąmata siektų bent jau 1,5-2 mlrd. litų). Štai kodėl apie tokio oro uosto statybos sąnaudas abu merai kaip susitarę ir tyli.

Zigmas Balčytis, kol buvo susisiekimo ministras, irgi mėgo samprotauti šia tema: "Esu įsitikinęs, kad artimiausiu metu reikės pradėti rimtą diskusiją dėl naujo oro uosto statybos už Vilniaus ribų. Dabartinis oro uostas nebegali plėstis, priimti ypač didelių lėktuvų. Manau, galime planuoti, kad apie 2015-2020 metus turėsime naują oro uostą." Tačiau naujas susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius apie tai net neužsimena. Tyli ir Balčytis, ėmęs skaičiuoti šalies finansus: matyt, "atliekami" keli milijardai litų šalies biudžete nesimėto. Tiesa, dar nerimsta Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Kairys, visai neseniai pasisakęs už tokio objekto statybą "kažkur netoli nuo automagistralės Vilnius-Kaunas". Bet toks neišmanymas atleistinas žmogui, kuris su aviacija nelabai ką iki tol turėjo bendra ir kuris, pavyzdžiui, per naujo TVOU keleivių terminalo projekto aptarimą labiausiai domėjosi, ar jame bus pakankamai... parduotuvių. Mat būdamas komandiruotėse jis tokiose parduotuvėse labiausiai ir mėgsta apsipirkti.

Vis dėlto jokiuose strateginiuose Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos planuose apie naujo oro uosto statybą kol kas nėra jokių užuominų. Ir jei ateityje Vilniaus oro uostas su nauju keleivių terminalu bei pailgintu kilimo ir tūpimo taku galės aptarnauti apie 3 mln. keleivių, Kauno (taip pat su nauju terminalu) - apie 1,5 mln. keleivių ir Palangos - apie 300 tūkst. keleivių, ar bereikės to "naujojo" oro uosto? Jis, beje, atimtų bet kokią plėtros perspektyvą iš abiejų sostinių oro uostų. O ir ar visi vilniečiai bei kauniečiai (ir jų svečiai) norėtų belstis keliasdešimt kilometrų pirmyn ir atgal, ir vis iki to "naujojo" oro uosto?

Ką planuoja estai ir latviai?

Pasirodo, Talino oro uostas yra dar arčiau miesto centro (vos 4 km) negu Vilniaus (7 km). Estai apskaičiavo, kad jų vienintelis tarptautinis oro uostas po dešimtmečio kito iš tikrųjų gali nebesusitvarkyti su taip pat nuolat didėjančiu keleivių srautu, tad jau nužiūrėjo jam naują vietą. Tai karinis oro uostas Emari. Naujas tarptautinis oro uostas būtų bent jau dukart didesnis už esamą, bet apie jo statybos, o juo labiau eksploatacijos pradžią estai kalba labai atsargiai. Bent jau planuojama, kad jis ims veikti po 25 metų. Kol kas estai labai sėkmingai stato naują keleivių terminalą Talino oro uoste. Iš beveik 40 mln. eurų, skirtų jo statybai, jie net du trečdalius išsikovojo iš ES.

Štai kur mūsų politikai ir valdininkai galėtų demonstruoti savo išmonę ir sugebėjimus - padėti Europos pinigais jau esantiems šalies oro uostams. Juk vilniečiai naują keleivių terminalą (o jo sąmata gali būti ne mažesnė nei Talino) stato vien iš savo gauto pelno ir už bankų paskolas. Kaip paspartėtų visos kitos statybos bei rekonstrukcija tame pačiame TVOU, jei mūsų politikai būtų taip padėję sostinės oro uostui kaip saviškiam padėjo estai!

Rygos oro uostas taip pat nenutrūkstamai rekonstruojamas, o besiplečianti sostinė nenumaldomai artėja ir prie jo. Latviai neslepia savo planų: 2013 metais Ryga turi būti pasirengusi aptarnauti 10 mln. keleivių. Tam per artimiausius penkerius metus latviai pasiryžę investuoti net 400 mln. eurų. Jie, ko gero, pagrįstai tikisi didžiulės ES paramos. Rygos oro uosto prezidentas neseniai pasakė: "Dar prieš keletą metų buvo kilusi tokia mintis - pasitraukti toliau nuo sostinės ir pastatyti naują oro uostą. Deja, Latvija negali sau leisti statyti naujo oro uosto - tai pernelyg brangu." Taigi ir latviai, ir estai turės tik po vieną tarptautinį oro uostą. O mes plečiame visus tris (kiekvienas Lietuvos tarptautinis oro uostas plečiamas pagal Susisiekimo ministerijoje patvirtintą vystymosi strateginį planą). Išsidėstę jie, beje, gana tolygiai visoje šalies teritorijoje.

Tad bent jau ateityje būkime korektiški: lygindami Vilnių su Ryga bei Talinu prie jo aptarnautų keleivių pridėkime ir tuos, kuriuos aptarnavo Kaunas bei Palanga.

O kalbos apie "naują" oro uostą... Kaip būtų gerai, kad jos virstų "pramušta" milijonine ES pagalba: na kuo mes blogesni už estus ar latvius?

[udrius]

Vilnių pasiekė vienas didžiausių orlaivių Baltijos šalyse

Boeing 737-322:

Va va as jau su šituo rupuža skridau - priėjau prie lėktuvo - žūrau kažkokios ne tokios spalvos, ypač uodegos nudažymas. Tik vienas piešinys yra, kad Lietuvos avialinijos. O šiaip tikrai sėdynės odinės. Tik prastai davė valgyti)) Matyt čia jau taupo)

[Svecias]

Le-Burže 2007


2007 06 18


Birželio 18 dieną prasidėjo didžiausias ir respektabiliausias Le Burže aviacijos salonas. Jau per pirmąsias valandas didžiausi lėktuvų gamintojai pasirašė kelis stambius kontraktus, kurie atnešė bendrą 30-ies milijardų dolerių sumą.

AIRBUS suderėjo su Kataru, kad "Qatar Airways" pirks 80 lainerių A350 ir tris A380 už bendrą 17 milijardų dolerių sumą. Amerikiečių "US Airways" perka net 92 lainerius už 10,7 milijardo dolerių. Jų tarpe - 60 lainerių Airbus A320, dvidešimt du A350 ir aštuoni A330.

Be to dar aštuonis A380 bus parduoti aviakompanijai "Emirates", o 30 lainerių A320 - Kuveito aviakompanijai "Jazeera". Šių sandorių suma atitinkamai 2,55 ir 2,1 milijardo dolerių. "Emirates" užsakymas ypatingai svarbus - dėl chroniško tiekimo atidėliojimo dalis kompanijų jau atsisakė nuo šio supergiganto.

Atgyja ir Rusijos kompanijos - S7 už 1,6 milijardo dolerių perka 25 lainerius Аirbus A320. Šiais lėktuvais žadama iki 2012 metų pakeisti pasenusį Tu-154M parką. Kiek anksčiau S7 pasirašė kontraktą su BOEING dėl 15-os lėktuvų Boeing 787 "Dreamliner".

Vedanti reaktyvinių variklių gamintojas "Rolls-Royce" taip pat papildė savo kišenę 6 milijardais dolerių. Didžiąją šios sumos dalį (5,6 milijardo dolerių) moka "Qatar Airways". Jų perkami Airbus A350 turės "Rolls-Royce" variklius.

Amerikečių BOEING jau prieš patį saloną turėjo užsakymus net 584 lėktuvams Boeing 787 "Dreamliner", o Indonezija užsisakė 40 lėktuvų Boeing 737-900ER už tris milijardus dolerių.

Lizingo kompanija GECAS užsakė 60 A320 šeimynos lėktuvų ir šešis krovininius Boeing 777.

Kuveite reziduojanti lizingo kompanija "Aviation Lease and Finance Company" (ALAFCO) pasirašė kontraktą dėl 12-os plačialiemenių A350 ir papildomai - septynis A320.

"Air France" pasirašė savitarpio supratimo memorandumą dėl dviejų papildomų A380 ir aštuoniolikos A320 šeimynos lėktuvų. Tuniso kompanija "Nouvelair" perka du lėktuvus A320.

BOEING salone demonstruoja patobulinta karinio transporto lėktuvą C-17 Globemaster III, naikintuvą F-15E "Eagle", raketas "Harpoon", sraigtasparnius AH-64D "Apache Longbow" ir CH-47 "Chinook". Atakos lėktuvas F/A-18F "Super Hornet" kasdien atliks parodomuosius skrydžius.

BOEING klientė "Jet Airways" parodys nesenai įsigytą Boeing 777-300ER. Prabangiai įrengtas laineris yra viena siš 10-ies, kuriuos užsakė Indijoje įsikūrusi kompanija.

Rusijos korporacija "MiG" atskraidino modernizuotą plačios paskirties naikintuvą MiG-29OVT (Otkloniajemyj Vektor Tiagi - Kintamos Traukos Vektorius). Kompanija tikis iki 2020 metų užsienio rinkose parduoti 350 modernizuotų MiG-29 ir pelnyti 10-12 milijardų dolerių. Bet to jau 1600 eksploatuojamų MiG-29 modernizacija atneš kompanijai dar 7-8 milijardus dolerių. Jau pirmąją salono dieną buvo atlikti stulbinantys demonstraciniai skrydžiai - rusų pilotas demonstravo nepaprastą lėktuvo manevringumą ir skrydžius mažais greičiais - iki nulinio. Net oficialus komentatorius pažymėjo, kad tai - vienas iš ryškiausių pasiekimų 21 amžiaus aviacijoje.

Rusijos Jakovlevo firma atvežė artimųjų ir vidutinių nuotolių lėktuvo MS-21 projektą. Jis galės įveikti 5000 km, bet įdomus liks tik pačiai Rusijai, kur truks plyš reikia keisti byrančius Tu-154. Nors MS-21 yra apie 30&#37; pigesnis už užsienietiškus analogus ir, kaip sakoma, 15% efektyviau naudoja degalus, patekti į užseinio rinkas neturi šansų, kur karaliauja "Airbus" ir "Boeing".

Salonas veiks iki birželio 24 dienos.

[sauls]

Ech, kada Lietuvos aviakompanijos prades naujus lektuvus uzsakineti... dabar tik second- ir third- hand'a perkam ir tai dar kartais net ne is Vakaru saliu, bet is kokios Meksikos. Speju sitie lektuvai iki Lietuvos gal tik po kokiu 10 metu atkeliaus.

[Meier]

O kas čia per Boeing 737-322? Nežinau tokio modelio. Jei tai 737-300, tai tai toli gražu nėra naujas modelis...

[sleader]

Nepatingejus nueiti pvz. i google ir irasyti Boeing 737-322, galima rasti nemazai informacijos

[c2h5oh]

Commission rejects Ryanair's plans to take over Aer Lingus
Brussels, 27/06/2007 (Agence Europe) - As was to be expected, the European Commission announced on Wednesday 27 June that it was rejecting the projected merger between the Irish airline Aer Lingus and Ryanair, due to excessive concentration on routes serving the Republic of Ireland. This is only the 20th merger to be rejected by DG Competition, of over 3000 notifications which have been tabled since 1990. Even though this result did not exactly come as a surprise, the CEO of the low-cost airline Ryanair, Michael O'Leary, has stated that he is extremely disappointed with the decision, which he described as “political”. Speaking to the press the day before, he had already expressed his intentions of appealing to the Court of First Instance.
But the Competition Commissioner, Neelie Kroes, is confident: “today's decision is based on a solid legal basis, and will stand up to examination by the Court of First Instance in case of an appeal”, she told a Commission press conference on Wednesday. She stressed that given the preponderance of the proposed new entity on 37 routes in Europe, and its quasi-monopoly on 22 of them, an increase in prices and drop in quality would have been the inevitable result of the merger. The decision which was taken, therefore, was the only one able to safeguard the interests of the consumer. Prior discussions between Ryanair and the Commission had broken down, particularly on the number of take-off and landing slots available for competitors in Dublin, a city with just one airport. Ms Kroes explained that the domination of a single operator would discourage newcomers to the market, even in the case of excessive price increases brought about by that operator.
In response to Mr Leary's accusations, alleging that the Commission is biased in favour of the historical and national operators, the Commissioner pointed out that Ryanair itself had played an important part in the liberalisation and re-dynamisation of the European aviation market. However, she also pointed out that although Ryanair has done much towards the liberalisation of the market, it has no right to deprive travellers of the liberty of choosing an airline on the routes serving Ireland.
It is worth noting that Ryanair owns 25% of Aer Lingus, which already allows it certain rights of veto in the management of the latter company. Speaking to the press, Ms Kroes stated that this stake was not a majority stake, and was therefore not under consideration in the light of Community law on mergers. On the other hand, in virtue of antitrust law, if the Commission launches a separate investigation, Ryanair could possibly be obliged to sell its stake, according to an article which appeared in the Wednesday edition of the daily newspaper “Irish Times”. (cd)

[Svecias]

Commission rejects Ryanair's plans to take over Aer Lingus
Brussels, 27/06/2007 (Agence Europe) - As was to be expected, the European Commission announced on Wednesday 27 June that it ...

”. (cd)

O aš manaiu, kad čia lietuviškas forumas....

[Mantas]

Ta pati naujiena lietuviškai

"Ryanair" neleista apsipirkti Airijoje
http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...0-c5dfbae1112f

[Skraiduolis]

Pirmasis "Dreamliner" jau išriedėjo iš angaro

http://www.lizdas.lt/aviacija/amerik...787_070709.htm

[DeSadas]

as labiau dziaugiuosi jo techninem savybem (visdelto 50 &#37; anglies pluosto kazka sako...)

[Rolandas.]

Gražuolis

[Skraiduolis]

Išties gražus lėktuvas, bus matyti kaip jis dar skris. Jei sako tiesą, tai iš tikrųjų šiuo lainerius bus įmanoma sujungti bet kuriuos du didesnius oro uostus pasaulyje, įskaitant net Vilnių ir Kauną (na čia jei įstengsim patempti kelionių kiekius).

Bet vis dėlto pačiu gražiausu kada nors skridusiu lėktuvu dar laikysiu Lockheed L-1049 "Super Constellation":



Išties aristokratiškai elegantiškas orlaivis.